8496d079-e67b-46dd-83e1-9bdbcd33e6e7 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr2 - 2014 m. vasario 3 d. (S) Šiauliai             Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Virginijaus Stankevičiaus,             kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Marytės Švažienės,             sekretoriaujant Jolantai Miežienei,             dalyvaujant pareiškėjai D. S.-Bunevičienei,              dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui G.

G.,              dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių skyriaus atstovui V. B.,              dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui S. S.,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos D. S.-Bunevičienės praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino paduoti praÅ¡ymÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių skyriui dėl nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo atnaujinimo, taip pat dėl nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų padavimo termino atnaujinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

Å iaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiÅ¡kėjos D. S.-Bunevičienės praÅ¡ymas dėl praleisto termino paduoti praÅ¡ymÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių skyriui dėl nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo atnaujinimo, taip pat dėl nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų padavimo termino atnaujinimo.PareiÅ¡kėja D. S.-Bunevičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad visi duomenys iÅ¡dėstyti jos pareiÅ¡kime.

Jie visi yra antros santuokos vaikai. Jų tėvas S. S. vedė 1937 m. S. S. (vienintelė dukra) ir jos tėvas Satkauskis užrašė visÄ esamÄ turtÄ Å¾entui sutartimi. Iki tol gyvenimas buvo labai sudėtingas, gimė 3 vaikai, jų motina karo metu nuo džiovos mirė, uoÅ¡vis mirė praėjus 2 m. po sutarties, apie 1939 m. Bažnyčia yra sudegusi, Å¡is dokumentas neiÅ¡liko. O testamentas ir kiti dokumentai, iÅ¡skyrus tuos, kuriuos jie surado ir kuriuos Nacionalinė žemės tarnyba pripažino tinkamais ir pakankamais, neiÅ¡liko.

Buvo tremties laikas, tėvas turėjo pabėgti iÅ¡ Å«kio. Jų Å¡eima gyveno kitame TelÅ¡ių r. pakraÅ¡tyje. Pasikeitė laikai, mama tvarkė dokumentus pati, nes buvo pakankamai stipri. Ji pati tuo metu rašė mokslinį darbÄ , gynėsi disertacijÄ , paskui gimė jos vaikas ir tuo laikotarpiu ji buvo labai retas svečias namuose. Mama sunkiai susirgo, 2011 m. pradžioje mirė. Ji pasakė broliui tuos dalykus, nes jiedu gyveno TelÅ¡iuose. Po mamos mirties brolis reikalus ruošėsi tvarkyti pats, tačiau jis susirgo Parkinsono liga, sunkiai juda, turi didelių atminties sutrikimų, mÄ stymo sutrikimų ir Å¡ito klausimo jam iÅ¡spręsti nepavyko. 2013 m. ji pateikė dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai.

Jų Å¡eima laikė garbės reikalu sutvarkyti Å¡eimos klausimus. Jie surado visus mirusius, sutvarkė kapus, norėjo klausimÄ iÅ¡spręsti iki galo. Buvo posėdis rudenį, dokumentai buvo pripažinti pakankamais. PraÅ¡o patenkinti jos pareiÅ¡kimÄ , atnaujinti praleistus terminus todėl, kad, jų manymu, terminai buvo praleisti dėl pateisinamų priežasčių. Negali pasakyti, kodėl mama nesutvarkė reikalų iki galo, nes tuo metu ji pati gynėsi disertacijÄ , paskui gimė jos pačios vaikas.

Ji visÄ laikÄ gyveno Vilniuje, smulkmenų nežinojo. Mama buvo pakankamai iÅ¡silavinusi moteris, buvo medicinos sesuo, labai savarankiÅ¡ka, labai valdingas žmogus ir manė, kad viskÄ sutvarkys pati. GalbÅ«t tai yra pagrindinis dalykas, dėl ko viskas taip užsitęsė. Kiek tik motina prašė gauti iÅ¡ archyvo dokumentų, juos visus ji bandė gauti ir motinai pristatyti. Mama manė, kad yra pagrindinis žmogus, kuris yra laisvas. Jos brolis tuo laiku buvo lakÅ«nas, tarnavo pasienyje. Ji pati gyveno Vilniuje.

Ji laikė garbės reikalu šį Å¡eimos klausimÄ sutvarkyti, o kas nesisekė, negali pasakyti, nes buvo pakankamai užsiėmusi (b.l. 87-89). PareiÅ¡kėjos atstovas advokatas G. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo to momento, kai prasidėjo nuosavybės teisių atkÅ«rimas į iki 1940-07-22 buvusių savininkų valdytÄ Å¾emę Lietuvoje, praėjo labai didelis laiko tarpas. Ta aplinkybė kelia abejonių dėl to, kodėl žmonės iki Å¡iol nesugebėjo tinkamai užbaigti proceso, atlikti veiksmų, kad realizuotų savo teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .

Mano, kad teismas susipažinęs su byla padarys iÅ¡vadas, kad tai nėra eilinė situacija, ir jos nevertins pavirÅ¡utiniÅ¡kai. Mano, kad neverta analizuoti situacijos, susijusios su pačiu žemės valdymo faktu ir giminystės ryšį patvirtinančiais veiksmais. Nacionalinei žemės tarnybai pavesta spręsti žemės atkÅ«rimo klausimus pagal piliečių pateiktus praÅ¡ymus. Nacionalinės žemės tarnybos TelÅ¡ių skyrius yra įvertinęs turimus dokumentus ir pateikęs iÅ¡vadÄ , kad savininkas pareiÅ¡kėjos tėvas S. S. iÅ¡ tiesų valdė 67 ha žemės, buvusios Vilko MiÅ¡ko kaime Varnių valsčiuje.

PareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas reikalavimas iÅ¡skirtas į 2 punktus – atnaujinti terminus pateikti pareiÅ¡kėjai praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bei pateikti žemės valdymÄ patvirtinančius dokumentus bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Ä®vertinti, kad pareiÅ¡kėjos mamos E. S. praÅ¡ymas buvo pateiktas Agrarinės reformos skyriui dar 1991 m. ir iki pat Å¡iol nėra iÅ¡spręstas. Klausimas – ar pareiÅ¡kėja buvo pakankamai aktyvi, kad realizuotų savo teisę.

Pirminė pareiÅ¡kėja buvo D. S.-Bunevičienė, o jos mama E. S., kuri mirė 2011-04-06, ji buvo atsakinga už dokumentų pateikimÄ Å¾emėtvarkos skyriui. Ji buvo Å¡itÄ naÅ¡tÄ prisiėmusi ir vaikams paaiÅ¡kinusi, kad Å¡iuos klausimus spręs savarankiÅ¡kai. Kai kada mama kreipdavosi į jÄ dėl dokumentų paieÅ¡kos archyvuose ir panaÅ¡iai. Ji buvo ėmusis iniciatyvos spręsti šį klausimÄ iki galo. Kodėl ji to nepadarė, galima tik spėlioti. Mano, kad vienas iÅ¡ galimų atsakymų gali bÅ«ti ir toks, kad nuo pat pradžių E. S. pradėjus atkÅ«rimo procesÄ atsirado tam tikri asmenys, kurie darė tam tikras kliÅ«tis realizuoti savo teises.

Dabartinė Nacionalinė žemės tarnyba buvo reformuota labai daug kartų, nebuvo kompiuterizuotų duomenų bazių. Sunku atsakyti, kodėl per tÄ laikotarpį tiek nedaug buvo nuveikta toje byloje, ar tie dokumentai nusimetė. Jo įsitikinimu, pareiÅ¡kėja D. S.-Bunevičienė neturėjo galimybės aktyviau veikti ir įtakoti Å¡itos situacijos, nes mama buvo pasakiusi, jog tai jos reikalas užbaigti šį procesÄ iki galo. PareiÅ¡kėja siekė karjeros, užsiėmė moksline veikla, rašė disertacijÄ , jos brolis visÄ gyvenimÄ tarnavo lakÅ«nu, irgi buvo užimtas žmogus.

PraÅ¡o pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkinti. Terminai jau buvo praleisti tuo metu, kai mirė E. S.. Nacionalinė žemės tarnyba pradėjo kur kas aktyviau talkinti žmonėms, kurie siekia užbaigti procesus. Nacionalinė žemės tarnyba dėjo pastangas, kad pareiÅ¡kėjai pagelbėtų tuo klausimu. PraÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti (b.l. 87-89).Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių skyriaus atstovas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjos mama Stasytienė pateikusi praÅ¡ymÄ buvo dar 1991 m., deja, reikalingų dokumentų nuosavybės teisių atkÅ«rimui ji nepateikė iki pat savo mirties.

Komisijos posėdžiui vykstant, o jame dalyvavo pati pareiškėja, jai detaliai aiškino, kad jų ūkis buvo pakankamai stiprus – 67 ha, buvo iš uošvio gavę daug pastatų, stambų ūkį. Po 1944 m., kai stambieji ūkininkai buvo išvežti arba patys traukėsi, 1944–1945 m. į jų ūkį atsikėlė ir apsigyveno eigulys Rekašius su šeima. Kai Stasytienė ten apsilankiusi bandė išsiaiškinti visas aplinkybes kaip buvusi savininko žmona, buvo susiklosčiusi tokia Rekašių nuomonė, kad tarybų valdžios jiems suteiktas ūkis ir visi pastatai jų, ne kitų.

Ä®sivaizduoja pretendentės moralinę bÅ«senÄ ir nusistatymÄ , kada žmonės, kurie naudojosi svetimu turtu, jai pasakė: „tu nevark, nieko neįrodysi“. Mano, kad dėl tokių paskatų ji labai aktyviai daugiau nebeužsiėmė įrodinėjimo procesu. PareiÅ¡kėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos TelÅ¡ių skyrių 2013-07-15 su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises į tėvo valdytÄ Å¾emę iki nacionalizacijos Vilko MiÅ¡ko kaime Varnių valsčiuje, prašė vertinti pridedamus iÅ¡ valstybės archyvų gautus dokumentus ir dėl jų tinkamumo pareikÅ¡ti nuomonę.

Gavus šį praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kėja buvo informuota apie tai, kad dokumentus vertins sudaryta komisija ir pagal žemės Å«kio ministro nustatytÄ tvarkÄ komisijos posėdyje turi dalyvauti pareiÅ¡kėja. Posėdis įvyko 2013-08-26 14.00 val. Posėdis buvo įformintas protokolu. PareiÅ¡kėja posėdžio metu pateikė iÅ¡samiÄ informacijÄ , kuriÄ turėjo, ir informacijÄ apie dokumentus, apie tėvo Å¡eimos istorijÄ iki 1944 m. Komisija pasisakė dėl kiekvieno pateikto dokumento, dėl pareiÅ¡kėjos parodymų.

Remiantis Å¡iuo protokolu, kaip numato žemės Å«kio ministro patvirtinta tvarka dėl dokumentų, kurie buvo priimti 1944-1948 m. ir vėliau, komisija iÅ¡klausiusi pretendentÄ , rengia pasiÅ«lymÄ institucijai, kuri rengia sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, Å¡iuo atveju – Nacionalinės žemės tarnybos TelÅ¡ių sk. vedėjui. PasiÅ«lymo esmė – konstatuoti faktÄ , ar nagrinėjamų dokumentų pakanka dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Po posėdžio komisija parengė pasiÅ«lymÄ ir jame buvo nurodyta, kad pateiktų dokumentų pakanka dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

PareiÅ¡kėjai 2013-10-07 raÅ¡te buvo nurodyta, kad dokumentų pripažinimas tinkamais nuosavybės teisių atkÅ«rimui jai kol kas nesukelia jokių pasekmių vien dėl to, kad pareiÅ¡kėja buvo praleidusi terminÄ praÅ¡ymui pateikti, kuris baigėsi 2001-12-31, praleidusi terminÄ nuosavybės teisėms į valdytÄ Å¾emę atkurti bei giminystės ryšį su buvusiu savininku dokumentų pateikimui. Atsakyme po komisijos posėdžio pareiÅ¡kėjai patarė dėl įstatymais nustatytų terminų atnaujinimo kreiptis į apygardos administracinį teismÄ su praÅ¡ymu.

Po pareiÅ¡kėjos pirmojo praÅ¡ymo gavimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir dėl dokumentų įvertinimo turima medžiaga buvo perduota kadastro vietovės matininkei, kuri dalyvaujant pareiÅ¡kėjai ir 2 liudytojams apėjo buvusio savininko S. S. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribas ir plotÄ . Iki 1940 m. iÅ¡likusi kartografavimo medžiaga ir aplinkui kitiems buvusiems savininkams atkÅ«rus nuosavybės teises ir parengus planus leido daryti iÅ¡vadÄ , kad likęs laisvas plotas, kuris ir pagal iÅ¡sidėstymÄ yra 67 ha, yra bÅ«tent tas Vilko MiÅ¡ko kaime esantis plotas, kurį iki nacionalizacijos valdė buvęs savininkas S. S..

PareiÅ¡kėjos brolis, kol nebuvo paÅ«mėjusi liga, irgi buvo pradėjęs domėtis nuosavybės teisėmis į tėvo žemę. 2011-11-15 Lietuvos centrinis archyvas jam buvo atsiuntęs pažymÄ apie nuosavybę. Å i pažyma patvirtina tuos duomenis, kurie yra pareiÅ¡kėjos pateiktuose dokumentuose. Jie sutapo su pareiÅ¡kėjos parodymais komisijos posėdyje. Žemėtvarkos skyriai tiek iki apskrities virÅ¡ininko administracijos likvidavimo 2010-07-01, tiek po Å¡ios datos dažnai atsisako iÅ¡ viso nagrinėti pateiktus dokumentus ir juos grÄ Å¾ina pareiÅ¡kėjams motyvuodami tuo, kad tokie terminai yra praleisti.

Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ne vienoje nutartyje, kad bendros kompetencijos ir apygardų administraciniai teismai neturi priimti pareiškimo ar ieškinių ir nagrinėti, jeigu Nacionalinės žemėtvarkos skyrius nėra pasisakęs dėl dokumentų pakankamumo. Vadovaujantis Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika jie įvertino pareiškėjos pateiktus dokumentus. Komisijos išvada dėl pakankamumo dar nesukelia pasekmių dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jeigu nebus atkurti įstatymo nustatyti praleisti terminai.

PareiÅ¡kėja domėjosi ir kai kuriuos veiksmus atlikti buvo pradėjusi jos motina, kuri iki mirties jų iki galo neatliko. Negali komentuoti pareiÅ¡kėjos ir jos motinos santykių. Brolis galbÅ«t neadekvačiai vertino situacijÄ , tai lėmė liga, nes bÅ«damas sveikas ir gyvendamas TelÅ¡iuose galėjo praÅ¡ymÄ pateikti laiku ir talkinti motinai dėl dokumentų surinkimo. Ko gero tam turėjo įtakos liga. Dėl pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kintų aplinkybių dėl praleistų terminų, tai jų pozicija tokia, kad Å¡ito klausimo sprendimÄ dėl praleistų terminų atnaujinimo jie palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Jei bÅ«tų atnaujintas terminas, bÅ«tų galimybė atkurti nuosavybės teises į istorinę žemę, kadangi niekam nėra atkurta (b.l. 87-89). Trečiasis suinteresuotasis asmuo S. S. savo raÅ¡ytinio atsiliepimo teismui nepateikė, į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b.l. 86). PareiÅ¡kėjos D. S.-Bunevičienės praÅ¡ymas dėl praleisto termino paduoti praÅ¡ymÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių skyriui dėl nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo atnaujinimo, taip pat dėl nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų padavimo termino atnaujinimo yra tenkintinas ir terminas tokiems dokumentams pateikti atnaujintinas.

Nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ Nr. VIII-359. Nuo 2004-10-26, įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ nustatytais terminais ir Å¡io įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d.

Pagal paminėto įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, piliečiai, padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, Å¡iuos dokumentus turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Kolegijos nuomone, svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku įgyvendinti savo teises, gali bÅ«ti pripažintos tos priežastys, kurios buvo sÄ lygotos objektyvių, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančių aplinkybių.

Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių. Todėl jas vertinant bÅ«tina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A858-1209/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje A261-553/2010).LVAT jurisprudencijoje konstatuojama, kad procesas dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo nėra savitikslis.

Jo paskirtis – sudaryti galimybes (paÅ¡alinti kliÅ«tis) atkurti nuosavybės teises tiems asmenims, kurie dėl svarbių priežasčių negalėjo pateikti kompetentingoms institucijoms tokių dokumentų, kurie yra bÅ«tini sprendimui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo priimti. Taigi dokumentas, kurio pateikimui praÅ¡oma atnaujinti terminÄ , kompetentingai institucijai turi bÅ«ti bÅ«tinas ir apskritai reikalingas sprendžiant klausimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į konkretų nekilnojamÄ jį turtÄ (2011 m. vasario 3 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-429/2011; 2010 m. spalio 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2093/2010). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra ne kartÄ akcentavęs, kad įstatymais nustatyti apribojimai neturi pažeisti pačios teisės esmės. Tokie apribojimai teismo yra pateisinami tik bÅ«tinais atvejais ir jie negali bÅ«ti formalÅ«s. Å iuo atveju, atsisakius atstatyti praleistÄ terminÄ , jam bÅ«tų apribota viena iÅ¡ esminių teisių – teisė į nuosavybę.

Galima teigti, kad iÅ¡dėstytos priežastys patvirtina, kad praleistas terminas tokiomis aplinkybėmis gali bÅ«ti atnaujintas. Taip pat, remiantis EŽTT pozicija, galima manyti, kad spręsdamas termino atnaujinimo klausimus panaÅ¡iais atvejais teismas turėtų atsižvelgti į tÄ faktÄ , kad Å¡ie klausimai yra labai aktualÅ«s didelei visuomenės daliai (asmenims, siekiantiems atkurti nuosavybės teises) ir vis tik netaikyti per griežtų standartų vertinant termino praleidimo priežastis (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla 1992-12-16 De Geouffre de la Pradelle V.

France Serija, Nr. 253-B ir kt.)Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr.A8-870/2007) pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme nustatyti terminai praÅ¡ymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti reiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti atnaujinti tik Å¡ie terminai, o tai savo ruožtu sÄ lygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki Å¡ių terminų pasibaigimo.

Ir prieÅ¡ingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi.Termino praleidimo priežasčių svarbumÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminÄ praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliÅ«tis paduoti atitinkamÄ praÅ¡ymÄ (pateikti reikiamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti Å¡iÄ teisinę situacijÄ .

Laiko faktorius negali bÅ«ti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip praÅ¡omo atnaujinti termino eigoje. Sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjų, kurie kreipiasi į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo tokio pobÅ«džio bylose, nurodytas priežastis bÅ«tų galima pripažinti svarbiomis, reikėtų įvertinti, ar asmuo, kuris turėjo teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , turėdamas pakankamai ilgÄ Ä¯statymo leidėjo nustatytÄ terminÄ , iÅ¡naudojo visas galimybes, taip pat ar jis pats buvo pakankamai atidus ir tam dėjo visas reikiamas pastangas, kad tinkamai ir laiku bÅ«tų įgyvendintos jo teisės atkuriant nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę.Kolegijos nuomone, pareiÅ¡kėja D.

S.-Bunevičienė nustatytus terminus nuosavybės teisių atkÅ«rimui į nekilnojamÄ jį turtÄ praleido dėl priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjos motina E. S. praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į jos vyro S. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę pateikė laiku ir tai padarė dar 1991 m. spalio 14 d. (b. l. 9). E. S. vaikų padedama pati tvarkė bei rinko dokumentus, pati norėjo užbaigti nuosavybės į žemę atkÅ«rimo procesÄ , nes buvo pakankamai valinga ir stipri asmenybė.

E. S. visų reikalingų dokumentų nuosavybės teisių atkÅ«rimui nepateikė iki pat savo mirties – 2011 m. balandžio 6 d. (b. l. 11). PareiÅ¡kėja tuo metu buvo labai užsiėmusi – rašė mokslinį darbÄ , gynėsi disertacijÄ , laukėsi ir gimdė. Po mamos mirties visus žemės nuosavybės atkÅ«rimo reikalus ruošėsi tvarkyti pareiÅ¡kėjos brolis, bet jis netrukus susirgo Parkinsono liga, Å¡iuo metu sunkiai juda, turi didelių atminties bei mÄ stymo sutrikimų ir to jam iÅ¡spręsti nepavyko.

PareiÅ¡kėja D. S.-Bunevičienė pati ėmėsi iniciatyvos dėl nuosavybės atkÅ«rimo ir 2013 m. liepos 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių skyriui pateikė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (b. l. 47). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių skyriaus Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2013 m. rugpjūčio 26 d. posėdžio protokolu Nr. 37PRT-207 nutarė pretendentės D.

S.-Bunevičienės pateiktus S. S. iki nacionalizacijos Vilko MiÅ¡ko kaime 67,00 ha žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančius papildomus dokumentus pripažinti pakankamais nuosavybės teisių atkÅ«rimui. Nuosavybės teisių į S. S. iki nacionalizacijos Vilko MiÅ¡ko kaime nuosavybės teisėmis valdytÄ 67,00 ha žemę atkÅ«rimo klausimÄ spręsti gavus iÅ¡ pretendentės D. S.-Bunevičienės teismo sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų atnaujinti praleisti terminai praÅ¡ymo pateikimui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodančių dokumentų pateikimui (b. l. 49-54, 55-56).

Apie Å¡iuos Komisijos sprendimus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių skyrius informavo raÅ¡tu pareiÅ¡kėjÄ D. S.-Bunevičienę 2013 m. spalio 7 d. (b. l. 44-46). 2013 m. spalio 28 d. pareiÅ¡kėja per savo atstovÄ advokatÄ G. G. kreipėsi Å iaulių apygardos administracinį teismÄ dėl praleisto termino paduoti praÅ¡ymÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių skyriui dėl nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo atnaujinimo, taip pat dėl nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų padavimo termino atnaujinimo (b. l. 2-5).

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėja, esant tokioms aplinkybėms bei faktiniams duomenims, elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir kruopščiai, stengdamasi realizuoti savo galimybę dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į protėvių turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Å itos aplinkybės ir pateikti dokumentai leidžia tenkinti praÅ¡ymÄ dėl praleistų terminų atnaujinimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių skyrius taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų sÄ moningai ar dėl kitų priežasčių vilkinusi nuosavybės atkÅ«rimo procesÄ .

PareiÅ¡kėjos anksčiau nurodytos priežastys, dėl kurių ji praleido nustatytus terminus nuosavybės teisių atkÅ«rimui į nekilnojamÄ jį turtÄ , pripažintinos svarbiomis.Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas yra tenkintinas ir terminas pateikti praÅ¡ymÄ bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus yra atnaujintinas.Kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 4 p., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos D. S.-Bunevičienės praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino paduoti praÅ¡ymÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių skyriui dėl nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo atnaujinimo, taip pat dėl nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų padavimo termino atnaujinimo patenkinti. Atnaujinti pareiÅ¡kėjai D. S.-Bunevičienei terminÄ pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių skyriui praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į jos tėvo S. S., gim. 1901 m., iki 1940-07-22 nuosavybės teisėmis valdytÄ 67,00 ha ploto žemę, buvusiÄ Vilko MiÅ¡ko k., Varnių vals., TelÅ¡ių apskr.

Atnaujinti pareiÅ¡kėjai D. S.-Bunevičienei terminÄ pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių skyriui dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su buvusiu savininku S. S., gim. 1901 m., bei dokumentus, patvirtinančius 67,00 ha ploto žemės Vilko MiÅ¡ko k., Varnių vals., TelÅ¡ių apskr. valdymÄ nuosavybės teise. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                         Virginijus Stankevičius                                                                                                                      Laisvutė Kartanaitė Marytė Švažienė