2019-01-15 Nr. AB-1382-3-61-3-01915-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-21-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01915-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – R. S. ir P. A.) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras), kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 30-1775 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1134 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1226 „Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., Vilniaus m. sav., dalių nustatymo ir pardavimo R. S. ir P. A.“; įpareigoti NŽT P. A. grąžinti 5 647,59 Eur, R. S. grąžinti 5 647,59 Eur.

Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškimą prašė jį tenkinti.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. A. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 3 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki kol įsiteisės galutiniai teismo procesiniai sprendimai administracinėse bylose Nr. eI-7324-484/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01907-2016-9) ir Nr. eI-7321-790/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01904-2016-6).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas išnykus bylos sustabdymo aplinkybėms.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas Nr. eCIK-1178/2018 ar bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje (proceso Nr. 2-68-3-31702-2016-1) pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams NŽT, V. L., V. L., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant byloje tretiesiems asmenims Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarei L. Š., Š. S., I. S., J. K., J. B. S., V. M., R. M., D. Š., R. Š., S. Š., V. S., K. V., R. Ž., R. S., P. A., V. V., K. A., J. V., A. M., A. V., M. V., R. J. S., R. K., D. K., E. K., D. A., E. A., T. T. ir E. T., dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Teismas nurodė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą nustatyta, jog byloje analizuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pareiškimo pagrindą, buvo nagrinėjamos ne tik administraciniuose teismuose, tačiau ir bendrosios kompetencijos teismuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs nagrinėti prokuratūros kasacinį skundą civilinėje byloje (proceso Nr. 2-68-3-31702-2016-1) pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams NŽT, V. L., V. L., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant byloje tretiesiems asmenims Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarei ir kitiems, įskaitant R. S. ir P. A., dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo. Nurodytoje civilinėje byloje bei nagrinėjamoje administracinėje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl iš esmės tapačių faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, Vilniuje, pardavimo be aukciono procedūromis, vertinant, ar sklypai atitinka (atitiko ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu) įsiterpusio sklypo sąvoką, ar galimas nurodytoje situacijoje valstybinės žemės sklypų pardavimas ne aukciono būdu ir pan.

Teismas sprendė, kad nurodytoje civilinėje byloje bei nagrinėjamoje administracinėje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl iš esmės tapačių faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, Vilniuje, pardavimo be aukciono procedūromis, vertinant, ar sklypai atitinka (atitiko ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu) įsiterpusio sklypo sąvoką, ar galimas nurodytoje situacijoje valstybinės žemės sklypų pardavimas ne aukciono būdu ir pan. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu minėtoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės turės ne mažesnę teisinę reikšmę nagrinėjant šią administracinę bylą, nei administraciniuose teismuose analogiškose bylose nustatytos faktinės aplinkybės ir pateiktas teisinis situacijos įvertinimas. Teismas konstatavo, kad siekiant išvengti prieštaringų faktinių aplinkybių vertinimo, skirtingo teisės aktų vertinimo ir priešingų teismų išvadų bylose priėmimo, įvertinus tai, kad „Liteko“ duomenimis bendrosios kompetencijos teismuose atskirose bylose analizuojamos tos pačios faktinės aplinkybės tebėra nagrinėjamos instancine tvarka, nėra priimta galutinių sprendimų, šios bylos nagrinėjimas stabdytinas iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės prokuratūros kasacinį skundą eCIK-1178/2018 civilinėje byloje (proceso Nr. 2-68-3-31702-2016-1) pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams NŽT, V. L., V. L., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant byloje tretiesiems asmenims, įskaitant ir R. S., P. A., dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Teismas sprendė, kad nagrinėjama administracinė byla ir civilinė byla (proceso Nr. 2-68-3-31702-2016-1) yra susijusios, todėl, siekiant visapusiško, teisingo ir objektyvaus bylos aplinkybių nustatymo bei vertinimo, administracinė byla stabdytina, kol nurodytoje civilinėje byloje bus išnagrinėtas kasacinis skundas ar bus priimtas bei įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas.

III. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Pareiškėjas akcentuoja, kad jo pareiškimas buvo grindžiamas tuo, jog formuojant ginčo žemės sklypą kaip įsiterpusį žemės plotą prie jau suformuoto P. A. ir R. S. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nes suformuotas žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, nustatytos Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjo nuomone, pakartotinai stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimo nėra teisinio pagrindo. Administracinėse bylose Nr. eI-7324-484/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01907-2016-9) ir Nr. eI-7321-790/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01904-2016-6), dėl kurių nagrinėjimo ši administracinė byla buvo sustabdyta 2017 m. kovo 3 d. nutartimi, galutiniai procesiniai sprendimai įsiteisėję, jose pirmosios instancijos teismo sprendimai tenkinti prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimus palikti galioti. Taigi, administracinių teismų praktika tiek apskritai bylose dėl valstybinės žemės, kuri formuojama kaip įsiterpę žemės plotai, pardavimo, tiek ir šiuo konkrečiu atveju dėl žemės prie gyvenamųjų namų, esančių tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, pardavimo teisėtumo vertinimo yra susiformavusi bei nuosekli.

Pareiškėjas teigia, kad bylos sustabdymas skundžiamoje nutartyje nurodytu pagrindu būtų galimas tik tuomet, jei tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuotų prejudicinis ryšys. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo nustatyti prejudicinio ryšio tarp nagrinėjamų bylų. Tokio ryšio neleidžia pagrįsti ir byloje dalyvaujančių tų pačių trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, buvimas (civilinėje byloje tretieji asmenys įtraukti paties teismo iniciatyva), nes objektyviai vertinant atskiro savarankiško žemės sklypo suformavimas prie konkretaus asmens nuosavybės teise valdomo žemės sklypo negali turėti jokios įtakos kitų kaimyninių žemės sklypų naudotojų teisėms bei pareigoms. Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTI) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą.

Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.

NŽT nurodo, kad vien aplinkybė, jog papildomai nurodomose bylose yra sprendžiami analogiški ginčai dar neįrodo prejudicinio ryšio. Visi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. kvartalo įsiterpę žemės sklypai buvo parduodami kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, dėl jų pardavimo buvo inicijuojami atskiri teisminiai procesai. Laukti, kol kasacine tvarka bus išnagrinėta civilinė byla Nr. eCIK-1178/2018 nėra jokio pagrindo, nes šiame procese nustatytos teisinės ir faktinės ginčo aplinkybės negali turėti prejudicinio ryšio nagrinėjamoje administracinėje byloje, nes šiose bylose yra sprendžiama dėl kito nekilnojamojo turto objekto (žemės sklypo). Atskiro savarankiško žemės sklypo suformavimas prie konkretaus asmens nuosavybės teise valdomo žemės sklypo negali turėti jokios įtakos kitų kaimyninių žemės sklypų naudotojų teisėms bei pareigoms. Dar kartą, panašiu pagrindu stabdyti bylos nagrinėjimą nėra būtina, o toks stabdymas prieštarautų ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtintiems proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bei šioje administracinėje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl iš esmės tapačių faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, Vilniuje, pardavimo be aukciono procedūromis, vertinant, ar sklypai atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką, ar galimas nagrinėjamoje situacijoje valstybinės žemės sklypų pardavimas ne aukciono būdu ir pan. Byla turėtų būti sustabdyta siekiant visapusiško, teisingo ir objektyvaus bylos aplinkybių nustatymo bei vertinimo.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. S. ir P. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Tretieji suinteresuoti asmenys teigia, kad bylos sustabdymas yra pagrįstas, kadangi Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčas iš esmės dėl tų pačių faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su valstybės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, Vilniuje, pardavimo be aukciono procedūros, abiejose bylose yra vertinamos įsitepusių sklypų sąvokos ginčo atveju ((duomenys neskelbtini)) ir ar galimas minėtų valstybės žemės sklypų pardavimas ne aukciono būdu. Tam, kad nebūtų pažeistos asmenų teisės priešingai taikant teisę analogiškose situacijose, būtina sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nurodyta, jog teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Pažymėtina, kad ABTĮ 100 straipsnis pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą. Šioje byloje taikytas bylos sustabdymo pagrindas yra privalomasis. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai.

Sprendžiant, ar egzistuoja bylos sustabdymo pagrindas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-440/2013; 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014 ir kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Vien tik prielaida, jog tam tikros faktinės aplinkybės gali būti nustatomos kitoje byloje, nėra pakankamas pagrindas stabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nepaisant to, kad jos gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje (šiuo atveju – civilinėje byloje), dėl kurios siekiama sustabdyti bylą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Pažymėtina, kad administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 30-1775 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1134 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1226 „Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., Vilniaus m. sav., dalių nustatymo ir pardavimo R. S. ir P. A.“; įpareigoti NŽT P. A. grąžinti 5 647,59 Eur, R. S. grąžinti 5 647,59 Eur.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019 (proceso Nr. 2-68-3-31702-2016-1) matyti, kad minėtoje civilinėje byloje ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pateikė teismui ieškinį, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia 2014 m. gruodžio 12 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) panaikinti savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 30-1637 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-55 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre“; 4) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1279 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. pardavimo V. L. ir V. L.“; 5) taikyti restituciją, grąžinant valstybei 0,0478 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš NŽT 5 010,75 Eur sumą V. L. ir V. L..

Taigi, bylose vertinamas atsakovų priimtų aktų ir veiksmų, sudaryto sandorio teisėtumas dėl visiškai skirtingų nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypų, bylose ginčijami atsakovų priimti aktai teisiškai vieni su kitais nesusiję, ginčijami aktai sukelia teisines pasekmes skirtingiems asmenims. Nors tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje, tiek minėtoje civilinėje byloje sprendžiami klausimai dėl suformuoto žemės ploto (žemės sklypo) atitikimo įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokai, tačiau civilinėje byloje nustatytinos faktinės ir teisinės aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai. Tai, kad šioje administracinėje byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti fiziniai asmenys įtraukti ir į civilinės bylos nagrinėjimą, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad tarp bylų yra prejudicinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė konkrečių faktų ar aplinkybių, kurios turėtų prejudicinę reikšmę šioje byloje ir jų nenustatymas būtų kliūtis nagrinėti administracinę bylą, kol nebus išnagrinėta minėta civilinė byla. Konstatuotina, kad administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamų aktų teisėtumą ir pareiškėjo keliamų reikalavimų pagrįstumą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė šią administracinę bylą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė