2020-09-16 Nr. AB-16963-3-61-3-03271-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1228-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03271-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis atvežtas atlikti bausmę į Vilniaus PN 2018 m. sausio mėn., pradėjo dirbti nuo 2018 m. kovo 19 d. ir dirba iki šiol. Vilniaus PN 2017 m. įvyko pertvarkymai, sutrumpintas pasivaikščiojimo laikas iki 4 val. per dieną, nors toks trumpas pasivaikščiojimo laikas prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą, nubaudimą nežmoniškomis, žeminančiomis sąlygomis išaiškinimą, pagal kurį pasivaikščiojimas lauke turi trukti ne mažiau nei 8 val. Pareiškėjas eina į darbą kiekvieną dieną nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8 val. ryto iki 18 val. vakaro. Į lauką pareiškėją Vilniaus PN išleidžia tik porinėmis mėnesio dienomis po pietų, nuo 14 val. iki 18 val., o neporinėmis mėnesio dienomis iš ryto nuo 9.30 val. iki 12.30 val. Kadangi pareiškėjas tuo metu dirba, jis neturi galimybės pasivaikščioti gryname ore, pasportuoti, pažaisti krepšinį. Pareiškėjui nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. liepos 25 d. nebuvo suteikta galimybė pasivaikščioti gryname ore, tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Vilniaus PN, nesudarydami galimybės pareiškėjui pasivaikščioti gryname ore, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas. Pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas, nes buvę nuteisti pareigūnai (8–9 būriai ir 1 būrys), dirbantys valgykloje, ir reabilitacijos grupė lauke gali būti nuo 7 val. ryto iki 23 val. vakaro, o pareiškėjas, kuris yra dirbantis, šiuo metu gali išeiti į lauką tik nuo 18 val. iki 21 val. Dėl nesudarytos galimybės pabūti lauke pareiškėjui skaudėdavo galvą, tapo irzlus, jautė didelį diskomfortą, pažeminimą.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. kovo 19 d. yra įdarbintas Vilniaus PN 0,5 etato, nustatant 0,43 koeficientą minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimą. Iš 2018 m. kovo mėn. – 2018 m. rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas dirbo po keturias darbo valandas per dieną, t. y. 0,5 etato. Pareiškėjas dirbo dvi darbo valandas iki pietų ir dvi darbo valandas po pietų. Atkreipė dėmesį, kad elektrikas dirba pagal iškylantį poreikį, t. y. esant poreikiui atlikti atitinkamus remonto darbus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paprastosios grupės nuteistasis, kuriam BVK įtvirtina teisę kasdien pasivaikščioti po 3 valandas. Vilniaus PN administracija užtikrina nuteistųjų teisę į buvimą gryname ore. Įstaigoje sudarytas pasivaikščiojimų grafikas, įrengtas erdvus kiemas su sporto inventoriumi. Vilniaus PN pagal nustatytą grafiką paprastosios grupės nuteistiesiems skiriamas 4 val. pasivaikščiojimo laikas, t. y. netgi daugiau nei numatyta BVK.

5. Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjo nurodomais teiginiais dėl diskriminacijos, paaiškino, kad I-jame nuteistųjų būryje gyvena Vilniaus PN valgykloje bei ūkiniame aptarnavime dirbantys nuteistieji, atsižvelgiant į jų darbo pobūdį, jiems tenka nuolat judėti pataisos įstaigos teritorijoje, todėl jie į lauką dienos metu gali išeiti bet kada. Dėl reabilitacijos grupės nuteistųjų pažymėjo, kad jie visą dieną užimti užsiėmimais, dirba su pataisos įstaigos psichologinės tarnybos specialistais, šiems nuteistiesiems įrengtas atskiras pasivaikščiojimo kiemas, jie turi teisę pasivaikščioti lauke tiek pat laiko, kiek ir kiti nuteistieji. 8–9 būrių nuteistieji (buvę valstybės tarnautojai) gyvena II gyvenamajame korpuse, jiems įrengtas atskiras pasivaikščiojimų kiemas, numatytas pasivaikščiojimų gryname ore grafikas.

6. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kad skunde nurodytos aplinkybės darė įtaką jo fizinei ar psichinei sveikatai. Be to, Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir žalos nepadarė.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimą Vilniaus PN galbūt netinkamomis sąlygomis.

9. Teismas vadovavosi BVK (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.) 7 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsniu, BVK 72 straipsniu, 73 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN direktorius 2018 m. kovo 19 d. nutarimu paskyrė pareiškėją dirbti elektriku 0,5 etato, nustatant jam 0,43 koeficientą minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimą nuo 2018 m. kovo 19 d. Atsakovo atstovo į bylą pateikti 2018 m. kovo mėn. – 2018 m. rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas atliko elektriko pareigas darbo dienomis, dirbant 4 val. per dieną. Taigi pareiškėjo argumentus, kad jis negalėdavo pabūti gryname ore dėl to, kad dirbdavo nuo 8 val. ryto iki 18 val. vakaro, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes bylos rašytiniai duomenys tokius pareiškėjo teiginius paneigia.

10. Vertindamas, ar pareiškėjui buvo suteikta teisė pasivaikščioti lauke, teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 26 d. Vilniaus PN direktorius įsakymu patvirtino Nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafiką, iš kurio matyti, jog pasivaikščiojimai buvo organizuojami porinėmis bei neporinėmis mėnesio dienomis, suteikiant pasivaikščioti gryname ore nuo keturių iki keturių su pusę valandų laiko, pasivaikščiojimus organizuojant nuo 8.00 val. ryto iki 18.00 val. vakaro. Taigi pareiškėjas šiuo laikotarpiu turėjo galimybę pasinaudoti teise pasivaikščioti tiek iš ryto, tiek vakare, nes dirbo ne visą, o pusę dienos. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN direktorius 2018 m. liepos 25 d. patvirtino naują Nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafiką, pagal kurį nuteistiesiems suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore nuo keturių iki keturių su pusę valandų laiko, pasivaikščiojimus organizuojant nuo 8.00 val. ryto iki 21.00 val. vakaro. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas priskirtas paprastajai grupei, kuriai priklausantys nuteistieji turi teisę kiekvieną dieną pasivaikščioti gryname ore po 3 valandas. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėjui kasdien buvo suteikiamas mažiausiai 4 val. pasivaikščiojimas. Toks pasivaikščiojimui skirtas laikas yra didesnis nei numato BVK nuostatos, todėl teigti, kad toks pasivaikščiojimui skirtas laikas yra per trumpas ir tai galėjo pažeisti pareiškėjo teises, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dirbo ne visą, o pusę dienos, jo teisė pasivaikščioti gryname ore nebuvo paneigta.

11. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju nenustačius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo rašytine medžiaga. Pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad teismas išsireikalautų visas reikiamas pažymas, bet teismas to nepadarė. Pareiškėjas dirbo nuo 8 val. ryto iki 18 val. vakaro. Pareiškėją dėl darbo pobūdžio bet kada iškviesdavo dirbti, ir jis neturėjo galimybės pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjui turi būti priteista neturtinė žala už nesuteiktą laikotarpį pasivaikščioti gryname lauke.

14. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovo atstovas nurodo, kad byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje, kurie pirmosios instancijos teismo įvertinti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės aktų normas, susiformavusią teismų praktiką, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę. Teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą. Teismas sprendime nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui, kurias teismas sprendime detaliai įvertino, reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, išreikšto konkrečia prašoma priteisti pinigų suma, tačiau nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl teismo priimto sprendimo nepagrįstumo.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis naujausia teismų praktika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų (neveikimo) (pažeista pareiškėjo pasivaikščiojimų teisė), pagrįstumas ir teisėtumas.

19. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, nustatęs, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus (neveikimą) dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, o kadangi nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų, įtvirtintų CK 6.271 straipsnyje, pareiškėjui negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundo reikalavimas dėl skunde nurodytų aplinkybių turėjo būti tenkintas, nes jis nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. liepos 25 d. neturėjo teisės pasivaikščioti gryname ore, nes dirbo nuo 8 val. iki 18 val., o pasivaikščiojimo teisė jam priklauso pagal BVK.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore yra nustatyta BVK 103 straipsnyje. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatytą pasivaikščiojimų tvarką.

22. Pagal BVK 73 straipsnio 5 punktą, pataisos namuose paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. patvirtintu nuteistųjų pasivaikščiojimų grafiku Nr. 81-454 paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti skirtos 4 val. porinėmis bei 4,5 val. neporinėmis mėnesio dienomis.

23. Apibendrinant konstatuotina, kad teisė pasivaikščioti gryname ore yra viena iš nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, teisių, kuri privalo būti užtikrinama. Ši teisė gali būti ribojama tik konkrečiais BVK ir Taisyklėse numatytais pagrindais, o nuteistojo darbas nėra pagrindas riboti jo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1106-602/2020, 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1015-502/2020; kt.).

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bausmę atlieka Vilniaus PN paprastojoje grupėje; Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 19 d. nutarimu pareiškėjas paskirtas dirbti elektriku 0,5 etato nuo 2018 m. kovo 19 d., nustatant jam 0,43 koeficientą minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimą. Pagal Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. patvirtintą grafiką pareiškėjas turėjo teisę kasdien pasivaikščioti mėnesio porinėmis dienomis nuo 14.00 val. iki 18.00 val., mėnesio neporinėmis dienomis – nuo 8.00 val. iki 12.30 val. 2018 m. liepos 25 d. buvo patvirtintas naujas pasivaikščiojimų grafikas, pagal kurį numatytas papildomas pasivaikščiojimų grafikas dirbantiems nuteistiesiems. Atsakovo atstovo į bylą pateikti 2018 m. kovo mėn. – 2018 m. rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas dirbo elektriku darbo dienomis 4 val. per dieną.

25. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas dirbo elektriku tik 0,5 etato nuo 2018 m. kovo 19 d. darbo dienomis 4 val. per dieną, ši aplinkybė neįrodo, kad nebuvo pažeista pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore tiek laiko, kiek numato teisės aktai, t. y. kasdien pasivaikščioti tris valandas. Kaip minėta, pagal Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. patvirtintą grafiką nuteistieji turėjo teisę kasdien pasivaikščioti mėnesio porinėmis dienomis nuo 14.00 iki 18.00 val., mėnesio neporinėmis dienomis – nuo 8.00 iki 12.30 val. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjas dirbo dvi darbo valandas iki pietų ir dvi darbo valandas po pietų. Atsižvelgiant į patvirtintą nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore grafiką, į tai, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų (pvz., kuriomis tiksliai valandomis pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo, ar darbo valandos nesutapo su Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. patvirtintame grafike nustatytomis pasivaikščiojimo valandomis) dėl pareiškėjo teisės užtikrinimo į kasdieninį pasivaikščiojimą gryname ore pakankamai laiko, teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, daro išvadą, jog Vilniaus PN padarė pažeidimą, t. y. pažeidė BVK nuostatas, neužtikrindami pareiškėjo teisės į kasdienį pasivaikščiojimą gryname ore pakankamai laiko (tiek, kiek nustato teisės aktai) nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. liepos 24 d.

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės nepripažintinos pagrįstomis, nes netinkamai taikytos proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą (ABTĮ 56 str. 6 d.), taip pat materialiosios teisės normos, reglamentuojančios nuteistųjų teisę pasivaikščioti gryname ore.

27. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant šioms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

28. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą dėl nustatytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pažymi, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

29. Valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kt. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

30. Pareiškėjas prašo jam priteisti 900 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

31. Atsižvelgus į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį ir trukmę, į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui priteistinas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

32. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjo teisė nebuvo pažeista ir pareiškėjas dėl to nepatyrė neturtinės žalos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies – pareiškėjui iš atsakovo, atstovaujamo Vilniaus PN, priteisiamas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas (ABTĮ 146 str. 1 d., 147 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo V. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė