2020-05-27 Nr. AB-10855-3-65-3-00116-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-950-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00116-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. L., apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. L. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja R. L. 2017 m. lapkričio 29 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės priteisti 16 790,83 Eur žalai atlyginti. Pareiškėja prašomos priteisti žalos dydžio apskaičiavimą pateikė atskirame dokumente „Žalos paskaičiavimas“, kuriame detaliai nurodė, jos vertinimu, prarastas pinigines lėšas.

2. Žalos dydžiui pagrįsti pareiškėja pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo išduotus mokėjimo už suteiktas paslaugas dokumentus, mokesčių administratoriaus išduotą pažymą apie paveldimo turto apmokestinamąją vertę, Savivaldybės administracijos raštą dėl nenaudojamo žemės sklypo ir kitus dokumentus.

3. Pareiškėja nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija), priimdama 2008 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. A-392 dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nesivadovavo ir netaikė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 10 straipsnio 10 ir 12 dalių, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 23 ir 29 straipsnių, o priimdama 2009 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. A-726 dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nesivadovavo ir netaikė Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 42 dalies, Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 23 ir 29 straipsnių, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies. Pareiškėjos teigimu, Administracijos vyriausiasis architektas, dalyvaudamas vykdytose nuosavybės teisių atkūrimo į Panevėžio mieste esančią buvusio savininko žemę procedūrose ir derindamas individualius aktus, sudarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytas sąlygas žalai atsirasti.

4. Atsakovas atsiliepime reikalavo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą ir atmesti pareiškėjos skundą.

5. Atsakovas nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybės įgalioti specialistai tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – Atkūrimo įstatymas) ir jį įgyvendinančioje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka) įtvirtintas teisės normų nuostatas.

6. Atsakovas paaiškino, kad iš tuometinio Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus buvo gautos pretendentų prašymų suformuoti žemės sklypus kopijos ir kartografinė medžiaga su pažymėtomis buvusio savininko J. L. valdytos žemės ribomis bei prašymas suformuoti žemės sklypus (sklypų ribas), parengti ir patvirtinti žemės sklypo (-ų) planą (-us) bei pateikti nustatytus duomenis. Gauti Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus prašymai buvo apsvarstyti Panevėžio miesto savivaldybėje veikusios Darbo grupės žemės sklypams, gražinamiems natūra buvusiems savininkams, formuoti 2007 m. vasario 21 d. posėdyje.

Darbo grupė nusprendė, jog Panevėžio miesto teritorijoje, esančioje į pietus nuo gyvenamojo namo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. 58, gali būti formuojami natūra grąžinami žemės sklypai. Pareiškėjos prašymas grąžinti natūra buvusio savininko valdytą žemę pagal parengtas schemas Savivaldybės administracijoje buvo gautas 2007 m. kovo 8 d. Administracija atliko žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas nesuteiktas), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. 42A, kadastrinius matavimus, parengė šių žemės sklypų planus, kurie buvo suderinti su pretendentais ir jų atstovais, tarp jų – ir su I.

L., pagal įgaliojimą atstovavusią R. L., bei pačia pareiškėja. Nurodytus planus pasirašę asmenys rašytinių pastabų nepateikė. Savivaldybės administracija 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. A-392 ir 2009 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A-726 patvirtino natūra grąžinamų sklypų planus ir jų duomenis. Šiais įsakymais buvo nustatyta žemės sklypų tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kitos sąlygos. Savivaldybės administracijai nustatyta tvarka suformavus žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities viršininkas priėmė sprendimus atkurti į juos nuosavybės teises.

Pareiškėja nuosavybės teises į 1/4-ąją dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas nesuteiktas), ir į 494/1975 dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. 42A, įgijo pagal testamentą. Savivaldybės administracija teigė, kad Panevėžio miesto savivaldybė neturėjo pagrindo neformuoti aukščiau nurodytų žemės sklypų, skirtų grąžinti natūra, kadangi teritorijai, į kurią pateko šie žemės sklypai, detalieji planai, kuriuose būtų išreikštas realus ir pagrįstas visuomenės poreikis, nebuvo patvirtinti.

7. Administracija akcentavo, kad pareiškėja laisva valia dalyvavo nuosavybės teisių į buvusio savininko Panevėžio mieste valdytą žemę atkūrimo procese, pareiškė valią nuosavybės teises į buvusio savininko žemę atkurti natūra pagal jos pridedamas schemas. Administracija, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pabrėžė, kad ta aplinkybė, jog per žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas nesuteiktas), yra pravestos požeminės inžinierinės komunikacijos, nepagrindžia išvados, kad šis žemės sklypas priskiriamas valstybės išperkamai žemei, ir tai nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, nustatant atitinkamus žemės naudojimo apribojimus.

8. Administracija teigė, kad pareiškėjai seniai žinoma apie Panevėžio savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto, specialistų veiksmus, kuriais, pareiškėjos nuomone, buvo padaryta žala, todėl į teismą dėl žalos atlyginimo pareiškėja privalėjo kreiptis per trejus metus nuo sprendimų atkurti nuosavybės teises priėmimo. Savivaldybės administracija teigė, kad pareiškėja, praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, prarado teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

10. Teismo posėdyje pareiškėja prašė tenkinti skundo reikalavimą. Pagrįsdama reikalavimą, pareiškėja, be skunde išdėstytų argumentų, papildomai nurodė, kad Administracija savo veikloje, kurią ji vykdė žemės grąžinimo natūra procedūrose, pažeidė viešojo administravimo srityje galiojantį principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Pareiškėja pabrėžė, kad žemės sklypų ribų parodymas ir ženklinimas vietovėje vyko aplaidžiai, šiuos darbus vykdę matininkai neteikė paaiškinimų apie vykdomų darbų reikšmę. Pareiškėja akcentavo, kad ji negali laisvai ir savo interesais naudotis žemės sklypais, parduoti šių nekilnojamųjų daiktų už rinkos kainą, yra priversta prižiūrėti žemės sklypus, mokėti mokesčius.

11. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

11.1. Panevėžio apskrities viršininkas 2008 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 108882-2082 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui I. P.“ 1.1 punktu I. P. (po mirties) atkūrė nuosavybės teises į jam tenkančią 0,1254 ha dalį buvusio savininko J. L. ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) valdytos žemės, grąžinant natūra kartu su kitais bendraturčiais du žemės sklypus, tarp jų – ir 0,1996 ha žemės sklypą, o 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 110335-2248 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui I. P.“ 1.1 punktu atkūrė nuosavybės teises į jam tenkančią 0,0494 ha dalį buvusio savininko žemės, grąžinant natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,1975 ha ploto žemės sklypą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. 42A.

11.2. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, I. P. nuosavybės teisės į 1/4-ąją dalį 0,1996 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas nesuteiktas) įregistruotos 2014 m. kovo 6 d., pareiškėjos - 2015 m. rugpjūčio 24 d. pagal 2015 m. rugpjūčio 14 d. išduotą paveldėjimo pagal testamentą liudijimą Nr. 1868; I. P. nuosavybės teisės į 494/1975 dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. 42A, įregistruotos 2010 m. kovo 29 d., pareiškėjos - 2010 m. balandžio 12 d. pagal 2010 m. balandžio 9 d. išduotą paveldėjimo pagal testamentą liudijimą Nr. 803.

11.3. Pareiškėja tuometiniam Panevėžio apygardos administraciniam teismui 2017 m. balandžio 11 d. pateikė skundą, kuriame buvo suformulavusi prašymą panaikinti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. A-392 (priedo eil. Nr.3) “Dėl natūra grąžinamų žemės sklypų planų ir duomenų patvirtinimo“ ir 2009 m. liepos16 d. įsakymą Nr. A-726 (priedo eil. Nr.4) “Dėl gražinamų natūra žemės sklypų planų ir duomenų patvirtinimo“, o 2017 m. balandžio 27 d. per pašto įstaigą pateikė patikslintą skundą. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi netenkino R. L. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundą bei patikslintą skundą atsisakė priimti.

11.4. Lietuvos vyriausiasis administraciniam teismui 2017 m. birželio 21 d. nutartimi panaikinus Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį ir perdavus pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėja 2017 m. liepos 31 d. per pašto įstaigą teismui pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl administracinių aktų panaikinimo paduoti ir skundą, kuriame buvo suformuluoti reikalavimai panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2008 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 108882-2082 ir 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 110335-2248 dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo I. P.; Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2008 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. A-392 priedo 3-iąją eilutę ir 2009 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. A-726 priedo 4-ąją eilutę; priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 16 076 Eur turtinei žalai atlyginti.

11.5. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi R. L. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimus panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 110335-2248 ir Panevėžio apskrities viršininko 2008 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 108882-2082 dėl nuosavybės teisių atkūrimo I. P. bei Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2008 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. A-392 priedo 3-iąją eilutę ir 2009 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. A-726 priedo 4-ąją eilutę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartimi R. L. atskirasis skundas buvo atmestas, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartis palikta nepakeista.

11.6. Pareiškėja, vykdydama teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dalį dėl skundo trūkumų pašalinimo, 2017 m. lapkričio 29 d. pateikė naujo turinio skundą dėl 16 790,83 Eur žalos atlyginimo; skundas nagrinėti teisme buvo priimtas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi. Kiti pareiškėjos pateikti patikslinti skundai 2018 m. sausio 25 d. ir 2018 m. kovo 28 d. nutartimis buvo nepriimti nagrinėti, 2018 m. kovo 15 d. nutartimi – laikyti nepaduotais.

11.7. Pareiškėja 16 790,83 Eur dydžio žalos atsiradimą sieja su Administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. A-392 „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir duomenų patvirtinimo“, kuriuo buvo nustatyti 0,3020 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas nesuteiktas), ir 2009 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. A-726 „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir duomenų patvirtinimo“, kuriuo nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. 42A, kadastro duomenys, priėmimu.

11.8. Administracija 2006 m. rugpjūčio 23 d. iš tuometinio Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus gavo duomenis apie A. L., A. L., I. P., J. S. ir Vytautą J. L., pretenduojančius atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. L. ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) Panevėžio mieste valdytą žemę, pretendentų pateiktus prašymus ir kartografinę medžiagą.

11.9. Administracija 2007 m. vasario 5 d., o 2007 m. kovo 22 d. – papildomai, iš Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus gavo prašymą suformuoti žemės sklypo (-ų) ribas, parengti ir patvirtinti žemės sklypo (-ų) planus ir pateikti Tvarkos 106 punkte nurodytus duomenis, buvusio savininko valdytos žemės ribų planą, pretendentų V. J. L., V. L., J. S. ir R. L. prašymų kopijas bei kartografinę medžiagą.

11.10. Panevėžio miesto savivaldybėje veikusios Darbo grupės žemės sklypams, gražinamiems natūra buvusiems savininkams, formuoti 2007 m. vasario 21 d. posėdyje buvo nuspręsta teritoriją į pietus nuo gyvenamojo namo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. 58, grąžinti pretendentams, šioje teritorijoje formuoti žemės sklypus, atlikti kadastrinius matavimus ir gautus duomenis perduoti Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui.

11.11. UAB „ Geodeziniai matavimai“ 2008 m. vasario 26 d. vietovėje paženklino 0,1996 m2 ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas nesuteiktas), esančio šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, ribas, parengė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 632, o 2008 m kovo 4 d. - šio žemės sklypo, planą. Nurodytus dokumentus 2008 m. kovo 28 d. suderino visi suinteresuoti asmenys, tarp jų – ir pretendento I. P. testamentinės įpėdinės R. L. interesais pagal įgaliojimą veikusi I. L.).

11.12. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. A-392 „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir duomenų patvirtinimo“ patvirtino Grąžinamų natūra žemės sklypų, tarp jų – ir 0,1996 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas nesuteiktas), duomenis.

11.13. UAB „Dagrame“ 2009 m. kovo 15 d. parengė Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. 42A esančio 1975 kv. m ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktą ir parengė šio sklypo planą. Nurodytus dokumentus 2009 m. kovo 15 d. pasirašė R. L.

11.14. Administracijos direktorius 2009 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A-726 „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir duomenų patvirtinimo“ patvirtino Gražinamų natūra žemės sklypų duomenis, kurių sąrašo 4-oje eilutėje nurodytas 0,1975 ha ploto žemės sklypas, Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. 42A.

11.15. Administracijos direktorius 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. A-392 nustatė, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra kitos pagrindinės tikslinės paskirties, jo naudojimo būdas (pobūdis) – gyvenamosios teritorijos (daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos), šiam sklypui taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 2 d. nutarimu patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų I (ryšių linijų apsaugos zona), VI (elektros tiekimo linijos apsaugos zonos), XLVIII (šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų zonos), XLIX (vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos) skyriuose nustatytos sąlygos. Savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A-726 nustatė, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. 42A, yra kitos pagrindinės tikslinės paskirties, jo naudojimo būdas (pobūdis) – inžinierinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos); šiam sklypui taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 2 d. nutarimu patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų VI (elektros oro linijos apsaugos zonos) skyriuje nustatytos sąlygos. Be to, Savivaldybės administracijos direktorius aukščiau nurodytais įsakymais nustatė, kad plėtojant veiklą žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), privaloma nustatyta tvarka rengti detaliuosius planus. Pažymėtina, jog žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 632, parengtame 2008 m. vasario 26 d., įrašyta, kad naudojant šį žemės sklypą, privaloma laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų I, VI, XLVIII, XLIX, XXVII skirsniuose nustatytų sąlygų.

11.16. Viešai skelbiamais duomenimis, Panevėžio miesto bendrasis planas (korektūra) buvo patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1-25-1. Panevėžio miesto bendrojo plano (korektūros) rašytiniai sprendiniai atspindėti grafiškai Pagrindinio plano, Energetikos inžinierinės infrastruktūros, Susisiekimo infrastruktūros, Vandentvarkos inžinierinės infrastruktūros, Valdymo ir socialinės infrastruktūros brėžiniuose.

12. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos, kurios atsiradimas kildinamas iš vietos savivaldybės neteisėtų aktų, priimtų nuosavybės teisių atkūrimo procese, atlyginimo. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra pareiškėjos reikalavimas atlyginti 16 790,83 Eur žalą.

13. Išanalizavęs byloje nustatytus duomenis, teismas konstatavo, jog pareiškėja, kaip asmuo, kuriam perduodamos į žemę atkurtos nuosavybės teisės, asmeniškai ar veikdama per savo įgaliotą atstovą, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese aktyviais veiksmai siekė, kad pretendentui I. P. nuosavybės teisės į žemę, patenkančią į Panevėžio miestui priskirtą teritoriją, būtų atkurtos natūra grąžinant buvusio savininko valdytą žemę.

14. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punktu (redakcija, galiojusi 2007 m. rugsėjo 12 d. – 2009 m. rugsėjo 15 d. laikotarpiu) ir atsižvelgęs į teisminėje praktikoje suformuotą aiškinimą, padarė išvadą, kad Administracija, vykdydama Tvarkos 106 punktą ir apsisprendusi nuosavybės teisių atkūrimui į buvusio savininko J. L. ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) valdytą žemę, patenkančią į Panevėžio miesto teritoriją, suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, tarp jų – 0,1996 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas nenurodytas), ir 0,1975 ha ploto žemės sklypą, Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. 42A, nepažeidė Atkūrimo įstatyme įtvirtinto principo, nustatančio, kad nuosavybės teises buvusiems savininkams pirmiausia atkuriamos sugrąžinant žemę natūra, bei R. L., siekusios, kad nuosavybės teisės į žemę pretendentui I. P. būtų atkurtos natūra, teisių ir teisėtų interesų.

15. Įvertinęs 0,1996 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas nenurodytas), planą, teismas nurodė, kad jame pažymėta, jog per sklypą pravestos vandentiekio, lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklai, ryšių, elektros linijos. Šie tinklai ir linijos, kitos komunikacijos atitinka Panevėžio miesto bendrojo plano (korektūros) brėžinių grafinius sprendinius; žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. 42A, patenka į daugiaaukščių statinių gyvenamąją teritoriją.

16. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas (2 str. 1 d.), teismas nurodė, kad pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys buvo nustatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40. Pagal 2005 m. lapkričio 18 d. – 2009 m. gruodžio 12 d. laikotarpiu galiojusias Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio nuostatas, kitos paskirties žemei buvo priskiriamos gyvenamosios teritorijos, skirtos gyvenamųjų namų statybai, tarp jų – ir žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti gyvenamieji namai aukštesni nei 3 aukštų. Be to, kitos paskirties žemei buvo priskiriamos inžinerinės infrastruktūros teritorijos, skirtos visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimo, inžinerinių statinių bei inžinerinių tinklų teritorijos, tarp jų - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos žemės sklypai, kuriuose yra esamos arba numatomos statyti autobusų ir geležinkelio stotys, oro uostai ir aerodromai, jūros ir vidaus vandenų uostai ir prieplaukos, automobilių saugyklos (garažai, automobilių stovėjimo aikštelės), ryšių (telekomunikacijų) linijos, inžinerinių sistemų maitinimo šaltinių statiniai ir įrenginiai (transformatorinės, boilerinės ir kiti panašios paskirties statiniai).

17. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. A-392 ir 2009 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A-726 žemės sklypams, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytos tikslinės žemės naudojimo paskirtys, žemės naudojimo būdai ir žemės sklypų naudojimo pobūdžiai atitiko teisės aktų nuostatas; šiais įsakymais patvirtinti žemės sklypai tinkami naudoti pagal Panevėžio miesto bendrajame plane nustatytą teritorijos paskirtį ir naudojimo būdą.

18. Teismas nurodė, kad bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrius parengdavo sprendimų atkurti nuosavybės teises projektus ir juos pateikdavo pretendentams (jų teisių perėmėjams), siekiantiems atkurti nuosavybės teises į J. L. ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) valdytą žemę. Taigi, pareiškėja(asmeniškai ar per įgaliotus asmenis), susipažinusi su sprendimų atkurti nuosavybės teises projektais, turėjo realias galimybes dar kartą įvertinti natūra grąžinamų sklypų duomenis, jiems nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo bei kitas sąlygas ir, nebepageidaudama nuosavybės teises į šiuos sklypus atkurti natūra, tokią savo valią atspindintį pareiškimą pateikti Panevėžio apskrities viršininkui. Bylos duomenimis, tokio turinio pareiškimų pareiškėja nebuvo pateikusi. Be to, teismas pabrėžė, kad pareiškėja, nesutikdama su Panevėžio apskrities viršininko 2008 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 108882-2082 ir 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 110335-2248 bei gindama savo subjektyvines teises, turėjo objektyvias galimybes Atkūrimo įstatymo nustatytu terminu paduoti skundus dėl šių administracinių sprendimų. Bylos duomenimis, pareiškėja šių administracinių sprendimų nustatyta tvarka neapskundė, priešingai, kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl nuosavybės teisių įregistravimo, o dalyvaudama administracinėje byloje Nr. I-1195-739/2016, aktyviai siekė įgyvendinti savo, kaip žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtės, teises.

19. Teismas nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybės taryba, įgyvendindama Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje suteiktas teises, 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1-162 patvirtino Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas), įsigaliojusį nuo 2014 m. sausio 1 d. Šis aprašas 2013 m. gegužės 30 d. paskelbtas Teisės aktų registre. Tvarkos apraše įtvirtintos nuostatos reglamentuoja nenaudojamų žemės sklypų nustatymo kriterijus, informacijos gavimo, sąrašo sudarymo ir patvirtinimo tvarką. Panevėžio miesto savivaldybės taryba, tvirtindama Tvarkos aprašą, siekė nustatyti nenaudojamus žemės sklypus (jų dalis), jų savininkus ir/ar nuomininkus ir (ar) naudotojus (Tvarkos aprašo 3 p.), be to, pagal šį aprašą nustatytiems nenaudojamiems žemės sklypams (jų dalims) apskaičiuojant žemės ir žemės nuomos mokestį taikomi Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimais nustatyti žemės ir/ar žemės nuomos mokesčio tarifai nenaudojamai žemei (Tvarkos aprašo 3 ir 4 p.). Atsižvelgęs į Tvarkos aprašo nuostatas (5 p., 7 p., 9 p., 10 p.), taip pat CK 4.37 straipsniu, teismas konstatavo, kad pareiškėja, kaip turto savininkė, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, privalėjo tinkamai prižiūrėti žemės sklypą, jį šienauti.

20. Teismas padarė išvadą, kad Administracijos Rašte suformuluotas siūlymas tinkamai prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neprieštaravo Panevėžio mieste nustatytam teisiniam reguliavimui ir pareiškėjos nuosavybės teisių bei teisėtų interesų nepažeidė. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamo ginčo atveju Administracijos kaltė nenustatyta, todėl Panevėžio miesto savivaldybės atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda. Nenustačius Panevėžio miesto savivaldybės kaltės, kaip vienos privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo vertinti pareiškėjos skunde ir teismo posėdyje nurodytų aplinkybių apie kitas Panevėžio miesto savivaldybės atsakomybės sąlygas.

III. 21. Pareiškėja R. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Panevėžio miesto savivaldybei reikalauti iš pareiškėjos prižiūrėti ginčijamas teritorijas ir sustabdyti pareiškėjos pareigą mokėti žemės mokestį, atitenkantį Panevėžio miesto savivaldybei.

22. Pareiškėja nurodo pirmosios instancijos teismas, kad netiksliai ir dėl to ir neteisingai nustatė, kad ji skunde nurodė, kad Administracija „nesivadovavo ir netaikė“. Pareiškėja pažymi, kad skunde konkrečiai nurodė, jog skundžia Administracijos valstybės tarnautoją –Vyriausiąjį architektą – dėl jo pareigų neatlikimu, neužtikrinus Teritorijų planavimo įstatymo vykdymą Panevėžio miesto teritorijoje ir Panevėžio miesto tarybos sprendimų ir, to pasėkoje, Žemės ir Žemės reformos įstatymų, nesilaikymo. Pareiškėja akcentuoja, kad skunde CK minėjo tik papildomai, kaip jei nebūtų Teritorijų planavimo įstatymo ir, nesant jo, būtų taikomi Žemės ir Žemės reformos įstatymai. Vyriausiojo architekto neveikimas bei pareigų neatlikimas sudarė sąlygas patirti man žalą (Teritorijų planavimo įstatymo 36 str. 5 ir 6 d. 37 str.).

23. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas apibendrintai ir dėl to neteisingai nustatė, kad ji, be skunde išdėstytų argumentų, papildomai nurodė, kad „Savivaldybės administracija savo veikloje, kuria ji vykdė žemės grąžinimo natūra procedūrose, pažeidė viešojo administravimo srityje galiojantį principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“. Pareiškėja nurodo, kad 2018 m. spalio 23 d. teismo posėdyje pažymėjo kaip šioje byloje elgiasi Savivaldybė ir manė, kad pirmosios instancijos teismas į tai atkreips dėmesį, bet jis to neįvertino.

24. Pareiškėja akcentuoja, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos, kurios atsiradimas kildinamas iš vietos savivaldybės valstybės tarnautojo Vyriausiojo architekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), nusprendžiant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsniu, kuriuos sklypus galima grąžinti, o kuriems taikyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą „išskyrus...“ 12 straipsnio 3 dalies ir 16 straipsnio reikalavimus.

25. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodo, kad pareiškėja žalos atsiradimą sieja su Administracijos direktoriaus įsakymo priėmimu. Pareiškėja pabrėžia, kad ji žalos atsiradimą kildina iš Savivaldybės valstybės tarnautojo Vyriausiojo architekto neteisėtų veiksmų (neveikimo).

26. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taiko Tvarkos nuostatas. Nagrinėjamo ginčo esmės yra ta, kad Savivaldybės valstybės tarnautojas dėl savo neteisėtų veiksmų (neveikimo) neužtikrino Teritorijų planavimo įstatymo laikymosi bei tinkamo Panevėžio miesto Tarybos vykdymo, tuo pažeisdamas viešąjį interesą.

27. Pirmosios instancijos teismas netiksliai, todėl neteisingai nurodė, kad byloje nustatyta, jog „Savivaldybės administracija <...>, gavusi pretendentų pateiktus prašymus ir kartografinę medžiagą“. Pirmosios instancijos teismas visai nevertino ir savo sprendime neargumentavo, kodėl atmetė pareiškėjos 2018 m. spalio 23 d. pateiktą įrodymą, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kokios apimties iš pareiškėjos buvo išgautas 2007 m. kovo 8 d jai padiktuotas prašymas, bei kiek pareiškėja savo interesais ir valia dalyvavo tolimesnėse procedūrose, o kiek pareiškėjai primindavo apie mano pareigą būti, kur pareiškėja buvo kviečiama ir ką pareiškėja ten turėjo atlikti, nežiūrint ar pareiškėja galėjo ar ne. aš galiu, ar ne. Be to, ne viename atliekamų procedūrų etape nebuvo išdėstytos pareiškėjos turimos teisės.

28. Pareiškėja paaiškina, kad nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad: „Viešai skelbiamais duomenimis, Panevėžio miesto bendrasis planas (korektūra) buvo patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1-25-1“, tačiau jame nėra nei atskiro brėžinio „komunikacinis(-iai) koridorius(-iai)“, nei užnešta komunikacinio koridoriaus dalis taip, kaip reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos (2 str. 10 d., 7 str. 1 d. 7 p.), o yra išbarstyta pagal atskiras inžinerinės infrastruktūros rūšis – Teritorijų planavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 2 dalies 5 punktas. Kitos ginčijamos teritorijos – (duomenys neskelbtini) g. 42 a – 3 brėžinyje „Gamtinis karkasas ir bendro naudojimo bei rekreacijos teritorijų plėtra" pažymėta „skverai ir aikštės", tačiau pirmos instancijos teismas šios svarbios aplinkybės, kad žemės sklypas jau yra numatytas visuomenės poreikiams, taip pat kažkodėl neįvertino.

29. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino savo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarties vykdymo atsakovui „įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją vėliausiai iki 2018 m. rugsėjo 10 d. pateikti turimus duomenis ir dokumentus apie Panevėžio savivaldybės administracijos 2008 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. A-392 ir 2009 m. liepos 16 d. Nr. A-726 derinimą su kompetentingais savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais ir darbuotojais“, nors savalaikiai (po 2018 m. rugsėjo 12 d.) ne kartą mano įgalioto atstovo buvo informuotas, kad jis nėra įvykdytas. Pareiškėjos nuomone, kad pirmosios instancijos teismas tai turėjo vertinti kaip aplinkybę, kad Savivaldybė turi svarbių priežasčių šio dokumento

30. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

31. Atsakovas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo nuostatomis (5 str. 2 d. 1 p., 12 str. 1 d. 3 p.) ir Tvarkos 106 punktu, taip pat pakartodamas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, nurodo, kad Iš pateiktų faktinių aplinkybių matyti, kad pati pareiškėja R. L., kaip asmuo, kuriam perduodamos į žemę atkurtos nuosavybės teisės, asmeniškai ar veikdama per savo įgaliotą atstovą, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese aktyviais veiksmai siekė, kad pretendentui I. P. nuosavybės teisės į žemę, patenkančią į Panevėžio miestui priskirtą teritoriją, būtų atkurtos natūra grąžinant buvusio savininko valdytą žemę.

32. Atsakovo nuomone, pareiškėja (asmeniškai ar per įgaliotus asmenis), susipažinusi su sprendimų atkurti nuosavybės teises projektais, turėjo realias galimybes dar kartą įvertinti natūra grąžinamų sklypų duomenis, jiems nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo bei kitas sąlygas ir, nebepageidaudama nuosavybės teises į šiuos sklypus atkurti natūra, tokią savo valią atspindintį pareiškimą pateikti Panevėžio apskrities viršininkui. O esant Panevėžio apskrities viršininko sprendimams, kuriais nuspręsta dėl natūra grąžinamų žemės sklypų, pareiškėja galėjo ginti savo subjektines teises ir teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl minėtų sprendimų panaikinimų.

33. Atsakovas nurodo, kad nėra civilinės atsakomybės sąlygų pagal CK 6.271 straipsnį ir atsakovui nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pareiškėja, visgi savo valia dalyvavo žemės sklypų formavimo ir atkūrimo procese ir netgi pati išreiškė valią susigrąžinti natūra J. L. turėtą žemę pagal pridedamas schemas. O atsakovas, kaip piliečių nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo procese dalyvaujanti institucija, neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimo dėl žemės sklypų priskyrimo valstybės išperkamai žemei, kadangi ginčui aktualios teritorijos, buvo laikomos laisva (neužstatyta) žeme ir nepriskirta valstybės išperkamai žemei.

34. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių sudarančių reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų prieiti prie išvadų, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių galėti būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Bylos ginčas yra dėl pareiškėjos R. L. reikalavimo atlyginti turtinę žalą, kilusią atkuriant nuosavybės teises į žemę.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsniu išnagrinėjo šią bylą pateikto apeliacinio skundo ribose, kadangi nėra aplinkybių sudarančių pagrindą nepasyti pateikto apeliacinio skundo ribų.

37. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjos pateiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – uždrausti Panevėžio miesto savivaldybei reikalauti iš pareiškėjos prižiūrėti ginčijamas teritorijas ir sustabdyti pareiškėjos pareigą mokėti žemės mokestį, atitenkantį Panevėžio miesto savivaldybei, buvo nepagrįstas ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindais. Pareiškėja nedetalizavo, kokia neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala gali būti padaryta nesiėmus užtikrinimo priemonių ir nepateikė galimą žalą pagrindžiančių įrodymų, todėl nebuvo/nėra pagrindo prašymą tenkinti.

38. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, nustatė, jog nuosavybės teisės į žemę pareiškėjai buvo atkurtos teisėtai.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tuo sutinka ir teismo išvadų nekeičia, o tik jas papildo atsakymais į apeliacinio skundo argumentus.

40. Pareiškėja nurodė, kad žala atsirado dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto veiksmų formuojant žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui.

41. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūrose dalyvauja kelios institucijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte (ginčui aktuali redakcija) buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės atkūrimo į žemę esančia mieste procedūras atlieka žemėtvarkos skyriai ir savivaldybės administracija bei jos pareigūnai. Pagal minėto nutarimo 112 punktą sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priiminėjo apskrities viršininkas.

42. Minėtas teisinis reguliavimas patvirtina, kad atsakomybė už sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumą tenka apskrities viršininkui, kadangi sprendimą jis priima remdamasis parengtais savivaldybės administracijos pareigūnų dokumentais, numatytais Tvarkos 106 punkte ir jų duomenis perkelia į sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę.

43. Vertinant nuosavybės teisių atkūrimo į žemę teisėtumą būtina įvertinti apskrities viršininko sprendimo pagrįstumą bei jame nurodytų duomenų atitiktį teisės aktų reikalavimui.

44. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

45. Todėl teismas sprendimo teisėtumą gali tikrinti tik gavęs suinteresuoto asmens skundą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

46. Pirmosios instancijos tesimas nustatė, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi R. L. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimus panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 110335-2248 ir Panevėžio apskrities viršininko 2008 m. liepos 24 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Todėl pareiškėja antrą kartą teikti tokį skundą prarado teisę ir šioje byloje sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo vertinimas negalimas (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.).

47. Sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę yra nuginčijami sandoriai, todėl pagal CK 1.78 straipsnio 2 dalį tokiam sandoriui pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas. Nenuginčijus sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę nėra pagrindo pripažinti institucijų veiksmų neteisėtais ir konstatuoti, kad sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai galėjo būti padaryta žala, atlygintina pagal CK 6.271 straipsnį, kadangi. savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla tik dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų.

48. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą

palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius