84ba4e2b-dd28-4e15-98dc-4594723ce0fc · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-514-397/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00519-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.5.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.4.6.1.             (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, išteisintajai N. K. ir jos gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui, nuteistojo A.

G. gynėjui advokatui Gintarui PlatÅ«kiui, nuteistojo M. P. gynėjai advokatei Alvydai Rimai MediÅ¡auskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Agnės KubiliÅ«tės apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalies iÅ¡teisinta, nenustačius, kad ji dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Å iuo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti A. G. (A. G.) ir M. P., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas. Nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys tenkintas pilnai ir iÅ¡ A. G. bei M. P. T. R. priteista 350 Eur (trys Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt eurų) turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : N. K. buvo kaltinama tuo, kad ji sukčiaudama savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimo turto, t. y. ji bendrininkaudama su A. G., M. P. bei kitais asmenimis, atliekančiais terminuotas laisvės atėmimo bausmes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, dėl sukčiavimo, tikslu neteisėtai apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , 2015 m. gruodžio mėnesį-2016 sausio mėnesio pirmomis dienomis, tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu ir laiku M.

P. turėtu mobilaus ryÅ¡io telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekus su T. N. (naudotu tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), nieko nežinančiu apie planuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , M. P. Å¡io papraÅ¡ius ir nurodžius konkrečiÄ informacijÄ reikiamÄ patalpinti internetiniame skelbime, po ko 2016 m. sausio 2 d. T. N. iÅ¡ IP (duomenys neskelbtini) patalpinus skelbimų portale www.autoplius.lt realybės neatitinkantį skelbimÄ apie parduodamÄ automobilį BMW 330, M. P. nuo 2016 m. sausio 3 d. kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu pasinaudojant mobilaus ryÅ¡io telefono abonentu (duomenys neskelbtini) bendraujant su nukentėjusiuoju T.

R., dėl tariamai parduodamo automobilio, pastarÄ jį apgaule įtikinus atlikti avansinį apmokėjimÄ už šį ketinamÄ Ä¯gyti automobilį, bei nurodžius iÅ¡ anksto M. P. su A. G. numatytÄ jai, t. y. N. K. priklausančiÄ asmeninę banko sÄ skaitÄ , po ko nukentėjusiajam iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos atlikus 350 eurų pervedimÄ Ä¯ nurodyto asmens - jos, t. y. N. K. asmeninę sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), M. P. kartu su A. G. bendraujant mobilaus ryÅ¡io telefono abonentu Nr. 9duomenys neskelbtini) su ja (naudotu tel.nr.(duomenys neskelbtini)) ir davus konkrečius nurodymus dėl tolimesnių piniginių lėšų paskirstymo, t. y. pervedimų atlikimo kitiems asmenims, ji, vykdydama bendrÄ sumanymÄ dėl svetimo turto įgijimo sukčiaujant, iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko konkrečių pinigų sumų pervedimus į A.

D., L. B., D. Å ., sÄ skaitas, bei toliau vykdant bendrÄ sumanymÄ Å¡iems ir kitiems asmenims atliekant pinigų pervedimus kitiems asmenims, iÅ¡gryninant bankomatuose pinigus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perduodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims bei atliekant piniginių lėšų pervedimus nuteistiesiems, tokiu bÅ«du bendrai veikdama su A. G., M. P. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimo T. R. turto už 350 eurų.Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad N. K. kaltė dėl jai inkriminuotos veikos neįrodyta, todėl ji iÅ¡teisintina, nenustačius, kad dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismas nurodė, kad ji nuosekliai aiÅ¡kino, jog apie kitų kaltinamųjų daromÄ nusikalstamÄ veikÄ nežinojo. Tai patvirtino ir kaltinamosios sÅ«nus nuteistasis A. G. Be to, ji neatliko jokių kryptingų, nuoseklių veiksmų, kurie rodytų, kad ji suvokė daromos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Teismas sprendė, jog byloje surinkti iÅ¡ iÅ¡tirti duomenys nepagrindžia N. K. pareikÅ¡tų kaltinimų sukčiavus pagrįstumo, o vien sÄ skaitos numerio davimas ir pinigų pervedimas sÅ«naus nurodytiems asmenims tik sudaro prielaidÄ manyti, kad ji galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau nuosprendis prielaidomis negali bÅ«ti grindžiamas.

Apeliaciniame skunde prokurorė praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį N. K. atžvilgiu panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį – pripažinti N. K. kalta padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ir nuteisti viešųjų darbų bausme, įpareigojant 6 mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį.Skunde prokurorė nurodo, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje – spręsdamas, jog nepaneigta N. K. versija, kad ji nežinojo apie daromÄ nusikalstamÄ veika, pervesdama iÅ¡ savo sÄ skaitos pinigus sÅ«naus nurodytiems asmenims, teismas nevertino liudytojų parodymų ir raÅ¡ytinių įrodymų kaip visumos, nepagrįstai iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, t. y. pačios N. K. ir A.

G. parodymams, todėl padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl jos nekaltumo. Prokurorė skunde nurodo, jog BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose apie asmens kaltę sprendžiama ne tik pagal kaltininko parodymus, tačiau pagal faktines bylos aplinkybes: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos darant, o Å¡ios informacijos Å¡altiniai gali bÅ«ti tiek kaltininko parodymai, tiek ir kiti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka gauti įrodymai (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-41-511/2017).Skunde nurodoma, jog N. K. teiginį, kad ji nežinojusi, jog į jos sÄ skaitÄ pervesti pinigai gauti neteisėtu bÅ«du, paneigia byloje iÅ¡tirti įrodymai – pati kaltinamoji nurodė, jog ji gaudavo žinutę telefonu, kai į jos sÄ skaitÄ Ä¯krisdavo pinigai.

Tokioje žinutėje nurodoma pinigų paskirtis. Banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad nukentėjusysis T. R. pervesdamas 350 eurų mokėjimo paskirtyje nurodė „už BMW 330“. Å ios aplinkybės paneigia iÅ¡teisintosios teiginį, kad ji nežinojo pinigų paskirties. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad jei A. G. tvirtino motinai, kad pinigus perves jo draugai ir Å¡ie pinigai bus skirti skoloms atiduoti, tai pinigų paskirtis „už BMW 330“ N. K. turėjo sukelti abejonių ir nepasitikėjimo, o ne atvirkščiai, siekį kuo greičiau pinigus pervesti sÅ«naus nurodytiems asmenims.

Be to, banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, jog, vos tik pinigai buvo pervesti į N. K. sÄ skaitÄ , ji tÄ pačiÄ dienÄ atliko pavedimus kitiems asmenims ir dalį jų iÅ¡grynino bankomate. Nuo melagingo skelbimo įdėjimo iki pinigų pervedimo ir iÅ¡gryninimo praėjo nedidelis laiko tarpas. Toks veikimas reikalauja operatyvaus tokios apgaulės organizavimo, o tai, prokurorės teigimu, patvirtina, jog N. K. su kitais asmenimis veikė pasiskirstę vaidmenimis ir suderintai. IÅ¡teisintosios vaidmuo buvo susijęs su asmens, kuris leistų pasinaudoti savo banko sÄ skaita pinigams pervesti ir nusikalstamu bÅ«du gautų pinigų iÅ¡gryninimu bei pervedimu kitiems asmenims.

Skunde taip pat teigiama, jog siekis kuo greičiau pinigus iÅ¡gryninti ir pervesti kitiems asmenims rodo, kad N. K. suprato, jog bankas nukentėjusiojo nurodymu gali pinigus sulaikyti ir grÄ Å¾inti nukentėjusiajam. Visos Å¡ios aplinkybės, apeliantės teigimu, patvirtina, kad N. K. suprato, jog iÅ¡ nukentėjusiojo gauti pinigai yra įgyti nusikalstamu bÅ«du – panaudojant apgaulę. Be to, tiek raÅ¡ytiniai įrodymai, tiek ir pačios N. K. parodymai patvirtina, jog jos atliktos pinigų perlaidos kaltinime nurodytiems asmenims nebuvo vienkartinės, pavedimai buvo daromi iÅ¡ skirtingų vietų.

N. K., nežinodama tikrosios pinigų kilmės, nebÅ«tų dėjusi tiek pastangų skubiai atlikti nusikalstamu bÅ«du gautų pinigų pervedimus kitiems asmenims. Visos Å¡ios aplinkybės, prokurorės teigimu, prieÅ¡ingai nei nurodo teismas, rodo N. K. veiksmų kryptingumÄ , nuoseklumÄ ir patvirtina, kad ji darydama Å¡iuos veiksmus suvokė pavojingos nusikalstamos veikos (sukčiavimo) pobÅ«dį ir norėjo taip veikti.Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog aptartų aplinkybių visuma leidžia suprasti, kad iÅ¡teisintoji žinojo apie plačiai paplitusį realiomis laisvės atėmimo bausmėmis nuteistų asmenų sukčiavimÄ â€“ realybės neatitinkančių skelbimų talpinimÄ ir telefoninį sukčiavimÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigų, todėl ir Å¡iuo atveju, jai bendraujant su sÅ«numi, kuris atlikinėjo bausmę pataisos namuose, buvo žinomas bÅ«das, kuriuo iÅ¡ nukentėjusiojo T.

R. buvo gauti pinigai. Todėl N. K. pateikta versija, kad ji nežinojo apie sukčiavimÄ , neatitinka tikrovės, vertintina kaip gynybinė jos pozicija ir siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Prokurorės teigimu, aptartos aplinkybės patvirtina, jog N. K. nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė tiesiogine tyčia, todėl pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ji iÅ¡teisinta nepagrįstai ir jos atžvilgiu turi bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintoji ir jos gynėjas prašė skundÄ atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Kubiliūtės apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Skunde teigiama, jog teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų kaip visumos, be to, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, t. y. pačios N. K. ir A.

G. parodymams, todėl padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl N. K. nekaltumo. Tai, prokurorės vertinimu, sukliudė teismui priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių aplinkybių. Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ie skundo argumentai nepagrįsti ir turi bÅ«ti atmesti. Teisėtu ir pagrįstu yra toks nuosprendis, kuris priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016).

Pagrįstomis laikytinos tos teismo iÅ¡vados, kurios padarytos remiantis Å¡iomis taisyklėmis įvertinus ir iÅ¡analizavus teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus.Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi skundo argumentus ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog aukščiau nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės nepažeistos, o teismo iÅ¡vados, jog nenustatyta N. K. veikoje tyčia, todėl ji negali bÅ«ti pripažinta kalta padariusi jai inkriminuojamÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , yra pagrįstos visapusiÅ¡ka ir iÅ¡samia surinktų įrodymų analize, todėl pagrindo jomis abejoti nėra.Å ios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymÄ bei tai, kad įrodinėjimo naÅ¡ta tenka kaltinančiai institucijai, tai yra pareigÄ Ä¯rodyti asmens kaltumÄ nusikalstamos veikos padaryme turi Å¡iuo atveju valstybės kaltintojas.

Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, spėjimais, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylai aplinkybes, o abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta abejonių paÅ¡alinti (in dubio pro reo principas). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat ne kartÄ yra konstatuota, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes reikalingas apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visus neaiÅ¡kumus vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai bei draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013 2K-171/2014)Pagal Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ N. K. buvo kaltinama bendrininkų grupėje apgaule iÅ¡viliojusi iÅ¡ nukentėjusiojo pinigus.

Jos kaip bendrininkės vaidmuo Å¡ios nusikalstamos veikos padaryme pasireiÅ¡kė tuo, kad į jos sÄ skaitÄ nukentėjusysis pervedė apgaule iÅ¡viliotus pinigus už neva ketinamÄ pirkti automobilį, o N. K., kito nuteistojo – sÅ«naus A. G. pavedimu Å¡iuos pinigus pervedė jo nurodytiems asmenims ir iÅ¡grynino. Byloje neginčytinai nustatyta ir įrodyta, jog nukentėjusysis iÅ¡ tiesų pagal fiktyvų skelbimÄ internete apie parduodamÄ automobilį pervedė reikalaujamÄ avansinį mokėjimÄ Ä¯ N. K. sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios N. K. sÅ«naus nurodymu pinigus dalimis pervedė į kitų asmenų sÄ skaitas.

Byloje taip pat nustatyta, jog toks veikimo planas M. P. bei A. G. buvo numatytas iÅ¡ anksto ir A. G. buvo davęs M. P. savo motinos sÄ skaitos numerį. Vis dėl to Å¡ių aplinkybių konstatuoti, jog N. K. padarė jai inkriminuojamÄ nusikaltimÄ nepakanka. Kaip jau minėta, bÅ«tina nustatyti ne tik objektyviuosius, tačiau ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. bÅ«tina nustatyti, jog N. K. veikė tiesiogine tyčia – suprato savo veikos pavojingumÄ , neteisėtumÄ ir norėjo, siekė taip veikti, be to, bÅ«tina nustatyti ir bendrininkavimo aplinkybę, t. y. tai, kad N. K., atlikdama tokius veiksmus, suprato, jog nusikalstamÄ veikÄ daro veikdama bendrininkų grupėje ir jos konkretÅ«s veiksmai prisideda prie nusikalstamų tikslų siekimo, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys nepatvirtina subjektyviosios pusės požymio – tyčios buvimo N. K. veikoje.

Viena tai, kad A. G. davė M. P. savo motinos sÄ skaitÄ , į kuriÄ buvo pervesti apgaule iÅ¡vilioti pinigai, ir vėliau Å¡ie pinigai pervesti A. G. nurodymu kitiems asmenims, tik sudaro prielaidÄ manyti, kad N. K. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis prielaidomis negali bÅ«ti grindžiamas, o duomenų, neginčijamai patvirtinančių N. K. kaltę padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , byloje nėra. Å i iÅ¡vada, prieÅ¡ingai nei skunde teigia prokurorė, padaryta visapusiÅ¡kai įvertinus tiek liudytojų, tiek ir kitų asmenų parodymus bei byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, jų visumÄ , todėl netikėti jos pagrįstumu nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, jog tiek kitų nuteistųjų parodymai, tiek ir pačios N. K. bei teisme iÅ¡tirtų liudytojų, nukentėjusiojo parodymai patvirtina, jog N. K. nepažinojo nei vieno asmens (dalyvavusio nusikalstamos veikos padaryme, pinigus pervedusio ar gavusio), iÅ¡skyrus savo sÅ«nų A. G. Å ie asmenų parodymai buvo nuoseklÅ«s ir nekito viso proceso metu, tarpusavyje visiÅ¡kai sutampa ir neprieÅ¡tarauja, todėl jais netikėti teismas neurėjo jokio pagrindo. Be to, M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai aiÅ¡kino, jog sÅ«nus, kuris tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, prašė duoti savo banko sÄ skaitÄ , sakė, kad turi skolų, kad į Å¡iÄ sÄ skaitÄ jam draugai perves pinigus, o ji turės tuos pinigus nusiųsti tiems, kam jis skolingas.

Å i sutiko. Å ie jos parodymai neprieÅ¡tarauja nuteistojo A. G. parodymams, jog jis „pakiÅ¡o“ mamÄ , prašė jos sÄ skaitos, meluodavo, kad skolingas kitiems asmenims. Mamai sakė, kad skolingas, kad pinigus siunčia draugai, ji nežinojo, kad tai melas, pasitikėjo juo. Taip pat sutampa N. K. bei A. G. parodymai dėl to, jog, pervedus nukentėjusiajam pinigus, A. G. apie tai pranešė motinai, o Å¡iai patvirtinus, kad pinigai gauti, prašė jos pervesti pinigus kitiems asmenims, kÄ ji ir padarė. Duomenų, galinčių paneigti Å¡ias aplinkybes – liudytojų parodymų, raÅ¡ytinių įrodymų, nesurinkta ir nenustatyta, nors buvo imtasi visų įmanomų priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar iÅ¡ tiesų N. K. suvokė dalyvaujanti nusikalstamoje veikoje.

Skunde nurodytos aplinkybės, jų vertinimas taip pat nesuteikia pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Skunde prokurorė teigia, jog ta aplinkybė, kad apie pinigų pervedimÄ Ä¯ sÄ skaitÄ N. K. sužinodavo gavusi SMS žinutę, paneigia iÅ¡teisintosios aiÅ¡kinimÄ , kad ji nežinojo apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes žinutėje nurodoma pavedimo paskirtis, be to, nukentėjusysis pavedime aiÅ¡kiai nurodė pinigų paskirtį „už BMW 330“. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tai tik prokurorės prielaidos, kurios nepagrįstos jokiais patikimais teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais duomenimis.

Pažymėtina, jog N. K. nurodė netikrindavusi, už kÄ pervedami pinigai ir Å¡ie jos aiÅ¡kinimai nepaneigti. Be to, kaip ji nurodžiusi, dalį pinigų ji pervedė nuėjusi į bankÄ . Taip pat pažymėtina ir tai, jog byloje nenustatyta, kokio konkretaus turinio SMS žinutes iÅ¡ banko N. K. gaudavo, todėl skunde nurodytos aplinkybės, jog N. K. gautoje žinutėje buvo aiÅ¡kiai nurodyta pavedimo paskirtis, yra tik prielaida. Nepagrindžia N. K. kaltės ir skunde nurodyti teiginiai, jog vos tik į sÄ skaitÄ patekę pinigai labai greitai buvo pervedami į kitų asmenų sÄ skaitas ar iÅ¡gryninti.

Toks operatyvumas rodo, jog nusikaltimas buvo gerai organizuotas ir apgalvotas, tačiau vertinant Å¡ias aplinkybes N. K. kaltės aspektu, bÅ«tina atsižvelgti, jog N. K. viskÄ darė tik sÅ«naus nurodymu. Å i aplinkybė bÅ«tų reikÅ¡minga vertinant su kitais N. K. kaltę galinčiais patvirtinti duomenimis, tik jei bÅ«tų pagrindas abejoti N. K. paaiÅ¡kinimų, jog ji tikėjo sÅ«numi ir net nenumanė, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje, pagrįstumu, tačiau tokių aplinkybių nenustatyta. N. K. ir A.

G. parodymai, kad N. K. nežinojusi apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , nepaneigti. A. G. patvirtino, jog jis prašė mamos greičiau persiųsti pinigus ir tai atitinka iÅ¡teisintosios parodymus, jog pinigus persiuntė kitiems asmenims bÅ«tent sÅ«naus nurodymu. Byloje yra duomenys, kad N. K. perlaidos tiems patiems asmenims buvo nevienkartinės, tačiau tai, nei vertinant atskirai, nei kartu su kitais bylos duomenimis, nepaneigia N. K. aiÅ¡kinimo, jog ji manė padedanti sÅ«nui padengti skolas, kurių jis turėjo daug, o į skolas buvo įklimpęs kai buvo iÅ¡vykęs į užsienį.

Pažymėtina, jog N. K. nurodė, jog tai buvo pirmas kartas kai sÅ«nus prašė banko sÄ skaitos. Daugiau jos atžvilgiu jokių ikiteisminių tyrimų nepradėta ir byloje nėra duomenų, kurie paneigtų N. K. aiÅ¡kinimÄ , jog ji nežinojo už kokius tiksliai nusikaltimus sÅ«nus atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo metu A. G. už tokio pobÅ«džio nusikalstamas veikas nebuvo teistas. Tad duomenų, kad N. K. bent bÅ«tų galėjusi numanyti, jog sÅ«nus laisvės atėmimo vietoje užsiima telefoniniu sukčiavimu ir pinigai, kuriuos jai pervedė nukentėjusysis, yra gauti apgaule, o ji, pervesdama Å¡iuos pinigus kitiems nepažįstamiems asmenims, taip pat dalyvauja nusikalstamoje veikoje, nėra.

Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, paskutinius kelis deÅ¡imtmečius N. K. dirba pastovų nekvalifikuotÄ darbÄ , ir nėra duomenų, jog žinotų apie galimybę bankui sulaikyti pinigus bei grÄ Å¾inti pavedimÄ padariusiam asmeniui. Tad visiÅ¡kai nepagrįstu, paremtu vien prielaidomis, laikomas skundo argumentas, jog siekis kuo greičiau pinigus pervesti ar iÅ¡gryninti rodo, kad N. K. suprato, jog bankas gali pinigus sulaikyti ir nepatvirtina, jog N. K. suprato, kad pinigai, gauti iÅ¡ nukentėjusiojo, yra įgyti nusikalstamu bÅ«du, t. y. panaudojant apgaulę.

Vertinant šias aplinkybes, aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju N. K. su vienu iš nusikalstamos veikos dalyvių, t. y. A. G., sieja ypatingas giminystės ryšys – ji yra nuteistojo motina, todėl jos siekis padėti sūnui yra žmogiškai natūralus, kylanti iš motiniškų instinktų. Pažymėtina ir tai, kad N. K. asmenybės charakteristika yra vien teigiama. Ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, daugiau nei 30 metų dirba ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, duomenų, kad jos atžvilgiu būtų pradėta kitų ikiteisminių tyrimų, nėra.

Be to, jos parodymai dėl to, jog nesupratusi, kad dalyvauja nusikalstamos veikos padaryme, buvo nuoseklūs, sutapo su A. G. parodymais ir nepaneigti jokiais kitais teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis. Jokio atlygio ir naudos iš nusikalstamos veikos ji negavo. Tad abejoti jos nuoširdumu, jog ji nesuprato, kad dalyvauja nusikaltime, tikėjo sūnumi ir vykdydama jo nurodymus bei pervesdama pinigus tik siekė padėti sūnui padengti skolas, jokios tikslo, siekio pakenkti kitiems, pasisavinti svetimus pinigus neturėjo, nėra jokio pagrindo.

IÅ¡ tiesų N. K. neabejotinai žinoma apie visuomenėje paplitusiÄ nusikalstamumo formÄ â€“ telefoninį sukčiavimÄ vykdomÄ asmenų, atliekančių bausmę pataisos namuose, tačiau Å¡i aplinkybė savaime nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju N. K. sÅ«naus, atliekančio bausmę pataisos įstaigoje, nurodymu, pervesdama pinigų sumas kitiems asmenims, turėjo suvokti, jog pati dalyvauja panaÅ¡iame nusikaltime. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog N. K. nedirba teisėsaugos institucijose, o žiniasklaidoje dažniausiai vieÅ¡inamos tokios telefoninio sukčiavimo formos kai pinigai ne pervedami į sÄ skaitas melagingų skelbimų pagrindu, o iÅ¡viliojami grynieji tiesiogiai juos perduodant nusikalstamos veikos bendrininkams į rankas, tad Å¡iÄ aplinkybę vertinti, kaip patvirtinančiÄ , jog iÅ¡teisintoji neabejotinai suvokė dalyvaujanti nusikalstamos veikos padaryme, nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog N. K. pagrįstai išteisinta dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nenustačius jos veikoje būtinojo šios nusikalstamos veikos sudėties požymio – tiesioginės tyčios. Teismo išvados pagrįstos išsamia surinktų ir teisiamajame posėdyje laikantis įstatymo reikalavimų ištirtų įrodymų analize. Prokurorės skunde nurodyti argumentai nesuteikia daryti priešingų išvadų, todėl apeliacinis skundas atmetamas, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.                          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Agnės KubiliÅ«tės apeliacinį skundÄ atmeti. Teisėjai                          JÅ«ratė Jakubonienė                                                     Algirdas Remeika                           Gytis Večerskas                         Â