Legislator Case Law & Legislation
84ad95d2-18e9-4fdb-b916-d0971bbe4f8e AI generated

84ad95d2-18e9-4fdb-b916-d0971bbe4f8e · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 84ad95d2-18e9-4fdb-b916-d0971bbe4f8e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

įpareigoti atsakovÄ B. S. (toliau – ir atsakovas) gyventi skyrium nuo pareiÅ¡kėjos ir nepilnamečių vaikų T. S. ir H. S. (toliau – ir nepilnamečiai vaikai, vaikai) ir nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini); nustatyti nepilnamečių vaikų laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su pareiÅ¡kėja jos gyvenamojoje vietoje;

Legislator headnote

AI generated

84ad95d2-18e9-4fdb-b916-d0971bbe4f8e · Vilniaus apygardos teismas: Å alys gyvena kartu, todėl nėra reikalo nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkÄ su atsakovu, be to, ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, ir skirta tenkinti asmeninį ieÅ¡kovės norÄ eliminuoti tėvÄ iÅ¡ vaikų gyvenimo. IeÅ¡kovė siÅ«lo nustatyti minimaliÄ vaikų bendravimo su atsakovu tvarkÄ , tačiau tam nėra pagrindo. Atsakovas alkoholiu nepiktnaudžiauja, neturi priklausomybės, alkoholio vaikų akivaizdoje nevartoja.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-2259-934/2021 (S) Teisminio proceso Nr. 2-48-3-14681-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.2.13 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos G. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-16 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-19861-897/2021, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja G. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėja, apeliantė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio pateikimo:

1) įpareigoti atsakovÄ B. S. (toliau – ir atsakovas) gyventi skyrium nuo pareiÅ¡kėjos ir nepilnamečių vaikų T. S. ir H. S. (toliau – ir nepilnamečiai vaikai, vaikai) ir nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini);

2) nustatyti nepilnamečių vaikų laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su pareiÅ¡kėja jos gyvenamojoje vietoje;

3) nustatyti laikinÄ atsakovo bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiais vaikais: atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16 val. iki tos pačios dienos 20 val. bei neporiniais mėnesio savaitgaliais – Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį be nakvynių, nuo 10 val. iki 19 val., pasiimdamas juos iÅ¡ ugdymo įstaigos ar jų laikinos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas juos į jų laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ visomis dienomis. Nurodytomis dienomis atsakovas užtikrina vaikų dalyvavimÄ bÅ«reliuose ir užsiėmimuose su specialistais. Atsakovas turi informuoti ieÅ¡kovę apie buvimo su vaikais vietÄ , užtikrinti, kad bendraudamas su vaikais nevartos alkoholinių gėrimų vaikų akivaizdoje. Atsakovas turi teisę neribotai bendrauti su Å¡alių nepilnamečiais vaikais telefonu ir/arba kitomis ryÅ¡io priemonėmis;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo praÅ¡ymo padavimo teisme dienos iki kol bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla, priteistÄ iÅ¡laikymÄ mokant į pareiÅ¡kėjos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „SEB bankas“, kiekvieno mėnesio 10 d., priteistÄ iÅ¡laikymÄ pavedant uzufrukto teise tvarkyti pareiÅ¡kėjai (b. l. 1-7).

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, Å¡eimos ginčuose taikoma privalomoji mediacija. Atsižvelgiant į tai, kad mediacijos organizavimo ir vykdymo procesas užtrunka, ieÅ¡kovė siekdama apsaugoti savo ir nepilnamečių vaikų interesus bei iÅ¡vengti galimo dar vieno atsakovo smurto protrÅ«kio, kreipiasi į teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. PraÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėja grindžia tuo, kad atsakovas ne kartÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ , nederamai elgėsi Å¡alių nepilnamečių vaikų akivaizdoje, savo elgesiu gÄ sdindamas nepilnamečius vaikus.

Yra kilusi reali grėsmė ieÅ¡kovės ir jos vaikų interesams, todėl bÅ«tina taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones kol bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Siekiant užtikrinti stabiliÄ ir saugiÄ aplinkÄ , yra pagrindas nustatyti laikinÄ nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su pareiÅ¡kėja, o nustačius laikinÄ nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, turi bÅ«ti nustatyta bendravimo tvarka su tėvu. Nepilnamečiai vaikai turi sveikatos sutrikimų, kurių gydymui reikia skirti ypatingÄ dėmesį.

Dėl atsakovo sukeliamos žalingos aplinkos galimai trikdoma ir vaikų raida. 2021 m. T. identifikuotas kalbos sutrikimas, H. 2019 m. nustatytas raidos sutrikimas – vėluojanti kalba. Å alių nepilnamečiai vaikai turi specialių poreikių, kurių patenkinimui reikalingos piniginės lėšos, todėl jų iÅ¡laikymui bÅ«tina skirti mažiausiai po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Teismui pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki. Ä® ginčus įtraukiami vaikai, kurie priversti matyti konfliktuojančius, vienas kitÄ Ä¯Å¾eidinėjančius tėvus, dalyvauti tėvams sprendžiant tarpusavio santykius.

Šalims gyvenant kartu ir esant itin konfliktiškiems santykiams nėra užtikrinama vaikų teisė gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje. Dėl konfliktiškų sutuoktinių santykių, atsakovo fizinio ir psichologinio smurto, nuolatinio alkoholio vartojimo šalys negali gyventi kartu. Šalims gyvenant kartu didėja fizinės ir moralinės žalos atsiradimo (padidėjimo) tikimybė, pažeidžiami vaikų interesai.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Nurodė, kad su pareiÅ¡kėja kartu gyvena, veda bendrÄ Å«kį, rÅ«pinasi vaikais ir juos iÅ¡laiko. PareiÅ¡kėja stengiasi apriboti atsakovo bendravimÄ su vaikais, neleisdama jam su vaikais iÅ¡eiti į laukÄ , pasivažinėti dviračiu ar paspirtuku, nuvežti vaikÄ Ä¯ darželį, bendrauti su auklėtojomis, nepasako mokyklinio dienyno prisijungimo kodų. PareiÅ¡kėja nuolat vartoja raminančius vaistus.

Atsakovas Å¡eima rÅ«pinasi, visas jo atlyginimas skiriamas Å¡eimai. Atsakovas perka maistÄ , buitinę technikÄ , buitinę chemijÄ , apmoka vaikų bÅ«relius, moka už apsaugÄ , elektrÄ , komunalinius patarnavimus, perka vaikams rÅ«bus, žaislus, kompiuterius, apmoka sÅ«naus darželį, atostogas užsienyje. Atsakovas myli vaikus ir dalyvauja jų auginime. PareiÅ¡kėjos pateikti dokumentai nepagrindžia atsakovo smurtavimo pareiÅ¡kėjos atžvilgiu ar jo nederamo elgesio nepilnamečių vaikų akivaizdoje, Å¡ie pareiÅ¡kėjos kaltinimai nepagrįsti.

Atsakovas yra ramaus charakterio ir nėra smurtavęs prieÅ¡ ieÅ¡kovę nei fiziÅ¡kai nei psichologiÅ¡kai, alkoholį vartoja saikingai, ne daugiau nei pareiÅ¡kėja. Atsakovas neturi galimybių gyventi kitur, neturi kito nekilnojamo turto, jo gaunamas atlyginimas yra 1500,00 Eur per mėnesį ir yra iÅ¡leidžiamas Å¡eimos poreikiams. Nėra pagrindo nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, nes Å¡alys kartu gyvena tame pačiame bute ir abu gali pasirÅ«pinti vaikais. Atsakovas nori ir yra pajėgus rÅ«pintis vaikais, visÄ laikÄ tai daro, nepaisant ieÅ¡kovės bandymų eliminuoti jį iÅ¡ vaikų gyvenimo.

Å alys gyvena kartu, todėl nėra reikalo nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkÄ su atsakovu, be to, ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, ir skirta tenkinti asmeninį ieÅ¡kovės norÄ eliminuoti tėvÄ iÅ¡ vaikų gyvenimo. IeÅ¡kovė siÅ«lo nustatyti minimaliÄ vaikų bendravimo su atsakovu tvarkÄ , tačiau tam nėra pagrindo. Atsakovas alkoholiu nepiktnaudžiauja, neturi priklausomybės, alkoholio vaikų akivaizdoje nevartoja.

Pareiškėja moka būsto paskolos ir lizingo už šeimos automobilį įmokas, tačiau už visa kita moka atsakovas. Atsakovas abiejų vaikų išlaikymui kas mėnesį skiria apie 600,00 – 700,00 Eur, padengia visas vaikų išlaidas maistui, aprangai, komunalinėms išlaidoms, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, atostogoms ir pan. (b. l. 29-35).

4. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad 2021-05-08 tarnyboje gautas praneÅ¡imas apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ . PraneÅ¡ime pareiÅ¡kėja nurodė, kad atsakovas jÄ Ä¯Å¾eidinėja ir jai grasina, kitame kambaryje miega du nepilnamečiai vaikai. Tarnyba susisiekė su Å¡alimis, bendravo su nepilnamečiais vaikais, supildė informacijÄ apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , atliko vaikų situacijos vertinimÄ .

Tarnybos specialistai 2021-05-13 su nepilnamečiais vaikais bendravo jų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). H. pokalbio su broliu T. metu kelis kartus įėjo į kambarį, atnešė parodyti sudėliotas lego kaladėles ir išėjo iÅ¡ kambario, nurodė, kad su specialiste bendrauti nenori. T. nurodė, kad jam sekasi gerai, mokosi 2-oje klasėje, nurodė, kad namie mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus, žaisti su broliu, eiti į laukÄ , jam patinka žaisti ir su mama, ir su tėčiu, su abiem sutaria gerai, tačiau tėvai beveik kasdien pykstasi ir taip trukdo jam su broliu žiÅ«rėti filmukus.

Nežino, dėl ko tėvai pykstasi, bet jam atrodo, kad dėl to, jog mama labai daug daro ir tėtis jai nepadeda. Å eimai yra inicijuota atvejo vadybos specialistų pagalba. Tarnyba nustatė, kad Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, tėvai nevengia konfliktų nepilnamečių vaikų akivaizdoje, tai sukelia neigiamus iÅ¡gyvenimus vaikams. Å eimos santykiams reikalingas stabilumas, todėl tikslinga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jų pritaikymas neprieÅ¡taraus geriausiems vaikų interesams (b. l. 26-27).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-06-16 nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmetė (b. l. 38-43). Teismas savo sprendimÄ grindė Å¡iais motyvais: 5.1. PareiÅ¡kėja kliÅ«timi ieÅ¡kiniui paduoti įvardijo privalomÄ jÄ mediacijÄ , tačiau nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja objektyvios kliÅ«tys praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikÅ¡ti kartu su ieÅ¡kiniu, o aplinkybė, jog ieÅ¡kinys negali bÅ«ti paduotas iÅ¡ karto, nes inicijuojant Å¡eimos ginÄÄ , pirmiausia turi bÅ«ti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija, nėra pakankamas.

Aplinkybė, kad Å¡alys 2021-05-20 pradėjo privalomosios mediacijos procesÄ , rodo, kad yra taikaus susitarimo galimybė; 5.2. PareiÅ¡kėjos pateiktas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus 2019-12-03 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nepatvirtina fakto, kad atsakovas naudojo fizinį ir/ar psichologinį smurtÄ pareiÅ¡kėjos ar nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Duomenų, patvirtinančių atsakovo nuolatinį alkoholio vartojimÄ ir agresijos priepuolius, byloje nėra.

PareiÅ¡kėjos teiginiai nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas yra tiek pavojingas, kad bÅ«tų bÅ«tinybė nustatyti jo gyvenimÄ skyrium, įpareigojant nesilankyti Å¡alių bute. Nepateikta pakankamai duomenų, neigiamai apibÅ«dinančių atsakovÄ , jo elgesį, agresyvumÄ , galimai pradėtus ikiteisminius tyrimus ir pan. Nėra pakankamo pagrindo teigti, kad suinteresuoto asmens bendravimas su vaikais gali turėti neigiamos įtakos jų psichikos formavimuisi, raidai, daroma žala jų psichinei ir fizinei sveikatai.

Nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo piktnaudžiauja valdžia vaikams, vengia atlikti pareigas. Abi šalys atsakingos už tai, kad vaikai būtų apsaugoti nuo šalių tarpusavio konfliktų. Atsakovo nepagarbus elgesys, konfliktiškumas gali būti vertinamas kaip aplinkybė, sprendžiant, su kuriuo iš tėvų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas; 5.3.

PareiÅ¡kėjos teiginiai dėl prieÅ¡ jÄ naudojamo fizinio ir psichologinio smurto bei atsakovo vartojamo alkoholio savaime nesudaro teisinio pagrindo nustatyti nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos su pareiÅ¡kėja, ji neįrodė grėsmės vaikų interesams; 5.4. Å alys su nepilnamečiais vaikais gyvena kartu, todėl pagrindo nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų laikinÄ bendravimo tvarkÄ nėra. PareiÅ¡kėja grėsmės ir bÅ«tinybės nustatyti vaikų laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ su vaikų tėvu neįrodė; 5.5.

Atsakovas pateikė duomenis, pagrindžiančius, kad moka už darželį, vaikų lankomus užsiėmimus, perka maistÄ , aprangÄ bei avalynę vaikams, pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, kad atsakovas neprisideda prie vaikų iÅ¡laikymo, todėl pagrindo iÅ¡ atsakovo priteisti laikinÄ iÅ¡laikymÄ vaikams byloje nėra. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 6. PareiÅ¡kėja atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-16 nutartį ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo tenkinti (b. l. 50-60).

Atskirojo skundo argumentai, reikÅ¡mingi nagrinėjamiems klausimams: 6.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos nurodytas argumentas dėl ieÅ¡kinio nepateikimo, susijęs su iÅ¡ankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nėra pakankamas argumentas laikinųjų apsaugos priemonių iki ieÅ¡kinio padavimo taikymui, tai prieÅ¡tarauja įstatymų nuostatoms ir teismų praktikai, pagal kuriÄ Å¡eimos bylose privalomas neteisminis ginčo nagrinėjimas, todėl ieÅ¡kinio pateikimas galimas tik praėjus privalomÄ mediacijos procesÄ ir pateikus įrodymus apie privalomos mediacijos proceso pabaigÄ .

PareiÅ¡kėja pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ su praÅ¡ymu inicijuoti privalomÄ mediacijÄ Å¡ioje civilinėje byloje, tai pakankamas įrodymas, kad bÅ«tų konstatuota viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui iki ieÅ¡kinio patikimo; 6.2. Å alių santykiai konfliktiÅ¡ki, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių tik blogės, Å¡alys vienas kitam gali padaryti žalos, yra iÅ¡kilusi grėsmė vaikų saugumui.

Pateikti įrodymai, kad atsakovas yra smurtavęs, turi problemų su alkoholiu, jo elgesys neprognozuojamas, 2019 m. jam buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla ir taikytos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir draudimas lankytis pareiÅ¡kėjos gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su pareiÅ¡kėja; 6.3. Teikiami nauji raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie negalėjo bÅ«ti teikiami pirmosios instancijos teismui, kadangi buvo gauti jau po praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡nagrinėjimo, be to, poreikis juos pateikti atsirado pirmosios instancijos teismui priėmus nutartį.

Vilnius Moterų namų pažymoje nurodoma, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi pagalbos dėl smurtinio epizodo, kurio metu atsakovas pradėjo stumdyti, plÅ«sti necenzÅ«riniais žodžiais pareiÅ¡kėjÄ , grasinimo nužudyti, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareiÅ¡kėjai buvo teikiama psichologo ir teisininko pagalba, konsultacijų metu paaiÅ¡kėjo, jog pareiÅ¡kėja patiria ilgalaikį psichologinį ir fizinį sutuoktinio smurtÄ . Psichologės-psichoterapeutės pažyma patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai teikiama pagalba dėl sutuoktinio psichologinio smurto Å¡eimoje.

PareiÅ¡kėjos pateiktuose garso įraÅ¡uose parodomas atsakovo elgesys, požiÅ«ris į vaikus ir Å¡eimÄ â€“ atsakovas nepaiso vaikų norų, gÄ sdina juos, keikiasi, varo pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ namų. Buvo kviečiami policijos pareigÅ«nai, kurie įpareigojo atsakovÄ laikytis atstumo, iÅ¡eiti į kitÄ kambarį, netrukdyti pareiÅ¡kėjai, tačiau atsakovas neklausė, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl psichologinio smurto. Užfiksuoti du atvejai, kai atsakovas vaikus paliko be priežiÅ«ros; 6.4.

IÅ¡vadÄ teikianti institucija nurodė, kad tikslinga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡vados vertinimas yra bÅ«tinas, pirmosios instancijos teismas jos nevertino.

7. PareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-16 nutartį ir priimti naujÄ nutartį – perduoti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos, pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (b. l. 88-90). Nurodė, kad po atskirojo skundo pateikimo pasikeitė faktinės aplinkybės, atsakovas pademonstravo netinkamÄ elgesį pareiÅ¡kėjos ir nepilnamečių vaikų atžvelgiu, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus praneÅ¡imÄ apie netinkamÄ atsakovo elgesį sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl atsakovo atliktų veiksmų, galimai turinčių nusikalstamos veikos požymių, įvertinimo, 2021-07-27 atsakovui paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, jis įpareigotas nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su pareiÅ¡kėja.

PareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka turi bÅ«ti tikslinama, atsižvelgiant į pradėtÄ ikiteisminį ir taikytas kardomÄ sias priemones.

8. Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ atsakovas prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ , atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos (b. l. 70-74). Atsiliepimo argumentai, reikÅ¡mingi nagrinėjamiems klausimams: 8.1. Atskirajame skunde dėmesys skiriamas tik atsakovo įpareigojimui gyventi skyrium, tai parodo pareiÅ¡kėjos ketinimus iÅ¡mesti atsakovÄ iÅ¡ bendrų namų prisidengiant tariamai pažeidžiamais vaikų interesais; 8.2.

PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas naudoja smurtÄ prieÅ¡ jÄ ar kenkia vaikų interesams. Atsakovas vaikais rÅ«pinasi, teikia jiems pastovų iÅ¡laikymÄ , nėra pagrindo riboti jo galimybes gyventi Å¡alims priklausančiame bute; 8.3. PareiÅ¡kėja provokuoja atsakovÄ , jį stumdo, daužo, rėkia, kviečia policijÄ , tai rodo, kad ji siekia, kad teismas įpareigotų atsakovÄ gyventi skyrium, siekia atitolinti atsakovÄ nuo vaikų, tai patvirtina jos praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka, kuri yra minimali ir pažeidžianti vaikų interesÄ bendrauti su tėvu; 8.4.

PareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, jog konfliktai kyla tik dėl atsakovo kaltės. Atsakovas ne kartÄ siÅ«lė parduoti butÄ ir gyventi atskirai, tačiau pareiÅ¡kėja reikalavo, kad atsakovas paliktų bendrÄ butÄ jei ir iÅ¡eitų gyventi kitur. Å alių atsakomybė kredito įstaigai yra solidari. Atsakovas kito bÅ«sto neturi, neturėtų galimybės įsigyti. Å alys turi galimybę naudotis atskirais kambariais, butas, kuriame gyvena, yra 3 kambarių; 8.5. PareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, jog Å¡alių konfliktai daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikų interesams.

Atsakovas ramina pareiÅ¡kėjÄ , dažniausiai konfliktai baigiasi tuo, kad pareiÅ¡kėja Å¡aukdama tempia vaikus iÅ¡ namų, nors vaikai praÅ¡o likti namuose. Atsakovas nėra pakėlęs rankos prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ ar vaikus; 8.6. Atsakovas nuolat bendradarbiauja su Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojomis, atvejo vadybininke, siekdamas iÅ¡vengti konfliktų su pareiÅ¡kėja; 8.7. PareiÅ¡kėja neleidžia atsakovui bendrauti su vaikais, juos nuolat iÅ¡siveža. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos ar atvejo vadybininkė bando skambinti pareiÅ¡kėjai, tačiau ji telefono nekelia; 8.8.

Laikinosios apsaugos priemonės suvaržytų atsakovo teises daugiau nei bÅ«tina, bÅ«tų pažeisti teisingumo, ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principai; 8.9. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad prisideda prie bendro Å«kio iÅ¡laikymo ir iÅ¡laiko vaikus. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių duomenų, kad vaikų poreikiai bÅ«tų nepatenkinami, todėl nėra pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ vaikams. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Apeliacijos dalykÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-16 nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Dėl prašymų prijungti naujus įrodymus 10. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).

12. Kartu su atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja pateikė 2019-08-11, 2021-05-08 ir 2021-06-17 garso įraÅ¡us, 2021-06-25 psichologės-psichoterapeutės J. G. pažymÄ ir 2021-06-21 Vilniaus Moterų namų pažymÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, Vilnius Moterų namų pažyma patvirtina, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi pagalbos dėl smurtinio epizodo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareiÅ¡kėjai buvo teikiama psichologo ir teisininko pagalba; psichologės-psichoterapeutės pažyma patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai teikiama pagalba dėl sutuoktinio psichologinio smurto Å¡eimoje; garso įraÅ¡ai patvirtina atsakovo elgesį, požiÅ«rį į vaikus ir Å¡eimÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, Å¡ie įrodymai negalėjo bÅ«ti teikiami pirmosios instancijos teismui, kadangi buvo gauti jau po praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡nagrinėjimo, be to, poreikis juos pateikti atsirado pirmosios instancijos teismui priėmus nutartį.

13. Kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas pateikė susiraÅ¡inėjimo su Vaikų teisių apsaugos specialistais elektroniniu paÅ¡tu kopijas ir susiraÅ¡inėjimo su pareiÅ¡kėja SMS žinutėmis kopijas. Atsakovo teigimu, jis Å¡ių įrodymų pirmosios instancijos teismui pateikti negalėjo, kadangi tam nebuvo poreikio, poreikis atsirado susipažinus su atskiruoju skundu, be to, pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu Å¡ie įrodymai dar neegzistavo, todėl nebuvo galimybių juos pateikti. 14. 2021-08-25 teisme gautas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas prijungti prie bylos naujus raÅ¡ytinius įrodymus – Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus 2021-07-30 prokurorės praneÅ¡imÄ dėl 2021-07-29 praÅ¡ymo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus mieto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato tyrėjo atsakymÄ Ä¯ advokatės I.

B. praÅ¡ymÄ . Nurodė, kad po atskirojo skundo pateikimo atsakovas pademonstravo savo netinkamÄ elgesį pareiÅ¡kėjos ir vaikų atžvilgiu, dėl jo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai patvirtina minėti įrodymai.

15. Atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį, į tai, jog minėtais įrodymais pareiÅ¡kėja grindžia atskirÄ jį skundÄ ir įrodinėja pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumÄ , atsakovas grindžia atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , įvertinus pateiktų įrodymų turinį ir apimtį, teismas sprendžia, jog jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , pareiÅ¡kėjos ir atsakovo pateikti įrodymai prijungtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo argumentų 16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Å¡ios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iÅ¡ Å¡eimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

17. Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tiek nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu raÅ¡ytiniu suinteresuoto asmens praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos. Paduodamas šį praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiÅ¡kėjo interesams. Teismas, pritaikęs laikinÄ sias apsaugos priemones, nustato terminÄ , per kurį turi bÅ«ti pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys. Å is terminas negali bÅ«ti ilgesnis kaip keturiolika dienų.

18. Teismų praktikoje pažymima, jog jeigu prieÅ¡ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomÄ ja mediacija, terminas, per kurį turi bÅ«ti pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas kartu su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimÄ si dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas praneÅ¡ti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigÄ . NepareiÅ¡kus per teismo nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (Kauno apygardos teismo 2020-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-799-273/2020, Panevežio apygardos teismo 2020-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-667-755/2020).

19. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja kartu su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ji kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ su praÅ¡ymu taikyti privalomÄ mediacijÄ Å¡ioje byloje. Atsižvelgiant į tai, teismas nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, jog pareiÅ¡kėja nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja objektyvios kliÅ«tys praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikÅ¡ti kartu su ieÅ¡kiniu. PrieÅ¡ingai, nurodytos aplinkybės įrodo, jog ieÅ¡kovė neturi galimybės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti kartu su ieÅ¡kiniu, kadangi dar nėra pasibaigusi privaloma mediacija.

20. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę įpareigoti vienÄ sutuoktinį gyventi skyrium. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – bÅ«tinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Be to, toks galimas pavojus turi bÅ«ti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Šios laikinosios apsaugos priemonės taikomos, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , jÄ nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tÄ padaryti (Vilniaus apygardos teismo 2021-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1725-854/2021).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovÄ gyventi skyrium ir nesilankyti bute, nurodė, kad į bylÄ pateikti duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas yra tiek pavojingas, kad bÅ«tų bÅ«tinybė nustatyti jo gyvenimÄ skyrium, įpareigojant nesilankyti Å¡alių bute.

22. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. pabaigoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo smurto prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , buvo taikomos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir draudimas lankytis pareiÅ¡kėjos gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su pareiÅ¡kėja, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. 2021-06-21 Vilnius Moterų namų pažyma patvirtina, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi pagalbos dėl psichologinio ir fizinio sutuoktinio smurto. 2021-06-25 psichologės – psichoterapeutės pažyma patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai teikiama pagalba dėl sutuoktinio psichologinio smurto Å¡eimoje.

Tiek pareiÅ¡kėja, tiek atsakovas savo procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad jų santykiai yra konfliktiÅ¡ki. Tačiau vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjos ir atsakovo tarpusavio santykiai yra įtempti ir konfliktiÅ¡ki, nesudaro pagrindo teigti, jog konfliktų kilimo priežastis yra bÅ«tent atsakovo veiksmai, sukeliantys nepilnamečiams vaikams psichologinę įtampÄ , kenkiantys jų psichologinei bÅ«senai, socialinei raidai, pažeidžiantys jų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje. Byloje esantys duomenys (Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus 2021-07-30 prokurorės praneÅ¡imas dėl 2021-07-29 praÅ¡ymo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus mieto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato tyrėjo atsakymas į advokatės I.

B. praÅ¡ymÄ ) patvirtina, kad yra pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal pareiÅ¡kėjos praneÅ¡imus apie galimai atsakovo naudojamÄ smurtÄ pareiÅ¡kėjos ir vaikų atžvilgiu, tačiau byloje nėra įsiteisėjusio teismo procesinių sprendimų, kurie patvirtintų atsakovo netinkamÄ elgesį. Pats ikiteisminiai tyrimo pradėjimo faktas, dėl kurių kreipėsi pareiÅ¡kėja, pats savaime neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumÄ (netinkamumÄ ), o objektyvių duomenų, kurie įrodytų, jog bÅ«tent atsakovo veiksmais yra pažeidžiami vaikų interesai, byloje nenustatyta.

Be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

23. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški, tėvai nevengia konfliktų nepilnamečių vaikų akivaizdoje, tai sukelia neigiamus išgyvenimus vaikams, šeimos santykiams reikalingas stabilumas, kadangi išvadoje nurodytos aplinkybės taip pat nepagrindžia fakto, kad būtent dėl atsakovo elgesio yra pažeidžiami vaikų interesai ir dėl to būtų pagrindas įpareigoti jį gyventi skyriumi ir nesilankyti šalių bute.

Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo įpareigoti atsakovÄ gyventi skyrium nuo ieÅ¡kovės ir jų nepilnamečių vaikų ir nesilankyti jų bute. Pažymėtina ir tai, jog Å¡alių ir jų nepilnamečių vaikų santykiai priklauso tik nuo pačių Å¡alių geranoriÅ¡kumo, siekio kurti ryšį su vaikais. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaikų ateitį, abu tėvai vaikams yra reikalingi, todėl Å¡alys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaikus auklėti ir jais rÅ«pintis abipusiu sutarimu.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teisingai nustatė reikÅ¡mingas aplinkybes tokio pobÅ«džio bylose ir prioritetÄ Å¡ioje ginčo situacijoje teikė vaikų interesams, tačiau kartu iÅ¡laikydamas Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nėra ginÄÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, o nagrinėjamu atveju jos turi laikinai sureguliuoti specifinę ginčo situacijÄ . Å ių priemonių taikymo pagrindas – bÅ«tinybė apsaugoti asmeninius neturtinius vaiko interesus.

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , nesprendžia tarp Å¡alių kilusio ginčo iÅ¡ esmės, todėl plačiau nepasisako dėl Å¡alių argumentų, kas, ieÅ¡kovas ar atsakovė, minėtus tarpusavio konfliktus pradeda, pradėjo ir yra dėl jų kaltas, nes tai yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas. Akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi prejudicinės (lot. res iudicata) galios.

26. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų nustatymas gali bÅ«ti taikomas esant aplinkybių visetui:

1) tėvai gyvena skyriumi;

2) vieno iÅ¡ tėvų elgesys, gyvenimo bÅ«das kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sÄ lygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021-01-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; 2020-08-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020). Taigi, turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«tinumÄ tenka bÅ«tent praÅ¡ančiam taikyti tokiÄ procesinio pobÅ«džio priemonę.

27. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad netenkintas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas įpareigoti atsakovÄ gyventi skyrium, nėra pagrindo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų. Ä®rodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , apeliantė atskirajame skunde nenurodė, o ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė.

28. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama iÅ¡laikyti, atkurti, jei jis yra nutrÅ«kęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

BÅ«tent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

29. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nustatyti laikinÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , nurodė, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais gyvena kartu, todėl nėra pagrindo nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų laikinÄ bendravimo tvarkÄ , be to, pareiÅ¡kėja grėsmės ir bÅ«tinybės nustatyti vaikų laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ su vaikų tėvu neįrodė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡iais pirmosios instancijos teismo argumentais, kadangi, kaip minėta, laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, taikytina tais atvejais, kai nepilnamečių vaikų tėvai gyvena skyriumi.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium netenkintas, pagrindo nustatyti laikinÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ byloje esančio Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokurorės 2021-07-30 praneÅ¡imo dėl 2021-07-29 praÅ¡ymo matyti, kad atsakovui yra paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis įpareigojimas iÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, įpareigojimas nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įpareigotas nebendrauti bei neieÅ¡koti ryÅ¡ių su pareiÅ¡kėja.

30. Viena iÅ¡ teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių Å¡eimos bylose yra laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinÄ ja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti iÅ¡laikymÄ bÅ«tų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. CK 3.192 straipsnio 2 dalį iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių Å¡iuos poreikius patenkinti. Å ių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrÄ padeda iÅ¡laikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų iÅ¡laikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

Laikino iÅ¡laikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, iÅ¡samiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ , iÅ¡laikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes Å¡ios aplinkybės yra nustatomos bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės.

31. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, kad atsakovas neprisideda prie nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, todėl pagrindo iÅ¡ atsakovo priteisti laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, remiantis apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais.

PareiÅ¡kėja į bylÄ nepateikė duomenų, kurie paneigtų atsakovo nurodytas aplinkybes dėl prisidėjimo prie vaiko iÅ¡laikymo. Atsakovas į bylÄ pateikė duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovas prie vaikų iÅ¡laikymo prisideda (moka už darželį, vaikų lankomus papildomus užsiėmimus, perka maistÄ , aprangÄ bei avalynę vaikams). Taigi, pareiÅ¡kėja neįrodė poreikio priteisti laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams iÅ¡ atsakovo. Dėl procesinės bylos baigties 32. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog nors pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesines teisės normas dėl praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme, tačiau iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , nepažeisdamas įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių taisyklių, ir pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bÅ«tų nepagrįstas ir neproporcingas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantė turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo, nesuponuoja iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtÄ sprendimÄ panaikinti ar pakeisti. Dėl nurodytų aplinkybių atskirasis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui netenkinus pareiškėjos atskirojo skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl nespręstinas jų atlyginimo klausimas. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u t a r i a:

Apeliantės atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-16 nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Žilvinas Terebeiza