84976005-723f-4aae-b2df-23fffc4372c2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-29258-1077/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23843-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.2.1.9.1; 2.2.1.9.3.; 3.4.5.13 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 21 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. B.-S. pareiÅ¡kimÄ dėl įpareigojimo pakeisti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä , suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. liepos 22 d. iÅ¡vadÄ Nr. A136-1893/20(2.4.1.5.1.-AD21) „Dėl pavardės pakeitimo“, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę į „B.-S.“ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä , bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su Lenkijos piliečiu R.

S., santuokos sudarymo vieta – Wozniakov, Lenkija. Pasak pareiÅ¡kėjos, Lenkijos iÅ¡duotame santuokos liudijime pareiÅ¡kėjos pavardė nurodyta „B.-S.“, o Lietuvos santuokos sudarymo įraÅ¡e pareiÅ¡kėjos pavardė yra „B.-S.“. Skundžiama Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. liepos 22 d. iÅ¡vada Nr. A136-1893/20(2.4.1.5.1.-AD21) suinteresuotas asmuo atsisakė patenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ santuokos sudarymo įraÅ¡e pakeisti pavardę iÅ¡ „B.-S.“ į „B.-S.“, nurodydamas, kad tam nėra teisinių galimybių.

PareiÅ¡kėja nesutinka su tokia iÅ¡vada ir mano, kad tokiu bÅ«du yra pažeidžiama pareiÅ¡kėjos teisė į vardÄ , taip pat teisė pasirinkti vienodÄ su sutuoktiniu pavardę. Pasak pareiÅ¡kėjos, dabartinė jos pavardė sukelia pareiÅ¡kėjai daug administracinių nuolatinio pobÅ«džio nepatogumų, kadangi tenka teikti papildomus dokumentus, siekiant įrodyti Å¡eimos ryšį su sutuoktiniu. PareiÅ¡kėjos teigimu, pakeitus pareiÅ¡kėjos pase jos pavardę į „B.-S.“ nurodyti nepatogumai nedingtų, nes pavardė pase skirtųsi nuo Lenkijos iÅ¡duotame santuokos liudijime nurodytos pareiÅ¡kėjos pavardės. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad originali sutuoktinio pavardė „S.“ ir sulietuvinta pavardė „S.“ nėra tapačios pavardės, kas aktualu bÅ«nant Lenkijoje.

PareiÅ¡kėjos teigimu, jos Å¡eima nuolat keliauja į LenkijÄ ir ilgÄ laikÄ Å¡ioje Å¡alyje gyvena, todėl pavardžių neatitikimas pareiÅ¡kėjai sukelia nemažai papildomų rÅ«pesčių. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo pagrįstumo klausimÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuotas asmuo taip pat prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Nurodė, kad vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, suinteresuotas asmuo neturėjo teisinio pagrindo pakeisti santuokos sudarymo įrašė pareiÅ¡kėjos pavardę į „S.“, kadangi civilinė bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi naudojant lietuviÅ¡kus raÅ¡menis, todėl suinteresuotas asmuo privalėjo, remdamasis Lietuvos Respublikos teisiniu reglamentavimu, priebalsę „W“ sulietuvinti į „V“.

Atsižvelgdamas į egzistuojančiÄ teismų praktikÄ ir nesant įstatymų leidėjo valios dėl asmenų vardų ir pavardžių įtraukimo į apskaitÄ ne lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, suinteresuotas asmuo sutiko, kad pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė teismui iÅ¡vadÄ byloje, kurioje nurodė, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas raÅ¡yti pavardę „B.-S.“ prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pažymėjo, kad Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „W“, todėl perraÅ¡ant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „V“.

Taip pat nurodė, kad yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui nuomonę dėl įstatymų keitimo, leidžiant iÅ¡imtis dėl Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių raÅ¡ymo lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis su iÅ¡imtimis. Viena jų – su užsieniečiais santuokÄ sudarančių asmenų ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali bÅ«ti įraÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsienio asmens dokumentÄ .

Valstybinė lietuvių kalbos komisija prašė bylÄ nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, o praÅ¡ymo pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 6 dalimi, iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, apie raÅ¡ytinį teismo posėdį paskelbus specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) ir iÅ¡siuntus praneÅ¡imus. Dalyvaujantys byloje asmenys iki paskirto teismo posėdžio laiko praÅ¡ymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo nepateikė.

Pareiškimas tenkinamas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba; vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. CK 3.281 straipsnis nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, kurias tvirtina teisingumo ministras.

Civilinės bÅ«klės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarkÄ , civilinės bÅ«klės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkÅ«rimo ir anuliavimo tvarkÄ reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Å ių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba.

Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ . Registruojant ar įtraukiant į apskaitÄ užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės bÅ«klės aktus, Å¡ių asmenų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose raÅ¡omi juos paraidžiui perraÅ¡ant lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menimis iÅ¡ asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos iÅ¡duoto atitinkamo dokumento.

Teismas, įvertinęs aukščiau įvardintų teisės normų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardžių raÅ¡ymÄ oficialiuose dokumentuose, turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us daryti nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ pareiÅ¡kėjos J. civilinės bÅ«klės akto (santuokos sudarymo) įraÅ¡as turi bÅ«ti sudarytas lietuvių kalba, o lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „W“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi bÅ«ti įraÅ¡yti valstybine kalba, nes toks įraÅ¡ymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimÄ , sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu vieÅ¡ajame Lietuvos gyvenime.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.

Pažymėtina, kad Å¡iuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų iÅ¡reikÅ¡tiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. CK 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę vardÄ . Teisė į vardÄ apima teisę į pavardę, vardÄ (vardus) ir pseudonimÄ . Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iÅ¡ jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio, elementų.

Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiÅ¡kios nuorodos į asmens vardÄ ir pavardę, jie yra ne kÄ mažiau susiję su asmens privačiu ir Å¡eimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai Å¡eimai priemonė (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose taip pat yra konstatavęs, kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užraÅ¡ymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime (2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimas Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09).

Teisingumo Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad užsienietiÅ¡kų vardų ir pavardžių raÅ¡yba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali bÅ«ti laikomas Å¡iame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimÄ ir sukeltų abejonių dėl Å¡eimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintÄ apsigyvenimo teisę. Pagal Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali bÅ«ti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008 m. spalio 14 d. sprendimas Grunkin ir Paul, C-353/06).

Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo Leonids Raihmans praÅ¡ymÄ pakeisti vardÄ ir pavardę į originaliÄ jo formÄ â€žLeonid Raihman“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimÄ byloje Raihman prieÅ¡ LatvijÄ (praneÅ¡imo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kiÅ¡imasis į privatų asmens gyvenimÄ ir pažeidžia žmogaus teises.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje taip pat ne kartÄ pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ybos patenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija)  8 straipsnio nuostatomis ginamÄ privataus ir Å¡eimos gyvenimo sritį. EŽTT nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikiÅ¡imas į naudojimÄ si savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais raÅ¡menimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota raÅ¡yba, ar adaptuota raÅ¡yba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (EŽTT 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieÅ¡ UkrainÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 59894/00).

EŽTT 2007 m. sprendime Johansson prieÅ¡ SuomijÄ (paraiÅ¡kos Nr. 10163/02) pažymėjo, kad jeigu Gyventojų registre jau yra įregistruoti vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultÅ«rinio ir kalbinio tapatumo iÅ¡saugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardÄ (arba, kaip nagrinėjamu atveju, pavardę). Teismas, įvertinęs aukščiau cituojamÄ Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad tuo atveju, jei dėl skirtingo Å¡eimos narių pavardžių raÅ¡ymo kiltų Å¡eimos nariams rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų bÅ«ti vertinama kaip Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas (CPK 3 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja J. B. (duomenys neskelbtini) Lenkijoje (Wozniakov mieste) sudarė santuokÄ su Lenkijos Respublikos piliečiu R. S. IÅ¡ Lenkijos civilinės bÅ«klės aktų įrašų tarnybos iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ santuokos akto įraÅ¡o Nr. 1002011/00/AM/2020/398199 matyti, kad pareiÅ¡kėjai po santuokos sudarymo suteikta pavardė „B.-S.“. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. liepos 18 d. iÅ¡duotame santuokos sudarymo įraÅ¡e Nr. 2027 pareiÅ¡kėjos pavardė po santuokos sudarymo nurodyta „B.-S.“.

Gyventojų registro duomenų bazėje pareiÅ¡kėjos pavardė nurodyta „B.-S.“. PareiÅ¡kėjai Lietuvos Respublikos piliečio pasas iÅ¡duotas 2012 m. sausio 4 d., kuris galioja iki 2022 m. sausio 4 d., todėl jame nurodyta pareiÅ¡kėjos pavardė, turėta iki santuokos sudarymo – „B.“. PareiÅ¡kėjos sutuoktinio R. pavardė, nurodyta jo asmens dokumente (Lenkijos Respublikos piliečio pase), yra „S.“. Remiantis byloje esančiais duomenimis, teismas sprendžia, kad atsisakymas pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę iÅ¡ „B.-S.“ į „B.-S.“ sukelia jai administracinių bei asmeninių nepatogumų, įrodinėjant tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiÅ¡kumÄ .

Pasak pareiÅ¡kėjos, jos Å¡eima dažnai lankosi Lenkijoje, todėl turint asmens dokumentus su skirtingomis pavardėmis nuolat tenka įrodinėti jos ryšį su Å¡eimos nariu (sutuoktiniu). Akivaizdu, kad Å¡eimai įvairiose situacijose kiltų nemažai nepatogumų tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjos santuokinė pavardė bÅ«tų sulietuvinta bei įraÅ¡yta be raidės „W“. Tai trukdytų tinkamai identifikuoti pareiÅ¡kėjÄ užsienio valstybėje, sukeltų klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjos ryÅ¡io su faktiÅ¡kai kitÄ pavardę turinčiu sutuoktiniu.

Dėl nurodytų priežasčių, teismo vertinimu, draudimas įraÅ¡yti pavardę su „W“ raide yra neproporcingas nurodytiems nepatogumams, kuriuos patirtų pareiÅ¡kėja, palikus jai pavardę su lietuviÅ¡ka „V“ raide. Tokia situacija neatitiktų Konvencijos 8 straipsnio nuostatų bei pažeistų pareiÅ¡kėjos teisę į ginamÄ privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ , taip pat teisę į vardÄ (CK 2.20 straipsnis). Pažymėtina, kad iÅ¡ Gyventojų registro tarnybos 2021 m. gegužės 10 d. raÅ¡to dėl informacijos (duomenų) pateikimo matyti, kad Gyventojų registre iÅ¡ viso buvo registruota 3216 asmenų, turinčių galiojantį asmens dokumentÄ , kurių varduose ir/ar pavardėse buvo „W“, „X“, „Q“ raidės, iÅ¡ jų 388 asmenys turi Lietuvos pilietybę.

Taigi Å¡iuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių varde ar pavardėje raidę „W“, o tai iÅ¡ esmės patvirtina, kad tokio lotyniÅ¡ko raÅ¡mens naudojimas yra įprastas. Duomenų, kad tokio raÅ¡mens naudojimas darytų neigiamÄ Ä¯takÄ valstybinės kalbos statusui ar sukeltÄ didelių nepatogumų valstybinių institucijų veikloje, nenustatyta. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, tarptautinių teismų praktikÄ , įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, konstatuotina, kad nenukrypimas nuo Å¡iuo metu galiojančio teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ neatitiktų teisingumo principo, bÅ«tų neproporcingas pareiÅ¡kėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiÅ¡kėja patirtų esant įraÅ¡ytoms skirtingoms sutuoktinių pavardėms.

Atsižvelgiant į tai, praÅ¡ymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas. Vadovaudamasis CPK 259, 268-270 straipsniais, 516 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. liepos 22 d. iÅ¡vadÄ Nr. A136-1893/20(2.4.1.51.-AD21) „Dėl pavardės pakeitimo“. Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti 2020 m. liepos 18 d. santuokos sudarymo įraÅ¡e Nr. 2027 pareiÅ¡kėjos J.

B.-S., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į „B.-S.“ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä . Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Vilija Ranceva