2015-10-20 Nr. BB-4106-1-64-1-00543-2011-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-450-139/2015 Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00543-2011-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,

dalyvaujant prokurorui Rimvydui Valentukevičiui,

išteisintojo V. Š. gynėjui Evaldui Liutkevičiui,

nukentėjusiajam K. T. ir jo atstovui Remigijui Uckui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo K. T. ir jo atstovo advokato Remigijaus Uckaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendžiu V. Š. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dėl V. Z. turto vagystės) laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš D. K.) laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, 178 straipsnio 1 dalį (dėl K. T. turto vagystės) laisvės apribojimu vieneriems metams, 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo prieš K. T.) laisvės atėmimu dvejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš bausmių iš dalies pridedant švelnesnes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Iš V. Š. priteista K. T. 164 420 Lt (47 619,32 Eur) turtinei, 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinei žalai ir 1500 Lt (434,43 Eur) turėtoms išlaidoms atstovavusio advokato pagalbai apmokėti atlyginti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu panaikintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendis ir V. Š. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendžio dalis, kuria V. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl V. Z. turto vagystės) laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, panaikinta ir paliktas galioti Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. balandžio 5 d. nutarimas, kuriuo baudžiamoji byla V. Š. nutraukta BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nukentėjusiojo K. T. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas, prašymas dėl proceso išlaidų, susijusių su atstovo dalyvavimu procese, priteisimo atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi panaikintas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendis dėl V. Š. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (K. T. turto vagystė) ir panaikinimo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalies dėl V. Š. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (V. Z. turto vagystė) bei palikimo galioti Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. balandžio 5 d. nutarimo baudžiamąją bylą V. Š. nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnio 1 dalis) ir šios bylos dalys perduotos iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Skundžiamu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu panaikinta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis dėl V. Š. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (K. T. turto vagystė) ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo V. Š. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendžio dalis, kuria V. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl V. Z. turto vagystės) laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, panaikinta ir paliktas galioti Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. balandžio 5 d. nutarimas, kuriuo baudžiamoji byla V. Š. nutraukta BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nukentėjusiojo K. T. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas, prašymas dėl proceso išlaidų, susijusių su atstovo dalyvavimu procese, priteisimo atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vladislovo Ranonio pranešimą, kad nėra įstatyme numatytų bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių jų kasacinį skundą nagrinėti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą palikti nenagrinėtą, paaiškinimų, prokuroro nuomonės, kad atrankos kolegijai priėmus kasacinį skundą jį reikėtų nagrinėti,

n u s t a t ė:

V. Š. pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011 m., nuo balandžio 1 d. iki 28 d., tiksliau nenustatytu laiku, pardavęs K. T. gyvenamąjį namą su sklypu Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), iš šio namo pagrobė svetimą turtą – K. T. priklausančius septynis bendros 2100 Lt (608,20 Eur) vertės radiatorius, 5000 Lt (1448,10 Eur) vertės kieto kuro katilą, 15 000 Lt (4344,30 Eur) vertės virtuvės baldų komplektą su įmontuota buitine technika, 1500 Lt (434,43 Eur) vertės šildymo kolektorių, aštuonias 200 Lt (57,92 Eur) bendros vertės rozetes, 1500 Lt (434,43 Eur) vertės dušo kabiną, 3000 Lt (868,86 Eur) vertės veidrodines vonios duris, padarydamas K. T. 28 300 Lt (8196,25 Eur) turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylos dalį iš naujo, atliko įrodymų tyrimą, panaikino šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir priėmė naują nuosprendį V. Š. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasaciniu skundu nukentėjusysis K. T. ir jo atstovas advokatas R. Uckus prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 9 d. nuosprendį, kuriuo V. Š. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl K. T. turto vagystės), ir dėl šios dalies palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendį. Nukentėjusiojo K. T. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei prašymą dėl proceso išlaidų, susijusių su atstovų dalyvavimu procese, atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu padarytai 8196,25 Eur (28 300 Lt) turtinei, 2896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinei žalai bei 879,24 Eur nukentėjusiojo turėtoms proceso išlaidoms, susijusioms su atstovų dalyvavimu procese, atlyginti.

Kasatoriai teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl V. Š. inkriminuotos vagystės iš nukentėjusiajam K. T. parduoto namo yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus dėl įrodymų vertinimo, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus dėl nuosprendžio surašymo, kurie yra esminiai, nes dėl jų, neteisingai interpretuojant ir vertinant kai kurias byloje nustatytas faktines aplinkybes, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Šiuos teiginius kasatoriai grindžia savu, skirtingu negu apeliacinio teismo, byloje nustatytų aplinkybių vertinimu ir nesutikimu su teismo išvadomis dėl kietojo kuro katilo nukentėjusiojo iš išteisintojo nupirktame nebaigtos statybos name su nebaigta montuoti šildymo sistema. Kasatoriai įžvelgia ir dėsto prieštaravimus V. Š. parodymuose viso proceso metu, aptaria nukentėjusiojo K. T. bei liudytojų I. T., V. Š., V. A., V. L., Ž. V. parodymus, bylos dokumentuose užfiksuotus duomenis, kaip paneigiančius V. Š. parodymus dėl šildymo sistemos ir įrenginių, elektros rozečių, dušo kabinos, virtuvės komplekto su buitine technika, veidrodinių vonios durų buvimo name pardavimo metu ir jų vertės. Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas negalėjo nuosprendyje remtis V. Š. parodymais, vertindamas juos kaip teisingus. Jie teigia, kad paties nukentėjusiojo parodymai dėl pagrobtų daiktų buvimo duoti per neapsižiūrėjimą, nes perkamame iš V. Š. name iki jo įsigijimo buvo tik vieną kartą, todėl kritiškai vertinti jo parodymų nebuvo pagrindo. Pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas, esant ginčui dėl nuotraukoje užfiksuoto daikto priskyrimo kietojo kuro katilui, turėjo pasikviesti specialistą arba paskirti ekspertizę daiktų funkcinei paskirčiai nustatyti, tačiau to nesiėmė, pritardamas V. Š. teiginiui, kad tas daiktas buvęs šildymo krosnelė.

Nukentėjusiojo K. T. ir jo atstovo R. Uckaus kasacinis skundas nenagrinėtinas, o teismo procesas nutrauktinas.

Iš nukentėjusiojo ir jo atstovo kasacinio skundo matyti, kad kasatoriai neigia apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, deklaratyviai teigdami, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui esant pakankamai motyvuotam ir nesant jame prieštaravimų, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo K. T. ir jo atstovo skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų, keliamų kasacinio skundo turiniui, nes vien tik formalus BPK normų paminėjimas nesudaro nė vieno iš BPK 369 straipsnyje įtvirtintų įsiteisėjusių teismų sprendimų (nuosprendžių ar nutarčių) apskundimo bei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų. Dėl to nukentėjusiojo K. T. ir jo atstovo kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas, o teismo procesas šioje baudžiamojoje byloje nutrauktinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 381 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo K. T. ir jo atstovo Remigijaus Uckaus kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Aldona Rakauskienė

Vladislovas Ranonis