2021-07-21 Nr. AB-14723-3-61-3-01825-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-465-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01825-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo C. S. U. (C. S. U.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo C. S. U. (C. S. U.) skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas C. S. U. (C. S. U.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 177URC-23 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio C. S. U. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šiame sprendime aktualius klausimus išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti VSAT struktūriniam padaliniui Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriui vykdyti pareiškėjo išsiuntimą į kilmės valstybę iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad pareiškėją išsiuntus į kilmės valstybę, susidarytų tokia faktinė situacija, jog pareiškėjui fiziškai nebūnant Lietuvos Respublikoje ir negalint dalyvauti teismo posėdžiuose objektyviai nebebūtų įmanoma tinkamai išnagrinėti pareiškėjo skundo dėl skundžiamo Sprendimo. Be to, neišsprendus Sprendimo teisėtumo klausimo, Sprendimo vykdymas yra neleistinas ir prieštaraujantis pareiškėjo teisėms bei teisėtiems interesams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 8 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas nurodė, jog sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra tiesiogiai susijęs su aplinkybe, kad pareiškėjas neturi jokio teisėto pagrindo gyventi Lietuvos Respublikoje ir savanoriškai išvykti nepanoro. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodomi bendro pobūdžio teiginiai dėl galimos ekonominės ir socialinės žalos. Pareiškėjui išvykus iš Lietuvos Respublikos, nėra atimama galimybė teisminiu keliu ginčyti priimtą Sprendimą. Teismas pažymėjo, kad dalyvavimas teismo posėdyje, pareiškėjo pageidavimu, užtikrinamas šiuolaikinių informacinių technologijų pagalba bei per profesionalų atstovą ir tai nėra pagrindas tokio pobūdžio bylose konstatuoti būsimą didelę žalą ir/ar taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos – jog nesiėmus užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl teismas nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas C. S. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. uždrausti VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriui vykdyti pareiškėjo išsiuntimą į kilmės valstybę, iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareikšto skundo.

Pareiškėjas nurodo, kad jis neturi teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iš dalies dėl to, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) kategoriškai atsisakė suteikti teisę pareiškėjui išimties tvarka (neišvykstant iš Lietuvos Respublikos) pateikti naujus prašymus dėl leidimo laikinai gyventi bei nacionalinės vizos prašymo nagrinėjimo laikotarpiui išdavimo.

Pareiškėjo vertinimu, teismas neįvertino galinčios kilti žalos masto (neatitaisomo ar sunkiai atitaisomo poveikio). Neįvertino aplinkybės, kad nesustabdžius Sprendimo vykdymo pareiškėjas bus atskirtas nuo savo šeimos, t. y. sutuoktinės Lietuvos Respublikos pilietės ir kartu auginamos jos dukters, kuri pareiškėją identifikuoja kaip savo tėvą. Faktinis pareiškėjo ir jo šeimos atskyrimo laikas iki teisėto ir galutinio sprendimo priėmimo gali viršyti galutiniu atsakovo sprendimu nustatytiną draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno susitarimo valstybių narių teritoriją laikotarpį. Akivaizdu, jog tokia situacija pažeistų pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

Be to, išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos nepriėmus galutinio sprendimo šioje byloje, tai reikštų, jog išnyktų dalis šio ginčo dalyko, nes naikinti jau įvykdytą sprendimo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nebebūtų nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Tai reiškia, jog teismas, atsisakydamas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės neišnagrinėjus bylos pasisakė dėl dalies skundžiamo Sprendimo teisėtumo. Nepagrįstai išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, šio veiksmo nebus įmanoma ištaisyti (grąžinti į pirminę padėtį).

Pareiškėjas nurodo, kad teismas negali užtikrinti, jog pareiškėjas, būdamas išsiųstas į kilmės valstybę, joje turės visas reikiamas technines galimybes (vaizdo ir garso perdavimo ir priėmimo įrangą; pakankamą ir stabilų interneto ryšį bei kt.) dalyvauti nuotoliniame teismo posėdyje.

Pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos ir atskyrimas nuo šeimos iki tol, kol galutiniu teismo sprendimu bus išspręstas klausimas dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo, sukels pareiškėjui ir jo šeimai didžiules neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes. Pareiškėjo ir jo šeimos išskyrimas sukels didelį emocinį stresą ir neigiamus išgyvenimus dėl šeimos tolesnio bendro gyvenimo ir susijungimo perspektyvų. Pareiškėjo išsiuntimo atveju taip pat būtų atimta galimybė pareiškėjui ir jo šeimai vieniems kitais rūpintis finansiškai ir padėti namų ūkyje/buityje. Pareiškėjo sutuoktinė dirba Lietuvos Respublikoje, sutuoktinės dukra lanko ugdymo įstaigą, todėl pareiškėjo išsiuntimo atveju nebus jokių realių ir protingų galimybių pareiškėjo šeimos nariams išvykti kartu su pareiškėju į jo kilmės valstybę. Tuo labiau, jog pareiškėjas savo ateitį sieja išimtinai su gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o ne savo kilmės valstybėje. Pareiškėjo ir jo šeimos išskyrimas neįsitikinus ginčijamo Sprendimo teisėtumu taip pat pažeistų Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą, jog būtų gerbiamas kiekvieno asmens privatus ir šeimos gyvenimas. Išsiuntimo poveikio pareiškėjo šeimai įvertinimo teismo nutartyje nebuvimas parodo, kad buvo peržengta valstybei suteikta vertinimo nuožiūros laisvė. Teismas taip pat neįvertino 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL 2008 L 348, p. 98) preambulės 22 punkto, 5 straipsnio nuostatų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-702/2010; 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija VSAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 177URC-23 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio C. S. U. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“, kuriuo nuspręsta pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini), šio sprendimo organizavimą pavedant vykdyti VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriui, taip pat uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal Europos Parlamento ir Tarybos (EB) 2006 m. gruodžio 20 d. reglamento Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnio 1, 3 dalis 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos.

Pareiškėjas prašo uždrausti VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriui vykdyti pareiškėjo išsiuntimą į kilmės valstybę, iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareikšto skundo. Taigi, pareiškėjas prašo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad jos netaikius, t. y. išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, pareiškėjas bus atskirtas nuo savo šeimos – sutuoktinės Lietuvos Respublikos pilietės ir kartu auginamos jos dukters, tai sukels pareiškėjui ir jo šeimai didžiules neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes. Be to, išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos jam nebus užtikrinama galimybė dalyvauti teismo posėdžiuose, taip apribojant jo procesines teises. Išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos nepriėmus galutinio sprendimo šioje byloje, tai reikštų, jog išnyktų dalis ginčo dalyko, nes naikinti jau įvykdytą sprendimo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nebebūtų nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Nepagrįstai išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, šio veiksmo nebus įmanoma ištaisyti (grąžinti į pirminę padėtį).

Nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pareiškėją su Lietuva sieja šeiminiai santykiai. Iš šios bylos duomenų (pvz., pareiškėjo 2021 m. kovo 10 d. rašto „Dėl prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi ir nacionalinę vizą pateikimo išimties tvarka“ ir Migracijos departamento atsakymo į jį) bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių bylos Nr. eI2-1256-281/2021 duomenų (išrašo iš santuokos akto įrašo, pareiškėjo sutuoktinės asmens dokumento kopijos) matyti, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 23 d. yra vedęs Lietuvos Respublikos pilietę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, formuojamą sprendžiant panašaus pobūdžio klausimus (ABTĮ 15 str.; žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-438/2020), į tai, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžiamas skundžiamu Sprendimu daroma žala šeiminiams ryšiams, o teisę į šeimos gerbimą gina tiek nacionalinis, tiek tarptautinis teisinis reglamentavimas, taip pat į tai, kad pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjui būtų suteikiama galimybė asmeniškai dalyvauti administraciniame procese, sprendžia, jog šiuo atveju yra tikslinga taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, uždrausti Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriui vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad taikius minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai.

Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę keistina, pareiškėjo pateiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinamas, laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, uždraudžiant Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriui vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo C. S. U. (C. S. U.) atskirąjį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir šį pareiškėjo prašymą tenkinti – laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, uždrausti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriui vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė