849f5a5b-bdd2-47c8-bf8d-b04281dd3d5b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-9477-244/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03149-2015-8)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas R.

P. skunde (b. l. 1-3) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), jo naudai 8 000 Eur neturtinės žalos. Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad nuo 2015-03-18 iki 2015-06-09 buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K perpildytose kamerose. Plotas tenkantis asmeniui dar labiau sumažėja dėl jose įrengtų lovų, stalo, sanitarinio mazgo ir kriauklės. BÅ«damas mažesnėje erdvėje nei numato minimalÅ«s reikalavimai, didžiÄ jÄ paros dali turėjo gulėti arba sėdėti.

Kamerose bloga vėdinimo sistema, atidarius langus, pučia skersvėjis, todėl ne kartÄ skaudėjo nugarÄ , buvo perÅ¡alęs. Kameroje mažas stalas ir tik dvi kėdės, todėl valgyti prie stalo gali tik du asmenys. Dėl kėdžių trÅ«kumo kildavo konfliktinės situacijos. Sanitarinis mazgas nuo bendros patalpos atskirtas tik 150 cm sienele, įrengtas prieÅ¡ įėjimÄ , todėl asmuo atliekantis gamtinius reikalus buvo matomas visiems. Å ios sÄ lygos pažeidžia asmenų privatumÄ , garbę ir orumÄ .

Kamerose nebuvo veidrodžių, tualeto reikmenų spintelių, lentynėlių. Nesant veidrodžio, skutantis susipjaustydavo veido odÄ . Esant mažai tualetinių reikmenų lentynėlei, higienos reikmenis teko laikyti ant grindų. Minėtos sÄ lygos apsunkina asmeninės higienos palaikymÄ . Kamerose nuo sienų ir lubų luposi tinkas su dažais ir krito ant galvos, sienos ir lubos padengtos pelėsiu-grybeliu. Dėl minėtų kalinimo sÄ lygų patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais, visi Å¡ie veiksniai, darė jo kaip asmens dvasinei pusiausvyrai neigiamÄ Ä¯takÄ , dėl ko sutriko miegas, jaučia nuolatinę depresijÄ .

Kalinimas minėtomis sÄ lygomis pažeidžia Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį. Remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktika, kurioje konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis patiria neturtinę žalÄ , apibrėžtÄ LR CK 6.250 straipsnyje ir teigia, kad patyrė 8 000 Eur neturtinę žalÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į skundÄ (b. l. 8–12) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ atsakovė paaiÅ¡kino, kad nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodamas į kameras. Taip pat, į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , todėl pilnai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje yra nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas.

To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti.

Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų ( HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlėjam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . R. P. reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala. Å iuo atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.              PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu, bei kamerų neatitikimo higienos reikalavimams.Ginčo teisiniams santykiams taikytinas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojęs nuo 2010 m. gegužės 14 d., nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymas Nr. V-124 nenumato, kad į Å¡io įsakymo 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Neteisėtu aktu pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalį laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu (nagrinėjamam ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2015-03-18 iki 2015-06-09), atlikdamas bausmę LukiÅ¡kių TI-K, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso buvo kalinamas 83 paras. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad atitinkamais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkanti minimalaus gyvenamojo ploto norma atitiko teisės aktais nustatytÄ patalpų plotÄ : 2015-03-02 – 2015-03-03, 2015-03-23 – 2015-03-24, 2015-03-31 – 2015-04-09, 2015-04-23, 2015-04-28, 2015-04-30, 2015-05-15 – 2015-05-16 visÄ parÄ .

Darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui per visÄ jo kalinimo laikotarpį, t. y. 83 paras, iÅ¡ jų tik 19 parų, buvo užtikrintas vienam asmeniui kameroje tenkantis minimalus gyvenamasis plotas. Teismas nagrinėjamu atveju atsižvelgia į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ , kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ kinta, nes dalis asmenų kviečiami pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojami į teismo posėdžius ir atitinkamÄ laikÄ jų nebÅ«na kameroje, o tai neabejotinai turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai.

Teismas taip pat įvertina aplinkybę, kad pasivaikščiojimo metu pareiÅ¡kėjo taip pat nebÅ«davo kameroje. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo nurodytÄ kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį (83 para) kalėjo perpildytose kamerose.LukiÅ¡kių TI-K pripažino ir neginčija aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei yra nustatyta teisės aktuose, todėl darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad tam tikrais laikotarpiais buvo pažeista pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau 3,6 m2 ploto, iÅ¡ esmės nėra.             IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad jis iÅ¡ esmės neturtinės žalos atsiradimÄ sieja su teisės aktų reikalavimais dėl atitinkamo minimalaus kameros ploto pažeidimu.

Å iuo atveju pakankama nustatyti aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų kamerose, įvertinti pažeidimų trukmę ir mastÄ , kad bÅ«tų galima teigti, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs užtikrintas nustatytas tardymo izoliatoriaus kameroje tenkantis minimalus plotas vienam asmeniui.PareiÅ¡kėjas teigia, kad netinkamos kalinimo sÄ lygos, t. y. gyvenamojo ploto trÅ«kumas, neigiamai įtakojo emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius R. P. kalinimo sÄ lygas, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija (LukiÅ¡kių TI-K) neveikė taip, kaip pagal teisės aktus Å¡i institucija ir jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A502-1774/2010, Nr. A502-1235/2012, Nr. A525-1247/2012), ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentas dėl vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – žalos – nebuvimo laikytinas nepagrįstu. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pabrėžtina, jog administracinių teismų praktikoje (administracinės bylos Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009, Nr. A525-1163/2012) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad buvimas kamerose, kuriose asmeniui tenka mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, sukėlė pareiÅ¡kėjui tam tikrų nepatogumų ar dvasinių kančių, todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas priteisti jo naudai neturtinės žalos atlyginimÄ taip pat teigia, kad kamerose trÅ«ksta kėdžių, mažas stalas, nėra veidrodžio, higienos reikmenų spintelės, klozetas atitvertas tik sienele, įrengtas prieÅ¡ įėjimÄ , kamerose netvarkinga vėdinimo sistema, pelėsis, byra tinkas, lupasi dažai.Dėl minėtų pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, teismas pabrėžia, kad, kaip nurodė LukiÅ¡kių TI-K, jų kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, kamerose yra sanitarinis mazgas, kuris atitvertas nuo likusio kameros ploto pertvara, ir iÅ¡ esmės tai atitinka higienos normos HN 76:2000 reikalavimus, kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto, visose kamerose, kaip tai numatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.

Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Duomenų apie kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nustatytus pažeidimus byloje nėra arba jie nebuvo nustatyti.PareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡sakyti nusiskundimai dėl HN 76:2010 pažeidimų nėra patvirtinti objektyviais įrodymais, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų įrengimas neatitinka higienos normų reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėjo teiginius dėl Å¡ių priežasčių sukeltų neigiamų pasekmių, teismas laiko neįrodytais ir nepagrįstais.Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio 14.6. papunktyje numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.

Minėtame įsakymo skirsnyje nėra nurodyta, kad kamerose turi būti veidrodis ar tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi būti vienas stalas, viena maisto produktų spintelė arba lentyna, o taburečių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų.

Kaip matyti, teisės aktai nenustato stalo matmenų, taigi Å¡iuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodytos gyvenimo sÄ lygos neatitiko teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentus dėl Å¡ių priežasčių sukeltų neigiamų pasekmių, teismas laiko neįrodytais ir nepagrįstais.Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi LukiÅ¡kių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir LukiÅ¡kių TI-K 2015-06-19 pažyma apie R. P. praÅ¡ymus ar skundus dėl laikymo sÄ lygų (b. l. 15). Pažymėtina, kad į bylÄ pateiktose LukiÅ¡kių TI-K 2015-06-22 pažymose (b. l. 16, 17) nurodyta, kad R. P. bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K, turėjo galimybę žiÅ«rėti per televizijÄ transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavÄ , tiek ir įstaigos administracijos iÅ¡duodamÄ grožinę ir teisinę literatÅ«rÄ bei periodinę spaudÄ (taikoma laisvalaikio užimtumo programa).

Suimtasis kiekvienÄ dienÄ buvo vedamas į pasivaikščiojimÄ gryname ore, kur turėjo galimybę užsiimti fiziniu lavinimu. Taip pat eilės tvarka, pagal nustatytÄ ir įstaigos direktoriaus patvirtintÄ pareigÅ«nų mėnesio darbo grafikÄ R. P. turėjo galimybę pagal praÅ¡ymÄ lankytis sporto salėje. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog LukiÅ¡kių TI-K administracija sudarė sÄ lygas pareiÅ¡kėjui užsiimti LukiÅ¡kių TI-K esamomis veiklos formomis.Byloje taip pat nenustatyta, jog LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taip pat byloje pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai bÅ«tent dėl kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nenustatyti, o kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 ploto, – pažeidimo mastÄ (tai, kad ginčo laikotarpiu kalint LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei nustatyta norma), Å¡io pažeidimo trukmę (64 paros), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 300 Eur.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,n u s p r e n d ė:PareiÅ¡kėjo R.

P. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui R. P. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur (trys Å¡imtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                               Liudmila Zaborovska