2020-02-17 Nr. CB-1764-2-60-3-00057-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-622/2020

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00057-2018-4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. vasario 7 d. gautu pareiškėjo V. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria netenkinta pareiškėjo V. K. prašymo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2T-72-381/2018, pradėtoje pagal pareiškėjo JSC Alfa-Bank prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Londono tarptautinio arbitražo teismo 2018m. vasario 7 d. dalinį sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. 163435, dėl piniginių lėšų priteisimo iš V. K. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje iš esmės nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, jog arbitražinio proceso metu negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės pateikti paaiškinimus, t. y. teismas nepasisakė, ar tokiu atveju buvo pažeistas Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punktas, ar šis pažeidimas buvo aiški teisės normos taikymo klaida procesui CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti; teismas tik deklaratyviai pasisakė, kad pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus arbitražinėje byloje nebuvo pažeista. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teismas nurodė, jog pasikeitusi teismų praktika nėra pagrindas, taikant proceso atnaujinimo institutą, peržiūrėti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, tačiau taip netinkamai interpretavo pareiškėjo prašymą, kuris paduotas ne dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasikeitusios praktikos sutartinių netesybų dydžio vertinimo viešosios tvarkos aspektu, bet dėl to, jog, nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida – pažeistas Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktas dėl baudinių netesybų vertinimo kaip pažeidžiančių (arba nepažeidžiančių) viešąją tvarką. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktika dėl Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkto taikymo negausi; kasacinis teismas pasisakė dėl baudinių netesybų vertinimo kaip pažeidžiančių viešąją tvarką juridinio, bet ne fizinio, asmens atžvilgiu; pažymėjo, kad neprotingai didelės palūkanos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą. Lietuvos apeliacinis teismas dėl Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtintos nuostatos pažeidimo turėjo spręsti, atsižvelgęs į aktualią bylos dalykui praktiką.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Gediminas Sagatys

Vincas Verseckas