2025-02-26 Nr. AB-3406-3-61-3-04138-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-101-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04138-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Composite Lithuania“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Composite Lithuania“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – likviduota bankrutavus viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2024 m. spalio 30 d.)) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Composite Lithuania“ (toliau – ir UAB „Composite Lithuania“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD, Departamentas) 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 198 (toliau – ir Sprendimas).

2. Bendrovė skunde nurodė, kad AAD 2018 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo aktu Nr. V-21 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatė, kad 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Vilniaus RAAD) sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pareiškėjui išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius, pagal kuriuos buvo sutvarkyta 2014 m. – 12,109 t atliekų, 2015 – 14,602 t atliekų. Panaikinus minėtus atliekų sutvarkymo aktus, pareiškėjui atsirado prievolė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas turi sumokėti į biudžetą 53 457,81 Eur už 2014–2015 metus.

3. Pareiškėjas, vykdydamas pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Pakuočių tvarkymo įstatymas) numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, įstatymo nustatyta tvarka pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) buvo pavedęs vykdyti pareiškėjui nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas 2014 m. ir 2015 m. PTO organizavo pareiškėjo pakuočių atliekų tvarkymą 2015–2016 m. ir išdavė atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatomis (toliau – ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) PTO išduoti leidimai patvirtino pareiškėjo teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl pareiškėjas 2014 m. ir 2015 m. realizavo teisę į mokestinę lengvatą.

4. Departamentas 2017 m. lapkričio 8 d. atliko tvarkytojo patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54. Departamentas nustatė, kad tvarkytojas pasitelkė pakuočių atliekų tvarkymui trečiąjį asmenį – UAB „Metrail“, o jo išduoti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo pripažinti negaliojančiais. Departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą dėl 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82. Šiuo sprendimu tvarkytojo importuotojams ir gamintojams (įskaitant ir pareiškėją) išrašyti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą buvo pripažinti negaliojančiais. Departamentas 2018 m. rugsėjo 6 d. atliko pareiškėjo patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą Nr. V-21 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte, be kita ko, nurodyta, kad iš tvarkytojo gauti patvirtinimai dėl 26,711 t pakuočių atliekų sutvarkymo 2014– 2015 metais laikomi netekę galios. Departamentas 2018 m. lapkričio 6 d. priėmė Sprendimą Nr. 198 dėl Patikrinimo akto Nr. V-21 tvirtinimo. Sprendime, be kita ko, nurodoma, kad yra panaikinti tvarkytojo patvirtinimai dėl pakuočių atliekų sutvarkymo 2014–2015 metais, todėl pareiškėjui netaikytina mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvata. Sprendimu pareiškėjui yra apskaičiuota mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma – 53 457,81 Eur. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimu nustatyta prievole mokėti 53 457,81 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

5. Pareiškėjas nurodė, kad jis nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų, todėl negali būti pripažintas kaltu už trečiųjų asmenų (šiuo atveju – tvarkytojo PTO ar UAB „Metrail“) veiksmus ir dėl šių trečiųjų asmenų veiksmų jam negali atsirasti neigiamos pasekmės – mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatos netekimas. Skundžiamu sprendimu Departamentas panaikino pareiškėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatą, todėl toks mokesčio lengvatos panaikinimas savo pobūdžiu laikytinas teisinio poveikio priemone – sankcija. Pareiškėjas buvo sudaręs sutartį su tvarkytoju dėl pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo, taip pat mokėjo tvarkytojui nustatytą mokestį. Taigi pareiškėjas tinkamai vykdė visas teisės aktuose nustatytas prievoles dėl pakuočių atliekų tvarkymo. Departamentas nereiškė pretenzijų dėl tokio pakuočių atliekų tvarkymo ir pripažino, kad pakuočių atliekos buvo tvarkomos tinkamai.

6. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad, atlikus PTO patikrinimą, Vilniaus RAAD priėmė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82, kuriuo PTO išrašyti patvirtinimai apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą, be kita ko, ir pareiškėjui išduoti patvirtinimai apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2014-2015 metus mokestinius laikotarpius, pripažinti netekusiais galios. Todėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9574 informavo pareiškėją apie pareigą apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra netekę galios.

8. Pareiškėjas neįvykdė raginimo – nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą metalines pakuotės atliekomis deklaracijų už 2014-2015 metus, nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio, remdamasis faktiniu užduoties įvykdymu, todėl Vilniaus RAAD Mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnai 2018 m. birželio 15 d. išsiuntė pareiškėjui pranešimą apie planinį patikrinimą. Atlikus pareiškėjo patikrinimą, 2018 m. rugsėjo 6 d. buvo surašytas aplinkos ministro įsakymu nustatytos formos patikrinimo aktas Nr. V-21 ir paskaičiuotas privalomas sumokėti mokestis už taršą metalinės pakuotės atliekomis. Patikrinimo aktas buvo išsiųstas pareiškėjui registruotu paštu, užtikrinta jo teisė teikti pastabas ir pan.

9. Atsakovas nurodė, kad, pagal Pakuočių tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 punktą, pareiškėjui galioja teisė ir pareiga organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro tiekiant vidaus rinkai supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti jų tvarkymo išlaidas. Pareiškėjui suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą: individualiai arba kolektyviai. Pareiškėjas pasirinko nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti PTO, tačiau, pasirinkdamas kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, pareiškėjas gerai žinojo, kad būtent jam, kaip gamintojui ir (ar) importuotojui, išlieka pareiga Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jei neįvykdys Vyriausybes nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Pakuočių atliekos privalo būti sutvarkytos faktiškai ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, o jų sutvarkymą gali liudyti tik tokie dokumentai, kurie išrašyti įsitikinus ir užtikrinus faktinį nustatytos užduoties įvykdymą. Taigi, mokesčio lengvatą suteikia tik tokie dokumentai, kurie įrodo faktinį atliekų sutvarkymą, tačiau šiuo atveju, kai yra panaikinti dokumentai, kurių pagrindu pareiškėjas grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, ir kai visiškai aišku, kad pareiškėjo tiektos pakuotės atliekos faktiškai nebuvo sutvarkytos, mokesčio lengvata netaikytina.

10. Atsakovas nurodė, kad skundžiamu Departamento Sprendimu pareiškėjui netaikytas mokestis padidintu tarifu už nuslėptą taršą ar apskaičiuoti kokie nors delspinigiai, o nurodyta įvykdyti Įstatymu nustatytą mokestinę prievolę už 2014-2015 m. laikotarpį. Tai nėra antrą kartą reikalaujamas mokėti tas pats mokestis. Jei pareiškėjas laiko, kad trečiasis suinteresuotas asmuo netinkamai atliko su pareiškėju pasirašytos paslaugų sutarties sąlygas, pareiškėjas turi teisę kreiptis regreso tvarka dėl patirtų išlaidų išieškojimo iš šio trečiojo asmens (po to, kai sumokės Departamento nurodytą mokestį). Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 2 d.), tačiau pareiškėjas nepateikė tokio pagrindimo. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad faktiškai pakuočių atliekos būtų buvusios sutvarkytos tinkamai ir tinkamai būtų buvusi įvykdyta Vyriausybės nustatyta užduotis.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Composite Lithuania“ skundą.

12. Teismas nustatė, kad:

12.1 . Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 20 d. sudarė su PTO sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo Nr. PTO/13/989.

12.2 . Vilniaus RAAD, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 3 dalimi, Tvarkos aprašo 56 punktu, 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino PTO gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą.

12.3 . Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris atliko pareiškėjo planinį patikrinimą dėl 2014-2015 m. mokestiniu laikotarpiu mokesčio už aplinkos teršima pakuotės atliekomis deklaracijose (forma FR0524) įmonės pateiktų ir patvirtintų duomenų teisėtumo.

12.4 . Patikrinimo metu buvo įvertinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 raštas Nr. (38-19)-VR-l.7-9547, kuriame pateikta informacija apie sprendimą panaikinti PTO gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos mokesčio mokėtojo Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktos deklaracijos (forma FR0524), ataskaitų apie organizacijos išduotus dokumentus (patvirtinimus) ir gautus dokumentus (patvirtinimus) ir surašytas 2018 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo aktas Nr. V-21, kuriame padaryta išvada, kad UAB „Composite Lithuania“ neatsižvelgė į Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikintus ir netekusios galios metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo Patvirtinimus, kuriuos išrašė PTO, ir nepatikslino 2014-2015 m. deklaracijų (FR0524), neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalį ir nesilaikė Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. dl-370/lK-230 patvirtinto Mokesčių už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 punkto reikalavimo. Kadangi UAB „Composite Lithuania“ neatliko mokestinės prievolės, kurios terminas iki 2018 m. vasario 15 d. buvo nurodytas Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. (38-19)-VR-1.7-9547, vadovaujantis Aprašo 7 punktu, apskaičiuota 2014-2015 m. mokestinių laikotarpių mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis suma, kuri yra 53 457,81 Eur (2014 m. – 24 280,33 Eur, 2015 m. – 29 177,48 Eur).

12.5 . Pareiškėjas, vadovaudamasis MAĮ 131 straipsnio 1 dalimi, per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo dienos pateikė rašytines pastabas, nurodė, kad nesutinka su 2018 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akto Nr. V-21 išvadomis, kadangi jis laiku ir tinkamai įvykdė jam teisės aktais nustatytas pareigas, o dėl to, kad buvo panaikinti atliekų tvarkytojo išduoti dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra jo kaltės.

12.6 . Departamentas, įvertinęs, kad pareiškėjas pastabų dėl patikrinimo akto teikimo metu nepateikė įrodymų ir faktinių duomenų, kurie pagrįstų, kad metalinės pakuotės atliekos būtų sutvarkytos ir įvykdyta metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo – perdirbimo užduotis (54 proc.), vadovaudamasis MAĮ 132 straipsniu, 2018 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo aktu Nr. V-21, 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 198 patvirtino 53 457,81 Eur mokestinę prievolę už 2014-2015 m. laikotarpius.

13. Teismas pažymėjo, kad šios bylos išsprendimas yra susijęs su kitais atsakovo sprendimais, kurie yra (buvo) ginčijami administraciniuose teismuose. PTO kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (administracinė byla Nr. eI-142-789/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8). Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2019 m. birželio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8) patenkino PTO skundą ir panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82.

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 patenkino Departamento apeliacinį skundą iš dalies: panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų pagrindu; pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusią atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį paliko nepakeistą.

15. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad jis nėra padaręs teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl, nesant jo kaltės, ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju svarbu, ar pareiškėjas gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi jis negali to padaryti, todėl jis negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata.

16. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Sprendimu nėra paskirta sankcija pareiškėjui, pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį pareiškėjui atsirado todėl, kad pakuotės liko nesutvarkytos.

17. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad, įvertinus LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai paliekami galioti už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodytų atliekų, buvo atliktas Sprendimu apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimas ir nustatyta, kad pareiškėjas turi mokėti 53 457,81 Eur mokėtiną mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2014-2015 metus.

18. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jo atliekos ar daugiau nei 3,1592 proc. šių atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjos priduotų metalinių pakuočių kiekį. Pareiškėjas grindė skundą išimtinai tik tuo, kad jis perdavė PTO metalines pakuotes, jam buvo išrašyti tai patvirtinantys dokumentai, todėl jis teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, vadovavosi įstatymų nuostatomis, tačiau, kaip jau minėta, išrašyti dokumentai yra galiojantys tik dėl dalies sutvarkytų atliekų kiekio.

19. Teismas darė išvadą, kad Departamento 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. 198 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo pareiškėjui už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014-2015 metus patvirtinta 53 457,81 Eur mokesčio suma, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra jokio pagrindo panaikinti jį ar pakeisti, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.

III. 20. Pareiškėjas UAB „Composite Lithuania“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 198 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.

21. Pareiškėjas nurodo, kad vienas iš esminių pareiškėjo argumentų byloje yra tai, kad pats Departamentas neatliko savo pareigų užkirsti kelią pažeidimams, neužtikrino gamintojų-importuotojų poveikio priemonių taikymo funkcionalumo ir perkėlė savo padarytų klaidų pasekmes pareiškėjui. Teismas nevertino šio pareiškėjo argumento.

22. Valstybės institucijos tinkamai nevykdė kontrolės, vėlavo atlikti ją. Todėl pareiškėjas, nors ir elgėsi pagal įstatymus ir įvykdė visas savo įstatymines pareigas, tapo teisinio reguliavimo įkaitu, kai jam dėl trečiojo asmens (UAB „Metrail“ ) padarytų pažeidimų (valstybei netikrinus šio asmens laiku, kaip numatyta įstatymuose) taikomos teisinio poveikio priemonės.

23. Faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo kaltės nebuvimo sudaro ginčo dalyką, sprendžiant bylą dėl Sprendimo, kuriuo taikytas nepagrįstas, pakartotinis mokestis už atliekų tvarkymą. Šios aplinkybės ypač aktualios šio ginčo situacijoje, nes pareiškėjui būtent dėl trečiųjų asmenų veiksmų kilo pakartotinė pareiga sumokėti mokestį. Teismas, nepagrįstai nevertinęs pareiškėjo kaltės nebuvimo bylos kontekste, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

24. Teismas neatsakė į pagrindinius (esminius) pareiškėjo argumentus, kuriais pareiškėjas grindė savo poziciją byloje.

25. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo UAB „Composite Lithuania“ apeliacinį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

26. Departamentas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl atsakovo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. 198 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir juo paskirtas 53 457,81 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už 2014 m. ir 2015 m. neturėtų būti panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta patvirtinti Patikrinimo aktu priskaičiuotą 53 457,81 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis 2014 m. ir 2015 m., teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 paliko Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjui išrašytų Patvirtinimų panaikinimo nepakeistą, pareiškėjas nesumokėjo Sprendimu nustatyto mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2014–2015 m. per nustatytą terminą, atmetė pareiškėjo skundą.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į pagrindinius (esminius) pareiškėjo argumentus, kuriais pareiškėjas grindė savo poziciją byloje. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas tinkamai nevykdė kontrolės, vėlavo atlikti ją, perkėlė pareiškėjui kilusias pasekmes dėl netinkamai vykdytų funkcijų. Pareiškėjas teigia, kad atsakomybė jam taikyta, nesant jo kaltės.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Byloje nustatyta, kad UAB „Composite Lithuania“, 2014–2015 m. iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gavo Patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą (2014 m. – už 12,109 t. atliekų, 2015 m. už 14,602 t. atliekų), todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį.

32. Vilniaus RAAD, 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu panaikinęs PTO UAB „Composite Lithuania“ išrašytus Patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2014 m. ir 2015 m., 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo UAB „Composite Lithuania“ apie pareigą apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

33. Ginčo dėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas baigtas, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. lapkričio 23 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022. Šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi palikta galioti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalis, kuria panaikinti pareiškėjui išrašyti Patvirtinimai.

34. AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius, atlikęs UAB „Composite Lithuania“ patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis už 2014–2015 m. apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo, surašė Patikrinimo aktą, kuriuo pareiškėjui apskaičiavo 53 457,81 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014 m. ir 2015 m. AAD ginčijamu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024, kurioje nagrinėtas ginčas faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinu teisiniu reguliavimu yra itin panašus į nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, taip pat vėlesnėse analogiško pobūdžio administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad mokesčio mokėtojo kaltės dėl mokesčių įstatymų pažeidimo nebuvimas pagal nacionalinę mokesčių teisę yra pagrindas atleisti nuo delspinigių mokėjimo bei skirtų poveikio priemonių, kaip, pavyzdžiui, mokesčio baudos (žr., pvz., MAĮ 141 str. 1 d. 1 p. (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija), tačiau ši aplinkybė (kaltės nebuvimas) nėra ir negali būti vertinama kaip pagrindas atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą (jo dalies) mokėjimo ir (ar) remtis tokia, kaip ginčo apmokestinimo išimtimi (mokesčio lengvata), kai nėra tenkinamos visos įstatymų leidėjo nustatytos materialiosios šios išimties (lengvatos) taikymo sąlygos; tai, kad pareiškėjo pavedimu apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduoties neįvykdę PTO ir atliekų tvarkytojas (UAB „Metrail“) buvo licencijuoti ir, atitinkamai, valstybės prižiūrimi subjektai, nėra reikšminga sprendžiant dėl pareiškėjo mokestinių prievolių (jų apimties) – mokesčio įstatyme pareiškėjui aiškiai nustatyta pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą yra objektyvi ir nepriklauso nuo trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo; mokesčio mokėtojas (pareiškėjas), manantis, kad dėl netinkamo kompetentingų valstybės institucijų veikimo vykdant atliekų tvarkymo sistemos dalyvių priežiūrą (kontrolę) jis patyrė žalą, gali kreiptis į administracinius teismus dėl šios žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-816-624/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-534-815/2024; 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-605-662/2024; 2024 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-691-624/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-519-602/2024 ir kt.).

36. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindų nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pateiktas ginčui taikytino teisinio reguliavimo aiškinimas ir pasisakyta dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamų klausimų (be kita ko, dėl netinkamo kompetentingų valstybės institucijų veikimo, vykdant atliekų tvarkymo sistemos dalyvių priežiūrą (kontrolę), mokesčio mokėtojo kaltės nebuvimo).

37. Kaip minėta, pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie gali įrodyti (pagrįsti), jog metalinių pakuočių atliekos už 2014–2015 m. yra realiai (faktiškai) sutvarkytos, t. y. kad pareiškėjas 2014 m. ir 2015 m. įvykdė metalinių pakuočių atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to jis galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Pareiškėjas nepateikė VMI patikslintų Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2014 m. ir 2015 m. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2014 m. ir 2015 m. apskaičiuotas pagrįstai. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nekelia ginčo dėl atsakovo apskaičiuotos mokesčio sumos – 53 457,81 Eur – dydžio.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų. Tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė nepagrįstas išvadas.

39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Composite Lithuania“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė