84c0c6fa-9b2d-40a8-ac8d-4c97beebc12c · Panevėžio apygardos teismas

? Nr.1S-41-581/2020 Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01697-20154-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.8.12; 2.12.4 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. kovo 9 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, sekretoriaujant Donatai PetraÅ¡ko, dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei, gynėjui Eugenijui BarÅ¡iui, nevieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė D. J. skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. vasario 5 d. nutarties, kuria tenkintas VieÅ¡osios įstaigos (toliau VÅ¡Ä®) RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje – pratęsimo, n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi D. J., padariusiai įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė teikimu prašė D. J. priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje pratęsti.

Skundžiama RokiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. vasario 5 d. nutartimi VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimas patenkintas ir D. J. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje pratęstas. Skundu D. J. praÅ¡o skundžiamÄ nutartį pakeisti ir jai taikytÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis – pakeisti į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog gydytojų psichiatrų komisijos iÅ¡vadoje siÅ«loma pratęsti esamÄ gydymÄ , nors jokių pažeidimų, ligos paÅ«mėjimų per gydymo laikotarpį nebuvo stebėta. Susirgimas nustatytas 2009 metais, visÄ laikÄ vartoja vaistus. (duomenys neskelbtini) gydosi nuo 2019 metų, dabar jaučiasi geriau, bÅ«sena stabili. Per stebimÄ pusmetį nepadarė jokių pažeidimų. Komisijos iÅ¡vadoje konstatuojama nestabili jos bÅ«sena, tačiau tai daugiau jos charakterio bruožai.

Turi butÄ Vilniaus miete. Grįžusi namo nepažeidinėtų paskirto ambulatorinio gydymo, padėtų giminaitis, socialiniai darbuotojai. Žino, kad serga, kad visÄ gyvenimÄ reikės vartoti gydytojų skiriamus vaistus, tačiau dabar savijauta yra gera, pilnai supranta, kokios bÅ«tų pasekmės, jeigu nesilaikytų gydytojų paskirto gydymo. Mano, kad tolimesnis gydymas stacionare nebetikslingas. Teismas turėjo atsižvelgti į jos elgesį per paskutinį pusmetį ir stacionarinį gydymÄ pakeisti į ambulatorinį gydymÄ , taip bÅ«tų užtikrintas gydymo tęstinumas.

Skundas atmetamas. IÅ¡nagrinėjęs skundÄ , teismui pateiktÄ medžiagÄ bei skundžiamÄ teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai D. J. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis – taikymÄ , todėl tenkinti skundÄ nėra pagrindo. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingÄ veikÄ , taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį.

BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Å ių priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , kuri yra rekomendacinio pobÅ«džio.

Nustatyta, jog D. J. stacionare stebima nuo 2018 m. gruodžio 19 d. ir gydytojų psichiatrų komisija 2019 m. gruodžio 20 d. Dėl priverčiamųjų medicinos pobÅ«džio priemonių pratęsimo medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad D. J. psichinė bÅ«sena stebėjimo laikotarpyje nepakankamai stabili, pacientė konfliktiÅ¡ka, su personalu grubi, reiÅ¡kia įvairias nepagrįstas pretenzijas, nebendradarbiauja; emocijos blėsios, Å¡altos, monotoniÅ¡kos, nuotaika blogesnė, mÄ stymas paralogiÅ¡kas, stokojantis nuoseklumo, nekritiÅ¡ka savo ligai, nusikalstamai veikai; nusiteikusi prieÅ¡ visus, save pateikia tik iÅ¡ gerosios pusės, viskÄ racionalizuoja, save teisina, socialinė adaptacija sutrikusi.

Nagrinėjamu atveju padaryta iÅ¡vada, jog stacionarinio gydymo metu D. J. psichikos bÅ«klė nėra stabili, dėl ko reikia tęsti gydymÄ stacionare. Nors skunde nurodoma, kad D. J. galėtų gydytis ambulatoriÅ¡kai ir taip bÅ«tų užtikrintas gydymo tęstinumas, tačiau gydytoja E. R. nurodė, jog D. J. bÅ«klė stebėjimo laikotarpiu nebuvo stabili, rekomendavo priverstinį gydymÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis (b. l. 32–33). Be to, nustatyta, jog D. J. gyvena viena, santykius palaiko tik su H. S. (b. l. 26).

IÅ¡ smurto rizikos įvertinimo HCR – 20 matyti, kad D. J. smurto rizika iÅ¡lieka aukÅ¡ta; gali mažėti, esant stabiliai psichinei bÅ«klei, užtikrintam ambulatoriniam gydymosi režimui ir pažinus nustatytÄ psichikos sutrikimÄ ; D. J. vis dar reikalinga nuolatinė multidisciplininė reabilitacija (b. l. 31). Visi paminėti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog bus užtikrinta tinkama D. J. elgesio kontrolė ir tinkamas ambulatorinis gydymas, jo tęstinumas, atsižvelgiant į pačios D. J. galimybes pasirÅ«pinti savimi savarankiÅ¡kai dėl diagnozuotos ligos.

Taip pat iÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad D. J. gydymas taikomas antrÄ kartÄ â€“ nuo 2009 metų iki 2010 metų jai buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo (b. l. 31). Taigi, skundo argumentai nepaneigia padarytų iÅ¡vadų dėl gydymo tęstinumo VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog nėra pagrindo teigti, kad D.

J. stacionarinis gydymas yra nereikalingas. SkundÄ nagrinėjančiam teismui nėra pateikta jokių medicininių ar kitokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo iÅ¡vados pagrįstumÄ , todėl nėra pagrindo abejoti minima Komisijos iÅ¡vada, Komisijos kompetentingumu ir objektyvumu, o kartu ir apylinkės teismo sprendimu, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti D. J. yra reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai D. J. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis – taikymÄ , todėl naikinti RokiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. vasario 5 d. nutartį ar jÄ keisti, nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a: atmesti D.

J. skundÄ ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. vasario 5 d. nutartį. Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja Jolanta Raščiuvienė