84c2b0fd-8bde-4704-b00e-4e8f7ec93081 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-35-241/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00053-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl dalies žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo, civilinėje byloje Nr. e2-1249-413/2020 pagal ieÅ¡kovų R.

P. ir K. P. ieÅ¡kinį atsakovui S. P. dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaras M. L.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai R. P. ir K. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami: pripažinti negaliojančiu Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaro M. L. 2018 m. lapkričio 30 d. iÅ¡duotÄ S. P. (mirusio (duomenys neskelbtini)) vardu jo įpėdiniui S. P. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , reg.

Nr. (duomenys neskelbtini);

2) pripažinti negaliojančiu Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaro M. L. 2018 m. gruodžio 18 d. iÅ¡duotÄ S. P. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , reg. Nr. (duomenys neskelbtini) į S. P. priklausantį turtÄ .

2. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino; pripažino negaliojančiu Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaro M. L. 2018 m. lapkričio 30 d. iÅ¡duotÄ S. P. (mirusio (duomenys neskelbtini)) vardu jo įpėdiniui S. P. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , reg. Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančiu Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaro M. L. 2018 m. gruodžio 18 d. iÅ¡duotÄ S. P. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , reg. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė ieÅ¡kovui R. P. iÅ¡ atsakovo S. P. 1 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

3. IeÅ¡kovai R. P. ir K. P. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė: pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir priteisti R. P. visas jo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo S. P.; grÄ Å¾inti apeliantams ieÅ¡kinio pateikimo metu permokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį – 476 Eur; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas.

4. Atsakovas S. P. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir priteisti atsakovui iš ieškovų jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡alių apeliacinius skundus, 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, paliko nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismas be kita ko nurodė, kad praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį permokos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovai pateikė tik kartu su apeliaciniu skundu, tokio praÅ¡ymo pirmosios instancijos teismas nesprendė, todėl iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovams, kad su tokiu praÅ¡ymu jie turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismÄ , kurio kompetencijai priklauso Å¡io klausimo nagrinėjimas.

6. IeÅ¡kovas R. P. 2020 m. spalio 2 d. pateikė Kauno apygardos teismui praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti jam ieÅ¡kinio pateikimo metu permokėtÄ 476 Eur žyminio mokesčio dalį. Nurodė, kad ieÅ¡kovai, teikdami teismui ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių gynimo ir paveldėjimo teisės liudijimų ginčijimo, vadovavosi Valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro duomenimis, kuriuose nurodyta paveldimo turto vertė yra 95 042 Eur, todėl atitinkamai sumokėjo 1 651 Eur žyminį mokestį.

Tačiau, ieÅ¡kovo nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad paveldėtas turtas turėjo bÅ«ti dalijamas trims paveldėtojams į tris dalis, todėl ieÅ¡kinio suma turėjo sudaryti 2/3 dalis nurodytos ieÅ¡kinio sumos – 63 361,33 Eur, tokiu atveju turėjo bÅ«ti sumokėtas 1 175 Eur žyminis mokestis, todėl dalis sumokėto žyminio mokesčio turi bÅ«ti grÄ Å¾inta ieÅ¡kovui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovo R.

P. praÅ¡ymÄ dėl 476 Eur dalies žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo.

8. Teismas, remdamasis teismų praktika, nurodė, kad byloje pareikÅ¡tas reikalavimas panaikinti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal savo faktinį dalykÄ ir teisinį turinį turi bÅ«ti sprendžiamas ginčo teisena ir apmokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, nes paveldėjimo teisės liudijimas yra nuosavybės teises į turtÄ patvirtinantis dokumentas. Žyminis mokestis už turtinį reikalavimÄ apskaičiuojamas pagal 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ nuo ginčo turto vertės dalies, į kuriÄ pretenduoja ieÅ¡kovai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-304/2013).

9. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai prašė panaikinti ne 2/3 dalis iÅ¡duotų paveldėjimo teisės liudijimų, o juos panaikinti visa apimtimi. Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu tokie ieÅ¡kinio reikalavimai yra patenkinti ir Å¡alys yra grÄ Å¾intos į pradinę iki ginčo liudijimų iÅ¡davimo buvusiÄ padėtį, t. y. ginčo turtas visa apimtimi yra grÄ Å¾intas mirusiosios K. P. nuosavybėn. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio sumÄ nurodė teisingai – 95 042 Eur, teikiant ieÅ¡kinį elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, už jį mokėtina suma yra 1 651 Eur.

10. Teismas pažymėjo, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų, tarp jų ir žyminio mokesčio, priteisimo klausimas yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. III. Atskirojo skundo argumentai 11. IeÅ¡kovas R. P. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Byloje buvo netinkamai nustatyta ieÅ¡kinio suma ir atitinkamai mokėtino žyminio mokesčio dydis.

IeÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimus, kuriais atsakovas paveldėjo 1/2 turto. Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovai po motinos mirties priėmė palikimÄ , todėl esant trims įpėdiniams, kiekvienam iÅ¡ jų turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/3 palikimo dalį. IeÅ¡kovai 1 651 Eur žyminį mokestį sumokėjo pagal viso turto vertę. 11.2. Ginčijant paveldėjimo teisės liudijimÄ ieÅ¡kinio sumÄ lemia ginčo turto vertės dalis, į kuriÄ pretenduoja ieÅ¡kovai.

Toks apskaičiavimas nurodytas ir teismo cituojamoje nutartyje, tačiau teismas ja netinkamai vadovavosi. 11.3. Paveldėjimo teisės liudijimai buvo ginčijami kaip ydingi dokumentai. IeÅ¡kovai nesiekė paveldėti viso turto. Paveldėjimo teisės liudijimuose buvo klaidingai nurodyta, kad atsakovas paveldi 1/2 dalį, o turėjo paveldėti 1/3 dalį. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei įpėdinių teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007, 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). 11.4.

Vien tai, kad ieÅ¡kovai prašė panaikinti klaidingus dokumentus nei padidina, nei sumažina ieÅ¡kovų paveldėjimo teisių apimties, tuo tarpu notaras naujus paveldėjimo teisės liudijimus gali iÅ¡duoti tik teismo sprendimu panaikinus klaidingus. Ginčas dėl paveldėjimo teisių apimties iÅ¡spręstas ankstesniais teismų sprendimais. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas praÅ¡ymas dėl žyminio mokesčio dalies grÄ Å¾inimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

13. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami pripažinti negaliojančiais atsakovui iÅ¡duotus paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimus. IeÅ¡kinys buvo grindžiamas tuo, kad kitose bylose priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintys faktai, kad palikėjos K. P. palikimÄ priėmė visi trys jos vaikai: S. P. (kurio vardu palikimÄ priėmė atsakovas S. P.) ir ieÅ¡kovai R. P. bei K. P. (CPK 182 straipsnis), todėl visi įpėdiniai turėjo paveldėti po 1/3 dalį palikimÄ sudarančio turto.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovai taip pat atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kinys nėra reiÅ¡kiamas dėl paveldėjimo teisės, t. y. ieÅ¡kovai nekvestionuoja palikimo priėmimo teisėtumo. Atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, skundžiamus paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimus panaikino ir paskirstė ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: 1 651 Eur žyminį mokestį ir 1 150 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas, ir dalį jų, 1 400 Eur, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo S. P..

IeÅ¡kovas R. P. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti jam už ieÅ¡kinį sumokėto žyminio mokesčio permokÄ , argumentuodamas tuo, kad paveldėtas turtas turėjo bÅ«ti dalijamas trims paveldėtojams į tris dalis, todėl ieÅ¡kinio suma turėjo sudaryti 2/3 dalis nurodytos ieÅ¡kinio sumos (turto vertės). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad paveldėjimo teisės liudijimus ieÅ¡kovai ginčijo visa apimtimi ir ieÅ¡kinio sumÄ nurodė teisingai.

Be kita ko teismas pažymėjo, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų, tarp jų ir žyminio mokesčio, priteisimo klausimas jau yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. NesutikimÄ su skundžiama nutartimi apeliantas argumentuoja tuo, kad byloje buvo netinkamai nustatyta ieÅ¡kinio suma ir atitinkamai už ieÅ¡kinį mokėtino žyminio mokesčio dydis. Taigi byloje iÅ¡ esmės kilo ginčas dėl pagrindo grÄ Å¾inti permokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį (ne)egzistavimo. Sprendžiant šį klausimÄ teismas turi nustatyti ne tik ar egzistuoja pagrindas grÄ Å¾inti žyminio mokesčio permokÄ , bet ir įvertinti ar tokio pobÅ«džio klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas tokioje kaip iÅ¡nagrinėtos bylos proceso stadijoje.

14. IÅ¡nagrinėtoje byloje buvo pareikÅ¡tas paveldėjimo teisės liudijimų kaip klaidingÄ Ä¯pėdinio (atsakovo) teisių apimtį įtvirtinančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais ieÅ¡kinio reikalavimas, nes kitose bylose priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintys faktai, kad abu ieÅ¡kovai ir atsakovas turi teisę į palikėjos K. P. turto dalį, ir tarp Å¡alių nekilo ginčas dėl paveldėtojų nuosavybės teisių į paveldimÄ turtÄ apimties.

15. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas yra teismo pareiga, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje turi bÅ«ti nurodymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Sprendime, kuriuo iÅ¡spręstas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys, pasisakydamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties, tačiau skirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tarp jų ir žyminį mokestį, priteisė iÅ¡ atsakovo pusę ieÅ¡kovo R. P. kaip už turtinio reikalavimo ieÅ¡kinį sumokėto 1 651 Eur žyminio mokesčio.

16. Minėta, kad apeliaciniame skunde dėl teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ieÅ¡kovai prašė grÄ Å¾inti permokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį. Apeliacinės instancijos teismas tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovo apeliacinius skundus atmetė, o dėl žyminio mokesčio permokos grÄ Å¾inimo iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovams kreiptis į pirmosios instancijos teismÄ (Å¡ios nutarties 5 punktas).

17. Pagal CPK 87 straipsnio 4 dalį pareiÅ¡kimas dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo gali bÅ«ti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kuriÄ yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu praÅ¡oma grÄ Å¾inti žyminį mokestį. Jeigu grÄ Å¾inamas permokėtas žyminis mokestis, Å¡is terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos. Žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo klausimÄ teismas iÅ¡sprendžia nutartimi raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Nustatęs Å¡iame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis). Tačiau kaip matyti iÅ¡ CPK 87 straipsnyje įtvirtintų žyminio mokesčio ar jo dalies grÄ Å¾inimo pagrindų jie yra susiję su žyminio mokesčio grÄ Å¾inimu tais atvejais, kai teismas neatlieka byloje galutinio bylinėjimosi iÅ¡laidų, tarp jų ir žyminio mokesčio, paskirstymo.

18. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo procesas iÅ¡siskiria tuo ypatumu, kad teismas turi pareigÄ savo iniciatyva, t. y. net be atskiro Å¡alies praÅ¡ymo ar pareiÅ¡kimo, paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, susidariusias atitinkamos bylos procese (su tam tikromis iÅ¡imtimis (žr. CPK 98 straipsnį)). Å i procesinė pareiga (paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, susidariusias konkrečia instancine tvarka) saisto visų instancijų teismus. Be to, aukÅ¡tesnės instancijos teismas, pakeisdamas ar panaikindamas žemesnės instancijos teismo sprendimÄ ir priimdamas naujÄ sprendimÄ , paprastai savo iniciatyva perskirsto bylinėjimosi iÅ¡laidas, susidariusias žemesnės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

19. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡alių apeliacinius skundus dėl sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nepasinaudojo teisine galimybe iÅ¡spręsti ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti permokėtÄ Å¾yminį mokestį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tarp Å¡alių paskirstytas ir ieÅ¡kovo už ieÅ¡kinį sumokėtas žyminis mokestis. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Ä®siteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Byloje susiklosčius tokiai teisinei situacijai, kai apeliacine tvarka patikrinta ir palikta galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ginčo esmės dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, visas ieÅ¡kovo už ieÅ¡kinį sumokėtas žyminis mokestis paskirstytas tarp bylos Å¡alių ir pusė Å¡io mokesčio priteista iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui, nėra teisinės galimybės vadovaujantis CPK 87 straipsnio 4 dalimi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui permokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį.

Tokia procesinė teisinė situacija kokia yra susiklosčiusi nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti prilyginta bylinėjimosi iÅ¡laidų nepaskirstymo situacijai, kai teismas įstatymo nustatyta tvarka galėtų spręsti dėl žyminio mokesčio permokos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu paskirstė visas Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tarp jų ir iÅ¡laidas žyminiam mokesčiui, tokia sprendimo dalis negali bÅ«ti peržiÅ«rėta inicijuojant žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo procedÅ«rÄ pagal CPK 87 straipsnio taisykles.

Apeliantas savo teises galėtų ginti tik pasinaudodamas bylos proceso atnaujinimo institutu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindu atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos aiÅ¡ki taikymo klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2016, 19 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).Tik proceso atnaujinimo tvarka pasisakius dėl žyminio mokesčio dalies ir jos paskirstymo galėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas (CPK 373 straipsnis).

20. Byloje keliamas klausimas yra susijęs su galima žyminio mokesčio permoka, t. y. netinkamai apskaičiuotu mokėtinu žyminiu mokesčiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismų praktika nagrinėjamoje byloje mokėtino žyminio mokesčio nustatymo klausimu yra nuosekli ir aiÅ¡ki (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011; 2014 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015; 2018 m. gegužės 15 d. apžvalgÄ bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1; 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

Tačiau kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neturi teisinio pagrindo vertinti žyminio mokesčio dydžio nustatymo ir galimo jo grÄ Å¾inimo klausimo, kompetencija spręsti Å¡iuos klausimus priskirta pirmosios instancijos teismui, galinčiam spręsti tiek proceso atnaujinimo, tiek pakartotinio bylos nagrinėjimo klausimus atnaujinus procesÄ (CPK 370 straipsnis). Dėl procesinės bylos baigties 21. Dėl nutarties 20 punkte iÅ¡dėstyto byloje susiklosčiusios teisinės situacijos vertinimo skundžiama nutartis kitais nei pirmosios instancijos teismo motyvais iÅ¡ esmės paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Danutė GasiÅ«nienė