Legislator Case Law & Legislation
8492c6d4-b366-4cef-a85e-87492132d890 AI generated

8492c6d4-b366-4cef-a85e-87492132d890 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 8492c6d4-b366-4cef-a85e-87492132d890
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis; stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose;

Legislator headnote

AI generated

8492c6d4-b366-4cef-a85e-87492132d890 · Klaipėdos apygardos teismas: veikÄ padaręs asmuo pagal veikos pobÅ«dį ir savo psichinę bÅ«senÄ yra pavojingas visuomenei.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-251-255/2020 Proceso Nr. 1-01-1-04578-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14; 1.2.4.4.1; 2.4.6.6.1.; (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 10 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Editos Lapinskienės, sekretoriaujant Aušrai Čybienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Lūžienei, asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjui advokatui M.

V., nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, A. B. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria A. B. pripažintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), bÅ«damas nepakaltinamu. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, A.

B. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Civilinių ieÅ¡kovų A. S. ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėtais. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. A. B. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, t. y: 1.1. A. B. 2019-01-28, apie 7.15 val., (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos departamento septinto skyriaus virtuvėje, po įvykusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju A.

S., tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus į veidÄ , dėl ko A. S. pargriuvo ant grindų ir patyrė deÅ¡inio žando sumuÅ¡imÄ su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, deÅ¡inės plaÅ¡takos V pirÅ¡to vidurinio pirÅ¡takaulio lūžimÄ . Padaryti sužalojimai A. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . 1.2. Be to A. B. 2019-03-19, apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų ketvirtame korpuse, tyčia du kartus spyrė tų pačių namų gyventojui P. P. į krÅ«tinę, taip pastarajam padarydamas krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imÄ su VII Å¡onkaulio lūžimu, trauminiu kairės pusės hemotoraksu, kas nukentėjusiajam P. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 2. Apeliaciniu skundu asmuo, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės A. B., praÅ¡o pakeisti Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir paskirti jam medicininės priemonės taikymÄ â€“ ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, jį prižiÅ«rint ir gydant UAB (duomenys neskelbtini). 2.1. Skunde nurodo, kad jis nusikalto netyčia. Veikas, už kurių padarymÄ pasiųstas gydytis, padarė savigynos tikslais, nes nukentėjusieji A.

S. ir P. P. jį erzindavo, įžeidinėdavo, persekiodavo, Å¡antažuodavo, priekabiaudavo. Pripažįsta, kad yra ligonis, supranta, kad reikalingas gydymas, neneigia teismo psichiatrijos ekspertizės akte padarytų iÅ¡vadų dėl jo sveikatos, tačiau mano, kad Tauragės apylinkės teismas jam paskyrė per griežtÄ medicinos priemonę. 2.2. Apeliantas mano, kad jam galėtų bÅ«ti paskirtas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros centre. Nurodo, jog jis galėtų gyventi tėvų namuose, kuriuose yra reikiamos sÄ lygos.

Tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). Jie Å«kininkauja, turi 20 ha žemės. Kadangi jis yra fiziÅ¡kai tvirtas, nėra agresyvus, nėra pavojingas visuomenei, paleistas iÅ¡ RokiÅ¡kio psichiatrinės ligoninės galėtų padėti tėvams Å«kininkauti, tuo pačiu gertų vaistus ir tęstų gydymÄ UAB (duomenys neskelbtini).

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdyje A. B. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijami įstatymo uždraustų veikų padarymo faktai ar jų atitikimas BK specialiojoje dalyje numatytai veikai, tačiau nesutinkama su paskirta priverčiamosios medicinos priemonės rūšimi ir sÄ lygomis – stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, praÅ¡oma jÄ pakeisti į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Atsižvelgdamas į tai, jog apeliaciniame skunde praÅ¡oma tik paskirti Å¡velnesnę priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines A. B. padarytų veikų aplinkybes. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, A. B. padarė bÅ«damas nepakaltinamu. BK 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Å¡io kodekso uždraustÄ veikÄ jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Å iuo atveju A. B. nepakaltinamumÄ pagrindžia atlikta psichiatrinė ekspertizė, kurioje nurodoma, kad tiriamasis veikų padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti.

8. Pripažinęs A. B. nepakaltinamu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 98 straipsnio 1 dalimi, paskyrė jam priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę. BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali paskirti priverčiamÄ sias medicinos priemones:

1) ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis;

2) stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose;

3) stacionarinį stebėjimÄ sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis specializuotose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose;

4) stacionarinį stebėjimÄ griežto stebėjimo sÄ lygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Å ių priemonių taikymas (paskyrimas) priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas:

1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , atitinkančiÄ numatytÄ BK specialioje dalyje;

2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo;

3) veikÄ padaręs asmuo pagal veikos pobÅ«dį ir savo psichinę bÅ«senÄ yra pavojingas visuomenei.

9. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad iÅ¡ asmens negali bÅ«ti atimta laisvė vien dėl to, kas jis nėra psichiÅ¡kai sveikas. Tam turi bÅ«ti iÅ¡pildytos trys sÄ lygos: turi bÅ«ti aiÅ¡ku, jog asmuo turi psichikos negaliÄ , t. y. kad asmuo aiÅ¡kiai serga psichikos liga, kuri nustatyta objektyvia medicinos iÅ¡vada; psichikos negalia turi bÅ«ti tokio pobÅ«džio ar laipsnio, kad pateisintų priverstinį izoliavimÄ ; priverstinio izoliavimo pratęsimo teisėtumas priklauso nuo to ar psichikos sutrikimas iÅ¡lieka (Winterwerp prieÅ¡ Nyderlandus, 1979 m. spalio 24 d.

§ 37 Series A. no 33; Stanev prieÅ¡ BulgarijÄ [DK] Nr. 36760/06, § 145 ECHR 2012). Paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi bÅ«ti tokia, kuri ne tik užtikrintų pavojingÄ veikÄ padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugÄ , bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamÄ sias medicinos priemones, yra Å¡ie:

1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas;

2) padarytos pavojingos veikos pobūdis;

3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

10. BK 98 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Pažymėtina, kad psichikos sutrikimo pobÅ«dis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais Å¡is klausimas yra pateikiamas ekspertams. Å iuo atveju tyrimÄ atlikę ekspertai vertino ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , medicininius dokumentus bei paties A.

B. bendravimÄ , atsakymus į užduodamus klausimus, elgesį nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 rugpjūčio 1 d. Teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. Nr. 88TPK-52/2019 konstatuota, kad A. B. nusikaltimo padarymo metu nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas su reikÅ¡mingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ir gydymo (F70.1). Dėl to jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. B. Å¡iuo metu serga nurodytu psichikos sutrikimu, dėl ko jam rekomenduojama taikyti priverčiamÄ sias medicinos pobÅ«džio priemones priverstinį gydymÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje (t. 2, b. l. 30-32).

11. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas A. B. pagrįstai paskyrė stacionarinį stebėjimÄ bendrojo stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad tokia priverčiamoji priemonė atitinka A. B. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumÄ , nustatytÄ jo socialinį pavojingumÄ aplinkai ir visuomenei, padarytų veikų pavojingumÄ , kito pobÅ«džio medicininių priemonių skyrimas Å¡iuo atveju negarantuotų A.

B. stabilios psichinės bÅ«senos, kadangi jo nustatytam psichikos sutrikimui gydyti reikalingas stebėjimas ir gydymas specializuotame stacionare. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus tiek byloje esančius duomenis apie asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, ligÄ , tiek duomenis apie jo padarytų uždraustų veikų pobÅ«dį. Abi veikos smurtinės, padarytos viena po kitos praėjus neilgam laiko tarpui. IÅ¡ įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvinių duomenų iÅ¡raÅ¡o apie fizinį asmenį matyti, kad atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės BK 17 straipsnio pagrindu, A.

B. ne pirmÄ kartÄ taikomos priverčiamosios medicinos priemonės (t. 2, b. l. 40-45). Paskirta priverčiamoji medicinos priemonė atitinka A. B. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumÄ ir nustatytÄ jo socialinį pavojingumÄ sau ir visuomenei. Teisėjų kolegija sutinka, kad apeliantui paskirta priverčiamoji medicinos priemonė neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra taikomas asmenims, padariusiems baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, nei BPK 7, 11, 44 straipsnių nuostatų.

Duomenų, kad apelianto psichinė sveikata būtų akivaizdžiai pagerėjusi, byloje nėra. Be to, priverčiamosios medicinos priemonės taikymo terminas nėra nustatomas, kadangi priemonės gali būti keičiamos kita rūšimi, atsižvelgiant į asmens būklę, ji peržiūrima kas 6 mėnesius.

12. Apylinkės teismas, įvertinęs objektyvius bylos duomenis, pagrįstai konstatavo, jog A. B. negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl yra nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jo atžvilgiu bÅ«tina taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specialioje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje paskirtas atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama galioti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu, n u t a r i a : asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, A. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Regina BertaÅ¡ienė Kristina Kakurinė Edita Lapinskienė