84c1646a-aee3-401c-8b09-b0a04ea9ebef · Å iaulių apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-4-875/2019 Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00146-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 16.9.1; 16.9.3; 21.11.10; 21.13.3; 21.13.4 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 21 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D.

B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties. Teismas n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. D. B. Å iaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 62ANN-111365541-17 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu nubausta 75 (septyniasdeÅ¡imt penkių eurų) Eur bauda.

2. D. B. nubausta už tai, kad ji 2017 m. gegužės 10 d. 8 val. 47 min. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, nedavė kelio transporto priemonei, artėjančiai iš dešinės. Automobilis, kurį vairavo, buvo neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 115, 226 punktus.

3. Nesutikdama su Å iaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. pateikė skundÄ Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mams. 4. 2018 m. balandžio 13 d. Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų nutartimi panaikintas Å iaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 62ANN-111365541-17 ir administracinio nusižengimo teisena D.

B. atžvilgiu buvo nutraukta, nesant jos kaltės padarius ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. 5. 2018 m. birželio 21 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi panaikinta 2018 m. balandžio 13 d. Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų nutartis ir priimtas naujas nutarimas – administracinio nusižengimo bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mams.

6. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. skundas buvo atmestas bei paliktas galioti Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas, kuriuo D. B. buvo paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 75 (septyniasdešimt penkių eurų) Eur bauda. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. praÅ¡o panaikinti 2018 m. lapkričio 13 d. Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo bylÄ jos atžvilgiu. 7.1. Skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. nurodo, kad KET 115 punktas numato, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, keliÄ privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iÅ¡ deÅ¡inės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D.

B. nesutinka su institucijos, priėmusios nutarimÄ ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad įvykio vietoje yra KET neaptarta važiavimo tvarka ir joje bÅ«tina laikytis „deÅ¡inės rankos“ taisyklės. D. B. manymu, pagal eismo įvykio vietoje esančius KET ženklus ir horizontalų ženklinimÄ tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada negalėjo bÅ«ti padaryta. 7.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad institucija, D. B. nuomone, neatliko įvykio vietos apžiÅ«ros, neužfiksavo įvykio vietoje esančių kelio ženklų bei ženklinimo (D.

B. to prašė), tokių duomenų nebuvo pateikta ekspertizei. Ekspertizę atlikęs ekspertas E. G. atlikdamas eismo įvykio ekspertizę, vertino tik eismo įvykio vietoje esančius vertikalius kelio ženklus, tačiau neįvertino ivykio vietoje esančio horizontalaus ženklinimo. Be to, teismo ekspertas atlikdamas įvykio vietos ekspertizę, naudojosi „Street View“ programa ir joje esančiais duomenimis, iš kurių, anot D. B., neaišku kada „Google“ programoje jie buvo užfiksuoti, todėl ekspertizės išvados, pareiškėjos nuomone, nėra patikimos. 7.3.

Asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn D. B. manymu, jai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. pasukus į deÅ¡inę, yra sužymėtos trys eismo juostos, atskirtos horizontaliu ženklinimu. Jai pasukus sankryžoje į deÅ¡inę, ji važiavo horizontaliu ženklinimu atskirtoje savo eismo juostoje, o A. L. vairuojamas automobilis „Peugeot 308“ iÅ¡važiavo iÅ¡ teritorijos, kurioje sužymėtos transporto priemonių stovėjimo vietos ir stovėjo „P“ ženklas, t. y. transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telės. Todėl pagal įvykio vietoje esantį kelių ženklinimÄ A.

L. iÅ¡važiavo į eismo juostÄ iÅ¡ Å¡alia esančios teritorijos (iÅ¡ transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telės), ir pagal KET 102 punkto reikalavimus, ji turėjo duoti keliÄ jos vairuojamam automobiliui. 7.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, neįvertino byloje esančių aplinkybių, kad automobilį „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 18 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu D. B. sutuoktinis R.

B. įsigijo iš J. K., o J. K. šį automobilį 2017 m. vasario 9 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo įsigijęs iš Č. J.. Su automobiliu R. B. buvo perduota originali Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filiale, draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2016 m. spalio 14 d., galiojanti iki 2017 m. spalio 14 d. (su originaliais draudėjo Č. J. (Č. J.) parašais). 7.5. Pažymi, kad nuo 2017 m. balandžio 18 d., kai įsigijo automobilį, iki 2017 m. gegužės 10 d., kai įvyko eismo įvykis, R.

B. negalėjo automobilio įsiregistruoti savo vardu ir savo vardu sudaryti draudimo sutarties, nes Č. J. VĮ „Regitra“ nebuvo „išviešinęs automobilio“ nuosavybės teisių perleidimo. Jis automobilį išregistravo tik po eismo įvykio. Apie tai, kad Č. J. automobilio „Mercedes Benz Al70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė 2017 m. gegužės 3 d., o automobilį nuo įskaitos savo vardu nuėmė tik po eismo įvykio, D.

B. sužinojo tik po eismo įvykio. Todėl šios aplinkybės patvirtina, kad D. B. veiksmuose nėra tyčios eksploatuoti automobilį be privalomojo draudimo.

8. Atsiliepimu Å iaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato veiklos skyrius praÅ¡o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. apeliacinį skundÄ atmesti ir Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį bei Å iaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . 8.1. Å iaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato veiklos skyrius savo atsiliepime nurodo, kad Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra priimta tinkamai įvertinus visas bylos faktines aplinkybes, todėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mai 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįsta ir nėra teisinio pagrindo jos keisti ar naikinti. 8.2.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme yra numatyta, kas yra kelias. Vienas iÅ¡ pagrindinių kelio bruožų yra tai, kad kiekviena gatvė, kiekvienas kelias yra atitinkamai numatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Å iuo atveju vieta, kur įvyko eismo įvykis, pagal Å iaulių miesto savivaldybės administracijos atsakymÄ , nėra kelias, nėra įtrauktas į jokius dokumentus kaip kelias. (duomenys neskelbtini) gatvėje nuo (duomenys neskelbtini) pusės yra kelio ženklas Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“, nurodantis, kad artėjant link važiuojamųjų dalių susikirtimo, iÅ¡ pirmos eismo juostos galima važiuoti tiesiai ir į deÅ¡inę.

PrieÅ¡ važiuojamųjų dalių susikirtimÄ ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), nėra eismo pirmumÄ reglamentuojančių kelio ženklų ar ženklinimo linijų, nurodančių, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra pagrindinis kelias jo deÅ¡inėje pusėje esančios važiuojamosios dalies atžvilgiu. Važiuojamųjų dalių susikirtime iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pasukus į deÅ¡inę, važiuojamoji dalis dviejose vietose kertasi su deÅ¡inėje pusėje esančiomis važiuojamosiomis dalimis tarp transporto priemonių stovėjimo vietų.

Ties Å¡ių važiuojamųjų dalių susikirtimais nėra eismo pirmumÄ nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo linijų. Už abiejų deÅ¡inėje esančių važiuojamųjų dalių tarp transporto priemonių stovėjimo vietų, deÅ¡inėje pusėje yra ženklas Nr. 528 „Transporto priemonių stovėjimo vieta“, po kuriuo yra lentelė, patikslinanti kelio ženklÄ , nurodant stovėjimo vietas krovininiams automobiliams. 8.3. Be to, institucija atsiliepime pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog važiuojamoji dalis, kurioje įvyko eismo įvykis, nėra kelias (gatvė), o teritorija esanti Å¡alia kelio.

Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę Å¡viesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat KET reikalavimų atžvilgiu. Pagrindinė sÄ lyga, anot institucijos, analizuojamam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos D.

B. veiksmai – jai iš dešinės artėjant automobiliui „Peugeot 308“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kertantis transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, kai važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, ji nedavė kelio iš dešinės artėjusiam automobiliui „Peugeot 308“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei su juo susidūrė. Tokiais savo veiksmais D. B. pažeidė KET 115 punkto reikalavimus, todėl ji pagrįstai yra nubausta pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. 8.4.

Institucija teigia, kad eismo įvykio metu automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas buvo D. B. sutuoktinis – R. B.. Nuosavybės teisė į minėtÄ automobilį R. B. perėjo 2017-04-18 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Automobilį R. B. pirko iÅ¡ J. K.. Ä®prastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje draudėju nurodytas Č. J., kuris automobilį „Mercedes Benz Al70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-02-09 pardavė J.

K.. Naujasis automobilio savininkas R. B. privalėjo nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos (iki 2018-05-03), raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimÄ . Institucijos manymu, Å¡i pareiga siejama su nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimu, o ne su nuosavybės teisės įregistravimu VÄ® „Regitra“. R. B. ignoravo Å¡iÄ pareigÄ ir neinformavo draudiko apie transporto priemonės savininko pasikeitimÄ , nepranešė draudikui savo, kaip naujo transporto priemonės savininko, duomenų.

Todėl D. B. įvykio metu vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir pagrįstai yra nubausta pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį.

9. Atsiliepimu nukentėjusioji A. L. praÅ¡o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. apeliacinį skundÄ atmesti ir Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Be to, praÅ¡o priteisti jos turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . 9.1. Nukentėjusioji atsiliepime nurodo, kad ji su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. apeliaciniu skundu nesutinka. 9.2. Nurodo, kad apeliantės teiginiai nepatvirtina, kad eismo įvykis įvyko sankryžoje pasukus į keliÄ , atkarpoje, kurioje D.

B. bÅ«tų turėjusi pirmumo teisę, kai abiejų transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį, tinkamai įvertino kelio ženklus, ženklinimo linijas ir pagrįstai sprendė, kad važiuojamoji dalis, kurioje įvyko eismo įvykis nėra kelias (gatvė), o teritorija, esanti Å¡alia kelio. Pažymėtina, kad atkarpa, kurioje įvyko eismo įvykis, nėra ženklinta ir tai nėra kelias (patvirtina 2017 m. gruodžio 12d. Ekspertizės akto Nr. llÅ -125(17) iÅ¡vados, Å iaulių miesto savivaldybės administracijos 2017-06-06, 2018-03-07, 2018-02 raÅ¡tai ir planai, eksperto E. G. pateikti paaiÅ¡kinimai 2018-02-14 teismo posėdyje, 2018-10-29 teismo posėdyje). 9.3.

Be to, administracinėn atsakomybėn patraukta D. B. apeliaciniame skunde teigia, kad faktÄ , jog ji turėjo pirmumo teisę iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės iÅ¡važiuojančios nukentėjusiosios atžvilgiu (patvirtina iÅ¡reikalauta 2016-05-17 valstybinės žemės nuomos sutartis ir prie jos pridėti planai), iÅ¡ kurių matyti, kad D. B. važiavo keliu, kuriame įregistruotas kelio servitutas. Tokie argumentai, anot nukentėjusiosios, yra apeliantės prielaidos, nepagrįstos kelių eismÄ reglamentuojančiomis teisės normomis. 9.4.

Pažymi, kad D. B. teigdama, kad jos veiksmuose dėl draudimo sutarties galiojimo eismo įvykio metu nebuvo tyčios, nes turėjo originaliÄ draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir negalėjo žinoti ar numanyti, kad ankstesnis transporto priemonės savininkas nutraukė draudimo sutartį, toks skundo argumentas yra nepagrįstas. Originalios draudimo sutarties turėjimas nepakeitus savininko ir ar nežinojimas apie sutarties nutraukimÄ nesudaro pagrindo vertinti, kad buvo laikytasi imperatyvių Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų.

Nukentėjusiosios manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad D. B. sutuoktinis, transporto priemonės savininkas R. B. ignoravo įstatyminę pareigÄ praneÅ¡ti draudikui apie savininko pasikeitimÄ . Be to, D. B., dalyvaudama vieÅ¡ajame eisme, buvo atsakinga už draudimo sutarties sudarymÄ pasikeitus transporto priemonės savininkui ir jos galiojimÄ eismo įvykio metu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. apeliacinis skundas atmestinas. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas.

10. IÅ¡ apeliacinio skundo motyvų matyti, kad D. B. neigia savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų bei ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , vertinant jos kaltę padarius ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje vertinimo 11. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad pažeidėja tik kitokį – jai palankų, įrodymų vertinimÄ laikytų tinkamu ir teisingu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo padarytoms iÅ¡vadoms, jog D. B., pažeisdama KET 115 punkto reikalavimus, sukėlė eismo įvykį ir todėl pagrįstai yra patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.

Be to, aukÅ¡tesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad D. B. vairavo įvykio metu neapdraustÄ , ne jai priklausančiÄ , transporto priemonę ir buvo pagrįstai nubausta pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį. Savo skunde apeliantė nenurodė jokių aplinkybių ar duomenų, kurių nebÅ«tų iÅ¡tyręs ir įvertinęs apylinkės teismas, nes visa tai aptarta skundžiamoje nutartyje, o tai, kad byloje nustatytų aplinkybių Institucija nutarimu ir Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mai nutartimi neįvertino taip, kaip norėtų apeliantė, dar nereiÅ¡kia, kad į jas nebuvo atsižvelgta.

12. Analizuojant administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamos nutarties turinį matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės apeliantės veiksmų kvalifikavimui buvo iÅ¡tirtos, pirmosios instancijos teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, atitinkamai pagrindžiančiais D. B. kaltę padarius jai inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir paneigiančiais jos keliamas versijas dėl eismo įvykio kilimo priežasčių (t. y. automobilio važiavimo pirmumo klausimas, kertantis abiejų transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, horizontalaus ženklinimo buvimo ir pan.).

Pirmosios instancijos teismas teismo posėdžiuose iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, byloje esančias fotonuotraukas, asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn ir nukentėjusiosios parodymus teisme, teismo eksperto parodymus bei kitÄ byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , skundžiamoje nutartyje nuosekliai iÅ¡dėstė ir aptarė įrodymus, sulygino juos tarpusavy ir su objektyviai užfiksuotais duomenimis eismo įvykio vietos schemoje, fotografijomis ir kt. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, neteikdamas prioriteto nei vienai įrodymų rÅ«Å¡iai ar grupei, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimÄ , remiantis apeliaciniame skunde pateiktais motyvais, apeliacinės instancijos teismas neturi nei juridinio, nei faktinio pagrindo.

13. Kaip minėta, D. B. visos administracinės teisenos metu, neigdama savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio, teigė, jog KET reikalavimus pažeidė ne ji, o kito automobilio vairuotoja nukentėjusioji A. L., nes ji iÅ¡važiavo į eismo juostÄ iÅ¡ Å¡alia esančios teritorijos (iÅ¡ transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telės), ir pagal KET 102 punkto reikalavimus, ji (nukentėjusioji) turėjo duoti keliÄ D. B. vairuojamam automobiliui. Tokia apeliantės versija ne tik neracionali, nelogiÅ¡ka, bet ir prieÅ¡tarauja byloje objektyviai nustatytoms aplinkybėms.

14. IÅ¡ byloje esančios medžiagos (byloje esančių: įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, fotonuotraukų ir naujai pateiktų fotonuotraukų iÅ¡ įvykio vietos) matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje nuo (duomenys neskelbtini) pusės yra kelio ženklas Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“, nurodantis, kad artėjant link važiuojamųjų dalių susikirtimo, iÅ¡ pirmos eismo juostos galima važiuoti tiesiai ir į deÅ¡inę. PrieÅ¡ važiuojamųjų dalių susikirtimÄ ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), nėra eismo pirmumÄ reglamentuojančių kelio ženklų ar ženklinimo linijų, nurodančių, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra pagrindinis kelias jo deÅ¡inėje pusėje esančios važiuojamosios dalies atžvilgiu.

Važiuojamųjų dalių susikirtime iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pasukus į deÅ¡inę, važiuojamoji dalis dviejose vietose kertasi su deÅ¡inėje pusėje esančiomis važiuojamosiomis dalimis tarp transporto priemonių stovėjimo vietų. Ties Å¡ių važiuojamųjų dalių susikirtimais nėra eismo pirmumÄ nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo linijų. Už abiejų deÅ¡inėje esančių važiuojamųjų dalių tarp transporto priemonių stovėjimo vietų, deÅ¡inėje pusėje yra ženklas Nr. 528 „Transporto priemonių stovėjimo vieta“, po kuriuo yra lentelė, patikslinanti kelio ženklÄ , nurodant stovėjimo vietas krovininiams automobiliams.

KET 8 punkte nurodyta, kad eismÄ keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, Å¡viesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu.

Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat KET reikalavimų atžvilgiu.

15. Be to, iÅ¡važiuojant iÅ¡ minimos teritorijos į (duomenys neskelbtini) gatvę, taip pat nėra jokio ženklo apie susikirtimÄ su pagrindiniu keliu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad važiuojamojoje dalyje, kurioje įvyko eismo įvykis, techniniu požiÅ«riu nėra gatvė, o teritorija esanti Å¡alia kelio, iÅ¡ kurios iÅ¡važiuojant (Å¡iuo atveju iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės) privaloma duoti keliÄ važiuojantiems keliuku, kuriuo, nagrinėjamu atveju, važiavo apeliantė D.

B.. Taip pat, minėtas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas pagrindžia ir byloje esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. gruodžio 12 d. eismo įvykio ekspertizės aktas Nr. 11Å -125(17), kuriame nurodyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad Å¡ioje eismo situacijoje, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir privažiavus važiuojamųjų dalių susikirtimÄ ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pasukus deÅ¡inėn, bÅ«tų važiuojama keliu (gatve).

Å ioje eismo situacijoje, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi ir nėra eismo pirmumÄ nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo linijų, keliÄ privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iÅ¡ deÅ¡inės. Jeigu įvykio dienÄ buvusi eismo organizavimo tvarka atitinka „View Street“ programa užfiksuotÄ Ä¯vykio vietos situacijÄ , tokiu atveju techniniu požiÅ«riu pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes Benz A170“ vairuotojos D.

B. veiksmai – jai iÅ¡ deÅ¡inės artėjant automobiliui „Peugeot 308“ ir kertantis transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, kai važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, nedavė kelio iÅ¡ deÅ¡inės artėjusiam automobiliui „Peugeot 308“ bei su juo susidÅ«rė (1 t., b. l. 26-30). Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas E. G. patvirtino atliktÄ ekspertizės akto iÅ¡vadÄ ir nurodė, kad techniniu požiÅ«riu pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes Benz A170“ vairuotojos D.

B. veiksmai – jai iÅ¡ deÅ¡inės artėjant automobiliui „Peugeot 308“ ir kertantis transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, kai važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, nedavė kelio iÅ¡ deÅ¡inės artėjusiam „Peugeot 308“ bei su juo susidÅ«rė. Eismo dalyvis turi vadovautis kelio ženklais, reglamentuojančiais eismÄ , taip pat ir KET nurodytais reikalavimais, privalo važiuoti saugiai, laikantis taisyklių. Apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad negalima vadovautis byloje esančia įvykio vietos ekspertizės aktu, kadangi joje nėra tinkamai įvertinta byloje esanti situacija, kelių ženklinimas, panaudojant Google „View Street“ duomenis, kurie yra 2012 m. liepos mėnesio yra nepagrįsti ir atmestini, kadangi iÅ¡ byloje esančių 2018 m. sausio 31 d. naujų fotonuotraukų eksperto padarytos iÅ¡vados yra teisingos, įvykio vieta, jos ženklinimas nesiskiria nuo įvykio vietoje užfiksuotų nuotraukų bei 2012 m. liepos mėnesio Google „View Street“ panaudotų gatvės vaizdų.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentai dėl nepatikimos eismo įvykio vietos ekspertizės akto ir joje padarytų išvadų yra atmestini.

16. Nukentėjusioji A. L. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio metu ji vadovavosi „deÅ¡inės rankos“ taisykle. Sustojo prieÅ¡ sukdama, parodė posÅ«kio signalÄ bei pradėjo važiuoti, norėdama iÅ¡važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir staiga įvyko susidÅ«rimas. Bandė stabdyti, bet jau buvo vėlu. Eismo įvykis įvyko aikÅ¡telėje, ne (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ä®vykio metu buvo apgadintas jos automobilis „Peugeot 308“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – sudaužytas bamperis, lempos. [...] IÅ¡važiuodama laikėsi deÅ¡inės, nes žino, jog automobiliai, sukdami į aikÅ¡telę, ir laikosi deÅ¡inės iÅ¡ savo pusės. Ženklo ten nematė, yra tik subraižytos kryptys, nėra jokio pirmumo ženklo ar „Stop“ ženklo. Atkreiptinas dėmesys, kad pati D. B., atvykus policijos pareigÅ«nams neneigė savo kaltės padarius eismo įvykį (policijos pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas).

17. Ä®vertinus byloje esančius įrodymus konstatuojama, kad pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos D. B. veiksmai – jai iÅ¡ deÅ¡inės artėjant automobiliui „Peugeot 308“, valstybinius Nr. (duomenys neskelbtini), ir kertantis transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, kai važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, nedavė kelio iÅ¡ deÅ¡inės artėjusiam automobiliui „Peugeot 308“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei su juo susidÅ«rė, nesilaikydama „deÅ¡inės rankos“ taisyklės. Todėl institucija, ir pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino D. B. veiksmus, kaip pažeidusius KET 115 punkto reikalavimus ir pagrįstai kvalifikavo jos padarytÄ veikÄ pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.

18. Taip pat, apeliantė D. B. ginčija savo kaltę padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 415 straipsnio 1 dalyje. 19. 2007 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme Nr. X-1137 (toliau – TPVCAPDÄ®) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad: „Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota“ (4 straipsnio 1 dalis). „Už draudimo sutarties sudarymÄ Å¡io įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymÄ asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), iÅ¡perkamosios nuomos ar pagal kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymÄ yra atsakingas Å¡is asmuo.

Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymÄ Å¡ie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip“ (4 straipsnio 2 dalis). Minėto straipsnio 3 dalis imperatyviai nurodo, kad „šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės“ (4 straipsnio 3 dalis).

20. TPVCAPDÄ® 8 straipsnio 1 dalis numato, kad „jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytÄ draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytÄ draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimÄ , taip pat savo duomenis.

PraneÅ¡us draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimÄ , draudikas turi teisę padidinti arba sumažinti draudimo įmokÄ dėl draudimo rizikos pasikeitimo, o naujasis transporto priemonės savininkas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmokÄ . Jei naujasis transporto priemonės savininkas per nurodytÄ terminÄ nepranešė draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimÄ , draudikas gali vertinti tai kaip pareigos praneÅ¡ti apie draudimo rizikos pasikeitimÄ nevykdymÄ â€œ. 21. 2000 m. spalio 12 d.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2-3 dalys numato, kad „dalyvauti vieÅ¡ajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiÅ«ra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimÄ nuvykti į transporto priemonių techninės apžiÅ«ros įmonę privalomosios techninės apžiÅ«ros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu vieÅ¡ajame eisme susijusius mokesčius.“ (25 straipsnio 2 dalis).

„VieÅ¡ajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų reikiamÄ techninę bÅ«klę, registravimÄ ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ užtikrina transporto priemonės valdytojas“ (25 straipsnio 3 dalis).

22. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad nuosavybės teisė į minėtÄ automobilį R. B. įgijo 2017 m. balandžio 18 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (1 t., b. l. 37). Automobilį R. B. pirko iÅ¡ J. K.. 2016 m. spalio 14 d. Ä®prastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) draudėju nurodytas Č. J., kuris automobilį „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apdraudė nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2017 m. spalio 14 d. (1 t., b. l. 38) 2018 m. vasario 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, Č.

J. automobilį Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė J. K.. Be to, byloje esantis 2017 m. rugpjūčio 31 d. „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo pateiktoje pažymoje nurodyta, kad Č. J. 2017 m. gegužės 3 d. praÅ¡ymu prašė draudimo bendrovės nutraukti jo sudarytÄ draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis buvo nutraukta 2017 m. gegužės 3 d. (1 t., b. l. 9-10). Ä®vertinus aptartÄ teisinį reguliavimÄ , naujasis automobilio savininkas R.

B. privalėjo nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos (iki 2018 m. gegužės 3 d.), raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimÄ . Å i pareiga siejama su nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimu, o ne su nuosavybės teisės įregistravimu VÄ® „Regitra“, kaip apeliaciniame skunde nurodo apeliantė. R. B. ignoravo Å¡iÄ pareigÄ ir neinformavo draudiko apie transporto priemonės savininko pasikeitimÄ , nepranešė draudikui savo, kaip naujo transporto priemonės savininko, duomenų, todėl transporto priemonės savininkas R.

B. dėl savo aplaidaus neatsakingo elgesio pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo imperatyvias nuostatas, o apeliantė D. B. įvykio metu vairuodama transporto priemonę, kuri nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, privalo įsitikinti, kad jų vairuojama transporto priemonė yra nustatyta tvarka įregistruota, atlikta privalomoji techninė apžiūra, transporto priemonė apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ VÄ® „Regitra“ pateiktų iÅ¡rašų apie transporto priemonės „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistravimÄ / iÅ¡registravimÄ ) matyti, kad nuo 2017 m. gegužės 11 d. automobilio savininku-valdytoju nurodytas Č. J. iki 2017 m. gegužės 21 d. privertinai iÅ¡registravus transporto priemonę. Nuo 2017 m. gegužės 27 d. automobilio savininku-valdytoju nurodomas R. B.. 2017 m. lapkričio 28 d. automobilio savininku jau nurodomas kitas asmuo – R.

J., kuriai 2017 m. lapkričio 21 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduota minėta transporto priemonė (1 t., b. l. 52-55, 62). Pareigos nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 415 straipsnį, todėl institucijos, priėmusios nutarimÄ , pareigÅ«nas teisingai kvalifikavo D. B. veiksmus ir, nustatę, kad pareiÅ¡kėja pažeidė KET 226 punkto reikalavimus, nubaudė pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį.

23. Sutinkamai su Institucijos atsiliepimo argumentais, automobilis „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gegužės 10 d. iš tiesų nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių draudimu. Dėl anksčiau aptartų duomenų darytina išvada, kad D. B. vairuodamas transporto priemonę ,,Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d., kuomet buvo padarytas ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas – vairuojamos transporto priemonės nebuvo apdraudusi transporto priemonės savininkų ir jų valdytojų privalomuoju draudimu. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad D. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti ANK 415 straipsnio 1 dalį.

