849a08ca-4fe4-4cd8-86d8-d74ef7e3f4eb · Kauno apygardos teismas

Teisėjas Gintautas Kaulakis                                                      Baudž. byla Nr. 1A-81-60/10Pranešėja Emilija Akelienė                                                       (Proceso Nr. 63-1-00720-07)                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                2.4.6.3.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2010 m. vasario 19 d.                                                                           Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,        nuteistajam V.

M., jo gynėjui advokatui Romualdui MikliuÅ¡ui,                                                                        teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. M. ir KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro D. V. apeliacinius skundus dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V.

M. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 MGL (780 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant įmokÄ sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei įpareigojant jį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam E. B. pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

             V. M. pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2007-09-29, apie 19.40 val., kelio KaiÅ¡iadorys - StabintiÅ¡kės -- kilometre, KaiÅ¡iadorių r., bÅ«damas blaivus, vairuodamas S. N. vardu registruotÄ transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo reikalavimų ir transporto priemonės eksploatavimo taisyklių 53 punktÄ , nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryÅ¡io linijų želdinių, 172 p., nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, taip pat pasirinkdamas greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, eismo intensyvumÄ , kad galėtų bet kada sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatytos kliÅ«ties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, 180.4 p., nurodantį, kad prieÅ¡ pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo juostÄ , nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, dėl ko, lenkdamas ta pačia kryptimi važiavusį traktorių, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiu motoroleriu, tuo padarė nukentėjusiajam E. B. blužnies plyÅ¡imÄ , kairės blauzdos apatinio trečdalio fragmentinį lūžį su poslinkiu, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Nuteistasis V. M. savo apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, paskiriant byloje autotechninę ekspertizę.Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis nesutinka su nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytomis iÅ¡vadomis ir įrodymų vertinimu. Apeliantas skunde dėsto įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis savo automobiliu BMW lenkė ta pačia eismo juosta lėtai važiavusį traktorių, o tuo tarpu iÅ¡ priekio dideliu greičiu važiavo motoroleris, vairuojamas E. B..

Siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, apeliantas stabdydamas automobilį prisispaudė kiek įmanoma arčiau deÅ¡inio kelkraščio, ko pasėkoje traktorius nuvažiavo į griovį, o motoroleris atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairės pusės priekinį sparnÄ . Apelianto teigimu, dėl autoįvykio buvo kaltas ir neblaivus motorolerio vairuotojas E. B., tačiau jo praÅ¡ymai skirti autotechninę ekspertizę buvo atmesti, dėl to nebuvo objektyviai nustatytas autotransporto priemonių susidÅ«rimo mechanizmas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, neteisingai vertino bylos įrodymus, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl jo kaltės. Teismas be pagrindo rėmėsi nenuosekliais nukentėjusiojo E. B. parodymais ir neteisingai nustatė transporto priemonių susidÅ«rimo vietÄ , neįvertino E. B. girtumo įtakos dėl kilusio eismo įvykio. Nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusysis motorolerį vairavo neblaivus (1,49 promilių), o skundžiamame nuosprendyje esančiais E. B. parodymais, nustatyta, kad jį apakino automobilio Å¡viesos.

Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad apakintas vairuotojas privalo pasukti į deÅ¡inę ir sustoti, tačiau E. B. su savo motoroleriu ir toliau važiavo kelio viduriu, taip neiÅ¡vengdamas susidÅ«rimo. Tame kelio ruože, nėra „įkalnės“ žyminčių kelio ženklų, o važiojamoji kelio dalis yrÄ plati ir matomumas geras, taip pat ir važiuojant įsijungus žibintus sutemus. Apeliantas nurodo, kad liudytojas T. Å . teigė, jog lenkimo manevrÄ nuteistasis darė važiuodamas į įkalnę, tai rodo, kad jis negalėjo apakinti E. B., nes, autotransporto priemonei važiuojant į įkalnę, žibintų Å¡viesos Å¡viečia į viršų.

Be to, dėl savo girtumo E. B. susidariusioje situacijoje prarado budrumÄ , jo reakcija buvo sulėtėjusi, jis nesiėmė jokių veiksmų, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo ir tai, nuteistojo manymu, turėjo tiesioginės įtakos eismo įvykiui. Pats nuteistasis teigia atlikęs visus įmanomus veiksmus, kad bÅ«tų iÅ¡vengta eismo įvykio. Nustačius abipusę vairuotojų kaltę, bylos eiga bÅ«tų pakrypusi kita linkme ir byla nebÅ«tų pasiekusi teismo.Pripažindamas jį kaltu, pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , kurio vienas pagrindinių elementų yra reikalavimas visas abejones vertinti įtariamojo arba kaltinamojo naudai.

Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o nuosprendį pakeisti - panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - 6 MGL (780 Lt) dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ; paskirti V. M. 3 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant 3 metams, įpareigojant nuteistÄ jį per bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ : atsipraÅ¡yti nukentėjusio asmens, teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbÄ , kol Å¡is gydosi, be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; paskirti V.

M. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ naudotis specialia teise ir uždrausti jam vairuoti transporto priemonę trejų metų laikotarpiui, kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad apylinkės teismas paskyrė V. M. neteisingÄ bausmę. V. M. savo kaltės nepripažino, dėl padaryto nusikaltimo nesigailėjo, nukentėjusiojo neatsiprašė, nesiėmė priemonių žalai atlyginti, kas rodo jo požiÅ«rį į padarytÄ nusikaltimÄ ir neigiamÄ socialinę orientacijÄ .

Nuteistasis V. M. yra daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe Å¡eÅ¡is kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (autoįvykių sukėlimÄ , nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ , kitus pažeidimus). V. M. daromi sistemingi KET pažeidimai rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į saugų eismÄ , pavojingÄ vairavimo bÅ«dÄ , dėl ko jam naudojantis teise vairuoti transporto priemones keliamas pavojus kitiems eismo dalyviams.Prokuroras skunde nurodo, kad net ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymÄ arba nulėmęs turto sugadinimÄ ) 1 dalies sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki dvejų metų, nors Å¡is administracinės teisės pažeidimas savo pavojingumu labai skiriasi nuo nusikaltimo (Å¡iuo atveju sukeltos sunkios pasekmės, nukentėjusysis liko darbingas tik 40 procentų ir gavo II grupės neįgalumÄ ).

Apylinkės teismas nuteistajam paskyrė tik vienÄ Ä¯pareigojimÄ , tačiau neįpareigoja jo imtis priemonių ir veikti taip, kad bent iÅ¡ dalies bÅ«tų paÅ¡alinta žala neįgaliu tapusiam nukentėjusiajam. Todėl apylinkės teismui paskyrus V. M. mažesnę nei įstatymo numatytos sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę bei jos vykdymÄ atidėjus 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui ir nepaskyrus baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones), nebus pasiekti bausmės tikslai ir neužtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroro skundÄ atmesti, o prokurorė prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo skundÄ atmesti.

Dėl V. M. apeliacinio skundoNuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmestinas. Nors apeliantas skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo (matomai, pirmosios instancijos teismui), iÅ¡ skunde dėstomų argumentų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis siekia ne naujo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, kas procesiÅ¡kai įmanoma tik Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytais atvejais, tai yra, kai bylÄ iÅ¡nagrinėja Å¡aliÅ¡kas teismas arba kai byla iÅ¡nagrinėta, pažeidžiant teismingumo taisykles, bet neigia savo kaltę ir kritikuoja pirmosios instancijos teismo padarytÄ bylos įrodymų vertinimÄ .

Sutinkamai su Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pilnai iÅ¡tyrė bylos duomenis, jų pakako padaryti pagrįstai iÅ¡vadai dėl nuteistojo V. M. kaltės, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

IÅ¡ byloje iÅ¡tirtų duomenų matyti, kad V. M. vairuojamas automobilis BMW, su E. B. vairuojamu motoroleriu susidÅ«rė tuomet, kai V. M. vairuojamas automobilis lenkė ta pačia kryptimi važiavusį traktorių ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , kur ir įvyko susidÅ«rimas su motoroleriu. Tai patvirtina nukentėjusiojo E. B., liudytojų T. Å ., S. N., P. P. parodymai. IÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , siekdamas aplenkti jo vairuojamo automobilio kryptimi važiuojantį traktorių, neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, V.

M. pažeidė Kelių eismo taisykles (jų 53, 172, 180.4 punktus), ko pasėkoje buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (specialisto išvada Nr. 5943/07 (01)). V. M. skundo motyvas, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė nukentėjusysis, vairuodamas motorolerį kelio viduriu, dėl ko ir įvyko susidūrimas, yra atmestinas, nes tai paneigia duomenys, užfiksuoti bylos medžiagoje. Iš liudytojo T. Š. teisme duotų parodymų matyti, kad motoroleris įjungtomis šviesomis važiavo ne kelio viduriu, o savo eismo juostoje, nutolęs apie 1 - 1,5 metro atstumu nuo kelio ir griovio krašto.

Tuo tarpu V. M., lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojantį traktorių, savo automobiliu iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , kuria važiavo nukentėjusysis. Apie tokiÄ V. M. vairuojamo automobilio padėtį susidÅ«rimo su motoroleriu metu, patvirtino ir liudytoja S. N.. Pats V. M. taip pat patvirtino, kad susidÅ«rimas su motoroleriu įvyko jo automobiliui darant traktoriaus lenkimo manevrÄ . Be to, liudytojas T. Å . nurodė, kad tuo metu, kai V. M. vairuojamas automobilis lenkė jo vairuojamÄ traktorių ir susidÅ«rė su motoroleriu, jo eismo juostoje traktoriaus deÅ¡inieji ratai buvo apie 1 metro atstumu nuo kelio ir griovio kraÅ¡to.

IÅ¡ liudytojų T. Å . ir P. P. parodymų matyti, kad po autoįvykio apžiÅ«rėjus keliÄ , jie matė likusius motorolerio padangų pėdsakus, buvusius motorolerio judėjimo eismo juostoje. T. Å . teigimu, jie buvo 1,5 m, o P. P. teigimu -1,5 - 2 m atstumu nuo kelio kraÅ¡to. Ä®vykio vietos kelio plotis - 7,9 m, taigi, vienos eismo juostos plotis yra 3,95 m. Liudytojų T. Å . P. P. bei nukentėjusiojo E. B. parodymai patvirtina, kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ motoroleris buvo savo eismo juostoje, o iÅ¡ liudytojo T. Å . parodymų matyti ir tai, kad įvykio metu traktoriaus deÅ¡inės pusės ratai buvo nutolę apie 1 metrÄ nuo kelio kraÅ¡to.

Traktoriaus plotis yra 2 metrai, automobilio BMW plotis yra 1,8 m, taigi, kelkraÅ¡tis ir abi transporto priemonės jų susilyginimo lenkiant metu užėmė 4,8 m, t.y., gerokai daugiau nei nurodytas vienos kelio pusės plotis. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. M. vairuojamas automobilis susidÅ«rė su motoroleriu tuomet, kai Å¡is automobilis traktoriaus lenkimo metu iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , t. y., į motorolerio važiavimo krypties eismo juostÄ .Tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pirmÄ kartÄ , įrodymų tyrimo metu apklaustas traktoriaus vairuotojas liudytojas T.

Å ., kuris visiÅ¡kai nesuinteresuotas bylos baigtimi, patvirtino, kad motoroleris įjungtomis Å¡viesomis važiavo savo eismo juostoje, arčiau kelio kraÅ¡to, o V. M. savo automobiliu traktorių pradėjo lenkti važiuodamas į įkalnę ir iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ . V. M. važiuodamas įkalne ir atlikdamas lenkimo manevrÄ , negalėjo matyti prieÅ¡ save esančio kelio ruožo ir jame buvusios kliÅ«ties, ko pasėkoje, nespėjęs grįžti į savo krypties eismo juostÄ , sukėlė eismo įvykį.

Tokius parodymus T. Å . davė ir ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Netikėti Å¡io liudytojo parodymais neturėjo pagrindo nei pirmosios instancijos teismas, neturi ir apeliacinės instancijos teismas. Nukentėjusiojo E. B. parodymai, kad autoįvykis kilo tuo metu, kai V. M. vairuojamas automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , kuria važiavo nukentėjusysis apie 40 km/h greičiu, teismui abejonių nekelia. E. B. parodymus patvirtina nuoseklÅ«s ir tarpusavyje neprieÅ¡taraujantys liudytojų T.

Å ., P. P., S. N. parodymai, kita bylos medžiaga. Tuo tarpu V. M. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo metu jis skirtingai aiÅ¡kino kai kurias aplinkybes, be to, jo parodymai paneigti kitais byloje esančiais ir abejonių nekeliančiais įrodymais. Aptarti įrodymai patvirtina, kad eismo įvykis yra priežastiniame ryÅ¡yje su nuteistojo Kelių eismo taisyklių pažeidimais įkalnėje lenkiant kitÄ transporto priemonę ir iÅ¡važiuojant į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , neįsitikinus atliekamo manevro saugumu, o ne dėl V.

B. vairuojamo motorolerio didelio greičio, kuris ne tik neužfiksuotas jokiais įrodymais, bet ir neįmanomas pasiekti žvyrkelyje motoroleriu. Byloje iÅ¡ tikrųjų nebuvo paskirta autotechninė ekspertizė, tačiau Å¡i aplinkybė neleidžia daryti iÅ¡vados, jog bylos aplinkybės nebuvo iÅ¡tirtos ir iÅ¡nagrinėtos visapusiÅ¡kai. Sutinkamai su Baudžiamojo proceso kodekso 208 straipsniu, ekspertizė (tame tarpe ir autotechninė) yra skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti bÅ«tina atlikti specialų tyrimÄ , kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios.

Å io eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, aplinkybės specialaus tyrimo nereikalauja. Bylos medžiagoje užfiksuota pakankamai duomenų, iÅ¡ kurių galima daryti iÅ¡vadas apie įvykio aplinkybes, įvertinęs įstatymo tvarka surinktus duomenis, teismas gali daryti jų juridinį vertinimÄ . Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis E. B. įvykio metu kelių transporto priemonę – motorolerį vairavo bÅ«damas neblaivus (1,49 promilės), tačiau Å¡i aplinkybė eismo įvykio kilimui įtakos neturėjo- E. B. vairavo motorolerį savo eismo juostoje, transporto priemonių susidÅ«rimas kilo dėl V.

M. vairuojamo automobilio iÅ¡važiavimo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , lenkiant ta pačia kryptimi važiuojantį traktorių, tarp eismo įvykio ir E. B. bÅ«klės nėra priežastinio ryÅ¡io. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl V. M. kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį yra teisingos. Dėl prokuroro apeliacinio skundoNeginčydamas paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir bausmės vykdymo atidėjimo pagrindo, apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o ilginti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ , skirti kitÄ baudžiamojo poveikio priemonės rūšį bei skirti papildomus įpareigojimus- atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo bei teikti jam pagalbÄ , kol Å¡is gydosi.

PraÅ¡ymas ilginti laisvės atėmimo bausmės laikÄ ir bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ atmestinas. Skirdamas bausmę V. M., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, padarė neatsargų nusikaltimÄ , bet dėl nusikaltimo padarymo neprisipažino, nesigaili, neatsiprašė nukentėjusiojo, nesiekė atlyginti padarytos žalos, be to, jis baustas administracine tvarka. Teismas nuteistajam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, atidėdamas jos vykdymÄ .

Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimÄ iki penkerių metų, Å¡ios bausmės vidurkis yra 2, 5 metų. Paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis kiek mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, teismas esminiai nepažeidė Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės skyrimo pagrindų, todėl negalima daryti iÅ¡vados, jog paskirtoji bausmė yra neteisinga. Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ laikotarpiui nuo vienerių iki trejų metų.

Pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. M. parinko bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio vidurkį, toks bausmės vykdymo atidėjimo terminas negali bÅ«ti laikomas neteisingu. Taip pat atmestinas praÅ¡ymas skirti nuteistajam ir kitus įpareigojimus, numatytus Baudžiamojoj kodekso 75 straipsnio 2 dalyje. Nors įstatymas tiesiogiai neįpareigoja teismo skirti nuteistajam tokius įpareigojimus, kad jis veiktų taip, kad bÅ«tų paÅ¡alinta nukentėjusiajam padaryta žala, tokie bausmės vykdymo atidėjimÄ lydintys įpareigojimai bÅ«tų pageidautini, tačiau skiriant įpareigojimus, bÅ«tina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu nėra tiksliai nustatytas nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydis, pripažįstant nukentėjusiajam teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o jo dydžio klausimÄ perduodant spręsti civilinio proceso tvarka ir Å¡ioje dalyje nuosprendis neapskųstas.

Taip pat nėra nustatyta, kokia yra numatoma nukentėjusiojo gydymo trukmė, apimtis, gydymo prognozės. Esant tokiai situacijai, įpareigojimas teikti nukentėjusiajam pagalbÄ , kol Å¡is gydosi, bÅ«tų nekonkretus, dviprasmiÅ¡kas, tokio įpareigojimo vykdymas bÅ«tų sunkiai kontroliuojamas. Nuteistasis nepripažįsta savo kaltės, nukentėjusiojo atsipraÅ¡ymas pagal teismo įpareigojimÄ Å¡iuo atveju bÅ«tų priverstinis aktas, neturintis savyje atsipraÅ¡ymo turinio. Ä®statymas nedraudžia nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, skirti vienÄ iÅ¡ įpareigojimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalyje, toks įpareigojimas nuteistajam skirtas, įpareigojimų skyrimo dalyje nuosprendis nekeistinas.

Tačiau, skirdamas nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ - Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, 67 straipsnio 3 dalį- ir neteisingai parinko baudžiamojo poveikio priemonę - įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Pritaikius Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir atidėjus nuteistam asmeniui paskirtos bausmės vykdymÄ , jam gali bÅ«ti skiriama tik viena iÅ¡ Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių, o bÅ«tent, uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. sausio 26 d. nutartis Nr. 2K-P-6/2010).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. M. yra eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe Å¡eÅ¡is kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (autoįvykių sukėlimÄ , nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ , kitus pažeidimus). NusikaltimÄ , už kurį nuteistas, V. M. padarė turėdamas galiojančiÄ nuobaudÄ už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ , po nusikaltimo padarymo jis vėl padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe virÅ¡ijo nustatytÄ greitį. Toks nuteistojo Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimas, rodo nuteistojo negatyvų požiÅ«rį į saugų eismÄ , pavojingu vairavimu nuteistasis kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.

Tokio požiÅ«rio rezultatas yra ir Å¡i nusikalstama veika , kuri sukėlė sunkias pasekmes kito žmogaus sveikatai. NusikaltimÄ V. M. įvykdė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, nuteistajam turi bÅ«ti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų 3 metų Å¡ios teisės atėmimo terminÄ .              Nuteistojo V.

M. apeliacinis skundas atmestinas, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies) taikymo, nepritaikius Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalies ir 68 straipsnio (Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : nuteistojo V. M. apeliacinį skundÄ atmesti.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, nuosprendį pakeisti:panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V.

M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 MGL (780 Lt) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant įmokÄ sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                    Emilija Akelienė                   Teisėjai :                                                                       Egidijus Jonas Grigaravičius                                                                                      Romualdas Lincevičius