8490d66f-38c6-4792-97d5-77a6d25abb3d · Kauno apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-41-317/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01957-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.11.10 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties E. J. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė :

1. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI bei institucija) 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu E. J. nubaustas 390 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį. Nutarime nurodyta, kad E. J. buvo nubaustas po tai, kai institucijoje buvo gauti pareiÅ¡kėjų skundai dėl neteisėtų jų asmens duomenų tvarkymo. Atsižvelgdama į gautus skundus, institucija kreipėsi į E. J., praÅ¡ydama pateikti informacijÄ , reikalingÄ skundų nagrinėjimui.

E. J. atsakė į institucijos raÅ¡tÄ , tačiau nenurodė, iÅ¡ kur gavo ieÅ¡kinyje nurodytus trečiųjų asmenų duomenis, todėl institucija kelis kartus papildomai kreipėsi į E. J. raÅ¡tais, tačiau E. J. taip ir neatsakė į institucijos raÅ¡tuose pateiktus klausimus. Inspekcija vėlesniu raÅ¡tu pakartotinai kreipėsi į E. J., reikalaudama informacijos pateikimo ir pabrėždama, jog siekiant nustatyti, ar nebuvo padarytas pažeidimas, asmuo turi nurodyti, kaip gavo asmenų duomenis. Tačiau E. J. nurodė vadovautis jo prieÅ¡ tai pateiktais atsakymais.

Institucija vėl kreipėsi į E. J. su analogiÅ¡ku paklausimu, į kurį jis atsakė, kad realizuodamas savo teisę į gynybÄ naudojosi teisininko (advokato) pagalba. Institucijai užklausus, kokio teisininko pagalba naudojosi pareiÅ¡kėjas, jis raÅ¡tu atsisakė atsakyti į klausimÄ . Nepateikdamas institucijos reikalaujamos informacijos E. J. kliudė institucijos specialistams įgyvendinti jų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises bei atlikti jiems pavestas pareigas.

2. Nesutikdamas su institucijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundÄ apylinkės teismui, praÅ¡ydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi E. J. skundas atmestas, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas konstatavo, jog institucijos reikalavimas atskleisti iÅ¡ kur E. J. gavo trečiųjų asmenų asmens duomenis buvo teisėtas ir pagrįstas, o neatsakydamas į institucijos pateiktus klausimus, nenurodęs kaip gavo asmens duomenis, nepaisant to, jog jie buvo naudojami asmeniniais tikslais, E. J. trukdė institucijai atlikti savo įgaliojimus ir nevykdė teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų, tuo padarydamas ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

Apylinkės teismas taip pat nusprendė, jog skirdama E. J. 390 Eur baudÄ institucija ANK 34 straipsnyje nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė.

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – E. J. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių. 3.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl esminių E. J. skunde iÅ¡keltų klausimų, galinčių daryti įtakÄ bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatui, tame tarpe, visiÅ¡kai nekomentavo, ar VDAI turėjo kompetencijÄ revizuoti teismui civilinėje byloje pateiktų duomenų teisėtumÄ (atlikti teismo veiksmų vertinimÄ ).

Tokiu bÅ«du teismas neatskleidė bylos esmės, kiek tai susiję su institucijos nutarimo nepagrįstumo teisiniu vertinimu, ir priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ nutartį, kuri yra nemotyvuota. Apylinkės teismas padarė esminį įrodymų vertinimo pažeidimÄ , nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų, nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų bei akivaizdžių abejonių dėl E. J. kliudymo įstatymų įgaliotiems pareigÅ«nams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, nutartyje iÅ¡dėstė prieÅ¡taringas bei bylos medžiagoje neužfiksuotais duomenimis pagrįstas iÅ¡vadas.

Nors teismas privalėjo bÅ«ti aktyvus, tačiau jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų byloje esančioms objektyvioms abejonėms ir akivaizdiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, o E. J. iÅ¡dėstytus argumentus ir pateiktus duomenis, pagrindžiančius faktÄ , kad administracinis nusižengimas galbÅ«t apskritai nebuvo padarytas, nes jis VDAI pateikė tokius ir tiek duomenų, kuriais disponavo, atmetė ir jų net nevertino. Å ie pažeidimai lėmė esminį materialiosios teisės normos pažeidimÄ , t. y.

E. J. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 505 straipsnio 1 dalyje, jo veiksmuose nenustačius ir neįrodžius buvus visus Å¡io administracinio nusižengimo sudėties požymius. 3.2. Apeliantas pažymi, kad skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, jis, kaip vienÄ iÅ¡ esminių argumentų, nurodė tai, jog skundus pateikusių asmenų duomenis (vardÄ , pavardę, adresÄ bei asmens kodÄ ) jis (E. J.) naudojo tik teikdamas teismui - Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje minėtus asmenis įtraukė trečiaisiais asmenimis.

Nei bylÄ nagrinėjant ikiteismine tvarka VDAI, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad apeliantas skundÄ pateikusių asmenų duomenis bÅ«tų naudojęs kitu tikslu, nei nurodyta pirmiau. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir neaptarė argumento, jog Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) 55 straipsnio 3 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad VDAI nėra kompetentinga prižiÅ«rėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas.

AnalogiÅ¡kai aktualų teisinį reguliavimÄ interpretuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, savo praktikoje konstatavęs, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAÄ®) 36 straipsnio 4 dalis nesuteikia inspekcijai teisės kontroliuoti bet kurių su asmens duomenimis teismuose atliekamų veiksmų, t. y. asmens duomenų tvarkymo veiksmų, kuriuos atlieka teismai. Be to, skundus VDAI padavę asmenys pirmosios instancijos teismui nenurodė absoliučiai jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog jis (E. J.) asmens duomenis gavo ar tvarkė neteisėtu bÅ«du.

Byloje nėra nustatyta, kad jis skundus padavusių asmenų duomenis tvarkė verslo tikslais/ūkinėje komercinėje veikloje. Net ir patys skundus padavę asmenys nurodė, jog apeliantas jų asmens duomenis naudojo teikdamas ieškinį teismui, t. y. visiškai teisėtu tikslu. Apeliantas taip pat teigia, kad iš VDAI ir jo susirašinėjimo turinio matyti, kad jis neatsisakė bendradarbiauti su VDAI, tiesiog pateikė jų prašomos informacijos tiek, kiek žinojo ir tiek, kiek tai susiję su VDAI vykdomu tyrimu.

IÅ¡ to, kas aptarta anksčiau, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė esminį įrodymų vertinimo kriterijų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įrodinėjo, remdamasis ne neprieÅ¡taringų įrodymų visumos analize, o per VDAI supratimo ar juos tenkina E. J. atsakymai prizmę. Toks neindividualizuotas ir neformalizuotas susiraÅ¡inėjimas elektroniniais laiÅ¡kais, kai bandoma įrodinėjimo pareigos naÅ¡tÄ perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, be kitų reikÅ¡mingų duomenų, patvirtinančių teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymÄ , pats savaime negali bÅ«ti pripažįstamas tiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. 3.3.

Taip pat skunde teigiama, jog, nepaisant to, jog bÅ«tent VDAI vykdė tyrimÄ dėl asmens duomenų tvarkymo operacijų teisėtumo, įrodinėjimo pareiga akivaizdžiai buvo perkelta iÅ¡imtinai apeliantui. Negana to, 7 VDAI raÅ¡tais, kuriuose buvo reikalaujama atsakyti į vis tuos pačius, pakartotinius klausimus, apeliantui buvo daromas spaudimas, reikalaujant pateikti informacijÄ , kuri vėliau gali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ patį apeliantÄ . Kitaip tariant, E. J. buvo verčiamas duoti parodymus prieÅ¡ save. Dėl to buvo pažeistas teisingo proceso principas, įtvirtintas LR Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių konvencijoje.

Apeliantas nesutinka, kad neatsakydamas į VDAI klausimus jis tariamai trukdė VDAI naudotis savo įgaliojimais ir nevykdė teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų, ir teigia, jog jis laiku ir iÅ¡samiai atsakė į kiekvienÄ iÅ¡ 7-ių VDAI raÅ¡tų. Jis aiÅ¡kiai atskleidė teisėtÄ duomenų naudojimo tikslÄ ir apimtį (teikė duomenis teismui civilinėje byloje). Jis negali bÅ«ti baudžiamas už tai, jog jo paaiÅ¡kinimai dėl asmens duomenų gavimo Å¡altinio VDAI ar pirmosios instancijos teismo buvo subjektyviai įvertinti kaip netinkami ar nepakankami.

Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės vertinti apelianto elgesio kaip kliudymo VDAI pareigÅ«nams įgyvendinti jų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, kai teisė neduoti parodymu prieÅ¡ save apeliantui yra garantuojama aukščiausia teisinę galia turinčio Lietuvos Respublikos teisės akto – Konstitucijos - bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos. 3.4. Dar skunde nurodoma, kad teismas nevertino, ar E. J. apskritai taikytinas BDAR.

BDAR 2 straipsnio 2 dalies c papunktyje numatyta iÅ¡imtis, kuomet BDAR netaikomas. Apeliantas pirmosios instancijos teisme akcentavo, kad skundus pateikusių asmenų asmens duomenis jis naudojo asmeniniais tikslais (kreipimuisi į teismÄ ), o ne Å«kinėje komercinėje veikloje, t. y. naudojo iÅ¡imtinai asmeniniais tikslais. Tokiu atveju, jis neprivalo prisiminti iÅ¡ kur Å¡iuos duomenis gavo, saugoti dokumentų ir duomenų, o kvalifikuojant asmens veikÄ pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį bÅ«tina nustatyti, kad asmuo privalėjo vykdyti atsakingų institucijų nurodymuose nustatytus įpareigojimus, tai yra buvo tinkamas subjektas, bei tai, kad asmeniui pateikti įpareigojimai yra teisėti.

Apeliantas mano, kad jam, kaip fiziniam asmeniui, BDAR nuostatos netaikytinos. Civilinėje byloje ieÅ¡kinį jis pateikė asmeniÅ¡kai, kaip fizinis asmuo, todėl VDAI, žinodama, kad skundus pateikusių asmens duomenis apeliantas naudojo asmeniniais tikslais, nesusijusias su Å«kine komercine veikla, neturėjo teisės, siekdama skundus pateikusiems asmenims paaiÅ¡kinti iÅ¡ kur apeliantas gavo jų asmens duomenis, reikalauti Å¡ios informacijos iÅ¡ apelianto, verčiant jį teisintis ir aiÅ¡kinti iÅ¡ kur jis gavo civilinei bylai iÅ¡kelti reikalingÄ informacijÄ .

4. Atsiliepime į E. J. skundÄ Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Administravimo skyriaus vyresnioji specialistė V. B. U. praÅ¡o netenkinti apeliacinio skundo ir Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : E. J. apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

6. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

7. ANK 505 straipsnio 1 dalis, pagal kuriÄ Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu ir buvo nubaustas E. J., numato atsakomybę asmeniui už kliudymÄ Ä¯statymų įgaliotiems pareigÅ«nams įgyvendinti jų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, Å¡ių pareigÅ«nų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigÅ«nų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ (pareigÅ«nų neįsileidimÄ Ä¯ tikrinamas teritorijas, patalpas (iÅ¡skyrus žmogaus bÅ«stÄ ) ar kitus objektus, nepateikimÄ pareigÅ«nams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimÄ , atsisakymÄ paaiÅ¡kinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimÄ , vengimÄ atvykti ir duoti paaiÅ¡kinimus ir kt.), iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Kaip teisingai pastebina ir E. J. skunde, kvalifikuojant asmens veikÄ pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį bÅ«tina nustatyti, kad asmuo privalėjo vykdyti atsakingų institucijų nurodymuose nustatytus įpareigojimus, tai yra buvo tinkamas subjektas, bei tai, kad asmeniui pateikti įpareigojimai yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

8. Å iuo konkrečiu atveju E. J. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas dėl to, kad per nustatytÄ terminÄ Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai nepateikė atsakymų į jos raÅ¡tuose E. J. nurodytus klausimus. IÅ¡ administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijoje buvo gauti M. R., L. S., V. B., V. D., E. Ž., N. P. bei A. T. (toliau – ir skundus pateikę asmenys) skundai, kuriuose jie nurodė, jog 2020 m. liepos 13 d. ieÅ¡kinyje teismui, kuriuo pareiÅ¡kėjas E. J. praÅ¡o pripažinti rinkimų į (duomenys neskelbtini) valdymo organus rezultatus negaliojančiais ir priteisti neturtinę žalÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) prezidento, apeliantas skundus pateikusius asmenis nurodė trečiaisiais asmenimis, ieÅ¡kinyje atskleidė jų vardus, pavardes, adresus, ir asmens kodus, Å¡iuos jų duomenis surinko ir tvarkė neteisėtai, neturėdamas tam teisėto duomenų tvarkymo tikslo ir pagrindo, skundÄ pateikusiems asmenims nepateikė informacijos apie jų asmens duomenų tvarkymÄ , nenurodė iÅ¡ kur buvo gauti duomenys ir kam jie yra naudojami.

SkundÄ pateikę asmenys prašė institucijos įpareigoti E. J. pateikti paaiÅ¡kinimus dėl jų asmens duomenų Å¡altinio, tvarkymo tikslo ir pagrindo bei skirti E. J. administracinę baudÄ ir / arba taikyti BDAR numatytas poveikio priemones. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimais M. R., L. S., V. B., V. D., E. Ž., N. P. bei A. T. skundus dalyje dėl pareiÅ¡kėjo asmens duomenų atskleidimo Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams buvo atsisakyta nagrinėti, o skundai dalyje dėl asmens duomenų rinkimo, tvarkymo ir duomenų subjekto teisės bÅ«ti informuotam perduoti nagrinėti institucijos inspekcijos vyriausiajai specialistei.

9. Institucija, nagrinėdama minėtų asmenų skundus, 2020-11-12 raÅ¡tais Nr. 2R-5634(2.13.), 2R-5635(2.13.), 2R-5636(2.13.), 2R-5637(2.13.), 2R-5638(2.13.), 2R-5639(2.13.) ir 2R-5640(2.13.) kreipėsi į E. J., praÅ¡ydama iki 2020 m. lapkričio 26 d. pateikti Å¡iÄ informacijÄ :

1) nurodyti iÅ¡ kur (nurodant fizinio asmens vardÄ , pavardę, kontaktinius duomenis, juridinio asmens pavadinimÄ , kontaktinius duomenis), kada, kokius pareiÅ¡kėjų asmens duomenis E. J. gavo, kokiu bÅ«du ir kokiu teisiniu pagrindu juos gavo (surinko), bei pateikti tai patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas;

2) jeigu asmenų duomenis rinko (gavo) remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, nurodyti, ar supažindino juos su teise nesutikti, kad bÅ«tų tvarkomi jų asmens duomenys, kaip to reikalauja BDAR 21 straipsnis? Jei taip, nurodyti kokiu bÅ«du supažindino ir pateikti tokio supažindinimo faktÄ patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas. Jei nesupažindino, teisiÅ¡kai pagrįsti, kodėl;

3) ar šiuo metu tvarko pareiškėjų asmens duomenis? Jei tvarko, prašė nurodyti, kokius pareiškėjų asmens duomenis tvarko (tvarkė), kokiu tikslu ir teisiniu pagrindu, numatytu BDAR 6 straipsnyje ar kitame teisės akte, tai daro? Jei pareiškėjų asmens duomenų šiuo metu nebetvarko, nurodyti, kada pareiškėjų asmens duomenų tvarkymas buvo nutrauktas, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus;

4) ar informavo pareiÅ¡kėjus apie jų asmens duomenų tvarkymÄ (rinkimÄ ) taip, kaip to reikalauja BDAR 14 straipsnis? Jei taip, nurodyti kokiu bÅ«du informavo ir pateikti tokio informavimo faktÄ patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas. Jei nesupažindino, teisiÅ¡kai pagrįsti, kodėl. E. J., atsakydamas į minėtus institucijos raÅ¡tus, nurodė, kad gindamas savo pažeistas teises bei teisėtus interesus ieÅ¡kiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus dėl (duomenys neskelbtini) metu priimtų sprendimų panaikinimo (Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ä® Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus kreipėsi su ieÅ¡kiniu kaip privatus fizinis asmuo, siekdamas apginti savo pažeistas teises, skundus pateikusių asmenų asmens duomenis tvarkė iÅ¡imtinai asmeniniais tikslais. PareiÅ¡kėjas taip pat raÅ¡te paaiÅ¡kino, kad teisė kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo yra nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir įgyvendinama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nustatyta tvarka. CPK 111 straipsnio nustatyti reikalavimai procesiniams dokumentas, taip pat ir ieÅ¡kiniui.

To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, vardus, pavardes, asmens kodus bei adresus. Kadangi institucijai skundus pateikusiems asmenims teismo sprendimas gali sukelti teisines pasekmes, sutinkamai su CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šie asmenys ieškiniu buvo įtraukti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) trečiaisiais asmenimis. Atitinkamai, vykdant aukščiau aptartus įstatymo reikalavimus, šie asmens duomenys buvo nurodyti ieškinyje.

E. J. rašte pažymėjo, kad jokiems kitiems asmenimis, neturintiems įgaliojimų priimti ir nagrinėti jo ieškinio, skundus pateikusių asmenų asmens duomenys nebuvo atskleisti.

10. Institucija 2020-12-11 raÅ¡tais Nr. 2R-6235(2.13.E), 2R-6236(2.13.E), 2R-6237(2.13.E), 2R-6233(2.13.E), 2R-6240(2.13.E), 2R-6242(2.13.E) ir 2R-6243(2.13.E) pakartotinai kreipėsi į apeliantÄ dėl informacijos reikalingos skundų nagrinėjimui pateikimo, praÅ¡ydama pateikti atsakymus į tuos pačius keturis klausimus. Tuomet E. J. pateikė atsakymÄ , kuriame jis pažymėjo, kad pakartotiniame paklausime institucija nepateikė jokių motyvų ir argumentų, kodėl jo pirmajame raÅ¡te pateiktas paaiÅ¡kinimas dėl jo veiksmų priskyrimo asmeninei veiklai nėra tinkamas ir kodėl pakartotinai pateikiami tie patys klausimai.

Taip pat E. J. raÅ¡te paaiÅ¡kino, kad jokie teisės aktai, jo, kaip fizinio asmens, neįpareigoja renkant informacijÄ , reikalingÄ ieÅ¡kinio parengimui, fiksuoti ir iÅ¡saugoti duomenis ir įrodymus apie tai, kokiomis aplinkybėmis minėta informacija buvo gauta, todėl nei tokio pobÅ«džio informacijos, nei įrodymų apie tai institucijai pateikti negali. Fizinio asmens veiksmai, susiję su jam teisės aktais suteiktų teisių įgyvendinimu, laikytini asmenine veikla, kurios metu vykdomam asmens duomenų tvarkymui BDAR reikalavimai nėra taikomi, o fizinis asmuo nelaikytinas duomenų valdytoju.

Taip pat apeliantas nurodė, kad asmens duomenų nerenka, netvarko BDAR aspektu. Institucija 2021 m. vasario 8 d. raÅ¡tu Nr. 2R-530(2.13.Mr.) dar kartÄ kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ dėl informacijos pateikimo, pažymėdama, kad tam, jog Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija galėtų nustatyti, ar skundus pateikusių asmenų asmens duomenys buvo tvarkomi užsiimant iÅ¡imtinai asmenine ar namų Å«kio veikla, E. J. turi jai nurodyti, iÅ¡ kur (nurodant fizinio asmens vardÄ , pavardę, kontaktinius duomenis, juridinio asmens pavadinimÄ , kontaktinius duomenis), kada, kokius skundus pateikusių asmenų asmens duomenis gavo, kokiu bÅ«du ir kokiu teisiniu pagrindu juos gavo (surinko).

Institucija 2021-02-17 gavo pareiÅ¡kėjo raÅ¡tÄ , kuriame jis nurodė, kad VDAI jau buvo pateikti atsakymai raÅ¡tu 2020-11-25 bei 2020-12-28 dienomis. Pakartotiniame paklausime VDAI nepateikė jokių motyvų ir argumentų, kodėl jo siųstuose raÅ¡tuose pateiktas paaiÅ¡kinimas dėl jo veiksmų priskyrimo asmeninei veiklai nėra tinkamas ir kurie klausimai nebuvo atsakyti, dėl to nėra aiÅ¡ku, kodėl pakartotinai pateikiami tie patys klausimai. Institucija 2021-03-02 raÅ¡tu Nr. 2R-927(2.13.Mr.) pakartotinai kreipėsi į E. J., praÅ¡ydama patikslinti skundų pateikusių asmenų asmens duomenų rinkimo aplinkybes ir nurodydama, kad tam, jog VDAI galėtų nustatyti, ar skundų pateikusių asmenų asmens duomenys buvo tvarkomi užsiimant iÅ¡imtinai asmenine ar namų Å«kio veikla, jis turi VDAI pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ .

VDAI 2021-03-15 gavo E. J. atsakymÄ , kuriame, be kita ko, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad realizuodamas konstitucinę teisę į teisminę gynybÄ naudojosi (naudojasi) profesionalaus teisininko (advokato) pagalba Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, institucija 2021-03-16 raÅ¡tu Nr. 2R-1239(2.13.Mr) dar kartÄ kreipėsi į E. J. praÅ¡ydama nurodyti, kokio teisininko (advokato) paslaugomis jis naudojosi (naudojasi) Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose nagrinėjamoje civilinėje byloje, nurodant teisininko (advokato) vardÄ , pavardę ir kontaktinius duomenis.

Inspekcija 2021-03-29 raÅ¡tu Nr. 2R-2257(2.13.Mr.) gavo E. J. atsakymÄ , kuriame jis nurodė, jog jokių (rinkimo, tvarkymo, saugojimo ir pan.) veiksmų su skundus pateikusių asmenų asmens duomenis neatliko bei neatlieka. RaÅ¡te pažymėjo, kad atsakymai jau buvo pateikti dar 2020-11-25 raÅ¡tu, skundus pateikusių asmenų duomenys buvo nurodyti iÅ¡imtinai tik teismui pateiktame ieÅ¡kinyje, naudojantis CPK įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynybos bei vykdant tame pačiame proceso įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Taip pat nurodė, jog minėto teisinio reguliavimo bei jo veiksmų teisėtumo niekaip neįtakoja advokato asmuo, t. y. kurio konkrečiai advokato teisinėmis paslaugomis naudojosi. Taigi, VDAI užduotas klausimas, kuris konkrečiai profesionalus teisininkas jam padėjo (padeda) realizuoti teisę į teisminę gynybÄ , yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas institucijos atliekamame tyrime. Be to, ir pati VDAI raÅ¡tu nenurodo bei nepagrindžia Å¡ios informacijos ryÅ¡io su atliekamu tyrimu. Dėl Å¡ios priežasties laiko, jog VDAI reikalaudama pateikti Å¡iÄ , tyrimui nereikÅ¡mingÄ , informacijÄ iÅ¡eina už tyrimo ribų, t. y. nepagrįstai bei neteisėtai kiÅ¡asi į jo privatų gyvenimÄ .

11. E. J. taip ir nepateikus Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai visos jos praÅ¡omos nurodyti informacijos apelianto atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu jis pripažintas padariusiu šį nusižengimÄ ir nubaustas 390 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iÅ¡ esmės nesutinka su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos bei pirmosios instancijos teismo, kuris skundžiama nutartimi paliko institucijos nutarimÄ dėl E. J. nubaudimo galioti, padarytomis iÅ¡vadomis dėl jo kaltės, praÅ¡o administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad administracinio nusižengimo teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Toks apeliacinio skundo reikalavimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1) E. J. teigia, kad VDAI neturėjo teisės reikalauti jo pateikti praÅ¡omos informacijos, kadangi Å¡i institucija nėra kompetentinga prižiÅ«rėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas, dėl ko ji neturėjo jokio pagrindo apskritai priimti ir nagrinėti M. R., L. S., V. B., V. D., E. Ž., N. P. bei A. T. skundus; be to, praÅ¡ydama suteikti tokiÄ informacijÄ institucija iÅ¡ esmės vertė duoti jį parodymus prieÅ¡ save, kas prieÅ¡tarauja teisingo proceso principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje;

2) apeliantas pažymi, kad jis neatsisakė bendradarbiauti su VDAI, pateikė tiek jų praÅ¡omos informacijos, kiek žinojo ir tiek, kiek tai susiję su institucijos vykdomu tyrimu, iÅ¡samiai atsakė į kiekvienÄ iÅ¡ septynių VDAI raÅ¡tų, todėl iÅ¡vada, kad jis trukdė VDAI naudotis savo įgaliojimais ir nevykdė teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų yra nepagrįsta; 3) pažeidėjas tvirtina, kad jis neprivalėjo pateikti VDAI raÅ¡tuose nurodytos informacijos, kadangi jam, kaip fiziniam asmeniui, BDAR nuostatos nėra taikomos. Su Å¡iais skundo argumentais apygardos teismas nesutinka ir konstatuoja, kad tiek administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija, tiek pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl E. J. kaltės padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ .

12. Pagal BDAR 4 straipsnio 2 dalį, duomenų tvarkymas yra bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

13. Valstybinės apsaugos inspekcijos nuostatų (toliau – Nuostatų), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156, 12.1 ir 12.2 punktuose nustatyta, kad siekdama Nuostatų 10.2 papunktyje nurodyto veiklos tikslo, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Asmens duomenų tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus Å¡ių įstatymų ir Elektroninių ryÅ¡ių įstatymų nuostatų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymÄ bei privatumo apsaugÄ , nustatytais atvejais, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus tarptautinėse sutartyse nustatytais atvejais, ir, remdamasi skunduose pateikta informacija, tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumÄ BDAR, ADTAÄ® ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugÄ , bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nustatyta tvarka priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų.

14. Pagal ADTAÄ® 14 straipsnį juridiniai ir fiziniai asmenys privalo vykdyti priežiÅ«ros institucijos reikalavimus (įskaitant reikalavimÄ atvykti į priežiÅ«ros institucijos patalpas, duoti paaiÅ¡kinimus, bet tuo neapsiribojant), nedelsdami pateikti informacijÄ ir (ar) paaiÅ¡kinimus, dokumentų kopijas ir nuoraÅ¡us, dokumentų kopijas, sudaryti sÄ lygas susipažinti su visais duomenimis ir (ar) įranga, susijusiais su asmens duomenų tvarkymu, ir dokumentais, reikalingais priežiÅ«ros institucijos funkcijoms atlikti.

15. Ä®vertinus nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , matyti, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijai yra suteikta kompetencija nagrinėti asmenų skundus, susijusius su galimais asmens duomenų tvarkymo, įskaitant rinkimÄ , pažeidimais, savo nuožiÅ«ra pasirinkti ir veikti pagal ADTAÄ® ir BDAR jai suteiktus įgaliojimus, tame tarpe ir spręsti, kaip reikalinga nagrinėti asmens skundus, kad bÅ«tų surinkta su galimu BDAR pažeidimu susijusi informacija, o fiziniai bei juridiniai asmenys gavę Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos reikalavimus, tame tarpe ir reikalavimÄ duoti paaiÅ¡kinimus, susijusius su skundo nagrinėjimu, privalo pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai praÅ¡omÄ informacijÄ , dokumentus ir k. t.

16. Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ bei pirmiau nurodytas nustatytas aplinkybes, kad VDAI 2020-11-12 raÅ¡tais Nr. 2R-5634(2.13.), 2R-5635(2.13.), 2R-5636(2.13.), 2R-5637(2.13.), 2R-5638(2.13.), 2R-5639(2.13.) ir 2R-5640(2.13.), praÅ¡ydama pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ , į E. J. kreipėsi po to, kai institucijoje buvo gauti net septynių asmenų skundai, dėl galimai neteisėto jų asmens duomenų (vardų, pavardžių, asmens kodų, adresų) tvarkymo, yra akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje Valstybinės apsaugos duomenų inspekcijos pareigÅ«nai turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ pagal jiems teisės aktų suteiktus įgaliojimus tikrinti aplinkybes, nurodytas M.

R., L. S., V. B., V. D., E. Ž., N. P. bei A. T. skunduose, o tam institucijai reikėjo praÅ¡yti E. J., kuris kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu ir pateikė teismui minėtų asmenų duomenis, papildomos informacijos apie tai iÅ¡ kur, kada ir kokius minėtų asmens duomenis jis gavo, kokiu bÅ«du ir teisiniu pagrindu juos gavo (rinko) ir t. t. Skunde apeliantas akcentuoja tai, kad skundus VDAI pateikusių asmenų duomenis jis naudojo tik teikdamas teismui – Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose nagrinėjamoje civilinėje byloje, tuo tarpu BDAR 55 straipsnio 3 dalyje yra tiesiogiai įtvirtinta, kad VDAI nėra kompetentinga prižiÅ«rėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas, analogiÅ¡kai aktualų teisinį reguliavimÄ interpretuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, savo praktikoje konstatavęs, kad ADTAÄ® 36 straipsnio 4 dalis nesuteikia VDAI teisės kontroliuoti bet kurių su asmens duomenimis teismuose atliekamų veiksmų, t. y. asmens duomenų tvarkymo veiksmų, kuriuos atlieka teismai.

Apygardos teismas sutinka, jog VDAI nėra įgaliota kiÅ¡tis į civilinių bylų ar kokių nors kitų bylų nagrinėjimo teisme procesÄ , dėl ko ji negali ir negalėjo vertinti skundus VDAI pateikusių asmenų asmens duomenų atskleidimo teismui teisėtumo, tačiau tuo pačiu atkreipia apelianto dėmesį, jog Å¡iuo atveju institucija prašė pateikti E. J. informacijÄ , susijusiÄ ne su asmens duomenų pateikimu teismui aplinkybėmis, o su jų rinkimo, tvarkymo ir duomenų subjekto teisės bÅ«ti informuotam aplinkybėmis, dėl ko M.

R., L. S., V. B., V. D., E. Ž., N. P. bei A. T. skundai ir buvo priimti nagrinėti, prieÅ¡ tai atsisakius nagrinėti jų skundus dalyje dėl asmens duomenų atskleidimo Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams. Taigi, institucija pradėjo ir atliko tyrimÄ ne dėl galimo asmens duomenų, juos pateikiant teismui, pažeidimo, o dėl galimo pažeidimo juos tvarkant dar iki jų pateikimo teismui, visų pirma, juos gaunant (renkant). Kaip teisingai pastebėjo ir apylinkės teismas, vien tai, kad duomenys, tiek kiek yra žinoma iÅ¡ bylos duomenų, buvo panaudoti iÅ¡imtinai asmeninėms reikmėms, apeliantui kreipiantis į teismÄ , savaime nereiÅ¡kia, jog jie buvo surinkti teisėtai.

17. Atmestinas ir skundo argumentas, kad E. J. apskritai neturėjo pareigos prisiminti ir nurodyti iÅ¡ kur gavo kitų asmenų asmens duomenis, saugoti su tuo susijusių dokumentų ir juos pateikti VDAI, nes jam BDAR nuostatos nėra taikomos, kadangi jis kitų žmonių asmens duomenis naudojo iÅ¡imtinai asmeniniais tikslais, o ne vykdydamas Å«kinę-komercinę veiklÄ . BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte iÅ¡ tiesų yra nustatyta, kad BDAR netaikomas asmens duomenų tvarkymui, nepaisant to, kad jis atliekamas automatinėmis priemonėmis, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas iÅ¡imtinai asmenine ar namų Å«kio veikla.

Pagal BDAR preambulės 18 punkto iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , Å¡is reglamentas netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų Å«kio priežiÅ«ros veiklÄ ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla. Tačiau, kaip ir nurodoma Valstybinės apsaugos duomenų inspekcijos vyresniosios specialistės atsiliepime, BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte numatytos iÅ¡imties taikymÄ visais atvejais bÅ«tina nustatyti, o ne preziumuoti. Pareiga konstatuoti, ar BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta iÅ¡imtis taikytina Å¡ioje konkrečioje situacijoje, teko Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijai, kaip BDAR priežiÅ«rÄ vykdančiai ir asmenų skundus nagrinėjančiai institucijai.

Tik įvertinusi duomenų surinkimo aplinkybes, Å¡altinius, apie kÄ informacijÄ ir privalėjo pateikti E. J., VDAI turėjo galimybę motyvuotai spręsti, ar Å¡iuo atveju BDAR iÅ¡imtis yra taikoma, ar ne, t. y. ar asmuo, rinkdamas duomenis, veikė iÅ¡imtinai asmenine ar namų Å«kio veikla. Pažymėtina, jog ir VDAI tai savo raÅ¡tuose buvo ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinusi E. J., tačiau pastarasis vis tiek ignoravo Å¡ios institucijos nurodymus paaiÅ¡kinti kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis surinko pareiÅ¡kėjų duomenis.

Be to, kaip matyti VDAI prašė apelianto pateikti informacijÄ ir apie teisininkÄ , kurio paslaugomis jis naudojosi (naudojasi) civilinėje byloje, kurioje ir buvo pateiktas civilinis ieÅ¡kinys su kitų žmonių asmens duomenimis, numanant, jog galimai bÅ«tent teisininkas E. J. vardu tvarkė (tame tarpe ir surinko) skundus padavusių asmenų asmens duomenis ir darė tai vykdydamas profesinę veiklÄ , tačiau E. J. nepateikė institucijai ir Å¡ių duomenų.

18. Apygardos teismas taip pat nesutinka, kad VDAI reikalavimas pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ Å¡iuo atveju negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu ir dėl to, jog tokiu bÅ«du E. J. yra verčiamas duoti parodymus prieÅ¡ save, kas prieÅ¡tarauja teisingo proceso principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje. Principas nemo tenetur se ipsum accusare (niekas negali bÅ«ti verčiamas kaltinti pats save) yra vienas iÅ¡ kertinių sÄ Å¾iningo (teisingo) proceso sÄ lygų, tačiau Å¡ios nuostatos, saugančios nuo vertimo duoti parodymus prieÅ¡ save, taikymas nagrinėjamoje situacijoje akivaizdžiai reikÅ¡tų pernelyg platų jos aiÅ¡kinimÄ .

Tuo tarpu platesnė draudimo versti duoti parodymus prieÅ¡ save traktuotė nėra iÅ¡plėtota nei Lietuvos Respublikos teismų praktikoje, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Darymas prieÅ¡ingos iÅ¡vados formuotų ydingÄ praktikÄ , kai bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, motyvuodamas tuo, kad naudojasi konstitucine garantija neliudyti prieÅ¡ save, galėtų neteikti jokioms valstybės institucijoms jokių reikalaujamų duomenų ar dokumentų, taip trukdydamas joms atlikti bÅ«tinus jų veiklos veiksmus.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija savo raÅ¡tais pareikalavo tokios informacijos, be kurios jai vykdyti įstatymo priskirtas funkcijas ir iÅ¡nagrinėti M. R., L. S., V. B., V. D., E. Ž., N. P. bei A. T. skundų bÅ«tų neįmanoma. Be to, prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų jau anksčiau paminėtoms ADTAÄ® 14 straipsnio nuostatoms. Kita vertus, kaip jau minėta, VDAI prašė apelianto pateikti informacijÄ ir apie teisininkÄ , kurio paslaugomis jis naudojosi (naudojasi) civilinėje byloje, tuo tikslu, jog bÅ«tų galima patikrinti versijÄ , ar neteisėtai duomenų netvarkė bÅ«tent pastarasis, o ne apeliantas, tačiau E. J. nepateikė atsakymo ir į šį klausimÄ , nors tokios informacijos suteikimas niekaip negali bÅ«ti traktuojamas kaip vertimas duoti parodymus prieÅ¡ save, kadangi tokiu atveju atsakomybė už neteisėtÄ asmens duomenų tvarkymÄ kiltų ne pačiam E. J., o visai kitam subjektui.

19. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, daroma iÅ¡vada, kad VDAI pareigÅ«nų E. J. duotas nurodymas pateikti informacijÄ apie tai kokiomis aplinkybėmis, kokiu pagrindu jis surinko kitų asmenų duomenis, kaip juos tvarkė surinkęs, ar apie tai informavo juos, koks teisininkas atstovavo apelianto interesus civilinėje byloje, buvo teisėtas, tokiam reikalavimui pateikti egzistavo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas. Taip pat spendžiama, kad E. J. buvo tinkamas subjektas, bÅ«tent jis ir privalėjo vykdyti šį VDAI reikalavimÄ , kadangi jis pateikė teismui civilinį ieÅ¡kinį, kuriame buvo nurodyti skundus VDAI padavusių asmenų asmens duomenys, ir tik jis galėjo nurodyti asmens duomenų Å¡altinį ir kitÄ su tuo susijusiÄ informacijÄ .

20. Absoliučiai nepagrįstas yra ir skundo argumentas, kad E. J. buvo nepagrįstai nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį ir dėl to, kad jis iÅ¡samiai ir laiku atsakė į kiekvienÄ iÅ¡ VDAI pateiktų raÅ¡tų, neatsisakė su institucija bendradarbiauti, tiesiog pateikė jų praÅ¡omos informacijos tiek, kiek jos žinojo ir turėjo, ir tiek kiek ji buvo susijusi su vykdomu tyrimu. IÅ¡ 9 ir 10 Å¡ios nutarties punkte pateiktos VDAI ir E. J. susiraÅ¡inėjimo santrumpos matyti, kad, nors apeliantas ir reaguodavo į VDAI raÅ¡tus, tačiau taip ir nenurodė iÅ¡ kur, kada, kokius M.

R., L. S., V. B., V. D., E. Ž., N. P. bei A. T. asmens duomenis jis gavo, kokiu bÅ«du ir kokiu teisiniu pagrindu juos gavo (surinko), ar supažindino Å¡iuo asmenis su jų teise nesutikti, kad bÅ«tų tvarkomi jų asmens duomenys, ar Å¡iuo metu tvarko jų duomenis, ar informavo skundus VDAI pateikusius asmenis apie jų asmens duomenų tvarkymÄ (rinkimÄ ) taip, kaip to reikalauja BDAR 14 straipsnis, taip pat nepateikė savo teisininko vardo, pavardės, kontaktinių duomenų, nors akivaizdu, jog Å¡i informacija jam negalėjo bÅ«ti nežinoma.

Apygardos teismas visiÅ¡kai pritaria ne teismo tvarka bylÄ iÅ¡nagrinėjusios institucijos vertinimui, kad E. J. raÅ¡tuose pateikti paaiÅ¡kinimai, nurodant, kad jam taikoma BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta iÅ¡imtis, kadangi duomenis jis naudojo iÅ¡imtinai asmeniniais tikslais, teikdamas civilinį ieÅ¡kinį byloje, taip siekdamas apginti savo teises, bet nepaaiÅ¡kinant, kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo surinkti asmenų duomenys, bei nenurodant jokios informacijos apie teisininkÄ , nes tai, jo manymu, nėra susiję su VDAI vykdomu tyrimu, negali bÅ«ti laikoma tinkamu institucijos nurodymų įvykdymu.

21. Apibendrinant visa, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu E. J. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Neatsakydamas į institucijos klausimus, kurie buvo pateikti apeliantui visiškai pagrįstai ir teisėtai, E. J. trukdė institucijai atlikti savo įgaliojimus ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, ir tokie jo veiksmai visiškai atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

Atitinkamai teisėtu ir pagrįstu pripažįstamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo apelianto skundas netenkintas ir institucijos nutarimas buvo paliktas galioti. Nors žemesnės instancijos teismas iÅ¡ tiesų pasisakė ne dėl visų E. J. skunde nurodytų argumentų, tačiau tai savaime negali bÅ«ti vertinama kaip netinkamas skundo iÅ¡nagrinėjimas ir nesudaro pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a :

E. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas Algirdas Jaliniauskas