24. Apibendrinant visa tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta D. B. pozicija bei savita nustatytų aplinkybių interpretacija yra tik jos gynybinė versija, neparemta jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis, kurie paneigtų jos padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje, todėl naikinti Institucijos nutarimÄ ir skundžiamÄ teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylÄ D. B. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. AukÅ¡tesnio teismo nuomone tokiai apelianto pozicijai įtakos turi ir ta aplinkybė, kad eismo įvykio metu D. B. nebuvo apsidraudusi savo civilinės atsakomybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (t. y. automobilio savininkas, jos sutuoktinis R. B.).

25. Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės virÅ¡enybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Institucija, iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracines nuobaudas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį parinko administracinę nuobaudos rūšį – baudÄ ir paskyrė sankcijose numatytų baudų vidurkius, įvertinęs, kad D.

B. padarytuose administraciniuose nusižengimuose nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos administracinės nuobaudos už atskirus administracinius nusižengimus buvo subendrintos ir paskirta galutinė, subendrinta administracinė nuobauda – 75 (septyniasdeÅ¡imt penkių eurų) Eur bauda. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant nuobaudų už administracinius nusižengimus D. B. skyrimo klausimÄ , buvo tinkamai įvertintos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, todėl keisti nutarimÄ ir nutartį Å¡ioje dalyje taip pat nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo 26. Nukentėjusioji atsiliepime pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ apeliantės D. B. priteisti 302,50 (tris Å¡imtus du eurus penkiasdeÅ¡imt euro centų) Eur proceso iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymu.

27. Pažymėtina, kad ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.

28. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra procese pakvietė dalyvauti ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.

29. Nukentėjusioji A. L., praÅ¡o priteisti jos patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ . Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajai, siekiant apginti savo interesus, buvo suteikta teisinė pagalba, dėl kurios ji patyrė iÅ¡laidų. Patirtos atstovavimo iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, todėl spręstinas klausimas dėl jų priteisimo iÅ¡ apeliantės D. B. dėl kurios buvo pradėta administracinė byla ir dėl kurios pateikto apeliacinio skundo byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka.

30. Vertinant atstovavimo iÅ¡laidų pagrįstumo klausimÄ bÅ«tina atsižvelgti į bylos sudėtingumÄ , sprendžiamų klausimų naujumÄ bei kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės dėl jai inkriminuojamų administracinių nusižengimų nepripažino, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad administracinio teisės pažeidimo byla ir byloje esantis D. B. skundas yra nepagrįstas, apeliacinis skundas taip pat nepagrįstas. Taigi nukentėjusioji, norėdama tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatÄ . Bylos apimtis nėra didelė ir byla nėra itin sudėtinga, turėtas proceso iÅ¡laidas nukentėjusioji pagrindė prie bylos pridėtais raÅ¡ytiniais dokumentais, t. y.

PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. APB/18-12-10, kurioje matyti, kad nukentėjusioji užsakė teisines paslaugas Advokatų profesinėje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. UžsakymÄ priėmė advokatė L. M., suruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ D. B. apeliacinį skundÄ . MinėtÄ pinigų sumÄ nukentėjusioji banko pavedimu sumokėjo minėtai advokatų profesinei bendrijai 2018 m. gruodžio 27 d. Nurodytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas priteisti patirtas atstovavimo iÅ¡laidas, kurios, teismo vertinimu, buvo reikalingos ir nėra didelės bei atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principus.

Esant iÅ¡dėstytiems argumentams iÅ¡ apeliantės D. B. nukentėjusiajai A. L. priteistina 302,50 (trijų Å¡imtų dviejų eurų ir penkiasdeÅ¡imt euro centų) Eur proceso iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ D. B. nukentėjusiajai A. L. 302,50 (tris Å¡imtus du eurus penkiasdeÅ¡imt euro centų) Eur proceso iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas Nerijus Masiulis