84a138a7-e6c0-49c0-8a47-7bfa7be63343 · Vilniaus apygardos teismas

   Civilinė byla Nr. e2S-2171-640/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40083-2016-3             Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.2.13.; 3.3.2.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. gruodžio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Veniulytė – JankÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo R. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J.

B. – M. ieÅ¡kinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, o taip pat pagal atsakovo R. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. B. – M. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo sutuoktiniui ir vaikams priteisimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal ieÅ¡kovės J. B. – M. ieÅ¡kinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, o taip pat pagal atsakovo R. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. B.-M. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo sutuoktiniui ir vaikams priteisimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovÄ R.

M. gyventi skyrium nuo ieÅ¡kovės ir nepilnamečių vaikų Ž. M. ir D. M..PraÅ¡yme nurodoma, jog atsakovas visokiais provokaciniais, neteisėtais bÅ«dais sudaro neleistinas, netinkamas ieÅ¡kovei su nepilnamečiais vaikais gyvenimo sÄ lygas. R. M. varo ieÅ¡kovę su vaikais iÅ¡ gyvenamosios vietos, pastoviai nepagrįstai kviečia policijos pareigÅ«nus, raÅ¡o nepagrįstus melagingus praneÅ¡imus dėl neva ieÅ¡kovės netinkamo elgesio Å¡eimoje, nors prieÅ¡ingai, bÅ«tent atsakovo elgesys Å¡eimoje, gyvenamojoje patalpoje, yra amoralus, keliantis baimę, įtampÄ .

Atsakovas vaikų akivaizdoje nuolat vartoja necenzÅ«rinius žodžius, stumdo ieÅ¡kovę tikėdamasis, kad ieÅ¡kovė gindamasi pavartos jo atžvilgiu smurtÄ , o tai sudarys atsakovui sÄ lygas kreiptis į policijos įstaigas dėl smurto Å¡eimoje. Atsakovas Å¡lapinasi gyvenamojoje patalpoje į virtuvės kriauklę, koridoriuje, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir t.t. IeÅ¡kovės teigimu, santykiai su atsakovu yra itin konfliktiÅ¡ki, tarp Å¡alių nuolat vyksta ginčai apie kuriuos žino, stebi, ir netgi dalyvauja nepilnamečiai vaikai, esant itin įtemptiems konfliktiÅ¡kiems Å¡alių santykiams, kyla grėsmė ne tik ieÅ¡kovės, bet ir nepilnamečių vaikų emocinei bÅ«senai ir jų saugumui.

Todėl siekiant apsaugoti vaikų interesus ir jų teisę gyventi ramioje, saugioje aplinkoje, tikslinga iki teismo sprendimo priėmimo įpareigoti atsakovÄ gyventi skyrium nuo ieÅ¡kovės ir nepilnamečių vaikų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi tenkino J. B. –M. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ä®pareigojo atsakovÄ R. M., gyventi skyrium nuo sutuoktinės (ieÅ¡kovės) J. B.-M. ir nepilnamečių vaikų D.

M., bei Ž. M., gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini).Nustatė, jog J. B. – M. ir R. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame šalys gyvena teikiant teismui procesinius dokumentus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šalių nepilnamečiai vaikai D. M. ir Ž. M., gyvena kartu su abiem tėvais, teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi netenkino atsakovo R. M. prašymo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatyto kartui su atsakovu R.

M.. Nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka su vienu iš tėvų, šioje civilinėje byloje nėra nustatyta.Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai lankėsi vaikų gyvenamojoje vietoje, bendravo su nepilnamečiais vaikais, taip pat atsakovui R. M. ir ieškovei J. B. – M. rekomendavo kreiptis patiems (ir vaikams) dėl psichologinės pagalbos bei lankyti tėvystės įgūdžių kursus. Atsakovas R. M. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierių su pareiškimais dėl nepilnamečių vaikų teisių pažeidimo.

IeÅ¡kovės ir atsakovo atžvilgiu pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, kuriuose įtariamaisiais pripažinti tiek atsakovas, tiek ieÅ¡kovė. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ teisme buvo apklausiami Å¡alių nepilnamečiai vaikai.Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones bei pridėtų dokumentų, tarp Vilniaus miesto krizių centro, atstovaujamo direktorės N. D. ir J. B. – M. sudaryta sutartis, pagal kuriÄ J. B.-M. kartu su nepilnamečiais vaikais D. M. ir Ž.

M. apgyvendinti krizių centre laikotarpiui nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2018 m. sausio 11 d., suteikiant asmeniui ir jo vaikams socialinės priežiÅ«ros, pagalbos paslaugas.Nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai buvo apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , duodami parodymus apie tėvų elgesį, santykius su tėvais. Kaip minėta, Vaiko teisių apsaugos skyrius rekomendavo ieÅ¡kovei J. B. – M. ir atsakovui R. M. kreiptis dėl psichologinės pagalbos suteikimo tėvams ir vaikams bei tėvams lankyti tėvystės įgÅ«džių kursus, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad tėvai įgyvendino rekomendacijas.

Kadangi situacija tarp Å¡alių nesikeičia, teismas vertina, jog tėvams ir toliau konfliktuojant tarpusavyje bei įtraukiant į tai nepilnamečius vaikus, toks abiejų tėvų elgesys gali bÅ«ti vertinamas kaip netinkamas ir prieÅ¡ingas vaikų interesams.Vertinant tai, jog tarp Å¡alių vyksta nuolatiniai konfliktai, į kuriuos įtraukiami Å¡alių nepilnamečiai vaikai, yra pagrindas taikyti teisinius santykius laikinai sureguliuojančias laikinÄ sias apsaugos priemones, sudarančias sÄ lygas užtikrinti asmenų teisių apsaugÄ , ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimÄ , kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, o bÅ«tent įpareigoti vienÄ sutuoktinį gyventi skyriumi.

Bylos duomenimis teismas nustatė, jog nepilnamečių vaikų Ž. M. ir D. M., deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), butas jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nepilnamečių vaikų tėvams J. B.-Malinauskienei ir R. M.. IeÅ¡kovė J. B. – M. registravosi Vilniaus miesto krizių centre ir kartu su nepilnamečiai vaikais centre gyvena nuo 2017 m. liepos 20 d., kas pagrindžia ieÅ¡kovės praÅ¡yme nurodytus teiginius, kad dėl atsakovo galimai neteisėtų ir prieÅ¡ingų Å¡eimos interesams veiksmų, ieÅ¡kovė su vaikais privalėjo kreiptis į valstybinę institucijÄ dėl socialinės priežiÅ«ros (apgyvendinimo) ieÅ¡kovei ir nepilnamečiams vaikams suteikimo.

Pažymėjo, kad kartu su ieškove Vilniaus miesto krizių centre apgyvendinti ir šalių nepilnamečiai vaikai, nors vaikų gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, ieškovė J. B. – M. neturi kito nekilnojamojo turto - gyvenamojo būsto Vilniuje. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nepilnamečiai vaikai priversti gyventi valstybinėje institucijoje, kai tuo tarpu šalių gyvenamojoje vietoje likęs gyventi vaikų tėvas. Tokia susidariusi padėtis, teismo vertinimu, yra ydinga, priešinga suformuotai teismų praktikai ir neatitinkanti nacionalinės ir tarptautinės teisės normų.

Taigi, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teises gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje bei užtikrinant vaikų teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ bei sudarant galimybę vaikams nekeisti įprastos gyvenamosios aplinkos, teismas nustatė, jog yra pagrindas nustatyti atsakovo R. M. gyvenimÄ skyrium nuo nepilnamečių vaikų ir sutuoktinės J. B. – M., gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini). III.             Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ Â argumentai Apeliantas R.

M. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį kaip nepagrįstÄ , atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones kaip nepagrįstÄ ir neatitinkantį vaikų interesų, pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu, o ieÅ¡kovę įpareigoti gyventi skyriumi, taip pat, ieÅ¡kovei nustatyti bendravimo su vaikais tvarkÄ , prižiÅ«rint atsakovui, dėl toliau iÅ¡dėstytų argumentų ir aplinkybių. NuÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo teisėjÄ L.

T. dėl Å¡ios bylos vilkinimo, akivaizdaus Å¡aliÅ¡kumo ir radikalių feministinių pažiÅ«rų, paskirti bylÄ nagrinėti teisėjÄ vyrÄ arba sudaryti teisėjų kolegijÄ , kurioje bÅ«tų vienodas teisėjų vyrų ir moterų santykis ir sustabdyti pirmos instancijos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties vykdymÄ iki atskirojo skundo iÅ¡nagrinėjimo ir galutinio sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme, nes atsakovas neturi jokios kitos gyvenamosios vietos, iÅ¡skyrus butÄ , kuriame nuolat gyvena, todėl, jei nebus sustabdytas Å¡ios nutarties vykdymas, atsakovas bus priverstas neįleisti į butÄ ieÅ¡kovės, jei ji nuspręstų grįžti atgal gyventi į butÄ , kad bÅ«tų vykdoma vaikų teises pažeidžianti nutartis.Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad ji su vaikais varoma iÅ¡ namų, yra visiÅ¡kai melagingos ir nepagrįstos jokiais byloje esančiais savarankiÅ¡kais įrodymais.

Tai yra tik pačios ieÅ¡kovės iÅ¡galvoti teiginiai, kuriuos vertindamas, teismas privalėjo atsižvelgti į atsakovo nurodytas aplinkybes, jog ne atsakovas, o bÅ«tent ieÅ¡kovė varo atsakovÄ su vaikais iÅ¡ jų gyvenamosios vietos, nuolat nepagrįstai kviečia policijÄ , raÅ¡o nepagrįstus melagingus praneÅ¡imus, vaikų akivaizdoje vartoja necenzÅ«rinius žodžius, stumdo atsakovÄ ir muÅ¡a vaikus, taip pat sistemingai trukdo vaikams bendrauti su tėvu.Atsakovas nurodo, kad teismo pritaikyta apsaugos priemonė dalyje dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyriumi nuo vaikų iÅ¡ esmės pažeidžia vaikų interesus, nes byloje nėra jokių savarankiÅ¡kų įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovas netinkamai elgiasi su vaikais.

Taip pat teismas neįvertino, kad labiausiai Å¡ioje byloje vaikų teises pažeidžia pats teismas. Pažymėtina, kad vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta su ieÅ¡kove, todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė sistemingai savivaliauja ir piktnaudžiauja motinos valdžia, grobdama vaikus iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos, vaikams saugiausios aplinkos, vaikams geriausių gyvenimo ir vystymosi sÄ lygų, iÅ¡ vaikų savo namų, adresu (duomenys neskelbtini) ir nuolat drausdama vaikams bendrauti su savo, tvarkingu ir rÅ«pestingu tėvu, R.

M.. Atsakovas nurodo, kad teismo nutartis dėl įpareigojimo gyventi skyriumi yra nepagrįsta kaip nebūtina, nes ieškovė nuo 2016 m. gegužės gyvenam skyriumi nuo atsakovo (kaip nurodyta ieškovės ieškinyje), o šiuo metu ieškovė gyvena skyriumi jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas negali būti įpareigotas gyventi skyriumi, nes atsakovas negyveno ir nesiruošia gyventi (duomenys neskelbtini).Be to, atsakovas nurodo, kad visi ieškovės paaiškinimai dėl tariamo atsakovo netinkamo elgesio yra išgalvoti, melagingi ir nepagrįsti jokiais savarankiškais įrodymais.

Teismas visiÅ¡kai neįvertino, kad atsakovui nėra pareikÅ¡ti jokie įtarimai dėl smurto prieÅ¡ vaikus. Tačiau Å¡ioje byloje yra nustatyta, kad ieÅ¡kovei yra pareikÅ¡ti įtarimai smurto prieÅ¡ vaikus baudžiamojoje byloje.IeÅ¡kovės į bylÄ pateiktÄ nepilnamečio D. M. apklausos duomenys vertintini kritiÅ¡kai, nes smurto prieÅ¡ vaikus įtariamos motinos paveiktas berniukas staiga užmirÅ¡o visas aplinkybes, susijusias su smurtu prieÅ¡ jį, nors puikiai atsiminė visus kitus faktus. Be to, berniukas tvirtino, kad motina kalbėdama su juo nevartojo necenzÅ«rinių žodžių, nors tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje byloje pateikti garso įraÅ¡ai paneigia Å¡iuos parodymus, kuriuos berniukas davė nežinodamas apie garso įraÅ¡us ir todėl įtariamosios verčiamas meluoja teismui, kartoja įtariamosios iÅ¡galvotus teiginius, bando įtariamosios iÅ¡galvotais Å¡meižikiÅ¡kais paliudijimais prieÅ¡ tėvÄ , teismui, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, iÅ¡galvodamas arba nutylėdamas aplinkybes, kurios galėtų pakenkti ieÅ¡kovei, įtariamai smurtu prieÅ¡ vaikus baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-17638-17.Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovė vaikus laiko uždarame pastate, adresu (duomenys neskelbtini) pažeidžia vaikų teises ir teisėtus interesus, riboja vaikams laisvę, visais nesÄ Å¾iningais, savanaudiÅ¡kais bÅ«dais, visiÅ¡kai draudžia mažametei Ž. ir nepilnamečiui D. bendrauti su savo tėčiu, tvarkingu ir rÅ«pestingu R.

M., draudžia net kalbėti telefonu, pati net neatsiliepia. Atsakovas nėra įleidžiamas į teritorijÄ , negali perduoti dovanų ir kitų daiktų vaikams. Nepadeda, uždarytiems vaikams ir tėčio R. M. iÅ¡kviečiami policijos pareigÅ«nai, vaikai ir toliau neteisėtai laikomi nelaisvėje, žalojama jiems psichika, gniuždomi moraliÅ¡kai. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovÄ gyventi skyriumi, nepraÅ¡o, kad bÅ«tų nustatyta vaikų ir tėvo bendravimo tvarka, nes vaikų interesai ieÅ¡kovei nerÅ«pėjo ir nerÅ«pi.

Esamomis aplinkybėmis yra pagrindas panaikinti pirmos instancijos teismo 2017-07-27 nutartį, nes ieškovė ir taip gyvena skyriumi nuo atsakovo, nes nutarties priėmimo metu buvo persikėlusi nuolat gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta su ieškovei, kuriai yra pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-17638-17 pagal BK 140 str. 3 d. dėl smurto prieš vaikus, pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė atsakovui gyventi skyriumi nuo ieškovės, kuri ir šiuo metu gyvena skyriumi nuo atsakovo, tačiau teismas visiškai nepagrįstai nurodė atsakovui gyventi skyriumi nuo vaikų, kuriais atsakovas, su kuriuo vaikai gyvena, privalo rūpintis ir išlaikyti.

Teismo pritaikytos apsaugos priemonės iÅ¡ esmės pažeidžia vaikų teisę turėti tėvÄ , bendrauti su juo, nes tokia nutartis faktiÅ¡kai apriboja atsakovo tėvystės teisės tam nesant jokio faktinio pagrindo. Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi iÅ¡ esmės visiÅ¡kai apribojo atsakovo tėvystės teises nesant jokio pagrindo, nes skundžiama nutartimi įpareigojo atsakovÄ gyventi skyriumi nuo vaikų, tačiau nenustatė nei vaikų gyvenamosios vietos, nei bendravimo tvarkos su nei vienu iÅ¡ tėvų, sukurdamas vaikų teises pažeidžiančiÄ padėtį, kai ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai pradėjo drausti atsakovui bendrauti su vaikais, kurių gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovė pradėjo keisti savo nuožiÅ«ra, neturėdama tam jokios teisės, nes vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma tėvų bendru sutarimo, o ne vienaÅ¡aliÅ¡kai.

IeÅ¡kovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį nepakeistÄ . Nurodo, kad nesutinka su atsakovo R. M. atskiruoju skundu. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bylos Å¡alys įgijo 2 kambarių 47.00 kv.m. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Jokio kito nekilnojamojo turto jie neturi. Dėl atsakovo nuolatinių ir nepagrįstų konfliktų kėlimo, sistemingo alkoholio vartojimo, psichologinio smurto, įžeidinėjimų nepilnamečių vaikų akivaizdoje, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ santuokos nutraukimo.

Nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos, gyvenimas su atsakovu viename bute tapo visiÅ¡kai neįmanomas dėl atsakovo vartojamo fizinio ir psichologinio smurto, įžeidinėjimų, grasinimu. Atsakovas provokaciniais, neteisėtais bÅ«dais sudarė neleistinas, netinkamas ieÅ¡kovei su nepilnamečiais vaikais gyvenimo sÄ lygas.2017 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ vyko mažametės Ž. M. apklausa, kurios metu, vaikas, parodė, kad bÅ«tent aÅ¡, vaiko motina, vaikÄ rengiu, rÅ«pinosi, tenkinu visus jos poreikius.

Taip pat, 2017 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ vyko nepilnamečio sÅ«naus D. M. apklausa, kurios metu sÅ«nus nurodė, kad niekada nei jo atžvilgiu, nei sesers Ž. M. atžvilgiu nevartojau jokio fizinio ar psichologinio smurto, esu vaikų mylima, rÅ«pinausi vaikais. Nurodė, kad atsakovas sistemingai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, Å¡lapinasi į virtuvės kriauklę, koridoriuje, kad atsakovas nuolat vartoja necenzÅ«rinius žodžius jo ir mažametės sesers akivaizdoje, stumdo motinÄ , trukdo miegoti.IeÅ¡kovės ir atsakovo santykiai yra itin konfliktiÅ¡ki, tarp jų nuolatos vyksta ginčai apie kuriuos žino, stebi, ir netgi dalyvauja nepilnamečiai vaikai, policijos pareigÅ«nai, vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovai, esant itin įtemptiems konfliktiÅ¡kiems Å¡alių santykiams, kylÄ grėsmė ne tik ieÅ¡kovės, bet ir nepilnamečių vaikų emocinei bÅ«senai, sveikatai bei jų saugumui, tad siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų teisėtus interesus ir jų teisę gyventi ramioje, ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (įpareigoti atsakovÄ gyventi skyrium) iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo.Miesto Krizių centre vaikai jautė nepatogumus, nes jiems trÅ«ko erdvės, juos supo negatyvi aplinka, jie jautėsi nesaugÅ«s ir neramÅ«s. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2017 m. rugpjūčio 04 d. raÅ¡tu Nr. A104-3317/17(2.13.2.6-AD15) konstatavo, kad esama Å¡eimos situacija neduoda pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vaikų gyvenamosios vietos su R.

M. nustatymo. 2017 m. liepos 25 d. akte nurodė, kad sÅ«nus D. M. su motina jaučiasi saugiai ir patikimai, prieÅ¡ingai su tėvu nenori net bendrauti telefonu.Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieÅ¡kovė, dėl netinkamo atsakovo elgesio Å¡eimoje buvo priversta kreiptis į valstybinę institucijÄ dėl socialinės priežiÅ«ros (apgyvendinimo) ieÅ¡kovei ir nepilnamečiams vaikams suteikimo bei su vaikais apsigyventi valstybinėje institucijoje, kai tuo tarpu Å¡alių gyvenamojoje vietoje liko gyventi vaikų tėvas, kad tokia susidariusi padėtis yra ydinga, prieÅ¡inga suformuotai teismų praktikai ir neatitinkanti nacionalinės ir tarptautinės teisės normų.

Teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iÅ¡ esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi, šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis, kuria pritaikytos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas gyventi skyriumi – laikytina pagrįsta ir teisėta.Iš bylos duomenų nustatyta, kad bylos šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, šalys nesprendžia taikaus bendradarbiavimo būdu, o kylančius konfliktus perkelia valstybės institucijoms (vaiko teisių apsaugos skyriui, policijai).

Be to, į tarpusavio ginčus įtraukiami nepilnamečiai vaikai, kurie priversti matyti konfliktuojančius, vienas kitÄ Ä¯Å¾eidinėjančius tėvus, bet ir dalyvauti tėvams sprendžiant tarpusavio santykius. KonfliktiÅ¡kus Å¡alių santykius įrodo aplinkybės, kad ieÅ¡kovė su vaikais nuo 2017 m. liepos 20 d. turėjo apsigyventi Vilniaus miesto Krizių centre, Å¡alys vienas kito atžvilgiu naudoja smurtÄ , 2017 m. balandžio 1 d. atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje pagal LR BK 140 str. 2 d., 2017 m. liepos 3 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R.

M. ir J. B.-M. piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ir pareigomis pagal LR BK 163 str. Taigi, atsižvelgiant į bylos medžiagÄ darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, todėl ieÅ¡kovė su atsakovu negali gyventi viename bute.Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei vieÅ¡asis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, bÅ«tų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato teismui galimybę įpareigoti vienÄ sutuoktinį gyventi skyrium.

Å i teisės norma yra taikoma tais atvejais, kai bÅ«tina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – bÅ«tinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Galimas pavojus turi bÅ«ti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ gyventi skyrium nuo ieÅ¡kovės ir judviejų vaikų.

Apeliantas (atsakovas) su tokiu teismo sprendimu nesutiko, nurodė, kad tai vienintelė jo gyvenamoji vieta, kad teismas priėmė nutartį remdamasis vien ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, neįvertino, kad ieÅ¡kovei yra pareikÅ¡ti įtarimai dėl smurto artimoje aplinkoje.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovei yra pareikÅ¡ti įtarimai, nesudaro pagrindo ieÅ¡kovę pripažinti kalta atlikus prieÅ¡ingus vaikų interesams veiksmus ir neleisti jai gyventi su vaikais ar konstatuoti esant poreikį apriboti motinos globos teises.KitÄ vertus, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nustatyta, kad byloje yra pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus medžiaga, kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio praneÅ¡imu dėl nepilnamečio vaiko nuomonės iÅ¡sakymo ir skyriaus nuomone, jog atsižvelgiant į esamÄ situacijÄ Å¡eimoje, į specialistų iÅ¡vadas dėl vaikų, nėra pakankamo pagrindo nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tėvu R.

M..Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su motina Å¡alims priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Å alių sÅ«nui D. M., yra 15 metų, jis mokosi mokykloje. Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, bendraujant su D., berniukas pasakė, kad su tėvu jau seniai nebendrauja, susitikti nenorėtų, nenori kalbėti ir mobiliu telefonu, labai myli savo mamÄ ir su ja jaučiami saugus. Mergaitei Ž. M. Å¡iuo metu yra 5 metai, mergaitės darželio charakteristikoje nurodyta, kad abu tėvai ja rÅ«pinasi, mergaitė abu tėvus myli ir gražiai apie juos atsiliepia.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į vaikų nuomonę ir priėmė sprendimÄ labiausiai atitinkantį nepilnamečių interesus – įpareigoti atsakovÄ , vaikų tėvÄ , gyventi skyrium nuo ieÅ¡kovės ir vaikų.Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs vaiko teisės į saugiÄ ir nusistovėjusiÄ aplinkÄ svarbÄ (pvz. Koons v.Italy, no. 68183/01, judgment of 30 September 2008). Tėvai privalo vaikams užtikrinti tokiÄ aplinkÄ , kurioje jų vaikai jaustųsi saugÅ«s, bÅ«tų patenkinti bent minimalÅ«s vaiko poreikiai, nebÅ«tų pažeidžiami vaiko interesai.Kaip minėta, Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, todėl jų gyvenimas viename bute yra neįmanomas, nes taip bÅ«tų pažeidžiami vaikų interesai, tėvai neužtikrintų vaikams galimybės gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje.

Kadangi Å¡iuo atveju, byloje yra duomenys, kad Ž. M. gerai jaučiasi su abiem tėvais, tačiau D. M., bÅ«damas pakankamai brandaus amžiaus (15 metų), kad galėtų suformuoti aiÅ¡kiÄ ir pagrįstÄ nuomonę spręsdamas su kuriuo iÅ¡ tėvų jis nori gyventi, nurodė, kad su mama jaučiasi saugus, o su tėvu nenori susitikti, yra pagrindas vienÄ iÅ¡ tėvų (atsakovÄ ) įpareigoti gyventi skyrium.Pažymėtina, kad abu gyvenantys skyrium tėvai turi tokiÄ pačia teisę bendrauti su savo vaikais, todėl gyvenimo skyrium nustatymas nereiÅ¡kia, kad atsakovui yra apribota galimybė matytis su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime.Å iuo atveju, teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde apelianto iÅ¡dėstytų reikalavimų, nes Å¡ie reikalavimai peržengia bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas ir nėra susiję su apeliacinio skundo dalyku.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuri paliktina galioti. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu teismas, n u t a r i a:           Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                        RÅ«ta Veniulytė - JankÅ«nienė