84bee60e-afbf-4d96-9b64-49d7ee0b148e · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėjas L. Pauliukėnas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-557/2016Teisėja I. Šeškauskienė             Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00172-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.3.; 2.4.6.3.4.;2.1.15.3;2.4.7. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASn U T A R T i sLietuvos respublikos vardu 2016 m. kovo 24 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Reginos Bertašienės ir Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,gynėjui Mindaugui Šatui,nukentėjusiųjų S. Š. ir G.

Å . įgaliotajam atstovui adv. Romanui Lupeikai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios V. Z. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. nuteista pagal BK 281 str. 3 d. 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda.Nuosprendžiu nukentėjusiosios G. Å . civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, ir iÅ¡ nuteistosios V. Z. nukentėjusiajai G. Å . priteista 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas.

Nukentėjusiosios S. Å . civilinis ieÅ¡kinys atmestas. IÅ¡ nuteistosios V. Z. nukentėjusiajai S. Å . priteista 300 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:V. Z. nuteista už tai, kad vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai ir nesunkiai surikdyta kitų žmonių sveikata: ji 2014 m. kovo 17 d. apie 13.30 val. Plungės mieste, nelygiareikÅ¡mių Rietavo – Laisvės gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama Å¡alutiniu keliu – Laisvės gatve, nesustojo prieÅ¡ STOP linijÄ , nedavė kelio pagrindiniu keliu – Rietavo gatve važiavusiam automobiliui „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam R.

Å . ir su juo susidÅ«rė. Eismo įvykio metu automobilio „Seat Alhambra“ keleivei S. Å . padaryti galvos, deÅ¡inio peties, deÅ¡inės alkÅ«nės sumuÅ¡imai, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imai su deÅ¡inės pusės I, II, III Å¡onkaulių lūžimais, odos nubrozdinimai juosmens deÅ¡inėje – deÅ¡inio sėdmens srityje su poodine kraujosruva, nusitęsiančia į deÅ¡inės Å¡launies sritį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , keleivei G. Å . padarytas galvos sumuÅ¡imas su poodine kraujosruva kaktos deÅ¡inėje, pereinančia į deÅ¡inės akies vokus, deÅ¡inę smilkininę sritį, įspaustiniu deÅ¡inio momenkaulio lūžimu, kertančiu deÅ¡inio smilkinkaulio žvynÄ bei nusitęsiančiu į kaukolės pamato deÅ¡iniÄ jÄ vidurinę daubÄ , Å«miu kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju smegenų dangalu deÅ¡iniojo pusrutulio srityje, smegenų sumuÅ¡imo židiniu kairėje pakauÅ¡inėje smegenų skiltyje, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiu bÅ«du V. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2012-11-28 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 158 (NelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) punkto reikalavimus, ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ .Apeliaciniu skundu nuteistoji V. Z. praÅ¡o Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendį panaikinti ir jos atžvilgiu bylÄ nutraukti BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, arba pakeisti nuosprendį, perkvalifikuoti jos veikÄ iÅ¡ BK 281 str. 3 d.

į BK 281 str. 1 d. ir atmesti G. Å . civilinį ieÅ¡kinį. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. ir BPK įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad nei vienas asmuo negali bÅ«ti pripažintas kaltu kitaip, kaip įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Mano, jog apkaltinamasis teismo nuosprendis priimtas nepilnai iÅ¡tyrus visas įvykio aplinkybes, tuo buvo pažeista BPK 20 str. 3 d. nuostata, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, bei 5 d. nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Å iuo atveju teismas įrodymus vertino remdamasis ne iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, o prielaidomis, spėliojimais, net pats tokias prielaidas sukÅ«rė. Pažymi, jog teismas klaidingai nurodė, kad V. Z. neprisipažino padariusi inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nors ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad dėl paties įvykio, kad nesustojo prie STOP ženklo, ji prisipažino pilnai, tačiau, kaip nurodė teismo posėdžio metu, tai nuo jos nepriklausė, o dėl to, kas vyko nukentėjusiųjų automobilyje ir dėl eismo įvykio pasekmių – sunkaus kÅ«no sužalojimo – kalti jie patys, kadangi vaikas buvo neprisegtas saugos diržais.

Nurodo, kad teismas vienareikÅ¡miÅ¡kai atmetė jos nurodytÄ eismo įvykio kilimo priežastį – staigų momentinį apeliantės sveikatos sutrikimÄ , nulėmusį Å¡io įvykio kilimÄ , laikydamas tai V. Z. pasirinkta gynybine pozicija. Savo tokį sprendimÄ motyvuoja tuo, kad teisme iÅ¡tirti bylos duomenys nepatvirtina V. Z. parodymų, jog prieÅ¡ eismo įvykį ji buvo praradusi sÄ monę, nes jos automobilis nevaldomas nebÅ«tų fiziÅ¡kai nuvažiavęs 450 metrų nuo Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos, Laisvės g. 69, iki Laisvės ir Rietavo gatvių sankryžos, V.

Z. įvykio vietoje buvo sÄ moninga ir vaikščiojo. Niekas nenustatė, kokį iÅ¡ tiesų atstumÄ automobilis nuvažiavo V. Z. nevaldomas, o teismo nuosprendyje nurodomi 450 metrų yra tik paties teismo prielaida. Be to, teismas nurodė, kad gydytojai, iÅ¡tyrę V. Z. sveikatÄ , nenustatė jokios diagnozės, paremtos objektyviais duomenimis, kuri bÅ«tų galėjusi sÄ lygoti netrauminės kilmės trumpalaikį sÄ monės praradimÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas pagrindė papildoma specialisto iÅ¡vada Nr. pG27/15(03), kurioje bÅ«tent tai ir nurodyta, tačiau Å¡ios iÅ¡vados neįvertino kritiÅ¡kai bei nesiėmė priemonių jai patikrinti.

Teismo medicinos ekspertas nurodė, kad gydytojo neurologo V. N. 2014-06-10 konsultacijos metu nustatytos diagnozės – apalpimas, simptominė epilepsija, kaklo raiščių patempimas yra grindžiamos tiktai subjektyviais nusiskundimais, neturi objektyvaus pagrindo ir teismo medicininiu požiÅ«riu nėra reikÅ¡mingos, o pačiame konsultacijos įraÅ¡e yra prieÅ¡taravimas, kuriame nurodoma, kad V. Z. įvykio metu buvo sÄ moninga, viskÄ prisimena. Teismo medicinos ekspertas G. P. nemotyvuotai atmetė kito specialisto – gydytojo neurologo V.

N. nustatytÄ diagnozę, todėl teismo pareiga buvo kruopščiai patikrinti tiek vieno, tiek kito specialisto iÅ¡vadas dėl apeliantės sveikatos ar nesveikatos ir tik tada priimti galutinį sprendimÄ dėl to, kokios bÅ«klės V. Z. buvo betarpiÅ¡kai prieÅ¡ įvykstant automobilių susidÅ«rimui, ir kÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje laikyti įrodymu. V. Z. sveikatos tyrimai, kurie neparodė jokios patologijos, galėjusios sukelti trumpalaikį sÄ monės netekimÄ ir leidę teismo medicinos ekspertui atmesti gydytojo neurologo nustatytÄ diagnozę, buvo atlikti praėjus 3-4 mėnesiams nuo autoįvykio.

Medicinos praktikoje žinomas ne vienas atvejis, kai sÄ monė trumpam prarandama dėl įvairiausių priežasčių – nervinės įtampos, emocijų, kitokių reiÅ¡kinių, kurie net nebÅ«tinai palieka pėdsakus. V. Z. tuo metu gyveno viena su sÅ«numi, vyras dirbo užsienyje, buvo nuolatinėje įtampoje dėl tėvo, sergančio vėžiu, sveikatos.Pabrėžia, kad nuosprendyje teismas, motyvuodamas savo sprendimÄ dėl V. Z. kaltės nurodė, kad ji pažeidė KET 158 p. reikalavimus, kas atitinka jai pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , bei papildomai nurodė, kad V.

Z. pažeidė ir KET 14 p. dalį, draudžiančiÄ vairuoti pavargus. Apeliantei neaiÅ¡ku, iÅ¡ kokių bylos duomenų teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl nuovargio V. Z. nesutelkė dėmesio į keliÄ , į automobilio vairavimÄ ir todėl sukėlė eismo įvykį. Mano, kad tai dar viena paties teismo sukurta prielaida, leidžianti priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Tuo pačiu teismas, nurodydamas, kad V. Z. pažeidė KET 14 p., galimai pažeidė BPK 255 str. ir 256 str. nuostatas dėl teisminio nagrinėjimo ribų bei esminių faktinių aplinkybių pakeitimo teisme.

Teisingo sprendimo šioje baudžiamojoje byloje priėmimui reikšminga aplinkybė, kas ir kokius KET reikalavimus pažeidė bei kiek šie pažeidimai įtakojo atsiradusias pasekmes. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, ar automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. Š. nepažeidė ne tik KET 204 p., bet ir 134 p. reikalavimų. Teismo išvada, kad KET 134 p., reikalaujančio iš vairuotojo atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams nesilaikymas ir priešingas veiksmas – greičio didinimas buvo tinkamas buvusioje situacijoje nepagrįsta niekuo kitu, tik subjektyviais R.

Å . teiginiais, kad už 100 m pamatęs artėjantį į sankryÅ¾Ä automobilį, jis siekė iÅ¡vengti susidÅ«rimo bandydamas didinti greitį, nes kitos galimybės neturėjo. Ar tokie vairuotojo R. Å . veiksmai konkrečioje situacijoje atitiko KET reikalavimus, ir ar jie nebuvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiu eismo įvykiu bei jo pasekmėmis, turėjo nustatyti specialistas autotechnikas, tačiau toks klausimas iÅ¡ viso nebuvo užduotas. Jei R. Å . pasirinktas elgesio variantas buvo netinkamas, kiltų abipusės kaltės ne tik dėl eismo įvykio pasekmių, bet ir dėl jo priežasčių klausimas.Nurodo, kad abejones sukelia tiek R.

Å ., tiek S. Å . parodymai dėl atstumo, kuris buvo likęs apeliantei ir jiems privažiuoti iki sankryžos, abiejų automobilių judėjimo greičių. Pažymėtina, kad automobilių judėjimo greičius galima bÅ«tų nustatyti pagal automobilių pažeidimus bei jų stabdymo žymes, judėjimÄ po susidÅ«rimo, tačiau tai nebuvo atlikta. Jei R. Å . važiavo leistinu 50 km/h greičiu, tai jis turėjo galimybę sustoti per mažesnį nei jo nurodomas 50 m atstumas. Jei per tÄ patį laikÄ S. Å . suspėjo pati atsisegti saugos dirÅ¾Ä , atsegti G.

Å . vaikiÅ¡kos kėdutės saugos dirÅ¾Ä ir vaikÄ paimti ant rankų, apeliantei kyla klausimas, kodėl R. Å . nespėjo paspausti stabdžio pedalo ir sustoti neprivažiavęs sankryžos, taip iÅ¡vengdamas susidÅ«rimo su V. Z. automobiliu. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiÅ¡kintasi, kokie sužalojimai bÅ«tų buvę padaryti S. Å ., jei ji pati bÅ«tų prisisegusi saugos dirÅ¾Ä . Tik atsakius į Å¡iuos klausimus galima objektyviai įvertinti priežastinį ryšį tarp V.

Z. veikos bei autoįvykio pasekmių ir V. Z. atsakomybės už jas tiek baudžiamÄ ja, tiek civiline prasme. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti nustatyti ne tik objektas ir objektyvioji pusė, bet ir subjektas bei subjektyvioji pusė. Jei V. Z. dėl savo momentinio sveikatos sutrikimo, pasireiÅ¡kusio sÄ monės praradimu, neteko galimybės vairuoti automobilį, ji negali bÅ«ti jai inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektu. Jei autoįvykio pasekmės – nesunkus S. Å . ir sunkus G.

Å . sveikatos sutrikdymas atsirado dėl S. Å . veiksmų atsegant saugos diržus, o to nepadarius Å¡ių pasekmių nebÅ«tų buvę, apie kÄ galima spręsti iÅ¡ 2015-04-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11K-249(14)/11K-81(15), kyla V. Z. veikos kvalifikavimo pagal BK 281 str. 3 d. klausimas. Nesant tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp V. Z. veikos galimai pažeidžiant KET 158 p. reikalavimus, apeliantė mano, kad jos veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 281 str. 1 d. ar net pagal ATPK 127 str. 1 ar 2 d.

Tokia prielaida galima atsižvelgiant į tai, kad R. Å ., kuris eismo įvykio metu buvo prisisegęs saugos dirÅ¾Ä , sužalojimų nepatyrė (bent jau baudžiamojoje byloje prieÅ¡ingų duomenų nėra).Sprendžiant civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , teismas taip pat turėjo turėti atsakymus į aukščiau nurodytus klausimus ir tik tada apsispręsti dėl priteisiamos sumos ar apskritai ieÅ¡kinio atmetimo. Be to, priteisdamas iÅ¡ V. Z. G. Å . 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad draudimo bendrovė, atlygindama nukentėjusiosioms G.

Å . ir S. Å . maksimaliÄ draudiminę sumÄ 5000 Eur neiÅ¡skyrė, kokia dalis kuriai tenka. Apeliantės nuomone, draudimo iÅ¡mokos dydžio neturtinei žalai atlyginti ribojimas 5000 eurų suma visiems nukentėjusiems eismo įvykio metu asmenims prieÅ¡tarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2009/103/EB, kuri nenumato neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ draudiko ribojimo. Å i direktyva yra tiesioginio taikymo nacionalinėje teisėje dokumentas, todėl teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimÄ , jÄ turėjo taikyti ir Å¡ioje konkrečioje baudžiamojoje byloje bei neturtinės žalos atlyginimÄ priteisti ne iÅ¡ V.

Z., o iÅ¡ draudiko.Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nukentėjusiųjų atstovas ir prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.Dėl nuteistosios kaltės ir veikos kvalifikacijosNuteistoji apeliaciniu skundu ginčija inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 3 d., sudėties subjektyviÄ jÄ pusę – kaltę, bei priežastinio ryÅ¡io tarp jos veiksmų ir kilusių padarinių egzistavimÄ . Nuteistoji teigia, kad jos veiksmuose iÅ¡ esmės nėra kaltės, nes ji Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ padarė praradusi sÄ monę, o ne dėl neatsargaus vairavimo.

Be to, nurodo, kad dėl eismo įvykio padarinių kalti patys nukentėjusieji – R. Š., išvydęs kliūtį, užuot stabdęs padidino greitį, o ant galinės sėdynės sėdėjusios S. Š. ir G. Š. sveikatos sutrikdymai kilo dėl to, kad S. Š. prieš eismo įvykį atsisegė savo ir dukters saugos diržus.Pagal BK 281 str. 3 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ BK specialiosios dalies straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (eismo įvykį ir sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ ) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. IÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir ar Å¡ie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga.

Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, autoįvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. BÅ«tina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi, ar atsitiktiniai.Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio, nes buvo praradusi sÄ monę ir jos veiksmuose negali bÅ«ti kaltės, o teismas nepagrįstai nustatė, kad 450 metrų atstumo automobilis nebÅ«tų nuvažiavęs jai bÅ«nant be sÄ monės, be to, nepagrįstai konstatavo, kad nenustatyta diagnozė, galėjusi sÄ lygoti netrauminės kilmės trumpalaikį sÄ monės praradimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančia 2014-08-12 specialisto iÅ¡vada Nr. pG 1671/14 (03) konstatuota, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra pilnai nustatyta jokia V. Z. interkranijinė ar kaklo srities patologija. IÅ¡ byloje esančios 2015-01-29 specialisto iÅ¡vados Nr. pG 27/15(03) matyti, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose V. Z. nenustatyta jokia diagnozė, paremta objektyviais duomenimis, kuri bÅ«tų galėjusi sÄ lygoti netrauminės kilmės trumpalaikį sÄ monės praradimÄ .

Gydytojo neurologo V. N. 2014-06-10 konsultacijos metu V. Z. nustatytos diagnozės – apalpimas, simptominė epilepsija, kaklo raiščių patempimas – yra grindžiamos tik subjektyviais nusiskundimais, todėl neturi objektyvaus pagrindo ir teismo medicininiu požiÅ«riu domėn neimamos. Neurologo gyd. V. N. konsultacijos įraÅ¡e yra prieÅ¡taravimas, kuriame nurodoma, kad V. Z. įvykio metu buvo „sÄ moninga, viskÄ prisimena“. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas R.

P. nurodė, kad V. Z. buvo atlikti visi reikiami papildomi kaklo, plaučių, kaklo kraujagyslių tyrimai ir patologijos nerasta. Atminties praradimas bÅ«na po smegenų sukrėtimo, o tai neįtikėtina, nes pas jÄ viskas rasta sveika. Tyrimo metu nebuvo nustatyta patologija, todėl nėra jokio pagrindo sakyti, kad prarado sÄ monę iki įvykio. Neįtikima, kad artimojo netektis gali iÅ¡Å¡aukti neurozę – dėl jos žmogus gali tik depresuoti ar liÅ«dėti (t. 2, b. l. 43). Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, gydytojo neurologo V.

N. V. Z. nustatyta diagnozė yra motyvuotai paneigta teismo medicinos ekspertų, remiantis objektyviais apeliantės sveikatos tyrimų rezultatais. SistemiÅ¡kai lyginant minėtas specialisto iÅ¡vadas bei eksperto paaiÅ¡kinimus matyti, kad be pačios V. Z. tvirtinimo, kad ji apalpo vairuojant automobilį (kas iÅ¡ V. Z. žodžių nurodyta ir neurologo V. N. 2014-06-10 konsultacijos iÅ¡raÅ¡e), nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų Å¡iÄ V. Z. versijÄ . Tiek pateiktose specialistų iÅ¡vadose, tiek ir eksperto paaiÅ¡kinimuose apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodoma, kad iÅ¡tyrus V.

Z. jokių pakitimų, kurie bÅ«tų galėję sukelti sÄ monės netekimÄ , nenustatyta. Be to, ekspertai pažymėjo, kad stresas ar liÅ«desys dėl artimojo netekties taip pat negalėtų iÅ¡Å¡aukti tokio pobÅ«džio priepuolio. Nors apeliantė nurodo, kad niekas nenustatė, kokį iÅ¡ tiesų atstumÄ automobilis nuvažiavo jos nevaldomas, o teismo nuosprendyje nurodomi 450 metrų yra tik teismo prielaida, tačiau pati V. Z. pirmos instancijos teismo posėdyje parodė, kad meno mokykla buvo paskutinis jai užsifiksavęs pastatas ir ji neatsimena, kaip nuvažiavo tÄ atstumÄ iki sankryžos, kad sÄ monę prarado prie meno mokyklos (t. 1, b. l. 191).

Nors apeliantė vėliau pakeitė savo pozicijÄ ir nurodė (t. 2, b. l. 6), kad netvirtina be sÄ monės važiavusi nuo pat meno mokyklos, o tik nurodžiusi, kad tai paskutinis pastatas, kurį pamena (kaip minėta, teismo medicinos ekspertas nenustatė jokių objektyvių apeliantės sveikatos sutrikimų, galėjusių sÄ lygoti ne tik sÄ monės netekimÄ , bet ir atminties praradimÄ ), pažymėtina, kad Å¡ioje gatvėje iki sankryžos yra kitų pastatų, kurių apeliantė nurodo jau nebeprisimenanti, be to, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, Å¡ioje vietoje yra intensyvus eismas, o kelias daro vingį, kurio nekontroliuojamas automobilis įveikti negalėtų.

Taigi tiek objektyvių apeliantės sveikatos sutrikimų nebuvimas, tiek ir apklaustų asmenų parodymais nustatytas pakankamai ilgÄ laikÄ iki įvykio trukęs apeliantės automobilio valdymas (kelių Å¡imtų metrų atstumo nuvažiavimas vingį darančioje intensyvaus eismo kelio atkarpoje, iÅ¡laikant automobilio važiavimo greitį ir trajektorijÄ ) visiÅ¡kai paneigia apeliantės versijÄ , neva V. Z. prarado sÄ monę prieÅ¡ eismo įvykį.Apeliaciniame skunde V. Z. taip pat nurodo, kad nuosprendyje teismas, motyvuodamas savo sprendimÄ papildomai nurodė, jog ji pažeidė ir KET 14 p. dalį, draudžiančiÄ vairuoti pavargus, ir taip galimai pažeidė BPK 255 str. ir 256 str. nuostatas dėl teisminio nagrinėjimo ribų bei esminių faktinių aplinkybių pakeitimo teisme.

BPK 255 str. 1 d. numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, analizuodamas V. Z. nusikalstamÄ veikÄ pažymėjo, kad ji pažeidė ir KET 14 p., inter alia draudžiantį vairuoti transporto priemonę pavargusiems asmenims, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, vertindamas pačios V. Z. nurodytas aplinkybes, kad nepamena, nuo kurios vietos jai važiuojant kelyje pasidarė bloga, turėjo sergantį tėvÄ , kurį slaugė, turėjo daug rÅ«pesčių, ir spręsdamas, kad tokia nuteistosios bÅ«klė galėjo nulemti jos iÅ¡siblaÅ¡kymÄ , dėmesio į keliÄ nesutelkimÄ ir eismo įvykio sukėlimÄ .

Kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo iÅ¡vada, kadangi byloje esančios teismo medicinos specialisto iÅ¡vados, eksperto paaiÅ¡kinimai teisme bei pačios nuteistosios parodymai patvirtina, kad bÅ«tent dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių (V. Z. slaugė sunkia liga sergantį tėvÄ ) atsiradęs nuovargis ir koncentracijos stoka yra labiausiai tikėtina ir logiÅ¡ka V. Z. KET 158 p. pažeidimo padarymo ir eismo įvykio sukėlimo priežastis. Kita vertus, V. Z. nuteista ne už bendro pobÅ«džio KET 14 p. pažeidimÄ , kuris pats savaime negali sukelti autoįvykio, o už atitinkamas pasekmes sukėlusį KET 158 p. pažeidimÄ .

IÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies matosi, jog, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, teismas už KET 14 p. pažeidimÄ V. Z. nenuteisė ir kaltinamajame akte nurodyto kaltinimo nepakeitė, todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255 str. ir 256 str. nuostatas. Apeliaciniame skunde V. Z. nurodo, kad automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo nukentėjusieji, vairuotojas R. Å . galimai pažeidė ne tik KET 204 p., bet ir 134 p. reikalavimus, nes R.

Å ., pamatęs už 100 m. į sankryÅ¾Ä artėjantį automobilį, bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo, didindamas greitį, nors turėjo stabdyti. Teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, ar tokie vairuotojo R. Å . veiksmai atitiko KET reikalavimus, ir ar jie nebuvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiu eismo įvykiu bei jo pasekmėmis. KET 134 p. (įvykio metu galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1436 pakeista taisyklių redakcija) numatyta, jog jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Taigi pareiga stabdyti vairuotojui kyla, ne kelių Å¡imtų metrų atstumu pastebėjus Å¡alutiniu keliu važiuojantį automobilį, o pastebėjus atsiradusiÄ kliÅ«tį ar iÅ¡kilusiÄ grėsmę eismo saugumui. Todėl nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti, kuriuo momentu vairuotojui R. Å . atsirado kliÅ«tis ar kilo grėsmė eismo saugumui.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas eismo įvykių ekspertas D. J. paaiÅ¡kino, kad pagal byloje surinktus duomenis nėra galimybių nustatyti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių judėjimo greitį.

Techniniu požiÅ«riu, bet kokiomis aplinkybėmis kilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo stabdyti vairuojamÄ automobilį. Vairuotojas turi važiuodamas žiÅ«rėti aprėpdamas važiuojamÄ jÄ dalį ir techniniu požiÅ«riu nėra įpareigotas žiÅ«rėti, kas dedasi Å¡alikelėje. Techniniu požiÅ«riu atliekant skaičiavimus grėsmė eismo saugumui nagrinėjamoje situacijoje kyla, kai automobilis iÅ¡ Å¡alutinio kelio įvažiuoja į važiuojamųjų dalių sankirtÄ , kur sankryžoje susikerta važiuojamosios dalys.

Pareiga reaguoti į kliÅ«tį atsiranda ir laikoma, kad kliÅ«tis buvo sudaryta tik tada, kai Å¡alutiniu keliu važiuojantis automobilis nesustojo prie STOP linijos ir įvažiavo į važiuojamųjų dalių sankirtÄ . Atsižvelgiant į byloje užfiksuotus sankryžos iÅ¡matavimus, jei vairuotojas R. Å . ir bÅ«tų reagavęs į tokiÄ kliÅ«tį stabdydamas automobilį, tai vargu ar bÅ«tų spėjęs automobilį sustabdyti. Automobilis, važiavęs Å¡alutiniu keliu, atsitrenkė į automobilio „Seat Alhambra“ kairiojo Å¡ono galinę dalį.

„Seat Alhambra“ vairuotojas didino greitį. Jeigu jis bÅ«tų stabdęs, tai tada automobilis bÅ«tų lėčiau važiavęs ir tikėtina, kad smÅ«gis bÅ«tų į kairio Å¡ono priekinę dalį arba į galinės kairės pusės duris. Techniniu požiÅ«riu nėra galimybės nuspėti, kokios tokiu atveju bÅ«tų pasekmės. IÅ¡ Å¡ių eksperto paaiÅ¡kinimų matyti, jog R. Å . KET 134 p. numatyta pareiga stabdyti transporto priemonę kilo tik V. Z. vairuotam automobiliui nesustojus prie STOP linijos (jÄ pravažiavus), nes tik tuo metu atsirado kliÅ«tis ir kilo grėsmė eismo saugumui, tačiau net ir laiku sureagavus į tokiÄ kliÅ«tį bei pradėjus stabdyti, susidÅ«rimo iÅ¡vengti nebÅ«tų pavykę.

Kaip nurodė ekspertas, grėsmė eismo saugumui vairuotojui R. Å . kilo ir atsirado pareiga į jÄ reaguoti, tarp abiejų automobilių likus labai nedideliam atstumui, t. y. V. Z. automobiliui nesustojus prie STOP linijos ir įvažiavus į sankryÅ¾Ä . Nuo Å¡io momento tiek R. Å . didinant greitį, tiek ir tuomet, jei iÅ¡vydęs kliÅ«tį ir realiai gręsiantį pavojų jis bÅ«tų pradėjęs stabdyti, jo vairuojamas automobilis vis tiek bÅ«tų susidÅ«ręs su V. Z. automobiliu, o esant nenuspėjamoms Å¡oninio smÅ«gio pasekmėms nėra galimybės įvertinti, kuris susidÅ«rimas bÅ«tų buvęs pavojingesnis.

Taigi, nustačius, jog tuo momentu, kai R. Š. kilo pareiga reaguoti į kliūtį, nei stabdydamas, didindamas greitį jis nebeturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio, taip pat nenustačius, kad greičio didinimas nagrinėjamu atveju būtų turėjęs įtakos eismo įvykio kilimui ar eismo įvykio pasekmėms laikytina, jog R. Š. savo veiksmais KET 134 p. nepažeidė.Apeliantė laikosi pozicijos, kad nepaisant to, jog ji išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį ir dėl to susidūrė su R.

Å . vairuotu automobiliu, esminiai įvykio padariniai kilo ne dėl jos, o dėl R. Å . vairuoto automobilio ekipažo narių padarytų pažeidimų. IÅ¡ tiesų, kaip jau minėta, BK 281 str. 3 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, ir tai reiÅ¡kia, kad bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

IÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus. Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiÅ¡koje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 str. numatyti padariniai, neįvyktų.

Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti visų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-483/2013).Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad automobilio „Seat Alhambra“ vairuotojas R. Š. pažeidė įvykio metu galiojusios redakcijos KET 204 p. (Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose atitinkamos grupės sėdynėse) reikalavimus, nes, kaip nurodo proceso dalyviai ir patvirtina ekspertizės aktas, eismo įvykio metu nukentėjusioji G.

Å . buvo ne specialioje kėdutėje, o ant motinos S. Å . rankų. Teisėjų kolegija su tokia pirmos instancijos teismo iÅ¡vada sutikti negali. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji S. Å . nurodė, kad vyras prisegė vaikÄ , ji prisisegė pati, ir važiuojant Rietavo gatve pamačiusi, kad artėja automobilis, suvokusi, kad jis nesustos, ji atsisegė savo dirÅ¾Ä ir griebė dukrÄ iÅ¡ kėdutės, norėdama savo kÅ«nu jÄ apsaugoti. Kėdutė buvo ant galinės sėdynės už vairuotojo, dukrÄ prisegė vyras, o ji atsegė dirÅ¾Ä ir vaikÄ griebė į glėbį.

Saugos diržas yra per vidurį, jis atsisega paspaudus. Kai tik vaikÄ paėmė ant rankų, buvo smÅ«gis (t. 1, b. l. 192-193). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas R. Å . nurodė, kad įsisodino savo vaikÄ Ä¯ kėdutę, važiuojat pamatė, kad parvažiuoja automobilis Renault, jis bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo, bet nepavyko. Vaikas sėdėjo kėdutėje, jis pats jį prisegė, žmona taip pat buvo prisisegusi. Žmona iÅ¡griebė vaikÄ iÅ¡ kėdutės ir iÅ¡ jos rankų iÅ¡krito (t. 1, b. l. 191-192).

IÅ¡ iÅ¡vardinto seka, kad R. Å . prieÅ¡ kelionę pasodino mažametę dukrÄ Ä¯ jai pritaikytÄ kėdutę, tinkamai jÄ prisegė kėdutėje, tačiau vaikÄ prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ su kita transporto priemone, tuo metu, kai R. Å . bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo, iÅ¡ kėdutės iÅ¡traukė į įvykius savo iniciatyva ir nuožiÅ«ra reagavusi Å¡alia dukters sėdėjusi vaiko motina. Tai, kad vaikas galėjo bÅ«ti prisegtas, ir motinai bÅ«tų užtekę laiko prieÅ¡ smÅ«gį atsegti vaikÄ , apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir ekspertas D.

J.. Tokiu bÅ«du, nustačius, kad automobilį vairavęs asmuo pasodino mažametę dukrÄ Ä¯ tam specialiai pritaikytÄ kėdutę, jÄ prisegė, ir ji buvo vežama specialioje sėdynėje, tačiau eismo įvykio metu vaikÄ be vairuotojo žinios savavaliÅ¡kai atsegė ir iÅ¡ kėdutės iÅ¡traukė kita automobilio keleivė, vairuotojui neturint fizinių galimybių į tai kokiu nors bÅ«du reaguoti, nėra pagrindo konstatuoti, jog automobilį vairavęs asmuo pažeidė KET 204 p. reikalavimus.

Dėl kitos keleivės savavaliÅ¡kų veiksmų atsegant ir paimant mažametį vaikÄ iÅ¡ kėdutės, nėra pagrindo pripažinti R. Å . pažeidus ir KET 207 p., numatančio vairuotojo pareigÄ užtikrinti, kad motorine transporto priemone vežami vaikai naudotų įrengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas, reikalavimus. Pažymėtina, jog 2015-04-15 ekspertizės aktu Nr. 11K-248(14)/11K-81(15) nustatyta ne tik tai, kad eismo įvykio metu G. Å . nebuvo tinkamai prisegta, tačiau ir tai, jog automobilinė kėdutė nebuvo tinkamai pritvirtinta prie automobilio sėdynės (t. 1, b. l. 157-164).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji S. Å . nurodė, kad ta kėdutė visÄ laikÄ buvo maÅ¡inoje, jÄ sega vyras, ji jos nesega, vyras visÄ laikÄ tvarko. Ji atsegė tik saugos dirÅ¾Ä , kuris segasi vaikui tarp kojų, kur yra segtukas, bet pačios kėdutės neatsegė (t. 1, b. l. 192-193). Automobilį su nukentėjusiosiomis vairavęs R. Å ., apklaustas pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, kad nežino, kas kėdutę atsagstė, kai atvyko gelbėtojai, kėdutė buvo maÅ¡inoje, ji buvo prisegta, tačiau kaip buvo diržai, neatsimena.

Automobilis paliko įvykio vietoje, kėdutė liko prisegta automobilyje (t. 1, b. l. 193-194). Ekspertizės akte Nr. 11K-248(14)/11K-81(15) konstatuota, kad kėdutėje nesant „IsoFix“ sistemos, ji tvirtinama saugos diržu, tačiau po eismo įvykio darytose nuotraukose matomo vaizdo pagrindu (sėdynės diržo sagtis spynoje nefiksuota) galima tvirtinti, kad po įvykio stovinčiame automobilyje „Seat Alhambra“ esanti vaikiška kėdutė yra tinkamai nepritvirtinta, t. y. neprisegta saugos diržais (t. 1, b. l. 157-164).

Taigi galima teigti, kad kelionės pradžioje R. Å . pasodino dukrÄ G. Å . į tinkamai neįrengtÄ (keleivio saugos diržu tinkamai nepritvirtintÄ ) specialiÄ sėdynę, kas prieÅ¡tarauja KET 207 p. reikalavimams. Tačiau Å¡is R. Å . padarytas pažeidimas niekaip nėra susijęs su eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis, kadangi nustatyta, jog prieÅ¡ pat automobilių susidÅ«rimÄ S. Å . vaikÄ iÅ¡traukė iÅ¡ kėdutės. Kadangi susidÅ«rimo metu vaikas nebuvo vežamas kėdutėje, netinkamas kėdutės pritvirtinimas jokios įtakos kilusioms pasekmėms neturėjo, taigi Å¡is vairuotojo padarytas pažeidimas neturi jokio ryÅ¡io nei su paties eismo įvykio kilimu, nei su eismo įvykio metu atsiradusiomis pasekmėmis.

Tuo pačiu pažymėtina, jog sistemiÅ¡kai vertinant KET XXVI skyriuje „Saugos diržų naudojimas“ iÅ¡dėstytus reikalavimus kartu su KET VII skyriaus „Keleivių pareigos“ 60 p. (Važiuodami motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo bÅ«ti užsisegę saugos diržus, naudotis specialiai vaikų Å«giui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis) matyti, kad pareiga naudotis saugos diržais ir atsakomybė už Å¡ių taisyklių nesilaikymÄ kyla ne tik automobilio vairuotojui, bet ir keleiviams.

Nustačius, kad jau važiuojant automobiliui ir G. Å . bÅ«nant specialioje jos Å«giui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje, kur jÄ pasodino automobilį vairavęs R. Å ., S. Å . savavaliÅ¡kais veiksmais atsegė savo dukrÄ ir paėmė jÄ ant rankų, t. y. pradėjo vežti vaikÄ ne specialioje sėdynėje, yra pagrindas konstatuoti, kad tokiais savo veiksmais ji pažeidė KET 204 p. ir 60 p. reikalavimus. Be to, S. Å ., prieÅ¡ atsegdama dukrÄ , atsisegė ir savo saugos dirÅ¾Ä (tai pripažino ir pati nukentėjusioji), taip pažeisdama ir KET 60 p. ir 202 p., kuriame numatyta, kad važiuojant transporto priemone su prisegtais diržais, privaloma juos užsisegti.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad V. Z. 2014 m. kovo 17 d. apie 13.30 val. Plungės mieste, nelygiareikÅ¡mių Rietavo – Laisvės gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama Å¡alutiniu keliu – Laisvės gatve, nesustojo prieÅ¡ STOP linijÄ , nedavė kelio pagrindiniu keliu – Rietavo gatve važiavusiam automobiliui „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam R. Å . ir su juo susidÅ«rė, taip pažeisdama KET 158 p. Taigi Å¡iuo atveju du asmenys, dalyvavę eismo įvykyje, padarė eismo taisyklių pažeidimus:

V. Z. nesustojo prie STOP ženklo, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės ir taip pažeidė KET 158 p.; S. Å . važiuodama atsisegė saugos dirÅ¾Ä , taip pažeisdama KET 60 p. ir 202 p., be to, atsegė ir iÅ¡ specialios kėdutės išėmė vežamÄ vaikÄ , taip pažeisdama KET 60 p. ir 204 p. Teismo užduotis yra nustatyti, kurio asmens padaryti konkretÅ«s pažeidimai sukėlė padarinius, t. y. buvo bÅ«tina padarinių atsiradimo sÄ lyga ir turėjo bÅ«tinÄ (dėsningÄ ) priežastinį ryšį.

To reikalauja BPK 1 str. (Baudžiamojo proceso paskirtis), kuris skelbia, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2005).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga ir turėjo bÅ«tinÄ jį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais.

Priežastinio ryÅ¡io nustatymas tokiais atvejais apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklės nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryÅ¡is yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis.

Padaryta veika (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga tuo atveju, jei analogiÅ¡koje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-522/2010, 2K-73/2011).IÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. G 725-14(03) matyti, kad eismo įvykio metu automobilio „Seat Alhambra“ keleivei S. Å . padaryti galvos, deÅ¡inio peties, deÅ¡inės alkÅ«nės sumuÅ¡imai, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imai su deÅ¡inės pusės I, II, III Å¡onkaulių lūžimais, odos nubrozdinimai juosmens deÅ¡inėje – deÅ¡inio sėdmens srityje su poodine kraujosruva, nusitęsiančia į deÅ¡inės Å¡launies sritį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 50-51).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas R. P. nurodė, kad tuo atveju, jei S. Å . bÅ«tų prisegusi dirÅ¾Ä , tai nuo smÅ«gio iÅ¡ inercijos kÅ«nui judant į priekį, sužalojimai turėjo bÅ«ti daugiau kairėje pusėje, Å¡iuo atveju kairėje pusėje sumuÅ¡tas pilvas. Diržo neprisisegus, kÅ«nas judėjo maÅ¡inos stabdymo kryptimi, S. Å . trenkėsi krÅ«tinės deÅ¡ine, ar į sėdynės apačiÄ ir susižalojo. Jeigu diržas bÅ«tų prisegtas, tai tokių deÅ¡inės pusės sužalojimų nebÅ«tų, sužalojimai bÅ«tų kairėje pusėje.

Nesunkus sutrikdymas yra dėl Å¡onkaulių, kiti sužalojimai nežymÅ«s (t. 2, b. l. 43). Tokiu bÅ«du matyti, kad S. Å . padaryti sužalojimai, virÅ¡ijantys nežymaus sveikatos sutrikdymo mastÄ , kilo dėl to, kad ji buvo neprisisegusi saugos diržo, t. y. bÅ«tent jos padaryti KET 60 p. ir 202 p. pažeidimai sÄ lygojo nesunkų jos sveikatos sutrikdymo mastÄ . IÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. G 712-14(03) matyti, kad eismo įvykio metu automobilio „Seat Alhambra“ keleivei G. Å . nustatytas galvos sumuÅ¡imas su poodine kraujosruva kaktos deÅ¡inėje, pereinančia į deÅ¡inės akies vokus, deÅ¡inę smilkininę sritį, įspaustiniu deÅ¡ino momenkaulio lūžimu, kertančiu deÅ¡inio smilkinkaulio žvynÄ bei nusitęsiančiu į kaukolės pamato deÅ¡iniÄ jÄ vidurinę daubÄ , Å«miu kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju smegenų dangalu deÅ¡iniojo pusrutulio srityje, smegenų sumuÅ¡imo židiniu kairėje pakauÅ¡inėje smegenų skiltyje, kas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastÄ (t. 1, b. l. 47-48). 2015-04-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11K-249(14)/11K-81(15) nustatyta, kad minėtus sužalojimus G.

Å . galėjo patirti atsitrenkdama tiek į automobilio salono detales bei durų stiklÄ , tiek atsitrenkdama į važiuojamosios dalies pavirÅ¡ių. Ekspertizės akte nurodyta, kad atlikto tyrimo pagrindu galima kategoriÅ¡kai tvirtinti, kad jeigu nagrinėjamo įvykio metu G. Å . bÅ«tų buvusi tinkamai prisegta automobilinėje vaikiÅ¡koje kėdutėje, o kėdutė bÅ«tų buvusi tinkamai pritvirtinta prie automobilio sėdynės, tuomet nustatyto galvos sužalojimo, esant nustatytam eismo įvykio mechanizmui, G.

Š. nebūtų patyrusi (t. 1, b. l. 157-164). Taigi ekspertizės aktu konstatuota, jog G. Š. patirti sužalojimai eismo įvykio metu nebūtų padaryti, jei G. Š. būtų buvusi vežama tinkamai prisegta automobilinėje vaikiškoje kėdutėje, tinkamai pritvirtintoje prie automobilio sėdynės.Kaip jau minėta, esant materialiai BK 281 str. įtvirtinto nusikaltimo sudėčiai, byloje įrodinėtina aplinkybe tampa priežastinis ryšis tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

Baudžiamoji atsakomybė nekyla nustačius atsitiktinį ryšį tarp veikos ir padarinių arba paprastÄ ryšį plačiÄ ja prasme, kada veika gali bÅ«ti tik susijusi su padariniais, tačiau tarp jų yra įsiterpę kiti veiksniai (priežastys), turėję įtakos atitinkamiems padariniams kilti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-120/2010, 2K-394/2010, 2K-597/2011). Priežastinio ryÅ¡io grandinę gali nutraukti naujo veiksmo įsikiÅ¡imas (lot. novus actus interveniens novus arba nova causa interveniens).

Å is terminas priežastinio ryÅ¡io nustatymo metodikoje vartojamas tada, kai atsiranda akivaizdÅ«s, realÅ«s paÅ¡aliniai, nenumatyti įvykiai, kurie nutraukia priežastingumo grandinę tarp veikos ir padarinių (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014). Norint padaryti iÅ¡vadÄ apie priežastinį ryšį, bÅ«tina iÅ¡spręsti du klausimus: nustatyti bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos egzistavimÄ ir nustatyti priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dį. Analizuojant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiÄ veiksmų - padarinių grandinę matyti, kad V.

Z. nepraleidus pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, tokie jos veiksmai sÄ lygojo automobilių susidÅ«rimÄ ir eismo įvykio kilimÄ , kurio metu, S. Å . ir G. Å . tinkamai naudojantis saugos diržais, S. Å . tikėtina bÅ«tų patyrusi nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o G. Å . tikėtina jokių sužalojimų nebÅ«tų patyrusi (ar patyrusi ne sunkesnio masto kaip nežymų sveikatos sutrikdymÄ ). Tačiau prieÅ¡ įvykstant eismo įvykiui S. Å . atsegant savo saugos dirÅ¾Ä , taip pat ir G.

Å . saugos dirÅ¾Ä bei iÅ¡traukiant jÄ iÅ¡ kėdutės, buvo sukurtos prielaidos V. Z. sukeltam eismo įvykiui sÄ lygoti nesunkų S. Å . ir sunkų G. Å . sveikatos sutrikdymÄ . Padaryta veika (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga tuo atveju, jei analogiÅ¡koje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (kasacinė nutartis Nr. 2K-470/2011). Akivaizdu, kad jei V. Z. nebÅ«tų pažeidusi kelių eismo taisyklių, padariniai nebÅ«tų kilę, t. y. ir ne vaikiÅ¡koje kėdutėje vežta G.

Å ., ir neprisisegusi saugos diržo S. Å . nebÅ«tų nukentėjusios. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. Å . padaryti KET pažeidimai patys savaime, nesant apeliantės V. Z. padarytų KET pažeidimų, nebÅ«tų sukėlę eismo įvykio, be to, S. Å . pažeidimai (savo ir dukros atsegimas suvokus eismo įvykio neiÅ¡vengiamumÄ ) iÅ¡ esmės buvo nulemti V. Z. padaryto pažeidimo. Taigi, jei V. Z. nebÅ«tų pažeidusi kelių eismo taisyklių, nei eismo įvykis, nei jo padariniai kilę nebÅ«tų, todėl jos veika be abejonės laikytina BK 281 str. 3 d. numatytų padarinių privaloma kilimo sÄ lyga.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog sprendžiant asmens, sukėlusio eismo įvykį, atsakomybės klausimÄ , aplinkybė, ar nukentėjusysis buvo prisisegęs saugos diržu, veikos kvalifikavimui ar bausmei reikÅ¡mės neturi, nes Å¡i aplinkybė pati savaime nemažina kaltininko veikos pavojingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2011).IÅ¡siaiÅ¡kinus, kad V. Z. veika buvo padarinių kilimo sÄ lyga, reikia nustatyti priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dį – tik bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Būtinasis priežastinis ryšys būna tuomet, kai veika visada ar bent dažniausiai sukelia pavojingus padarinius, atsitiktinis priežastinis ryšys – tai nebūdinga reiškiniui, nedėsninga reiškinių ryšio forma, kai daug kartų pasikartojančiuose bandymuose veika nesukelia pavojingų padarinių, tačiau tam tikromis retai pasikartojančiomis aplinkybėmis padaryta veika gali sukelti pavojingus padarinius. Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kuomet išvažiavus iš šalutinio kelio į pagrindinį, sukeliamas transporto priemonių susidūrimas, dažnai baigiasi įvairaus masto automobilių vairuotojų ir keleivių sveikatos sužalojamais, taip pat ir mirtimi, todėl šiuo atveju laikytina, kad tarp V.

Z. veikos ir kilusių padarinių esantis priežastinis ryÅ¡ys yra bÅ«tinasis. Baudžiamosios teisės teorijoje priežastinis ryÅ¡ys taip pat skirstomas į tiesioginį ir sudėtingÄ . Tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra tada, kai veika tiesiogiai sukelia padarinius, o sudėtingas priežastinis ryÅ¡ys – tai ryÅ¡ys, komplikuotas dėl paÅ¡alinių jėgų įsikiÅ¡imo. Priežastinis ryÅ¡ys bÅ«na sudėtingas tada, kai objektyviai įstatyme numatytus padarinius sukelia pavojinga žmogaus veika, bet iÅ¡ dalies prisideda ir kiti veiksniai.

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad prie padarinių kilimo (S. Å . ir G. Å . sveikatos sutrikdymo masto) prisidėjo ir kito asmens – S. Å . veiksmai. Tokiu bÅ«du laikytina, kad tarp apeliantės veikos ir pasekmių yra bÅ«tinasis sudėtingas priežastinis ryÅ¡ys, kurio pakanka konstatuojant, jog asmuo padarė veikÄ , numatytÄ BK 281 str. 3 d. Sprendžiant dėl V. Z. kaltės formos, neabejotina, kad apeliantė nenumatė, jog dėl jos veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, t. y. ji nenumatė, kad iÅ¡važiavusi iÅ¡ Å¡alutinio į pagrindinį keliÄ ji atsitrenks į pagrindiniu keliu važiuojančiÄ transporto priemonę, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Tai rodo, kad V. Z. buvo neatsargi, jos kaltė pasireiÅ¡kė nusikalstamu nerÅ«pestingumu (BK 16 str. 3 d.). Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. Z., veikdama neatsargia kaltės forma, kuri pasireiÅ¡kė nusikalstamu nerÅ«pestingumu, sukėlė eismo įvykį, kuris esant bÅ«tinajam sudėtingam priežastiniam ryÅ¡iui, sÄ lygojo baudžiamajame įstatyme įtvirtintų padarinių kilimÄ , ir taip padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 str. 3 d.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kurių pagrindu padarė bylos duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistosios V.

Z. kaltės padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 str. 3 d. Visi Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės įrodytos, apraÅ¡ytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai, bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai iÅ¡dėstyti, padarytos iÅ¡vados nėra prieÅ¡taringos. Nustačius, kad teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo apeliantę iÅ¡teisinti ar Å¡velninti jos veikos kvalifikacijÄ .Dėl neturtinės žalos atlyginimoCK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus.

Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, svarstydamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ S. Å ., atsižvelgė į tai, kad V.

Z. veiksmai įstatymo vertinami neatsargiais, į tai, kad S. Å . eismo įvykio metu nebuvo prisisegusi saugos diržo, ir tuo pažeidė KET 60 p. (Važiuodami motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo bÅ«ti užsisegę saugos diržus), 202 p. (Važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, bÅ«tina juos užsisegti) reikalavimus, kas rodo, kad pačios nukentėjusiosios S. Å . didelis neatsargumas padėjo žalai padidėti, todėl žalos atlyginimÄ mažino CK 6.282 str. 1 d. pagrindu.

Teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, konstatavo, kad S. Å . yra pakankamas draudimo bendrovės iÅ¡mokėtas neturtinės žalos atlyginimas, ir jos ieÅ¡kinį atmetė. Pasisakydamas dėl G. Å . priteistinos neturtinė žalos, teismas nurodė, kad G. Å . kelių eismo taisyklių nepažeidė, neatliko jokių veiksmų, galėjusių padėti žalai atsirasti ar jÄ padidinti, kad V. Z. veiksmai įstatymo vertinami neatsargiais, byloje nėra jokių duomenų, jog kaltinamosios turtinė padėtis bÅ«tų sunki, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad draudimo bendrovės iÅ¡mokėtas neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas G.

Å . patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, sumažinant praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ iki 8000 eurų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks neturtinės žalos atlyginimo klausimo sprendimas ne visiÅ¡kai atitinka Å¡ios žalos rÅ«Å¡ies nustatymo kriterijus, bylos faktines aplinkybes, Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ , bei formuojamÄ teismų praktikÄ . Visų pirma, apylinkės teismas, aptardamas S. Å . atlygintos neturtinės žalos dydį, jo nenustatė, abstrakčiai nurodydamas, kad Å¡iai nukentėjusiajai yra pakankamas draudimo bendrovės iÅ¡mokėtas neturtinės žalos atlyginimas.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad draudimo kompanija viena suma – maksimalia 5000 EUR iÅ¡moka padengė neturtinę abiejų eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų – G. Å . ir S. Å . žalÄ (t. 2, b. l. 40), ir nedetalizavo, kuri sumos dalis skirta padengti kiekvienos nukentėjusiosios patirtÄ neturtinę žalÄ . Tuo tarpu apylinkės teismas nesiaiÅ¡kino, kokia suma iÅ¡ draudimo kompanijos iÅ¡mokėtų 5000 Eur tenka S. Å ., ir kiek iÅ¡ jų lieka G. Å . patirtai neturtinei žalai padengti, todėl bÅ«tina nustatyti kiekvienos iÅ¡ nukentėjusiųjų patirtos neturinės žalos dydį.Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos.

Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalÄ , tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė - neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktikÄ , formuojamÄ aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms aplinkybėms, bÅ«tina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

Å is reikalavimas kildinamas iÅ¡ teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas bÅ«tina spręsti taip, kaip iÅ¡spręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

Pagal pastaruoju metu besiformuojančiÄ teismų praktikÄ eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, yra priteisiama, įvertinus jau atlygintÄ draudimo bendrovių sumÄ , neturtinės žalos nuo 3740 Lt iki 40000 Lt: kasacinės bylos 2K-821/2007 (5000 Lt – krÅ«tinkaulio lūžimas), 2K-44/2008 (10000 Lt - žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krÅ«tinės sumuÅ¡imai), 2K-68/2008 (40000 Lt - deÅ¡inio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, Å¡launikaulio galvutės iÅ¡nirimas, deÅ¡inio raktikaulio iÅ¡nirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiÅ¡kai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji iÅ¡gyvena ir dėl iÅ¡liekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-171/2008 (4000 Lt – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyÅ¡imas), 2K-382/2008 (10000 Lt – krÅ«tininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (10000 Lt – stuburo slankstelio iÅ¡nirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 8000 Lt – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 5000 Lt – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokÅ¡tele ir varžtais), 2K-64/2009 (11726,40 Lt - sumuÅ¡ta deÅ¡inė blauzda, atlūžo blauzdikaulio iÅ¡orinis gumburas, plyÅ¡o kairio kelio iÅ¡orinis meniskas), 2K-111/2009 (7000 Lt - galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumuÅ¡imas bei patempimas; 7000 Lt - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-129/2009 (4000 Lt - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-179/2009 (9726,40 Lt - poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, deÅ¡inėje krÅ«tyje, pilvo sienoje, kojose, pakauÅ¡io sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu, muÅ¡tinė žaizda apatinės lÅ«pos gleivinėje, odos nubrozdinimas krÅ«tinės lÄ stoje, deÅ¡inės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl deÅ¡inės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios bÅ«klės lankėsi ir pas psichoterapeutę), 2K-207/2009 (4000 Lt - muÅ¡tinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumuÅ¡imai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio Å¡akos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-386/2009 (20000 Lt - muÅ¡tinės žaizdos kaktos deÅ¡inėje pusėje su kraujosruva deÅ¡inės pusės virÅ¡utiniame voke, pakauÅ¡kaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-401/2009 (3740 Lt - galvos sumuÅ¡imas su potraumine tarpÅ¡onkauline neuralgija, deÅ¡inio peties sumuÅ¡imas), 2K-168/2010 (8000 Lt - sumuÅ¡ta krÅ«tinės lÄ sta, pasekmes dėl sužalojimo nukentėjusioji jautė beveik 2 mėnesius), 2K-200/2010 (10000 Lt - deÅ¡inės kojos blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio kulkÅ¡nelių lūžis su raiščio plyÅ¡imu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki Å¡iol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortÄ , ypač vasarÄ , dėl likusių randų), 2K-215/2010 (6726,40 Lt - kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas), 2K-277/2010 (5820 Lt - deÅ¡inės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki Å¡iol skauda koja, geria vaistus), 2K-280/2010 (10000 Lt - skeveldrinis deÅ¡inės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, deÅ¡inės alkÅ«nės, kairio dilbio ir plaÅ¡takos žaizdos, kairio X-to Å¡onkaulio lūžis, nugaros sumuÅ¡imas ir galvos smegenų sukrėtimas), 2K-288/2010 (11726 Lt - muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje, poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, kojose), 2K-97/2012 (3000 Lt - padarytas krÅ«tinės sumuÅ¡imas su kairės pusės 9 – ojo Å¡onkaulio lūžimu), 2K-548/2012 (9165 Lt - Å¡onkaulio ir delnakaulio lūžimai), 2K-372-942/2015 (7000 Lt – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleiÅ¡tuko lūžiai), 2K-288-511/2015 (10 000 Lt - plėštinė deÅ¡inio kelio žaizda su sÄ nario kapsulės bei Å¡eivikaulio Å¡oninių raiščių plyÅ¡imu bei deÅ¡inio Å¡launikaulio iÅ¡orinio gumburo atplyÅ¡imu, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, deÅ¡inės pusės 8 Å¡onkaulio lūžis, deÅ¡inio plaučio plyÅ¡imas su kraujo ir oro susikaupimu deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, muÅ¡tinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krÅ«tinės lÄ stos pusės).IÅ¡ nukentėjusiosios S. Å . parodymų ir specialisto iÅ¡vados Nr. G 725-14(03) (t. 1, b. l. 50-51) matyti, kad eismo įvykio metu keleivei S. Å . padaryti galvos, deÅ¡inio peties, deÅ¡inės alkÅ«nės sumuÅ¡imai, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imai su deÅ¡inės pusės I, II, III Å¡onkaulių lūžimais, odos nubrozdinimai juosmens deÅ¡inėje – deÅ¡inio sėdmens srityje su poodine kraujosruva, nusitęsiančia į deÅ¡inės Å¡launies sritį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Po įvykio nukentėjusioji buvo atvežta į Plungės r. savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių, sÄ monės praradusi nebuvo. Plungės r. sav. ligoninės siuntimu 2014-03-17 paguldyta į Klaipėdos universitetinės ligoninės intensyviosios terapijos skyrių, iÅ¡ kur 2014-03-18 perkelta į krÅ«tinės chirurgijos skyrių, atlikti įvairÅ«s tyrimai. 2014-03-19 bÅ«klei pagerėjus, iÅ¡raÅ¡yta pačiai pageidaujant, iÅ¡raÅ¡yti vaistai. Duomenų, kad po patirtos traumos bÅ«tų kokie nors liekamieji reiÅ¡kiniai, byloje nėra.

Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų vertinimo principus bei Å¡ių principų pritaikymÄ konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindama su Å¡ioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kolegija mano, kad racionaliai vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikant CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, atsižvelgiant ne tik į nusikaltimÄ padariusio asmens bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrÄ , bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastÄ , pobÅ«dį, liekamuosius reiÅ¡kinius (jų nebuvimÄ ), vertinant visumÄ aplinkybių, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ laikytina, kad panaÅ¡aus pobÅ«džio, kaip S. Å . padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimais padaroma apie 2000 Eur dydžio neturtinė žala.

Tuo pačiu pastebėtina, kad dalyvavimas eisme yra gana pavojinga ir nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo turi bÅ«ti ypač atidus ir apdairus. Eismo tvarkÄ , dalyvavimo jame sÄ lygas detaliai reglamentuoja Kelių eismo taisyklės. Jose iÅ¡dėstyti labai konkretÅ«s, akivaizdÅ«s ir nesudėtingi reikalavimai, todėl jų nevykdymas gali bÅ«ti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Esant duomenims, jog nukentėjusysis pažeidė Kelių eismo taisykles ar kitokiu bÅ«du buvo neatsargus, turi bÅ«ti svarstoma, ar tai yra didelis nukentėjusiojo neatsargumas.

Dalyvaujančio eisme nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra tada, kai jis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, ir leido šioms pasekmės atsirasti (kasacinė nutartis Nr. 2K-299/2012). Eismo įvykio nesukėlusių, tačiau saugos diržų nenaudojusių ir dėl to eismo įvykio metu sužalojimus patyrusių asmenų veiksmai kasacinio teismo praktikoje vertinami kaip nukentėjusiųjų didelis neatsargumas (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-634/2005, 3K-3-90/2008, 2K-299/2012).

CK 6.282 str. numato, jog tuomet, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog vadovaujantis teismo medicinos ekspertų pateiktais duomenimis, S. Å . patirtas pasekmes nulėmė ir jos pačios didelis neatsargumas – važiavimas automobiliu neužsisegus diržo: apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas R.

P. nurodė, kad tuo atveju, jei S. Å . bÅ«tų prisegusi dirÅ¾Ä , tai nuo smÅ«gio iÅ¡ inercijos kÅ«nui judant į priekį, sužalojimai turėjo bÅ«ti daugiau kairėje pusėje, tokių deÅ¡inės pusės sužalojimų nebÅ«tų (nesunkus sveikatos sutrikdymas yra dėl deÅ¡inės pusės Å¡onkaulių lūžių), kiti sužalojimai nežymÅ«s (t. 2, b. l. 43). Taigi S. Å . padaryti sužalojimai, virÅ¡ijantys nežymaus sveikatos sutrikdymo mastÄ , kilo ne tik dėl nuteistosios veiksmų, bet ir dėl to, kad nukentėjusioji buvo neprisisegusi saugos diržo, t. y. ir nukentėjusiosios padaryti KET 60 p. ir 202 p. pažeidimai sÄ lygojo nesunkų jos sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Å iuo atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, pastarÄ jÄ aplinkybę teisėjų kolegija laiko labai reikÅ¡minga. Taigi, atsižvelgus į S. Å . itin didelį neatsargumÄ ir jo įtakÄ kilusių padarinių sunkumui, savo ruožtu apspręstÄ stresinės reakcijos į neteisėtus nuteistosios veiksmus, į V. Z. kaltės formÄ , į tai, kad S. Å . po įvykio neliko liekamųjų reiÅ¡kinių, laikytina, kad jos patirtos neturtinės žalos dydis yra 1500 Eur ir Å¡i žala yra visiÅ¡kai atlyginta draudimo bendrovės. Pažymėtina, kad ir kasacinis teismas byloje Nr. 2K-459-511/2015, panaÅ¡ioje situacijoje, kuomet nukentėjusioji pati nebuvo rÅ«pestinga, nes nebuvo prisisegusi saugos diržo ir patyrė sužalojimus veide, galvos srityje ir žandikaulio lūžį, kurie atitiko nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastÄ , konstatavo, jog 5000 Lt žalos atlyginimo dydis iÅ¡ esmės atitinka neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.Apylinkės teismas, priteisdamas 8000 Eur neturtinę žalÄ nukentėjusiajai G.

Å ., pažymėjo, kad G. Å . kelių eismo taisyklių nepažeidė, neatliko jokių veiksmų, galėjusių padėti žalai atsirasti ar jÄ padidinti, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad G. Å . sveikatos sutrikdymo mastas buvo nulemtas ne tik nuteistosios, bet ir S. Å . padarytų KET pažeidimų, bei į tai, kad dalis G. Å . padarytos neturtinės žalos buvo atlyginta minėta draudimo iÅ¡moka.IÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. G 712-14(03) matyti, kad eismo įvykio metu automobilio „Seat Alhambra“ keleivei G.

Å . nustatytas galvos sumuÅ¡imas su poodine kraujosruva kaktos deÅ¡inėje, pereinančia į deÅ¡inės akies vokus, deÅ¡inę smilkininę sritį, įspaustiniu deÅ¡ino momenkaulio lūžimu, kertančiu deÅ¡inio smilkinkaulio žvynÄ bei nusitęsiančiu į kaukolės pamato deÅ¡iniÄ jÄ vidurinę daubÄ , Å«miu kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju smegenų dangalu deÅ¡iniojo pusrutulio srityje, smegenų sumuÅ¡imo židiniu kairėje pakauÅ¡inėje smegenų skiltyje, kas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastÄ (t. 1, b. l. 47-48).

Apklausiamas pirmos instancijos teismo posėdžio metu R. Š. parodė, kad eismo įvykio metu sunkiai sužalota jo dukra buvo gydoma ligoninėje, sužalojimo pasekmės yra ilgalaikės, šiai dienai dukrai yra sutrikusi kalba, ji mikčioja, dar neaišku, kokios bus pasekmės ateityje (t. 1, b. l. 192).Eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priteisia nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-519-507/2015, 2K-52-942/2016 ir kt.).

Kasacinėje byloje Nr. 2K-50/2010 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai buvo padarytas galvos sumuÅ¡imas su Å«maus periodo, vidutinio sunkumo traumine smegenų liga, kaukolės pamato lūžimu deÅ¡inės vidurinės daubos srityje, trauminiu subarachnoidiniu pakraujavimu, patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius sukrėtimus ir iÅ¡gyvenimus, jai buvo taikomas ilgas ir sudėtingas gydymas, dėl patirto sužalojimo buvo apribota judėjimo laisvė, galimybė tinkamai prižiÅ«rėti vaikus, rÅ«pintis jų auklėjimu bei galimybė gyventi pilnavertį gyvenimÄ , priteista 20000 Lt.

Kasacinėje byloje Nr. 2K-181/2010 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai nustatytos muÅ¡tinės žaizdos deÅ¡iniame skruoste, deÅ¡inio skruostikaulio lūžimai, deÅ¡inio gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžimas, kryžkaulio lūžių, deÅ¡inės Å¡launies sumuÅ¡imas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, ji neteko 60 proc. pastovaus bendro darbingumo, sužalojimo pasekmės gydant konservatyviai yra negrįžtamos ir ateityje gali progresuoti, iki įvykio nukentėjusioji buvo sveika ir darbinga, kėlė kvalifikacijÄ darbe ir gyveno pilnavertį gyvenimÄ , eismo įvykis ir jo pasekmės tai iÅ¡ jos atėmė, priteista 65000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kasacinėje byloje Nr. 2K-507/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuriam nustatytas stiprus pilvo sumuÅ¡imas, lydimas kasos uodegos bei blužnies plyÅ¡imo, kraujo iÅ¡siliejimo į pilvaplėvės ertmę bei Å¡oko po nukraujavimo, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės 6-o Å¡onkaulio lūžis, dėl trauminių kasos uodegos ir blužnies plyÅ¡imų operacijos metu buvo paÅ¡alinta kasos dalis ir visa blužnis, dėl to nukentėjusysis prarado 80 proc. bendro darbingumo, priteista 50000 Lt.

Kasacinėje byloje Nr. 2K-351/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai buvo padarytas deÅ¡inio žastikaulio kaklelio ir deÅ¡inio blauzdikaulio kÅ«no lūžimas, ji patyrė didelį stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , sumažėjo jos bendravimo galimybės, pablogėjo fizinė sveikata, priteista 20000 Lt. Kasacinėje byloje Nr. 2K-284/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuriam buvo padarytas atviras deÅ¡inio blauzdikaulio lūžimas, deÅ¡inės akiduobės virÅ¡utinės sienelės lūžimas, dėl ilgo gydymo, blauzdikaulio imobilizacijos, sumažėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės su aplinka - koja buvo įtvare, dėl ko jis negalėjo normaliai vaikščioti, turi invalidumÄ ir gauna paÅ¡alpÄ , o iki sužalojimo buvo bedarbis, priteista 10000 Lt.

Kasacinėne byloje Nr. 2K-204/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam mažamečiui, kuriam diagnozuotas kaukolės pamato priekinės ir vidurinės duobių kairių pusių lūžiai, galvos smegenų kairio pusrutulio sumuÅ¡imas, blužnies plyÅ¡imas su nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžiai, kraujavimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, jam buvo pripažintas sunkus neįgalumo lygis, patyrus fizinius ir dvasinius sukrėtimus jam iki Å¡iol nėra pakankamai atkurtos visos gyvybiÅ¡kai svarbios funkcijos, jis yra komos bÅ«senos, iki Å¡iol prarastos iki įvykio turėtos socialumo ir normalaus bendravimo galimybės, ir toliau lieka neaiÅ¡kios nukentėjusiojo pasveikimo galimybės ir tolimesnė jo gyvenimo perspektyva, priteista 120000 Lt, o Å¡ioje byloje taip pat sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai plyÅ¡o blužnis, įvyko kraujavimas pilvaplėvės ertmėje, padarytas galvos smegenų sumuÅ¡imas, lūžo gaktikauliai, kryžkaulis, Å¡onkauliai, taip pat nustatytas diafragmos plyÅ¡imas, įvairÅ«s odos nubrozdinimai, nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų ilgai gydėsi, patyrė kelias operacijas, iÅ¡gyveno fizinį skausmÄ , jai nustatytas 25 proc. darbingumo lygis, dėl to ji prarado turėto darbo galimybes ir normaliÄ visiems prieinamÄ visuomeninę veiklÄ , dėl patirtų sužalojimų, operacijų ir neužtikrintos ateities ji patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, psichologinę įtampÄ ir kitas neigiamas emocijas, o pasekmes jaučia iki Å¡iol, priteista 100000 Lt (tiesa, ne tik dėl sužalojimų, tačiau ir dėl nukentėjusio mažamečio sÅ«naus, jo neaiÅ¡kios gyvenimo perspektyvos).

Kasacinėje byloje Nr. 2K-1/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuriam buvo padaryta galvos srities muÅ¡tinė žaizda, lengvos formos trauminė galvos smegenų liga, atviri deÅ¡inio blauzdikaulio ir deÅ¡inio Å¡eivikaulio lūžimai, uždari kairio blauzdikaulio ir kairio Å¡eivikaulio lūžimai, nukentėjusysis dėl sužalojimų neteko vienintelio pragyvenimo Å¡altinio – darbo, neteko 60 proc. darbingumo, jam jau padaryta ir dar bus daroma daug sudėtingų operacijų, vienas jis negali judėti, jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiÅ«ra, vaistams ir sveikatos grÄ Å¾inimui reikalingos didelės lėšos, tai atsiliepė jo Å¡eiminiams santykiams, jis patyrė ir patiria ilgalaikius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir dėl galimų liekamųjų reiÅ¡kinių po patirtų sunkių sužalojimų, priteista 80000 Lt.

Kasacinėje byloje Nr. 2K-556/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuriam buvo padaryta: kairės pusės dubens sparno, abiejų kairio gaktikaulio Å¡akų, kairės gūžduobės lūžimai, kairio Å¡launikaulio kaklo lūžimas, Å¡launikaulio pergumburinis lūžimas bei skeveldrinis diafizės lūžimas, kairės blauzdos kaulų dvigubas skeveldrinis lūžimas, plaučių, Å¡irdies, pilvo sumuÅ¡imas, poodinės kraujosruvos abiejose klubinėse srityse, Å¡okas, patyrė didelį fizinį skausmÄ , iÅ¡gyveno nepatogumus dėl negalėjimo judėti (buvo paskirtas 5 mėnesių gulėjimo režimas), buvo sutrikdytas normalus gyvenimo ritmas, prarado 60 procentų darbingumo, iÅ¡liko pastebimi fiziniai trÅ«kumai, priteista 20000 Lt.

Kasacinėje byloje Nr. 2K-424/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai buvo padarytas atviras deÅ¡inio Å¡launikaulio vidinio krumplio lūžis, dėl ko susidarė kelio sÄ nario kontraktÅ«ra, sÄ lygojanti labai žymų judesių apribojimÄ , nukentėjusioji prarado 30 procentų bendro darbingumo, ilgÄ laikÄ gydėsi stacionare ir ambulatoriÅ¡kai, nuolat vartojo vaistus ir dėl Å¡ios priežasties negalėjo įsigyti norimos specialybės, ilgÄ laikÄ buvo sumažėjusios bendravimo galimybės, o praėjus daugiau kaip dvejiems su puse metų prarastas darbingumas negrįžo, sužalojimo pasekmės iÅ¡liko, jai yra sunku vaikščioti, kamuoja artritas, gydymas tęsiamas, visiÅ¡ko pasveikimo prognozė abejotina, priteista 30000 Lt.

Beje, Å¡ioje byloje teismai rizikingÄ nukentėjusiosios elgesį važiuojamojoje kelio dalyje, kurioje įvyko eismo įvykis, įvertino kaip didelį neatsargumÄ ir atsižvelgdamas į šį kriterijų nustatė mažesnį neturtinės žalos dydį. Kasacinėje byloje Nr. 2K-114/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai nustatytas kairiojo blauzdikaulio atviras lūžis, kairiosios pakinklio venos ir arterijos sužalojimas, kairiojo žastikaulio kaklo lūžis ir kairiosios Å¡launies amputacija, priteista 60000 Lt.

Kasacinėje byloje 2K-576/2014 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai kairiame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, kakle ir raktikaulių srityse, muÅ¡tinės žaizdos kairiame žaste ir deÅ¡iniame dilbyje, atviras skeveldrinis kairio žastikaulio lūžis, atviri skeveldriniai deÅ¡inio alkÅ«nkaulio ir deÅ¡inio stipinkaulio lūžiai, deÅ¡inės plaÅ¡takos V pirÅ¡to naginio pirÅ¡tikaulio lūžis, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas, priteista 17400 Lt.

Kasacinėje byloje 2K-346-699/2015 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai padaryta muštinė žaizda kairiame skruoste, plėštinė žaizda viršugalvio-kaktos srityje, vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir po galvos smegenų kietuoju dangalu, potrauminis sindromas, dėl kurio jai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, priteista 8688,60 Eur. Iš pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos matyti, kad esant panašaus pobūdžio, kaip G.

Å ., sužeidimams, kurie padaromi neatsargiais nusikaltimais kai asmuo yra sunkiai sužalojamas, atsižvelgiant į tai, kad liekamieji padariniai nėra aiÅ¡kÅ«s ir mediciniÅ¡kai patvirtinti (mergaitės tėvas nurodė, kad sužalojimo pasekmės yra ilgalaikės, Å¡iai dienai dukrai yra sutrikusi kalba, ji mikčioja, tačiau neaiÅ¡ku, kokios bus pasekmės ateityje) neturtinės žalos dydis sudarytų apie 14000 Eur, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp V. Z. veikos ir kilusių padarinių yra bÅ«tinasis sudėtingas priežastinis ryÅ¡ys, t. y. eismo įvykio padarinių sunkumÄ lėmė ne tik V.

Z. veiksmai, bet ir S. Å . padaryti KET pažeidimai. Nors, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, Å¡iuo atveju nėra pagrindo mažinti priteistinos neturtinės žalos tuo pagrindu, jog paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti (CK 6.282), nes G. Å . žala kilo ne dėl jos pačios veiksmų, tačiau žalos mastÄ Ä¯takojus mažametės G. Å . mamai, laikytina, kad V. Z. nėra vienasmeniÅ¡kai atsakinga už padarytÄ neturtinę žalÄ (CK 2.263 str. 2 d.) ir jai vienai negali kilti pareiga atlyginti visÄ nukentėjusiajai kilusiÄ Å¾alÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes dėl įvykio didelė kaltės dalis yra ir nukentėjusiosios G. Å . mamos, kuri atsegė vaikÄ iÅ¡ kėdutės, todėl proporcingai jos kaltės daliai neturtinės žalos dydis mažintinas. Kolegija, atsižvelgdama į konstatuotas faktines Å¡ios bylos aplinkybes ir motyvus, kuriais grindžiamas apeliacinio skundo reikalavimas sumažinti atlygintinos žalos dydį, vadovaudamasi įstatymu ir teismų praktikos patirtimi konstatuoja, kad G.

Å . patirta neturtinė žala, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, mažintina iki 7000 Eur. CK 6.254 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . Nagrinėjamu atveju, draudimo bendrovei iÅ¡mokėjus 5000 Eur S. Å . ir G. Å . bendrai neturtinei žalai padengti, ir apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad S. Å . priteistina neturtinė žala lygi 1500 Eur, laikytina, kad likusia draudimo bendrovės iÅ¡mokėta suma – 3500 Eur padengta dalis G.

Å . patirtos neturtinės žalos. Todėl iÅ¡ V. Z. priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 3500 eurų. Apeliaciniame skunde V. Z. nurodė kad pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo, visÄ padarytÄ Å¾alÄ asmeniui ir turtui privalėtų atlyginti draudimo kompanija. Su tokiu teiginiu sutikti nėra pagrindo.

Europos sÄ jungos teisėje numatytas iÅ¡skirtinis, specifinis direktyvų taikymas. Bylos Å¡alys direktyvomis, prieÅ¡ingai nei reglamentais, negali remtis teisminiuose ginčuose. Direktyvų nuostatos yra įgyvendinamos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDÄ®). Pažymėtina, kad direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formÄ ir bÅ«dus, taigi direktyva nėra taikoma tiesiogiai, ji yra perkelta į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ .

Nagrinėjamoje byloje nėra direktyvos tiesioginio taikymo prielaidų, todėl nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ iÅ¡ draudimo bendrovės, yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. Draudimo sutarties sudarymo metu draudikas vertino galimÄ draudimo rizikÄ ir nustatė draudėjo už Å¡ios rizikos perkėlimÄ draudikui mokėtinÄ draudimo įmokÄ , vadovaudamasis TPVCAPDÄ® nuostatomis ir jame nustatytomis draudimo sumomis.

Å iuo atveju tik Å¡ioje nuostolių dalyje draudikas prisiėmė už draudėjÄ nuostolių rizikÄ , todėl nustačius draudiko pareigÄ mokėti didesnę nei nustatyta įstatyme draudimo sumÄ , tai nepagrįstai pažeistų draudiko teisėtus lÅ«kesčius dėl draudimo sutartimi jo prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pažeistų bendrÄ jį teisinio saugumo principÄ , todėl Å¡ioje byloje turi bÅ«ti vadovaujamasi TPVCAPDÄ® ir jame nustatytomis draudimo sumomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2011, 2K-317/2014, 2K-389/2014).

Å io įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad AAS „(duomenys neskelbtini)“ dėl S. Å . ir G. Å . padarytos neturtinės žalos iÅ¡mokėjo maksimaliÄ 5000 Eur sumÄ (t. 2, b. l. 40).

CK 6.254 str. 2 d. numatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ , todėl likęs neatlygintas neturtinės žalos dydis, t. y. 3500 Eur nukentėjusiajai G. Å . priteistinas iÅ¡ asmens, atsakingo už neturtinės žalos padarymÄ , t. y. iÅ¡ nuteistosios V. Z.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., BPK 328 str. 4 p.,n u t a r i a:Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendį pakeisti.Sumažinti patenkintÄ nukentėjusiosios G.

Å . civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį iki 3500 eurų.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                              Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                                                                        Regina BertaÅ¡ienė Eduardas MaÅ¡kevičius