84a6a75b-3148-4159-ac8d-4be5d6dc8708 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3604-283/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00290-2019-7 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 23 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

J. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos. Teismas nustatė : pareiÅ¡kėjas D. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir D. J. ) skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK, ir atsakovės atstovas), priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo kalinimo PravieniÅ¡kių PN-AK netinkamomis sÄ lygomis, atlyginti.

D. J. skunde teigė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. vasario 2 d. jam buvo tiekiamas atšalęs maistas; nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 28 d. prie žuvies kukulių negaudavo balto padažo; 2018 m. lapkričio 15 d. 2019 m. vasario 4 d. laikotarpiu kasdien nuo 6.00 val. iki 22.00 val. iš jo būdavo paimamas čiužinys ir kita patalynė, todėl negalėjo prigulti, galėjo tik sėdėti ant kieto suolo arba stovėti, kas sukėlė didelius nepatogumus, nes turi sveikatos problemų dėl nugaros skausmų.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad čiužinys ir patalynė iÅ¡ jo buvo paimami ir 2019 m. sausio 12 d. - 2019 m. sausio 28 d. laikotarpiu, kai jis sirgo, dėl ko buvo priverstas kentėti Å¡altį, o gydymas užtruko ilgiau, negu bÅ«tų trukęs tuo atveju, jei jam bÅ«tų sudarytos sÄ lygos gydytis gulint ir Å¡iltai užsiklojus. D. J. nurodė, kad 2019 m. sausio 1 d. -2019 m. sausio 27 d. laikotarpiu jam nebuvo suteikta psichologinė pagalba, nors tuo metu buvo emociÅ¡kai palūžęs, kadangi sužinojo, jog galimai yra užsikrėtęs hepatitu C.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad 2017 m. lapkričio 1 d. - 2019 m. vasario 4 d. laikotarpiu bausmę atliko kamerose Nr. 3-6, kuriose įrengti tupimi tualetai, dėl ko patyrė ypač didelius nepatogumus, kadangi serga hemarojumi. Teigė, kad kalėdamas tokiomis sÄ lygomis, patyrė didelius dvasinius bei fizinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , skausmÄ , todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės neturtinės žalos atlyginimÄ ( b. l. 2-5). Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepimu prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovės atstovas nurodė, kad, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus (toliau – Kalėjimų departamentas) 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, pareiÅ¡kėjui D. J. buvo paskirtas dietinis maitinimas. Atsakovės atstovas nurodė, kad galiojantys teisės aktai numato, jog pagamintÄ maistÄ , kuris turi bÅ«ti patiekiamas karÅ¡tas, bÅ«tina laikyti ne žemesnėje kaip 680 C temperatÅ«roje, tačiau teigė, kad tokia temperatÅ«ra nustatyta tik maisto laikymui iki dalinimo.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad maistas laikomas Å¡ilumÄ palaikančiuose induose ir tinkamos temperatÅ«ros, todėl nebuvo patiekiamas Å¡altas. IÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įraÅ¡ytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Pabrėžė, kad be Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo maistas nuteistiesiems neiÅ¡duodamas.

Atsakovės atstovas, atsakydamas į skunde nurodytus teiginius dėl čiužino ir patalynės paėmimo dienos metu, nurodė, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistu Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktu.

Atsakovės atstovas teigė, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 7.6. punktas nustato, kad klozetas gali būti ir tupimas, todėl pagrindo konstatuoti D. J. teisių pažeidimo nėra. Pravieniškių PN-AK kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo argumentus dėl nesuteiktos psichologinės pagalbos, kadangi D. J. 2019 m. sausio 28 d. buvo konsultuotas dėl hepatito požymių ir gydymo metodų.

Teigė, kad pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad jis į Sveikatos priežiÅ«ros skyriaus specialistus kreipėsi dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo sukelti blogos gyvenimo sÄ lygos, nėra. Atsakovės atstovas vertino, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais ar neveikimu padarė neturtinės žalos (b. l. 23-28). Skundas atmetamas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, patirtÄ PravieniÅ¡kių PN-AK atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis kalinimo sÄ lygomis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis).

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Nagrinėjamu atveju yra aktualus ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, taikymas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų veiksmų 2018 m. lapkričio 15 d. - 2019 m. vasario 4 d. laikotarpiu paimant iÅ¡ jo čiužinį bei kitÄ patalynę ir iÅ¡duodant jÄ tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, čiužiniai ir visa kita patalynė iÅ¡duodama dienotvarkėje nustatytam miego laikui, vykdant įsigaliojusius Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d.

įsakymu Nr. 1R-213 . Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad D. J. 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo skirta nuobauda – perkėlimas iÅ¡ paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėnesių laikotarpiui už nepaklusimÄ teisėtiems administracijos pareigÅ«nų reikalavimams (b. l. 33-34). BVK nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, įsigaliojusiu 2018 m. spalio 20 d., pakeitė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, įskaitant ir jų 220 punktÄ . BVK, kurį priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, kaip įstatymų leidėjas, nustato, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija tvirtina Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (64 straipsnis).

Be to, įstatymų leidėjas BVK įtvirtino nuostatas, pagal kurias Taisyklėse turi bÅ«ti įtvirtintos teisės normos, nustatančios maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sÄ raÅ¡Ä (92 straipsnio 4 dalis); sÄ raÅ¡Ä maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos leidžiama su savimi turėti nuteistiesiems, iÅ¡skyrus BVK 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus (112 straipsnio 4 dalis); nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ masę (112 straipsnio 6 dalis).

Teismas sprendžia, kad teisiniu reguliavimu, įtvirtintu įstatymo galiÄ turinčiu norminiu teisės aktu, t. y. BVK, įstatymų leidėjas delegavo Teisingumo ministerijai tvirtinti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡Ä , nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ masę. Teismas sprendžia, kad Teisingumo ministras, priimdamas 2018 m. spalio 19 d. įsakymÄ Nr. 1R-213 veikė jam suteiktos kompetencijos ribose ir jos nevirÅ¡ijo.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kaip vientisas teisės aktas, ar jų 220 punktas (jo dalis) nustatyta tvarka bÅ«tų pripažinti prieÅ¡taraujančiais aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, konstituciniams principams. Tai reiÅ¡kia, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės yra galiojantis teisės aktas ir privalėjo bÅ«ti vykdomas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte (2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, patalynė iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui; pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumÄ per visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ .

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų 1 priede nustatyta, kad patalynei priskiriama čiužinys, antklodė, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai, antklodė ir pagalvė) ir rankÅ¡luostis. Pagal BVK įtvirtintas teisės normas, viena iÅ¡ pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių yra nuteistųjų dienotvarkė (113 straipsnis); nuteistųjų dienotvarkė skirta griežtai reglamentuoti jų elgesį visÄ parÄ ir numatyto darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos renginių, taip pat psichologinei terapijai skirtÄ laikÄ (117 straipsnio 1 dalis).

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte (2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡ nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas atlikti nuobaudų, patalynė surenkama ir iÅ¡duodama dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Teismas sprendžia, kad PravieniÅ¡kių PN-AK galiojančios Å¡ios pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės reglamentuoja nuteistųjų elgesį visÄ parÄ , nustatant poilsiui (nepertraukiamam miegui), laisvalaikiui, buvimui gryname ore (pasivaikščiojimui), įvairioms socialinės reabilitacijos priemonėms, psichologinėms ir medicininėms konsultacijoms ir kitoms priemonėms skirtÄ laikÄ .

Be to, teismas vertina, kad patalynės paėmimas laikytinas priemone, skirta skatinti nuteistuosius aktyviai dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, užsiimti saviÅ¡vieta, o ne pasyviai leisti laikÄ . D. J., pagrįsdamas neturtinės žalos faktÄ , teigė, kad čiužinys ir patalynė buvo paimami iÅ¡ jo ir 2019 m. sausio 12 d. - 2019 m. sausio 28 d. laikotarpiu, kai jis sirgo perÅ¡alimo sukelta liga. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad dėl tokių PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų veiksmų jis buvo priverstas kęsti Å¡altį, o gydymas užtruko ilgiau, negu bÅ«tų trukęs tuo atveju, jei jam bÅ«tų sudarytos sÄ lygos gydytis gulint ir Å¡iltai užsiklojus.

Atsakovės atstovo pateikto Medicininio pažymėjimo duomenimis, 2019 m. sausio 15 d. pareiÅ¡kėjui buvo diagnozuotas Å«mus faringotracheitas, toks pat susirgimas buvo diagnozuotas ir 2019 m. sausio 18 d. (b. l. 35). Medicininiame pažymėjime nėra pateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų rekomenduotas lovos režimas. Ä®vertinus nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgus į tai, kad sprendimus dėl pataisos įstaigoje esančiam nuteistajam taikomo gydymo priima Sveikatos priežiÅ«ros skyriuje dirbantys medicinos specialistai, sprendžiama, jog atsakovės atstovas 2019 m. sausio 12 d. - 2019 m. sausio 28 d. laikotarpiu neprivalėjo pareiÅ¡kėjui dienos metu iÅ¡duoti čiužinį ir kitÄ patalynę.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nai, vykdydami Taisyklių 220 punktÄ (2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija), pažeidė jo teises ir sudarė sÄ lygas kankinimui, atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas teigė, jog neturtinę žalÄ patyrė dėl to, kad 2018 m. rugsėjo 10 d.- 2019 m. vasario 2 d. laikotarpiu jam bÅ«davo tiekiamas atÅ¡alęs maistas. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK kolonijoje nuteistiesiems tiekiamas maistas laikomas Å¡ilumÄ palaikančiuose induose ir tinkamos temperatÅ«ros; iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įraÅ¡ytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnis, 71 straipsnis).

Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas; maistu nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai.

BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pareiga užtikrinti tinkamÄ nuteistųjų ir suimtųjų maitinimÄ taip pat įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi bÅ«ti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatÄ , fizinę bÅ«klę, religijÄ , kultÅ«rÄ ir jų darbo pobÅ«dį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi bÅ«ti maitinami 3 kartus per dienÄ , tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).

Remiantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau - ir Maitinimo organizavimo taisyklės), 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ â€“ pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Maitinimo organizavimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad maistas virtuvėje turi bÅ«ti gaminamas 3 ar 4 kartus per parÄ pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Pagal Maitinimo organizavimo taisykles, Å¡iluma apdorojamo maisto (patiekalo) temperatÅ«ra jo viduje turi bÅ«ti ne žemesnė kaip +75 °C; maistas turi bÅ«ti pagamintas likus 20–30 minučių iki iÅ¡davimo ar supylimo į Å¡ilumÄ palaikančius įrenginius; jeigu nuteistieji ir suimtieji maitinami 2 arba 3 pamainomis, pagamintas maistas turi bÅ«ti laikomas Å¡ilumÄ palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip +68 °C temperatÅ«rai, ir suvartotas pagaminimo dienÄ (12 punktas); kamerose laikomiems suimtiesiems ar nuteistiesiems maistas į kameras arba specialias gamybines patalpas pristatomas Å¡ilumÄ palaikančiuose įrenginiuose; dalijant maistÄ suimtiesiems ar nuteistiesiems, prie kamerų privalo bÅ«ti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas Å¡ios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigÅ«nas ir prižiÅ«rėtojai (24 punktas).

Atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , sprendžiama, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui maistas į kamerÄ turėjo bÅ«ti pristatomas specialiuose Å¡ilumÄ palaikančiuose induose. Teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas dėl aplinkybės, jog maistas buvo tiekiamas specialiuose Å¡ilumÄ palaikančiuose induose, ginčo nekėlė. Teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, kad ginčo laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN-AK buvo vykdoma iÅ¡duodamo maisto kontrolė ir maistas nuteistiesiems patiekiamas tinkamai.

PareiÅ¡kėjas, teikdamas skundÄ , privalėjo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. D. J. skunde nurodytų aplinkybių apie jam tiektÄ atÅ¡alusį maistÄ objektyviais įrodymais nepagrindė, nenurodė, kokie įrodymai galėtų patvirtinti jo teiginius, pareiÅ¡kėjo teiginiai grindžiami tik subjektyviais pojūčiais. Atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad 2019 m. sausio 14 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovės atstovo administracijÄ su skundais dėl tiekiamo atÅ¡alusio maisto (b. l. 40, 64).

PravieniÅ¡kių PN-AK 2019 m. vasario 8 d. raÅ¡te Nr. 7-650 „Dėl atsakymo į nuteistojo skundÄ â€œ D. J. nurodė, kad maistas tiekiamas termosuose, todėl maistas yra tinkamos temperatÅ«ros (b. l. 39). Teismas vertina, jog vien pareiÅ¡kėjo skundo teiginių apie tiekiamÄ atÅ¡alusį maistÄ , nepakanka įrodyti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ . BVK 183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigÅ«nų veiksmai ir sprendimai per vienÄ mėnesį gali bÅ«ti skundžiami atitinkamÄ bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, o Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vienÄ mėnesį gali bÅ«ti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui (BVK 183 straipsnio 2 dalis), kurio veiksmai ir sprendimai per dvideÅ¡imt dienų nuo jų įteikimo gali bÅ«ti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 straipsnio 3 dalis).

Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pasinaudojęs BVK 183 straipsnyje numatyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pvz., Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybÄ ) dėl jam tiekiamo Å¡alto maisto. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundo teiginius įvertinus kaip abstrakčius, D.

J. skundo teiginiai dėl ginčo laikotarpiu tiekto atÅ¡alusio maisto atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas patirtos neturtinės žalos atsiradimÄ kildino ir iÅ¡ to, kad nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 28 d. prie tiekiamų žuvies kukulių negaudavo balto padažo. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimÄ pagal aukÅ¡tesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Remiantis nuo 2015 m. balandžio 1 d. galiojančiu Taisyklių 7 punktu (2015 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-100 redakcija), suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ â€“ pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal ValgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams, ValgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims, ValgiaraÅ¡tį nepilnamečiams, ValgiaraÅ¡tį nėščioms moterims, ValgiaraÅ¡tį krÅ«timi maitinančioms moterims, ValgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams (vegetarams), ValgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.

Nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. nuteistiesiems maistas buvo patiekiamas, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, o nuo 2018 m. sausio 1 d. – vadovaujantis 2017 m. lapkričio 7 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais.

D. J. nurodė, kad jam yra paskirtas dietinis maitinimas. Šios aplinkybės atsakovės atstovas neginčijo. Taigi, ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo maitinamas pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. teismas sprendžia, kad šiuose nustatyta tvarka patvirtintuose valgiaraščiuose nebuvo ir nėra numatyta, jog prie žuvies kukulių turi būti patiekiamas padažas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai apie prie žuvies kukulių netiekto padažo atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

Be to, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ dideliais nepatogumais, įtakojamais turimo hemarojaus, patyrė 2017 m. lapkričio 1 d. - 2019 m. vasario 4 d. laikotarpiu, kai buvo paskirtas į kameras Nr. 3-6, kuriose buvo įrengti tupimi tualetai. Vertindamas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo skundo teiginius, bylÄ nagrinėjantis teismas atsižvelgia į tai, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.4 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengti klozetai, kurie gali bÅ«ti tupiami.

Teismas sprendžia, kad objektyviais įrodymais, patvirtinančiais asmens fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, gali bÅ«ti tik medicinos įstaigų nustatyta iÅ¡duoti medicininiai dokumentai. Byloje pateikto Medicininio pažymėjimo Nr. 81(3)-185 duomenimis, 2018 m. gruodžio 13 d. pareiÅ¡kėjui pasiÅ«lyta vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę konsultacijai dėl įtariamo hemarojaus, tačiau D. J. atsisakė vykti (b. l. 35). Kito nustatyta tvarka iÅ¡duoto medicininio pažymėjimo, kuriame buvo duomenų apie jo nurodytÄ sveikatos sutrikimÄ , pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, sprendžiama, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie pažeistÄ teisę naudotis tinkamai įrengtais sanitariniais įrenginiais atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ patyrė ir dėl to, kad 2019 m. sausio 1 d. - 2019 m. sausio 27 d. laikotarpiu jam nebuvo suteikta psichologinė pagalba. PravieniÅ¡kių PN-AK pateiktos Resocializacijos skyriaus 2019 m. vasario 27 d. pažymos Nr. 73(1)-48 duomenimis, pareiÅ¡kėjas į psichologus kreipėsi ir buvo konsultuotas 2019 m. sausio 28 d.

Duomenų, patvirtinančių, kad D. J. į psichologus bÅ«tų kreipęsis nurodytu ginčo laikotarpiu, byloje nėra. PareiÅ¡kėjas jo teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas neturi pagrindo abejoti PravieniÅ¡kių PN-AK pateiktais duomenimis, todėl juos vertina kaip patikimus įrodymus, kurie paneigia deklaratyvius ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstus pareiÅ¡kėjo teiginius. Atsižvelgus į tai, kad nurodyta, pareiÅ¡kėjo teiginiai apie nesuteiktÄ psichologinę pagalbÄ atmetami kaip neįrodyti.

Minėta, kad CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos nustato, kad valstybės vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io, o nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

Nagrinėjant bylÄ , nenustačius, kad ginčo laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN-AK bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas nepagrįstas ir atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: pareiÅ¡kėjo D. J. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė