N-444-6-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N444-6/2013

Teisminio proceso Nr. 4-64-3-00480-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarties E. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimu E. L. pripažintas pažeidusiu Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 19, 28, 106 punktus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1242 straipsnio 2 dalimi jam skirta nuobauda – 1500 Lt piniginė bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių. Nuobauda skirta už tai, kad E. L., vairuodamas transporto priemonę, tyčia, neturėdamas konkrečių ir aiškių tikslų ir motyvų, dėl chuliganiškų paskatų, stovėjimo aikštelėje manevravo nuolat keisdamas važiavimo kryptį ir automobilis slysdamas kėlė grėsmę eismo ir žmonių saugumui.

E. L. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 17 d. nutarimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Institucijos nutarimą ir administracinę bylą nutraukė.

Apeliaciniu skundu Institucija prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teisme. Teigė, kad teismas nagrinėdamas bylą visiškai neatsižvelgė į policijos pareigūnų A. P. ir A. N. duotus parodymus, kur jie aiškiai nurodė, kad patys matė BMW markės automobilį, ratais ir zigzagais sukantis į įvairias puses ir dideliu greičiu važinėjant po automobilių stovėjimo aikštelę. Pabrėžė, kad automobilio vairuotojas E. L. pats neneigė, jog jo vairuojamas automobilis slidinėjo. Nurodė, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose automobilio valstybiniai numeriai ir pažeidimo padarymo laikas buvo nurodyti netiksliai dėl techninės klaidos, kas nekeičia paties pažeidimo padarymo fakto ir esmės.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patikrinęs bylą, nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų svarbių bylai duomenų, taip buvo pažeistos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatos, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje nurodė, jug administracinėn atsakomybėn patraukto E. L. skundas netenkinamas, o Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyresniojo specialisto 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimas, kuriuo E. L. pagal ATPK 1242 str. 2 d. paskirta 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 (aštuoniolikai) mėnesių laikotarpiui, paliekama nepakeista.

Nurodė, jog vertindama pirminiame administracinio teisės pažeidimo protokole buvusius netikslumus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. liepos 26 d. nutartyje juos pripažino kaip technines klaidas, neturinčias esminės reikšmės pažeidimo padarymo faktui bei nurodė, kad bylos duomenys rodo, kad prekybos centro „Norfa“ aikštelėje buvo sustabdytas E. L., vairavęs „BMW“ markės automobilį. Jo vairuoto automobilio valstybiniai numeriai nuo įrašytųjų protokole skiriasi tik dviejų skaitmenų eilės tvarka, taigi nėra pagrindo manyti, kad protokole kitos markės automobilis ir jo savininkas buvo įrašyti sąmoningai, o ne dėl techninės klaidos. Be to, pats E. L. pripažino, kad jo, o ne kito asmens automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jis buvo supažindintas tiek su pradiniu, tiek su pataisytu protokolu ir neteigė, kad protokolas buvo surašytas ne tam asmeniui. Taip pat LVAT teisėjų kolegija vertino ir pažeidimo padarymo laiko netikslumus. E. L. pats nurodė, kad policijos pareigūnai buvo atvykę į prekybos centro aikštelę ir ten buvo sustabdę jo automobilį, todėl protokole įrašytas galimai netikslus laikas nepaneigia paties įvykio buvimo fakto. Todėl teismas konstatavo, kad E. L. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą ir bauda paskirta pagrįstai.

III. Apeliaciniu skundu (b. l. 110–114) administracinėn atsakomybėn patrauktas E. L. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas netenkinamas.

E. L. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Kolegijos nuomone, apygardos teismas nurodė išsamius motyvus dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytos veikos faktinių aplinkybių bei jo kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiais motyvais bei pateiktu įrodymų vertinimu ir todėl jų nebekartoja.

Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai, pagrindžiantys E. L. kaltę, nebuvo paneigti. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, pareigūnų tarnybinių pranešimų, pirmos instancijos teismo posėdžio metu pateiktų jų paaiškinimų matyti, kad automobilis suko ratus slidžioje prekybos centro aikštelėje, ratais, zigzagais sukosi į įvairias puses ir stipriai, dideliu greičiu važinėjo. Pareigūnai nėra susiję su E. L. jokiais ryšiais, byloje nėra duomenų, rodančių, kad jie siektų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui. Todėl nėra kliūčių remtis jų pateiktais paaiškinimais ir daryti išvadą, jog toks E. L. vairavimo būdas buvo chuliganiškas. Tuo tarpu atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva apklaustų liudytojų paaiškinimai prieštarauja objektyviems byloje surinktiems įrodymams, todėl vertintini kritiškai. Be to akivaizdu, jog vairuotojas šitaip pavojingai manevravo suvokdamas savo veiksmus ir to norėdamas, t. y. tyčia. Atsižvelgiant į nedidelę E. L. vairavimo patirtį, tai, jog automobilyje be paties vairuotojo buvo ir kitų asmenų ir tai, kad aikštelėje buvo kitų automobilių, akivaizdu, kad taip vairuodamas jis kėlė ne tik įsivaizduojamą, bet ir realią grėsmę.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė