84ad116a-0f8a-4776-a288-c97523092a28 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinė byla Nr Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-218-606/2020

Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00094-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi S. Č. administracinio nusižengimo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. G. atstovo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties,

n u s t a t ė :

1. Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK Veiklos skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutarimu S. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį 150 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020 m. birželio 23 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), dėl to, kad pažeidė Å ilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-535 patvirtintų GyvÅ«nų laikymo Å ilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 38 punkto reikalavimus, nes neužtikrino savo Å¡uns laikymo sÄ lygų, jog Å¡is nekeltų grėsmės ir nepakenktų žmonių turtui, jo palaidas Å¡uo užpuolė E. G. priklausantį „Džeko Raselo terjero“ veislės Å¡unį ir jį sužalojo, nuo patirtų sužalojimų Å¡uo nugaiÅ¡o, taip padarydamas 1 000 Eur turtinę žalÄ .

2. Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi panaikintas Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK Veiklos skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutarimas ir S. Č. administracinio nusižengimo byla grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo tirti ir nagrinėti Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK.

3. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjos E. G. atstovas advokatas T. Leščinskas praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK 2020 m. liepos 2 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ arba grÄ Å¾inti bylÄ apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

3.1. Skunde nurodoma, kad ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog teismas panaikinti nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ institucijai gali tik iÅ¡imtinais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomÄ bylos aplinkybių tyrimÄ arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Skundžiamoje teismo nutartyje nenurodyta jokių motyvų apie didelės apimties tyrimo reikalingumÄ arba sunkumÄ nustatyti tam tikras aplinkybes. Teismas formaliai grÄ Å¾indamas bylÄ institucijai nesinaudojo savo teisėmis, numatytomis ANK 640 straipsnyje.

3.2. Teismas pasigedo policijos tyrėjo M. Ž. tarnybiniuose praneÅ¡imuose ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. Č. skunde nurodytų asmenų apklausų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tyrėjas M. Ž. 2020 m. liepos 2 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, jog aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes apklausė kaimo gyventojus. R. B. teigė matęs po kaimÄ lakstantį ne vienÄ Å¡unį. R. S. patvirtino ne kartÄ kaime mačiusi lakstantį palaidÄ S. Č. Å¡unį, jis yra didelis, smėlio spalvos kailiu.

R. G. patvirtino tiesiogiai mačiusi, kaip 2020 m birželio 23 d. 15.30 val., didelis Å¡uo, kurio kailis smėlio spalvos, sudraskė bÅ«doje buvusį dukters E. G. Å¡unį, iÅ¡siaiÅ¡kino, kad Å¡is Å¡uo priklauso S. Č., o kitÄ dienÄ nuvykusi į S. Č. sodybÄ , voljere atpažino Å¡unį, kuris buvo atbėgęs į kiemÄ ir sudraskė E. G. Å¡uniukÄ . Kitame tos pačios dienos tarnybiniame praneÅ¡ime policijos tyrėjas M. Ž. nurodė, kad bendravo su liudytoju B. Z., kuris nurodė, jog 2020 m. birželio 23 d., nuo 8.30 val. iki 18 val., pas S. Č. remontavo kombainÄ .

Per tÄ laikÄ S. Č. du Å¡unys buvo voljere, jie nėra iÅ¡leidžiami vieni be priežiÅ«ros. Policijos apklausta liudytoja L. S. parodė, kad pas jÄ Ä¯ namų kiemÄ , (duomenys neskelbtini), buvo atbėgęs didelis smėlio spalvos Å¡uo, jos žiniomis, jis priklauso S. Č.. I. S. dukra su Å¡iuo Å¡uniu žaidė, telefone turi iÅ¡saugojusi jo nuotraukÄ . Kita liudytoja V. K. parodė, kad 2020 m. birželio 23 d., apie 13.30 val., į jos kiemÄ , esantį (duomenys neskelbtini), buvo atbėgęs didelis Å¡uo, jo kailis Å¡viesiai rudos spalvos.

Å is Å¡uo palaidas lakstė jau ne pirmÄ kartÄ . Teismas nepagrįstai įžvelgė ANK nuostatų pažeidimÄ , nes, galbÅ«t reikÅ¡mingas aplinkybes galintys paliudyti asmenys, buvo apklausinėjami ne suraÅ¡ant liudytojų apklausos protokolus, tačiau pokalbių su jais turinį užfiksuojant tarnybiniuose praneÅ¡imuose, t. y. tinkamai neatliekant ir neįforminant minėtų asmenų apklausų. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti;

Å¡ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

PrieÅ¡ingai, nei nurodė teismas, duomenys, turintys reikÅ¡mės teisingai bylai iÅ¡nagrinėti, yra fiksuojami ir suraÅ¡omuose tarnybiniuose praneÅ¡imuose. Nėra pagrindo netikėti tuo, kÄ policijos tyrėjas užfiksavo savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose, tad nebuvo jokio tikslo apie tÄ patį apklausinėti liudytojus tam, kad bÅ«tų užfiksuoti analogiÅ¡ki liudijimai. Apylinkės teismas, tikrindamas byloje esančius duomenis, Å¡iuos asmenis galėjo apklausti kaip liudytojus. Be to, apelianto teigimu, nepagrįsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kuriems pritarė apylinkės teismas, kad neva jam nebuvo suteikta galimybė pateikti bylai reikÅ¡mingus įrodymus, tačiau jis buvo apklaustas suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ ir turėjo visas galimybes pateikti pareigÅ«nui duomenis, kurie, jo manymu, turėtų bÅ«ti patikrinti (surinkti).

Taip pat, teismo nuomone, byloje turėjo bÅ«ti specialisto iÅ¡vados dėl E. G. Å¡uns nugaiÅ¡imo priežasties bei apklaustas Å¡uns žaizdų operacijÄ atlikęs klinikų veterinaras. Tačiau nukentėjusioji policijai pateikė 2020 m. sausio 9 d. Å¡uns pardavimo sutartį, iÅ¡ jos matyti, kad E. G. „Džeko Raselo terjerÄ â€œ, vardu T., įsigijo iÅ¡ veisėjos už 400 Eur, pateikė dokumentÄ apie tai, kad 2020 m. kovo 4 d. Å¡uo buvo paženklintas ir įregistruotas, taip pat pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ligos istorijos iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ jo matyti Å¡uns gydymo paslaugos, už kurias iÅ¡ viso buvo sumokėta 259,19 Eur (pridėti 2 kvitai), pateikė iki įvykio buvusio sveiko Å¡uns nuotraukas ir po apdraskymo sužaloto Å¡uns nuotraukas, S. Č. voljere laikomo Å¡uns nuotraukÄ .

Nagrinėjama veika nėra smurtinis nusikaltimas prieš žmogų, todėl įprastai teismo medicinos ekspertizės ar specialisto išvados neatliekamos. Nėra abejonių, kad iki tol sveikas buvęs nukentėjusiosios šuo nugaišo nuo kito šuns mirtinų įkandimų, todėl specialisto išvada šuns mirties priežasčiai nustatyti visiškai nereikalinga ir būtų perteklinė.

3.3. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas teigė, jog administracinio nusižengimo byloje E. G. nebuvo apklausta apie Å¡uns sužalojimÄ ir žalos dydį, nepripažinta nukentėjusiÄ ja (ANK 578 straipsnio 1 dalis), o žalos suma nepagrįsta raÅ¡ytiniais įrodymais. Tačiau nukentėjusioji visas jai žinomas aplinkybes iÅ¡dėstė 2020 m. birželio 24 d. protokole–pareiÅ¡kime, taip pat pateikė minėtus duomenis. Å ių duomenų visiÅ¡kai pakanka nustatyti, jog nukentėjusiajai buvo padaryta žala, kurios dydis veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Tai, kad E. G. nebuvo pripažinta nukentėjusiÄ ja, administracinėn atsakomybėn patraukto S. Č. kaltumo nepaneigia, o dėl jai padarytos turtinės žalos priteisimo klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas civilinio proceso tvarka.

3.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad tai, jog S. Č. nesutinka su Institucijos vertinimo rezultatu, dar nereiÅ¡kia, kad nutarime nepateikti sprendimo priėmimo motyvai. Priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo motyvuotas, nurodant padaryto pažeidimo esmę. IÅ¡ nutarimo turinio taip pat matyti, kad administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjantis pareigÅ«nas iÅ¡dėstė bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. apibrėžė S. Č. teikiamo kaltinimo ribas ir jas teisiÅ¡kai įvertino. Tai, kad S. Č. buvo suprantamas pareikÅ¡to kaltinimo turinys matyti ir iÅ¡ pateikto skundo, jame jis iÅ¡dėstė aiÅ¡kius ir iÅ¡samius argumentus, kodėl nesutinka su nubaudimu pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Nei suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , nei priimant administracinio nusižengimo nutarimÄ S. Č. jokių praÅ¡ymų ar pageidavimų dėl papildomų įrodymų, kuriuos paminėjo tik savo skunde dėl Institucijos nutarimo, nepateikė. Å ie argumentai paneigia, kad ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pareigÅ«nas neiÅ¡tyrė ir motyvuotai neįvertino bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, tuo pažeisdamas ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

3.5. Apeliantas nurodo, kad ANK 346 straipsnio blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymÄ , todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas minėto teisės akto pažeidimas. Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos gyvÅ«nų laikytojų pareigos:

1) nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga;

2) laikytis Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvÅ«nų gerovę ir apsaugÄ , reikalavimų;

3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui;

4) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šios aplinkos ir žmonių saugumo užtikrinimo priemonės yra detalizuojamos konkrečiomis gyvūnų laikymo taisyklėmis konkrečios savivaldybės teritorijoje, apibrėžiant gyvūnų laikymo taisykles tiek privačiose valdose, tiek ir viešose teritorijose. Remiantis Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-535 patvirtintų Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių 4.3 punktu, gyvūnų laikytojai, įskaitant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatytas pareigas, turi užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui.

Remiantis Å¡ių taisyklių 35 punktu, voljeras, narvas ar kiti įrenginiai, kuriuose laikomi Å¡unys, turi bÅ«ti tokio aukščio ir įrengti taip, kad juose laikomi Å¡unys negalėtų iÅ¡ jų iÅ¡Å¡okti ar kitu bÅ«du pabėgti, o pagal Å¡ių taisyklių 38 punktÄ , žemės valdoje Å¡unys gali bÅ«ti laikomi nepririÅ¡ti, jei užtikrinama, kad Å¡unys iÅ¡ jos neiÅ¡eis (pvz., žemės valdoje, aptvertoje tvora su įrengtais vartais, kuriais užtikrinama, kad Å¡unys iÅ¡ žemės valdos neiÅ¡eis).

Tokiu atveju matomoje vietoje (pvz., prie vartų) turi būti įspėjamasis ženklas su ar be užrašo, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie tokios žemės valdos įėjimo rekomenduojama įrengti priemonę (pvz., skambutį) žemės valdoje esantiems asmenims pakviesti. Institucijos 2020 m. liepos 2 d. nutarime yra aiškiai nurodytas Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 3 d.

įsakymu Nr. A1-535, 38 punktas, kurio pažeidimas inkriminuotas S. Č., todėl nepagrįstas ir pertekliniu laikytinas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų reikalavimas, kad Institucijos nutarime dar ir būtų perrašytas šio punkto turinys. Apelianto tvirtinimu, Institucijos surašytas nutarimas atitinka jo turiniui keliamus ANK 618 straipsnio reikalavimus. Be to, apelianto teigimu, net jei būtų pagrindas išvadai, jog Institucijos nutarime nebuvo pakankamai aprašyti byloje surinkti įrodymai, nebuvo atliktas jų vertinimas, nors ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog ne teismo tvarka išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, šis trūkumas neabejotinai galėjo būti ištaisytas teisme.

TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliantas daro vadovaudamasis proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principais, administracinių nusižengimų bylų teisenai keliamais uždaviniais – laiku, visapusiÅ¡kai, pilnai bei objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes. Ä®vertinti byloje surinktus įrodymus, jų patikimumÄ , pakankamumÄ bei padaryti teisines iÅ¡vadas dėl S. Č. kaltės padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ galėjo ir skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas, kuris administracinių nusižengimų bylų teisenoje negali bÅ«ti tik „pasyvus“ stebėtojas.

3.6. Vertindamas byloje esančius duomenis, apeliantas teigia, kad Institucija paminėtų teisės normų laikėsi ir jų nepažeidė, nustatė visas bylai reikÅ¡mingas esmines aplinkybes, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei, juos tinkamai įvertinusi, pagrįstai konstatavo, jog S. Č. kaltė padarius jam inkriminuotÄ ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusižengimÄ yra visiÅ¡kai įrodyta. Tokios pareigÅ«nų iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes, o vien tai, kad S. Č. nepripažįsta savo kaltės ir nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu, savaime nereiÅ¡kia, kad Institucija neiÅ¡tyrė ir motyvuotai neįvertinto aplinkybių, kurios yra reikÅ¡mingos bylai visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti ir teisingam sprendimui priimti. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ laikinai atliekanti Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK Veiklos skyriaus virÅ¡ininko funkcijas R. Å . palaiko pareiÅ¡kėjos E. G. atstovo advokato T. Leščinsko apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o jį tenkinti.

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

7. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad iÅ¡nagrinėjęs bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima sprendimÄ panaikinti nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ . Å is sprendimas priimamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomÄ bylos aplinkybių tyrimÄ arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

9. Pažymėtina, kad tai, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, nereiÅ¡kia, jog teismui galima perkelti pareigÄ iÅ¡ esmės atlikti visÄ tyrimÄ administracinio nusižengimo byloje. Å iuo atveju reikalinga atlikti ne pavienius veiksmus, bet visapusiÅ¡kÄ , didelės apimties papildomÄ bylos aplinkybių tyrimÄ , kuris iÅ¡samiai aptartas skundžiamoje nutartyje, ir iÅ¡ esmės Institucijos nebuvo atliktas.

Atkreiptinas dėmesys, kad net Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo M. Ž. tarnybiniai praneÅ¡imai, kuriuose tik formaliai užfiksuoti žodiniai pokalbiai su keliais S. Č. ir E. G. kaimynais, suraÅ¡yti tik 2020 m. liepos 2 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai 8.52 val. S. Č. jau buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, o 9.03 val. jam priimtas nutarimas. Taip pat skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra specialisto iÅ¡vados dėl E. G. priklausančio „Džeko Raselo terjero“ veislės Å¡uns nugaiÅ¡imo priežasties, tačiau S. Č. inkriminuota, kad „Džeko Raselo terjero“ veislės Å¡uo T. nugaiÅ¡o bÅ«tent nuo jam priklausančio Å¡uns padarytų sužalojimų.

Todėl neabejotinai jau Institucija, priėmusi nutarimÄ , galėjo nustatyti Å¡uns nugaiÅ¡imo priežastį tik remdamasi objektyviais duomenimis, tačiau tokių neturėjo. Å iuo atveju „Džeko Raselo terjero“ veislės Å¡uns T. ligos istorijos iÅ¡raÅ¡e nurodyta preliminari diagnozė „Kastinės žaizdos“ ir, už kokias paslaugas sumokėta. Pažymėtina, kad iÅ¡ ligos istorijos iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad Å¡uniui buvo atlikta operacija, tačiau nurodyta „Pilvo sienos iÅ¡varža“.

Tokie duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog buvo atlikta operacija, tiesiogiai susijusi su sukandžiojimu, ir Å¡uo nugaiÅ¡o bÅ«tent dėl kastinių žaizdų, o ne kitos diagnozės. Akivaizdu, kad Å¡uns nugaiÅ¡imo priežasčiai nustatyti bÅ«tinos specialios žinios. Tačiau Å¡iuo atveju neapklaustas net veterinaras, atlikęs Å¡uniui operacijÄ , kad po to bÅ«tų galima spręsti klausimÄ ir dėl galbÅ«t papildomo tyrimo atlikimo Å¡uns nugaiÅ¡imo priežasčiai nustatyti ir panaÅ¡iai.

10. Esant nustatytų aplinkybių visumai, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad byloje nustatyti pažeidimai yra esminiai procesiniai pažeidimai, nes sutrukdė visapusiÅ¡kai, objektyviai iÅ¡tirti bylÄ ir priimti motyvuotÄ nutarimÄ , todėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir E. G. atstovo advokato Tomo Leščinsko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė