2022-06-08 Nr. AB-15258-3-62-3-01342-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-438-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01342-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 6 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. vasario 10 d. jis atliko kardomąjį kalinimą - suėmimą Pravieniškių PN-AK 3-me sektoriuje kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 27 d. į laisvės atėmimo vietą pateko pirmą kartą, jam buvo 19 metų ir buvo patalpintas į ankštą kamerą kartu su ne pirmą kartą teistais ir dvigubai už jį vyresniais nuteistaisiais. Kameros nuteistieji su pareiškėju elgėsi netinkamai – žemino, menkino, pravardžiavo, garsiai reiškė savo įsitikinimus, darė jam neigiamą įtaką. Kameroje taip pat buvo laikomi ŽIV sergantys asmenys. Dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų netinkamo elgesio (spaudimo jo atžvilgiu) pareiškėjas teikė skundą pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Dėl pareiškėjo laikymo kameroje su ne pirmą kartą teistais, už jį vyresniais ir ŽIV sergančiais nuteistaisiais, pareiškėjas patyrė gilius išgyvenimus, įtampą, nerimą, sveikatos pablogėjimą, turėjo vartoti raminamuosius vaistus.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2019 m. gruodžio 27 d. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės. Laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. vasario 12 d. V. S. atlikinėjo kardomąjį kalinimą – suėmimą. Atsakovo atstovo teigimu, suimtųjų paskyrimas į kameras nėra pateisinamas paties suimtojo ar nuteistojo asmens elgesiu ar jo norais bei pageidavimais, tačiau suimtieji Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo suteikta teise gali kreiptis į pataisos namų administraciją su prašymu paskirti kitą kamerą. Taip pat asmuo, atvykdamas į laisvės atėmimo vietą, privalo deklaruoti savo priklausomumą tam tikrai izoliuotai nuo kitų asmenų laikomai grupei. Pareiškėjas kardomojo kalinimo - suėmimo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK administraciją, dėl su kardomuoju kalinimu susijusių problemų, nesikreipė.

5. Ikiteisminį tyrimą dėl Pravieniškių PN-AK 3-jo sektoriaus pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba buvo atsisakyta pradėti. Pareiškėjas ikiteisminio tyrimo pareigūnų prašė ikiteisminio tyrimo nepradėti, kadangi pareiškimą jis parašė pasikarščiavęs, dėl savo emocinės būklės, nes yra jaunas.

6. Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) liga sergantys suimtieji/nuteistieji, izoliuojami nuo kitų suimtųjų/nuteistųjų tik raštiškai pareiškę norą būti izoliuotais arba kai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija priima sprendimą izoliuoti. Asmeniui nuo ŽIV infekuoto asmens užsikrėsti kasdieninių buitinių kontaktų metu nėra jokio pavojaus.

7. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti buvimas kameroje su kitais nuteistaisiais asmenimis, nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra nepagrįstas.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą tenkino iš dalies ir priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. vasario 10 d. V. S. Pravieniškių PN-AK 3-me sektoriuje atlikinėjo kardomąjį kalinimą – suėmimą.

10. Teismas, įvertinęs Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnį, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad minėtose teisės normose paminėtų kriterijų (tiek kardomojo kalinimo, tiek bausmių vykdymo) imperatyvus pobūdis reiškia, jog pirmiausia jų laikymąsi privalo užtikrinti laisvės atėmimo įstaigos administracija. Už režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, taigi ji turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar asmuo nepriklauso asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai ir tokius asmenis laikyti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

11. Teismas, remdamasis Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų įsiteisėjusiu 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-898-1104/2020, nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 27 d. į laisvės atėmimo vietą pateko pirmą kartą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą pareiškėjas turėjo būti laikomas atskirai nuo asmenų, kurie yra anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes.

12. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės duomenimis nustatė, kad su pareiškėju vienoje kameroje laikyti asmenys anksčiau atliko su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1738-295/2013 V. P. buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. M. F. laisvės atėmimo bausmės buvo skirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, 2017 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu ir kt. E. S. laisvės atėmimo bausmė buvo skirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu. A. J. laisvės atėmimo bausmė buvo skirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu.

13. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. vasario 10 d., iš viso 45 paras, atliko kardomąjį kalinimą - suėmimą Pravieniškių PN-AK 3-jo sektoriaus kameroje kartu su ne kartą teistais asmenimis, nors pats pareiškėjas iki tol nebuvo atlikęs su laisvės atėmimu susijusių bausmių. Teismas pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pareiškėjas turėjo būti laikomas atskirai nuo minėtų asmenų, todėl nagrinėjamu atveju teismas konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK veiksmus, paskyrus pareiškėją į kamerą neatsižvelgiant į izoliavimo reikalavimus.

14. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, jog buvo paskirtas į kamerą kartu su vyresniais asmenimis, kaip nepagrįstus, nes galiojantis reglamentavimas nenumato pilnamečių nuteistųjų skirstymo į kameras pagal amžių.

15. Teismas, išnagrinėjęs Suėmimo vykdymo įstatymo 1 dalies 9 punktą, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(98)7 „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos priežiūros aspektų įkalinimo įstaigose“ 39 punktą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad teisės aktai nenumato pareigos izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, išskyrus, jei jie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Nagrinėjamu atveju byloje tokios aplinkybės nenustatytos.

16. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pareigūnų elgesio kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde abstrakčiai reiškė pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą.

17. Teismas, spręsdamas dėl padarytos neturtinės žalos dydžio, pastebėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie nustatyto pažeidimo (45 paras paskyrus pareiškėją į kamerą, neatsižvelgiant į nustatytus asmenų izoliavimo reikalavimus) poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl netinkamų įkalinimo sąlygų įtakos pareiškėjo sveikatai, į bylą nebuvo pateikta. Tačiau įvertinęs nustatytus pažeidimus, jų trukmę, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

18. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas vertino, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis yra 300 Eur.

III. 19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

20. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra nustatyta, kad konstatuoti pažeidimai padarė poveikį pareiškėjo sveikatai, taip pat psichologų tarnyba patvirtina, kad pareiškėjas nesikreipė dėl psichologinės pagalbos, dėl dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti buvimas kameroje su kitais nuteistaisiais.

21. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė pobūdžio pažeidimų ir argumentų dėl netinkamo pareigūnų elgesio, todėl atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija.

22. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

23. Pareiškėjas pažymi, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė patyčias, žeminimus, psichologinį spaudimą, negalėjo naktimis miegoti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuria pareiškėjas V. S. kildina dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK (dėl pareiškėjo paskyrimo į kamerą, neatsižvelgus į nustatytus asmenų izoliavimo reikalavimus), atlyginimo.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

26. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.).

28. Iš atsakovo atstovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovo atstovas neginčija pirmos instancijos nustatyto pažeidimo, jog pareiškėjas 45 paras buvo laikomas kameroje kartu su kitais nuteistaisiais, kurie anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimui ir papildomai šių aplinkybių nenagrinėja bei dėl jų nepasisako.

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo bei dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

30. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atstovo teiginiais, kad šiuo atveju teisinga ir pakankama kompensacija yra pažeidimo fakto pripažinimas. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas pareigos imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar nuteistas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai, ir tokius asmenis laikyti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, tinkamai neįvykdė, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Šiuo aspektu pažymėtina, jog laikomas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjo saugumo užtikrinimui skirtą režimą, reikalavimus, pareiškėjas galėjo jausti įtampą ir nesaugumą, o tai neabejotinai jam sukėlė papildomus išgyvenimus, stresą, baimę. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (45 paras pareiškėjas buvo laikomas vienoje kameroje su kitais nuteistaisiais, kurie yra anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes), atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui 300 Eur sumą, kuri laikytina proporcinga ir adekvačia kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vilija Mikuckienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė