Legislator Case Law & Legislation
84aa4d8f-9357-48b3-8cfe-a2a3d6d7a0c7 AI generated

84aa4d8f-9357-48b3-8cfe-a2a3d6d7a0c7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 84aa4d8f-9357-48b3-8cfe-a2a3d6d7a0c7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė PareiÅ¡kėjos L. J. ir L. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamos pripažinti BUAB „Jutaris“ bankrotÄ tyčiniu.Nurodė, kad jau nuo 2014 m. UAB „Jutaris“ dirbo nuostolingai, buvo nemoki, tačiau bendrovės vadovai nevykdė įstatyme jiems nustatytos pareigos laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo. Bendrovės vadovai bankroto administratoriui taip pat neperdavė visų įmonės dokumentų. Å ie veiksmai vertintini kaip siekis nuslėpti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus.Be to, 2016 m. sausio 19 d. buvo įsteigta nauja įmonė UAB „Imonta“, kuriÄ valdo Rusijos pilietis V.

Legislator headnote

AI generated

84aa4d8f-9357-48b3-8cfe-a2a3d6d7a0c7 · Lietuvos apeliacinis teismas: B., UAB „Imonta“ taip pat turi įsiskolinimÄ VSDFV, kuris siekia 1 577,22 EUR. Taigi, teismo vertinimu, akivaizdu, kad, UAB „Jutaris“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , įmonės veikla buvo perkelta į naujai įsteigtÄ Ä¯monę, su kuria neabejotinai yra susijęs V. B., o tai sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad V. B., ar kiti su juo susiję asmenys, elgiasi neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai. Nustatęs minėtas aplinkybes teismas konstatavo, kad, remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punktu, UAB „Jutaris“ yra taikytina tyčinio bankroto prezumpcija.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1100-823/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01199-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal suinteresuotų asmenų V. R. ir V. B. (V. B.) atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-548-794/2017, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jutaris“ bankrotas pripažintas tyčiniu, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjos L. J. ir L. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamos pripažinti BUAB „Jutaris“ bankrotÄ tyčiniu.Nurodė, kad jau nuo 2014 m. UAB „Jutaris“ dirbo nuostolingai, buvo nemoki, tačiau bendrovės vadovai nevykdė įstatyme jiems nustatytos pareigos laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo. Bendrovės vadovai bankroto administratoriui taip pat neperdavė visų įmonės dokumentų. Å ie veiksmai vertintini kaip siekis nuslėpti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus.Be to, 2016 m. sausio 19 d. buvo įsteigta nauja įmonė UAB „Imonta“, kuriÄ valdo Rusijos pilietis V.

B., kuris anksčiau buvo UAB „Jutaris“ vienintelis akcininkas ir vadovas. Kaip ir UAB „Jutaris“, UAB „Imonta“ salonas įsikÅ«ręs prekybinio centro „Banginis“ pirmo aukÅ¡to patalpose, įmonė taip pat užsiima virtuvės baldų gamyba (net virtuvės baldų pavyzdžiai ir reklama ant lango, kurioje yra UAB „Jutaris“ logotipas, tokie patys, kokie buvo UAB „Jutaris“ salone). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Jutaris“ perkėlė savo veiklÄ Ä¯ kitÄ tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtÄ Ä¯monę.Suinteresuotas asmuo V.

R. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl UAB „Jutaris“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėjos, jis, kaip UAB „Jutaris“ direktorius, nepraleisdamas protingų terminų, kreipėsi tiek į UAB „Jutaris“ vienintelį akcininkÄ dėl bendrovės mokumo atkÅ«rimo, tiek į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo. PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjos, V. R. perdavė bankroto administratoriui visus turimus įmonės dokumentus (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina 2016 m. rugpjūčio 19 d. dokumentų priėmimo - perdavimo aktas).

Pažymėjo, kad jis neturi jokių duomenų apie BUAB „Jutaris“ veiklos perkėlimÄ Ä¯ kitÄ Ä¯monę.Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ dėl UAB „Jutaris“ bankroto pripažinimo tyčiniu prašė sprendimÄ Å¡iuo klausimu priimti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, jog nuo 2015 m. gruodžio mėnesio sutriko UAB „Jutaris“ socialinio draudimo įmokų mokėjimai, dėl ko buvo pritaikytos priverstinio poveikio priemonės, tačiau bendrovės skola iki Å¡iol nėra iÅ¡ieÅ¡kota.Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas su pareiÅ¡kimu dėl UAB „Jutaris“ bankroto pripažinimo tyčiniu sutiko, prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad bendrovės 6 599,20 EUR mokestinė nepriemoka atsirado 2015 m. Ä®monės vadovai galėjo ir turėjo atsiskaityti su valstybės biudžetu, tačiau galimai pasirinktinai atsiskaitė su paskesnės eilės kreditoriais.BUAB „Jutaris“ bankroto administratorė UAB „Vista Business Solutions“ bei kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ dėl UAB „Jutaris“ bankroto pripažinimo tyčiniu nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi pripažino BUAB „Jutaris“ bankrotÄ tyčiniu.

Teismas nustatė, kad, nors UAB „Jutaris“ bankroto byla buvo iÅ¡kelta tik 2016 m. liepos 20 d., VÄ® Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami nuo 2014 metų. V. B., kaip įmonės vadovas, privalėjo tinkamai, pagal įstatymų reikalavimus, vykdyti įmonės vadovo pareigas, įskaitant ir pareigÄ saugoti įmonės veiklos dokumentus, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti įmonės veiklos rezultatus bei tikrÄ sias įmonės nemokumo priežastis. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog iki Å¡iol, t. y. praėjus ilgam laikotarpiui nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo, visi įmonės dokumentai ir turtas bankroto administratoriui nėra perduoti.

Å iuo atveju net nėra žinoma, kur ir pas kÄ yra visi įmonės dokumentai ir ar jie yra iÅ¡saugoti. Teismas sutiko su suinteresuotu asmeniu V. R., kuris buvo paskutinis UAB „Jutaris“ vadovas (nuo 2016 m. kovo 24 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo), kad jis per pakankamai protingÄ terminÄ kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir perdavė administratoriui dalį įmonės dokumentų. Tačiau Å¡ios aplinkybės, teismo vertinimu, neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nes dar 2015 m., įmonei vadovaujant V.

B., UAB „Jutaris“ veikla buvo netinkamai organizuojama.Viešųjų registrų duomenimis 2016 m. liepos 19 d. UAB „Jutaris“ skola VSDFV biudžetui sudarė 4 258,26 EUR ir nuolat augo, skola VMI sudarė 62 87,25 EUR. Byloje esantys Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos sprendimai patvirtina, kad UAB „Jutaris“ įsiskolinimai darbuotojams ir užsakovams susidarė dar 2015 metais, t. y.

įmonę valdant V. B.. Å ias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti V. N. bei R. Z.. Teismas sprendė, kad dar 2015 m. tuometinis įmonės vadovas V. B., neabejotinai žinodamas apie sunkiÄ Ä¯monės finansinę padėtį, privalėjo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Teismas konstatavo, kad įmonės valdymo organai nesirÅ«pino įmonės veikla, neužtikrino tinkamo įmonės veiklos dokumentų archyvavimo ir apsaugos. Buvusių įmonės vadovų nesuinteresuotumas bylos baigtimi taip pat patvirtina, kad įmonės vykdoma buhalterinė apskaita neatitiko Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) reikalavimų ir dėl to sÄ moningai vengiama visų įmonės dokumentų ir turto perdavimo administratoriui, arba dokumentai be svarbių priežasčių apskritai nėra iÅ¡saugoti, kas įrodo aplaidų ir (arba) netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, kad BUAB „Jutaris“ valdymo organai netinkamai vykdė savo pareigas, dėl ko įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai nei buvo tinkamai saugomi, nei buvo perduodami laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl yra pagrindas pripažinti UAB „Jutaris“ bankrotÄ tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.Teismas pažymėjo, kad UAB „Jutaris“ buvo kryptingais veiksmais vedama prie nemokumo bei bankroto, o kreditoriams buvo užkirstas kelias gauti savo reikalavimų patenkinimÄ .

UAB „Jutaris“ ilgÄ laikÄ darbuotojams nemokėjo sutarto darbo užmokesčio, o užsakovams nebuvo atliekami numatyti darbai. VieÅ¡o registro duomenimis nustatyta, kad UAB „Imonta“ akcininku, be kitų asmenų, buvo ir V. B., kuris buvo tiek UAB „Jutaris“ vadovas, tiek Å¡ios bendrovės akcininkas. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais ir byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Imonta“ vykdo analogiÅ¡kÄ veiklÄ , kuriÄ vykdė UAB „Jutaris“, tose pačiose patalpose, įmonės užsakymus priima tas pats V.

B., UAB „Imonta“ taip pat turi įsiskolinimÄ VSDFV, kuris siekia 1 577,22 EUR. Taigi, teismo vertinimu, akivaizdu, kad, UAB „Jutaris“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , įmonės veikla buvo perkelta į naujai įsteigtÄ Ä¯monę, su kuria neabejotinai yra susijęs V. B., o tai sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad V. B., ar kiti su juo susiję asmenys, elgiasi neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai. Nustatęs minėtas aplinkybes teismas konstatavo, kad, remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punktu, UAB „Jutaris“ yra taikytina tyčinio bankroto prezumpcija.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Suinteresuotas asmuo V. B. atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti pareiÅ¡kėjų L. J. ir L. K. pareiÅ¡kimÄ kaip nepagrįstÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas ginčijamoje nutartyje klaidingai nurodė, kad suinteresuotas asmuo V. B. buvo tinkamai ir laiku informuotas apie vykusį teismo posėdį dėl BUAB „Jutaris“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kadangi suinteresuotam asmeniui nebuvo įteiktas nei teismo praneÅ¡imas apie 2017 m. kovo 29 d. teismo posėdį, nei pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui, prieš tai nepasinaudojus kitais įstatymo leidėjo suteiktais dokumentų įteikimo būdais ir dokumentus apeliantui įteikus viešo paskelbimo būdu, buvo nepagristai apribotos suinteresuoto asmens V. B. galimybės civiliniame procese būti išklausytam. Suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų dėl BUAB „Jutans“ bankroto bylos bei įmonės vadovo pareigų.Teismas nei suinteresuoto asmens V. B., nei V. R. veiksmuose nenustatė tyčios elemento, nors būtent tyčia turėtų būti pagrindinis vertinimo aspektas sprendžiant, ar įmonės bankrotas buvo tyčinis.

PrieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, suinteresuotas asmuo V. B. dėjo maksimalias pastangas, siekdamas užtikrinti BUAB „Jutaris“ mokumÄ ir galimybes funkcionuoti, o sudaryti sandoriai bei kitokia įmonės veikla atitiko protingÄ komercinės veiklos rizikÄ .Pareiga Juridinių asmenų registrui pateikti finansinių ataskaitų rinkini už 2015 m. kilo ne anksčiau nei iki 2016 m. birželio 1 d. Atsižvelgus į tai, kad jau 2016 m pradžioje įmonės finansinė bÅ«klė ėmė sunkėti, dėl Å¡ių priežasčių bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys už 2015 m.

Juridinių asmenų registrui pateiktas nebuvo. Taigi, pirmosios instancijos teismo argumentai, jog finansines atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti nuo 2014 m., yra nepagrįsti. Finansines atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti tik 2016 m. (už 2015 m.) dėl objektyvių priežasčių t. y bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Aptartos aplinkybės taip pat nereiÅ¡kia ir negali reikÅ¡ti bendrovės vadovų tyčinių veiksmų. Nors 2016 m. liepos 19 d. BUAB „Jutaris“ skola VSDFV biudžetui sudarė 4 258, 26 EUR, o skola VMI – 6 287,25 EUR, kas virÅ¡ijo pusę įmones turto ir tokia įmonės finansine padėtis bei negalėjimas įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų sudarė pagrindÄ Ä¯monę pripažinti nemokia, tačiau tai nesÄ lygojo pagrindų įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Atsiradę bendrovės skoliniai įsipareigojimai sietini iÅ¡imtinai tik su verslo nesėkme. Å iuo atveju teismas nepateikė jokių objektyvių argumentų, pagrindžiančių suinteresuoto asmens tyčinius veiksmus. V. B. veikė įprastos verslo rizikos ribose, buvo lojalus BAUB „Jutaris“ interesams ir kartu su V. R. siekė vienintelio tikslo – iÅ¡gyventi itin sudėtingÄ Ä¯monei laikotarpį bei tęsti veiklÄ .Suinteresuotas asmuo bankroto administratorei UAB „Vista Business Solutions“ yra perdavęs visus BUAB „Jutaris“ dokumentus ir turtÄ , jokių pretenzijų dėl turto ir dokumentų perdavimo bankroto administratorė suinteresuotam asmeniui nėra pareiÅ¡kusi.

Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnį, nustatantį teismo pareigÄ priimant sprendimÄ Ä¯vertinti įrodymus, ir CPK 270 straipsnį, nustatantį teismui pareigÄ sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti argumentus, dėl kurių teismas, kuriuos nors įrodymus, Å¡iuo atveju dokumentų perdavimo – priėmimo aktÄ , atmeta.Teismas, spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, neatsižvelgė ir neįvertino Å¡io instituto tikslų bei bankroto pripažinimo tyčiniu įtakos nagrinėjamai bylai, todėl, pripažindamas BUAB „Jutaris“ bankrotÄ tyčiniu, neužtikrino proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimo.

BUAB „Jutaris“ buvo įregistruota 2014 m. birželio 19 d., bankroto byla jai iÅ¡kelta 2016 m. liepos 20 d. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė veiklÄ vykdė 25 mėnesius, bankroto administratorė turi visas galimybes patikrinti visus per 36 mėnesius sudarytus sandorius, nepagristai netaikant bankroto pripažinimo tyčiniu instituto.Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad UAB „Imonta“ buvo perduotas BUAB „Jutaris“ turtas, nebaigtos vykdyti sutartys ir/ar reikalavimo teisės, perkelti darbuotojai.

PrieÅ¡ingai nei nurodoma ginčijamoje nutartyje, byloje nėra pateikia jokių įrodymų, objektyviai pagrindžiančių, kad UAB „Imonta“ veiklÄ vykdo tose pačiose patalpose. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ Juridinių asmenų registro duomenų, UAB „Imonta“ buveine registruota adresu (duomenys neskelbtini). Tapati įmonių veikla pati savaime negali reikÅ¡ti tyčinio bankroto požymio ar ryÅ¡io su įmones nemokumu.Suinteresuotas asmuo V. R. atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjų L.

J. ir L. K. pareiÅ¡kimÄ dėl BUAB „Jutaris“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti tik pavieniai faktinių aplinkybių epizodai, tariamai pagrindžiantys tyčinio bankroto faktÄ (pvz. nesikreipimas laiku į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo, tariamas aplaidus dokumentų tvarkymas bei veiklos perkėlimas į kitÄ Ä¯monę), tačiau nei pareiÅ¡kėjų pateiktame pareiÅ¡kime, nei ginčijamoje nutartyje nėra iÅ¡dėstyta nei vieno motyvo ar argumento, patvirtinančio, kad BUAB „Jutaris“ buvo privesta prie bankroto tyčia, t. y. sÄ moningai blogai valdant bendrovę ir to siekiant.

Ginčijama nutartis sukoncentruota tik į atskiras faktinių aplinkybių grupes, tačiau jos niekaip nėra susiejamos su buvusiu valdymo organų ar dalyvių siekiu sÄ moningai privesti įmonę prie nemokumo situacijos bei kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, siekiant asmeninės naudos sau. PareiÅ¡kėjų pozicija, kad BUAB „Jutaris“ buvo privesta prie bankroto tyčia, iÅ¡ esmės yra grindžiama vien tik faktu, kad BUAB „Jutaris“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Tačiau juridinio asmens nemokumo faktas ir su nemokumu susijusios faktinės aplinkybės nereiÅ¡kia ir negali reikÅ¡ti, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, jeigu pareiÅ¡kėjai neįrodo, jog nemokumo padėtis kilo dėl sÄ moningo blogo juridinio asmens valdymo, siekiant bendrovės nemokumo ir kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo bei naudos sukÅ«rimo sau.

Tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje. Aplinkybė, kad bendrovė turėjo įsiskolinimų darbuotojams bei kreditoriams tik patvirtina, kad įmonės finansinė padėtis buvo bloga (dėl ko jai iÅ¡kelta bankroto byla), tačiau nepagrindžia ir negali pagrįsti, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia.Nagrinėjamu atveju neegzistavo ir nebuvo įrodyti nei buvusių valdymo organų, nei dalyvių neteisėti veiksmai t. y. netinkamas įmonės valdymas bei delsimas paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Kaip pažymėjo ir pats pirmosios instancijos teismas, BUAB „Jutaris“ direktorius V. R. laiku, nepraleisdamas protingų terminų, kreipėsi tiek į BUAB „Jutaris“ vienintelį akcininkÄ dėl bendrovės mokumo atkÅ«rimo, tiek į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Kaip matyti iÅ¡ bankroto byloje pateiktų dokumentų, naujam direktoriui nuo 2016 m. kovo 10 d. pradėjus eiti bendrovės vadovo pareigas ir susipažinus su UAB „Jutaris“ finansiniais rodikliais, buvo imtasi visų priemonių bendrovės finansiniam mokumui atkurti.

BUAB „Jutaris“ direktorius 2016 m. gegužės 2 d. praneÅ¡imu raÅ¡tiÅ¡kai kreipėsi į bendrovės vienintelį akcininkÄ V. B., informuodamas apie sunkiÄ bendrovės finansinę padėtį bei praÅ¡ydamas imtis visų įmanomų priemonių bendrovės mokumui atkurti. Atsižvelgdamas į tai, kad, dedant maksimalias pastangas, bendrovės mokumas nebuvo atkurtas, įgyvendindamas savo pareigas ir vadovaudamasis Ä®BÄ® įtvirtintomis nuostatomis, bendrovės direktorius 2016 m. birželio 15 d. kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo.

Laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 10 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo V. R. veikė iÅ¡imtinai bendrovės interesais, tinkamai organizuodamas bendrovės veikiÄ bei kartu su bendrovės akcininku dėdamas maksimalias pastangas bendrovės finansiniam mokumui atkurti.Pirmosios instancijos teismas netyrė pateiktų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad BUAB „Jutaris“ direktorius V. R. vykdė visus teismo įpareigojimus – tinkamai bendradarbiavo su bankroto administratoriumi bei perdavė visÄ turimÄ bendrovės turtÄ ir dokumentus.

Vilniaus apygardos teismas buvo informuotas, kad bankroto administratorė UAB „Vista Business Solutions“ ir bendrovės vadovas po bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2016 m. rugpjūčio 19 d. pasirašė dokumentų priėmimo – perdavimo aktÄ , kuris patvirtina bendrovės antspaudo ir visų dokumentų bankroto administratoriui perdavimo faktÄ . Nors bankroto administratorius buvo suklaidintas (įmonė įregistruota ir veikia tik nuo 2014 m. antros pusės, tad akivaizdu, kad įmonės dokumentų apimtis nebuvo didelė) ir kreipėsi į antstolį dėl supaprastinto bankroto procedÅ«ros ir likusio turto perdavimo, tačiau, kaip bendrovės direktorius nurodė 2016 m. gruodžio 12 d. atsakyme antstoliui S. M., visas bendrovės turtas buvo tinkamai ir laiku perduotas bankroto administratoriui.

Tai reiÅ¡kia, kad visos turto ir dokumentų perdavimo procedÅ«ros buvo tinkamai ir laiku įgyvendintos – perdavus turtÄ ir pateikus minėtÄ paaiÅ¡kinimÄ , bankroto administratoriui papildomų klausimų dėl BUAB „Jutaris“ turto perdavimo nebekilo. Tai patvirtina ir pirmosios instancijos teismui pateikta bankroto administratoriaus pozicija, kad nagrinėjamu atveju praÅ¡ymas pripažinti bankrotÄ tyčiniu nėra pagrįstas, bei aplinkybė, kad bendrovei vykdomas supaprastintas bankroto procesas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad BUAB „Jutaris“ dokumentai iki Å¡iol bankroto administratorei nėra tinkamai perduoti, tokiu bÅ«du netirdamas ir nevertindamas byloje pateiktų įrodymų bei pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.Suinteresuotam asmeniui V.

R. nėra ir negali bÅ«ti žinoma apie jokį UAB „Jutaris“ veiktos perkėlimÄ Ä¯ kitÄ Ä¯monę. Bendrovės finansinė bÅ«klė buvo prasta, todėl V. R. nedelsdamas atliko visus teisės aktuose nustatytus veiksmus dėl bendrovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taip pat tinkamai įgyvendino visas bankrutuojančios bendrovės vadovui Ä®BÄ® nustatytas pareigas po nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos. Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl įmonės veiklos perkėlimo, vadovavosi tik pareiÅ¡kėjų pateiktu užsakomuoju žiniasklaidos straipsniu bei pareiÅ¡kėjų vienaÅ¡aliÅ¡kais teiginiais.

Jokių objektyvių įrodymų ar motyvų, patvirtinančių IBÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas sÄ lygas dėl veiklos perkėlimo, pareiÅ¡kėjos nei teismui, nei suinteresuotiems asmenims nepateikė, kadangi tokie įrodymai neegzistuoja – nei bendrovės veikla, nei turtas, nei darbuotojai, suinteresuoto asmens žiniomis, nebuvo perkelti į jokiÄ kitÄ Ä¯monę.PareiÅ¡kėjos L. J. ir L. K. atsiliepimu į suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus su skundais nesutinka bei praÅ¡o juos atmesti.

Pareiškėjų atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjoms tapo žinoma, kad Vilniaus miesto 1 policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Imonta“ ir jos valdymo organų bei akcininko V. B. veiklos.Dėl areštuoto UAB „Jutaris“ turto, kuris galimai buvo perkeltas į UAB „Imonta“, pažymėtina, kad bylos Nr. B2-548-794/17 II tomo 92 lape yra pažymėta, jog nuo 2016 m. kovo 23 d. turtui buvo taikytas areštas, o kilnojamo turto saugotoju paskirtas buvęs BUAB „Jutaris“ direktorius ir vienintelis akcininkas V.

B.. AreÅ¡tuotas turtas V. R., areÅ¡to galiojimo metu, t. y. 2016 m. kovo 9 d. tapus UAB „Jutaris“ direktoriumi, saugoti perduotas nebuvo.Pagal 2016 m. rugpjūčio 18 d. dokumentų perdavimo - priėmimo aktÄ (II tomas, b. l.

94) likusieji BUAB „Jutaris“ finansinės atsakomybės dokumentai yra pas finansinę atsakomybę tvarkiusiÄ UAB „Proximum nexum“, bet telefoninio pokalbio metu UAB „Proximum nexum“ darbuotoja, tvarkiusi UAB „Jutaris“ dokumentus, paneigė Å¡itÄ informacijÄ .IÅ¡ VÄ® Registro centro iÅ¡rašų matyti, kad nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2015 m. spalio 20 d. UAB „Jutaris“ papildomais įnaÅ¡ais iki 42 020 EUR padidino įstatini kapitalÄ , tačiau nėra aiÅ¡ku, kokiu tikslu tai buvo padaryta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, teismui sprendus, kad egzistuoja Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis (bendrovės valdymo organai netinkamai vykdė savo pareigas, dėl ko įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo tinkamai saugomi bei nebuvo perduodami laikantis teisės aktų reikalavimų) bei Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija (bendrovės valdymo organai, siekdami iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, perkėlė verslÄ ir turtÄ Ä¯ naujÄ Ä¯monę), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).Ä®BÄ® 20 straipsnyje detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu.

Tačiau Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tokia iÅ¡vada, be kita ko, darytina iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalies, pagal kuriÄ teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu tik esant Å¡io įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams.

Taigi, jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).IÅ¡ ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atskirus tyčinio bankroto nustatymo požymius konstatavo savarankiÅ¡kai, atsietai nuo Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamo tyčinio bankroto apibrėžimo, t. y. teismas tyčinio bankroto požymius konstatavo neįvertinęs, ar egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.IÅ¡ ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto nustatymo požymio egzistavimo sprendė konstatavęs iÅ¡ esmės dvi aplinkybes:

1) nesavalaikį pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo pateikimÄ teismui;

2) įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų netinkamÄ saugojimÄ ir jų neperdavimÄ bankroto administratorei.Kalbant apie pirmÄ jÄ teismo konstatuotÄ aplinkybę, pažymėtina, kad sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, visų pirma bÅ«tina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sÄ lygas tokiai pareigai atsirasti. Bendrovės nemokumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti įstatyme reikalaujamÄ kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma virÅ¡ytų pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės bÅ«sena pasiekė Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ nemokumo kriterijų, turėtų bÅ«ti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais Å«kines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymÄ , bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014 ir Å¡ioje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika).Å iuo atveju iÅ¡ ginčijamos pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies neįmanoma nustatyti, kuo remdamasis teismas sprendė, kad pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos UAB „Jutaris“ iÅ¡kėlimo teismui buvo pateiktas nesavalaikiai – teismo nutartyje apskritai nėra vertinama, kada bendrovės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė – bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas VÄ® Registrų centrui nuo 2014 m., niekaip nepatvirtina ir negali patvirtinti aplinkybės, kad tuo metu t. y. 2014 m. ar 2015 m. bendrovės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo. Tokios pareigos buvimo, nenustačius nei bendrovės 2015 m. turėtų įsipareigojimų dydžio, nei jų santykio su bendrovės turtu, vienareikÅ¡miÅ¡kai negali patvirtinti ir kitos ginčijamoje nutartyje nurodytos aplinkybės – įsiskolinimų darbuotojams bei užsakovams susidarymas 2015 m., ar tuo labiau bendrovės įsiskolinimų VSDFV biudžetui bei VMI dydis 2016 m. liepos 19 d.

Pažymėtina taip pat ir tai, kad, pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ ) pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis). Vien Å¡ios prievolės pažeidimo konstatavimas negali bÅ«ti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti.

Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismÄ konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimÄ , bet ir atsiskaitymų iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdymÄ pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ bei tai, kad daugiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos.

Kitų atvejų, teikiančių pagrindÄ teismui konstatuoti tyčinio bankroto požymius vien dėl aplinkybės, jog buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, įstatymas nenustato, o teismų praktika, kaip minėta, Å¡iÄ sÄ lygÄ sieja su tuo, kad, neinicijavus bankroto bylos, taip didinamos įmonės skolos ir didėja kreditorių įsipareigojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl BUAB „Jutaris“ bankroto pripažinimo tyčiniu padaryta remiantis pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nesavalaikiÅ¡kumu, nenustačius, ar dėl to iÅ¡ esmės padidėjo kreditorių reikalavimų suma ir įmonės skolos.AntrÄ jÄ tyčinio bankroto konstatavimui reikÅ¡mingÄ aplinkybę - įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų netinkamÄ saugojimÄ , jų neperdavimÄ bankroto administratorei, pirmosios instancijos teismas konstatavo pasirėmęs iÅ¡ esmės vieninteliu faktu, t. y. kad teismo nutarties dalis, kuria įmonės vadovai įpareigoti perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus ir turtÄ , buvo perduota priverstiniam vykdymui (2016 m. lapkričio 3 d. iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas), neįvertinęs byloje esančių įrodymų visumos, tarp jų ir 2016 m. rugpjūčio 18 d. dokumentų perdavimo – priėmimo akto bei 2016 m. rugpjūčio 19 d. bendrovės antspaudo perdavimo – priėmimo akto (t.

II, b. l. 93-94). Vien vykdomojo raÅ¡to dėl teismo įpareigojimo perduoti bendrovės dokumentus nevykdymo iÅ¡davimo faktas, nesant byloje kitų įrodymų, nepatvirtina teismo nutartyje nurodytų aplinkybių, o bÅ«tent, kad įmonės valdymo organai nesirÅ«pino įmonės veikla, neužtikrino tinkamo įmonės dokumentų archyvavimo ir apsaugos; ar kad įmonės vykdoma buhalterinė apskaita neatitiko BAÄ® reikalavimų, buvo vykdoma aplaidžiai. ĮBÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas prezumpcijÄ , kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitÄ Ä¯monę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklÄ vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į Å¡iÄ Ä¯monę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.

Taigi, aptariamos tyčinio bankroto prezumpcijos konstatavimui nepakanka nustatyti vien aplinkybę, kad į kitÄ , veikiančiÄ ar naujai įsteigtÄ Ä¯monę, perėjo dirbti įmonės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys, kadangi turi egzistuoti ir kita bÅ«tina sÄ lyga Å¡ios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises. Tačiau pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pastarosios sÄ lygos nekonstatavo, apsiribodamas faktu, kad UAB „Imonta“ akcininku, be kitų asmenų, buvo ir V.

B., buvęs tiek UAB „Jutaris“ vadovu, tiek Å¡ios įmonės akcininku, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų pagrindu nustatyta aplinkybe, kad UAB „Imonta“ vykdo analogiÅ¡kÄ veiklÄ tose pačiose patalpose, kuriÄ vykdė UAB „Jutaris“, o įmonės užsakymus priima tas pats asmuo V. B. (pastarÄ jÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra). Dar viena aptariamoje pirmosios instancijos teismo motyvų dalyje nurodyta aplinkybė – UAB „Imonta“ įsiskolinimo VSDFV dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, niekaip nepatvirtina Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymo sÄ lygų egzistavimo.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Ä®BÄ® nuostatas dėl tyčinio įmonės bankroto aiÅ¡kino nepagrįstai siaurai, neatsižvelgdamas į tyčinio bankroto instituto esmę, o pripažinęs BUAB „Jutaris“ bankrotÄ tyčiniu, Å¡ios savo iÅ¡vados, kaip ir iÅ¡vadų dėl atskirų tyčinio bankroto požymių egzistavimo, tinkamai nepagrindė.

Pirmosios instancijos teismui neiÅ¡tyrus ir neįvertinus visų teisingam klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė ir dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręstas klausimas dėl BUAB „Jutaris“ bankroto pripažinimo tyčiniu.Kadangi pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės iÅ¡nagrinėti bylos iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, o dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobÅ«džio byla turi bÅ«ti nagrinėjama didesne apimtimi naujais aspektais, iÅ¡reikalaujant naujus įrodymus bei papildomus paaiÅ¡kinimus, panaikinus ginčijamÄ nutartį klausimas dėl BUAB „Jutaris“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduodamas spręsti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Kadangi byla yra grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo neatskleidus jos esmės, apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto V.

B. argumentų, susijusių su jo netinkamu informavimu apie bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, n u t a r i a:          Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl BUAB „Jutaris“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.                       Teisėja                                                                                            Goda Ambrasaitė - Balynienė