2022-06-29 Nr. AB-17735-3-61-3-02148-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-398-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02148-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. (P. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. (P. R.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. R. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinių paslaugų skyriaus 2020 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. A15-364/20-(2.1.4.E-SOP) (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti Administraciją išmokėti pareiškėjui tikslinę 975 Eur pašalpą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

2. Pareiškėjas nurodė, kad susiklosčius sunkioms gyvenimiškoms ir finansinėms aplinkybėms, jis 2020 m. vasario 5 d. kreipėsi į Vilniaus miesto socialinės paramos centrą (toliau – ir Centras) dėl socialinės pašalpos skyrimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovui pateikė įrodymus, jog dėl patirtų fizinių traumų (dešinės rankos dilbio lūžio ir kairio raktikaulio lūžio) padarinių negali dirbti bei generuoti pajamų, o tuo pačiu tenkinti savo būtiniausių poreikių ir teikti nepilnametei dukrai išlaikymo. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu jam išimties tvarka buvo skirta 78 Eur dydžio tikslinė pašalpa dėl sunkios materialinės padėties. Tikslinė pašalpa skirta vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 1-1555 patvirtintu Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8.1 papunkčiu. Pareiškėjui nesutinkant bei ginčijant, kad paskirta pašalpa per maža, Administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. A15-472/20(2.1.4.E-SOP) pareiškėjui išimties tvarka buvo skirta 39 Eur dydžio tikslinė pašalpa dėl sunkios materialinės padėties. Pareiškėjas nurodė, kad jis iš viso gavo 117 Eur vienkartinių tikslinių pašalpų, tačiau dėl nepagrįstai mažo pašalpų dydžio, jos pareiškėjo problemų neišsprendė, pareiškėjo teisės liko pažeistos.

3. Pareiškėjo teigimu, atsakovas savo sprendimą dėl vienkartinės tikslinės pašalpos skyrimo grindė Aprašo 8.1 papunkčiu, tačiau šis papunktis numato tik atskirų pagal rūšis išlaidų rėmimą susidėjus sunkioms aplinkybėms (įsigyti būtinų vaistų, įsigyti kietajam kurui, asmens tapatybės ar kitiems būtiniems dokumentams pagaminti, būtinos kelionės išlaidoms padengti ir pan.), o pareiškėjas savo prašymą grindė aplinkybe, jog jam susiklostė sunki materialinė padėtis dėl ligos. Pareiškėjas nurodė, jog jam turėjo būti skirta pašalpa pagal Aprašo 8.3.1 papunktį – įvykus nelaimei, padariusiai žalą bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens, trečiojo asmens neapdraustam ar apdraustam, jei pagal draudimo sutartį tai nėra draudžiamasis įvykis, turtui, sveikatai (patekus į sunkią materialinę padėtį dėl ligos, atliktos operacijos, būtiniausių odontologinių paslaugų apmokėjimo ir kita) ir (arba) 8.3.2 papunktį – įsiskolinimui už būsto komunalines paslaugas ar būsto nuomą padengti ar apmokėti kitas būtiniausias paslaugas arba išlaidas. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjui dėl ligos atsiradusias sunkias finansines aplinkybes bei jų pasekmes, t. y. susidariusius pareiškėjo įsiskolinimus komunalinių paslaugų tiekėjams bei kitus būtinus mokėjimus, todėl netinkamai pritaikė įstatymo normas bei paskyrė nepagrįstai mažą pašalpą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas turėjo vadovautis Aprašo 8.3.1. ir 8.3.2. papunkčiais bei skirti pagal adekvačias sąlygas 25 bazinės socialinės išmokos (toliau – ir BSI) dydžio tikslinę pašalpą – 975 Eur.

4. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Aprašo 24 punktu, darbingo amžiaus asmenys kreipimosi metu privalo būti užsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) ne trumpiau kaip 3 mėnesius, tačiau pareiškėjas Užimtumo tarnyboje užregistruotas nuo 2020 m. sausio 3 d., t. y. trumpiau nei 3 mėnesius, todėl pašalpa jam buvo skirta išimties tvarka. Atsakovas pažymėjo, kad asmuo, kreipdamasis dėl tikslinės pašalpos skyrimo, vadovaujantis Aprašo 18.2.3 papunkčiu, turi pateikti pažymas ar kitus dokumentus, patvirtinančius papildomas išlaidas, patirtus nuostolius ar aplinkybes dėl pašalpos skyrimo (iš policijos pažymas apie vagystės, turto sugadinimo ir kitus atvejus, mokėjimo kvitus už medikamentus, atliktas procedūras ir kita). Kreipdamasis dėl tikslinės pašalpos 2020 m. vasario 5 d. pareiškėjas Centrui pateikė šiuos dokumentus, patvirtinančius aplinkybes dėl pašalpos skyrimo: Administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2020 m. sausio 22 d. pranešimą Nr. 5214 „Dėl socialinės pašalpos neskyrimo“, 2020 m. sausio 15 d. pranešimą Nr. 3317 „Dėl socialinės pašalpos papildomos dalies skyrimo“, 2019 m. gruodžio 13 d. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą bei ambulatorinio apsilankymo aprašymą. Kartu su 2020 m. vasario 21 d. prašymu pareiškėjas pateikė šiuos dokumentus, patvirtinančius aplinkybes dėl pašalpos skyrimo: banko sąskaitos išrašą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. vasario 17 d. pranešimą „Apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą“, 2020 m. vasario 13 d. prašymą, adresuotą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Init“ direktoriui, elektroninių laiškų dėl neapmokėtų sąskaitų kopijas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas kreipimosi metu Centrui neteikė pažymų ar kitų dokumentų, patvirtinančių turimus būsto išlaikymo įsiskolinimus, to neminėjo ir savo prašymuose. Atsakovas paaiškino, kad vienkartinės, tikslinės, sąlyginės ir periodinės pašalpos neužtikrina ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo, o tik padeda bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui išgyventi sunkiomis materialinėmis sąlygomis.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, neatitikdamas Aprašo 24 punkto, negali pretenduoti į tikslinę pašalpą, kurios dydis būtų iki 25 BSI dydžių. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, teikdamas prašymus dėl tikslinės pašalpos skyrimo, nepateikė dokumentų, įrodančių, kad egzistuoja pagrindas išmokėti tikslinę pašalpą pagal Aprašo 8.3.1 ar 8.3.2 papunkčius. Atsakovas pažymėjo, kad į bylą pateikti dokumentai ir įrodymai nebuvo pateikti Centrui, kuomet buvo nagrinėjami pareiškėjo prašymai. Atsakovo teigimu, pareiškėjas jokiais įrodymais ar kitais dokumentai nepagrindžia savo reikalavimo įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui būtent 975 Eur dydžio tikslinę pašalpą. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas siektų gauti tikslinę pašalpą pagal Aprašo 8.3 papunktį, šiame papunktyje nurodyta, kad tikslinės pašalpos dydis nurodytais atvejais yra iki 25 BSI. Tai nereiškia, kad visais be išimčių atvejais bus skiriama maksimali ar pareiškėjo nurodomo dydžio pašalpa.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu atnaujino pareiškėjui terminą paduoti skundą dėl Įsakymo panaikinimo ir atmetė pareiškėjo skundą.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad pareiškėjas, manydamas, jog jo teisės buvo pažeistos, 2020 m. kovo 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Įsakymo panaikinimo (administracinė byla Nr. I2-2918-426/2020). Kadangi pareiškėjo paduotas skundas neatitiko ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi nustatė terminą iki 2020 m. balandžio 9 d. pašalinti skundo trūkumus. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-389-822/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį iš dalies pakeitė, pareiškėjo P. R. skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pakartotinai į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Įsakymo panaikinimo kreipėsi 2020 m. birželio 19 d. Teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą jo skundo trūkumams pašalinti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-1412-7702 nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui administracinėje byloje parengti procesinius dokumentus bei atstovauti pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikė teismui patikslintą skundą (surašytą 2020 m. rugpjūčio 6 d.), kurį teismas priėmė 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi.

10. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas siekė ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytu skundo padavimo terminu ginti savo galimai pažeistas teises, tačiau jam nepavyko dėl teisinių žinių stokos, todėl terminas skundui dėl Įsakymo paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių. Teismas pareiškėjo prašymą tenkino bei atnaujino terminą skundui dėl Įsakymo paduoti.

11. Teismas vadovavosi Aprašo 4.2, 8.1, 8.3.1, 8.3.2, 18.2.2, 18.2.3, 24, 28 punktais, nustatė, kad pareiškėjas Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 2020 m. sausio 3 d., todėl jis kreipimosi į atsakovą metu (2020 m. vasario 5 d.) neatitiko Aprašo 24 punkto reikalavimo, nes Užimtumo tarnyboje buvo užsiregistravęs trumpiau kaip 3 mėnesius. Teismas darė išvadą, kad Administracijos atitinkamas padalinys turėjo teisę pareiškėjui neskirti tikslinės pašalpos, tačiau, atsižvelgus į pareiškėjo situaciją, buvo nuspręsta išimties tvarka skirti pareiškėjui tikslines pašalpas.

12. Teismas nurodė, kad Aprašo 18.2.2., 18.2.3. papunkčiuose įvirtinta, kokius dokumentus pareiškėjas privalėjo pateikti, kreipdamasis dėl tikslinės pašalpos skyrimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, 2020 m. vasario 5 d. kreipdamasis dėl tikslinės pašalpos, Centrui pateikė šiuos dokumentus, patvirtinančius aplinkybes dėl pašalpos skyrimo: Administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2020 m. sausio 22 d. pranešimą Nr. 5214 „Dėl socialinės pašalpos neskyrimo“, 2020 m. sausio 15 d. pranešimą Nr. 3317 „Dėl socialinės pašalpos papildomos dalies skyrimo“, 2019 m. gruodžio 13 d. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą bei ambulatorinio apsilankymo aprašymą. Teismas pažymėjo, jog pagal Aprašo 8.3.1. papunktį tikslinė pašalpa gali būti skiriama įvykus nelaimei, padariusiai žalą bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens, trečiojo asmens neapdraustam ar apdraustam, jei pagal draudimo sutartį tai nėra draudžiamasis įvykis, turtui, sveikatai (patekus į sunkią materialinę padėtį dėl ligos, atliktos operacijos, būtiniausių odontologinių paslaugų apmokėjimo ir kita), o pagal Aprašo 8.3.2. papunktį, tikslinė pašalpa gali būti skiriama įsiskolinimui už būsto komunalines paslaugas ar būsto nuomą padengti ar apmokėti kitas būtiniausias paslaugas arba išlaidas.

13. Teismas nustatė, jog pareiškėjas kreipimosi metu Centrui neteikė pažymų ar kitų dokumentų, patvirtinančių, kad egzistuoja pagrindas jam išmokėti tikslinę pašalpą pagal Aprašo 8.3.1. ar 8.3.2. papunkčius, savo 2020 m. vasario 5 d. prašyme pareiškėjas nepaminėjo apie turimus būsto išlaikymo įsiskolinimus. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikti dokumentai ir įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėjas turi teisę gauti tikslinę pašalpą pagal Aprašo 8.3.1. ar 8.3.2. papunkčius, bei nustačius, kad pareiškėjas neatitiko Aprašo 24 punkto reikalavimo, nes Užimtumo tarnyboje buvo užsiregistravęs trumpiau kaip 3 mėnesius, teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą, jog atsakovas privalėjo vadovautis Aprašo 8.3.1. ir 8.3.2. papunkčiais bei skirti pagal adekvačias sąlygas 25 BSI dydžio tikslinę pašalpą – 975 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad Aprašo 8.3. papunktyje įtvirtinta, jog gali būti skiriama tikslinė pašalpa iki 25 BSI dydžių. Pagal Aprašo 28 punktą, prašymus skirti tikslines, sąlygines (išskyrus 9.1 papunktyje nurodytais atvejais) ir periodines pašalpas svarsto Komisija. Net jeigu pareiškėjas ir būtų atitikęs Aprašo 24 punkto reikalavimą bei pateikęs įrodymus, patvirtinančius, kad egzistuoja pagrindas jam išmokėti tikslinę pašalpą pagal Aprašo 8.3.1. ar 8.3.2. papunkčius, tai būtent Komisija nuspręstų, kokio dydžio tikslinė pašalpa bus paskirta.

14. Teismas pažymėjo, kad pagal Aprašo 3 punktą, vienkartinės, tikslinės, sąlyginės ir periodinės pašalpos skiriamos siekiant padėti bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, patekusiam į sunkią materialinę padėtį, kai jis yra išnaudojęs visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas. Vienkartinės, tikslinės, sąlyginės ir periodinės pašalpos neužtikrina ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo, o tik padeda bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui išgyventi sunkiomis materialinėmis sąlygomis. Teismas darė išvadą, jog Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atmetė pareiškėjo skundą. Kadangi pareiškėjo skundą atmetė, teismas nepriteisė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

III. 15. Pareiškėjas P. R. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino ir neatsižvelgė į jo pateiktus dokumentus bei argumentus, todėl netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo teigimu, pateikti įrodymai, vertinant su Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis, atitinka Aprašo 8.3.1 papunktyje numatytas sąlygas dėl tikslinės pašalpos skyrimo vienam gyvenančiam asmeniui iki 25 BSI dydžių, kai vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 3,5 valstybės remiamų pajamų (toliau – ir VRP) dydžių, įvykus nelaimei (patekus į sunkią materialinę padėti dėl ligos). Pareiškėjas pažymi, kad teismas netinkamai taikė įstatyme įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nors teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipimosi metu neatitiko Aprašo 24 punkto reikalavimo, nes Užimtumo tarnyboje buvo užsiregistravęs trumpiau kaip 3 mėnesius, todėl Administracijos atitinkamas padalinys turėjo teisę pareiškėjui neskirti tikslinės pašalpos, tačiau, atsižvelgus į pareiškėjo situaciją, buvo nuspręsta išimties tvarka skirti pareiškėjui tikslines pašalpas. Pareiškėjas tvirtina, kad nepagrįstai pripažintinas kaip paramos išmokos pagrindas Aprašo 8.1 punktas, nes visi kriterijai atitinka Aprašo 8.3.1 punktą, todėl jam turėjo būti paskirta paramą pagal Aprašo 8.3.1 punktą.

17. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, pažymi, kad pareiškėjas neatitiko Aprašo 24 punkte esančio reikalavimo, taip pat kreipimosi metu Centrui neteikė pažymų ar kitų dokumentų, patvirtinančių, jog egzistuoja pagrindas jam išmokėti tikslinę pašalpą pagal Aprašo 8.3.1. ir 8.3.2. papunkčius, savo 2020 m. vasario 5 d. prašyme pareiškėjas nepaminėjo apie turimus būsto išlaikymo įsiskolinimus, todėl tikslinė pašalpa buvo skirta išimties tvarka. Atsakovas pažymi, kad vienkartinės, tikslinės, sąlyginės ir periodinės pašalpos neužtikrina ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo, o tik padeda bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui išgyventi sunkiomis materialinėmis sąlygomis. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, neatitikdamas Aprašo 24 punkto, negali pretenduoti į tikslinę pašalpą, kurios dydis būtų iki 25 BSI dydžių. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepagrindžia savo reikalavimo įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui būtent 975 Eur dydžio tikslinę pašalpą. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjui neatitikus Aprašo nuostatų ir nepateikus Administracijos atitinkamam padaliniui dokumentų (įrodymų) apie turimus įsiskolinimus, Administracija neturėjo pareigos skirti tikslinę pašalpą, ypač turint omenyje, kad pareiškėjas pageidauja gauti maksimalaus dydžio tikslinę pašalpą, nors ir neatitinka tesiės aktuose nustatytų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Ginčas byloje kilo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus 2020m. vasario 26d. įsakymo Nr.A15-364/20-92.1.4E-SOP) teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad atsakovas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, neskirdamas prašomo dydžio socialinės pašalpos.

21. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

22. Ginčo santykius reglamentuoja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 1-1555 patvirtintas Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas (akto redakcija galiojusi nuo 2018-05-30 iki 2020-09-01) (toliau – ir Tvarkos aprašas).

23. Tikslinė pašalpa – išmoka, skiriama asmeniui, patekusiam į sunkią materialinę padėtį, siekiant suteikti jam tikslinę paramą individualiu atveju (4.2 punktas).

24. Tvarkos aprašo 28 punkte numatyta, kad prašymus skirti tikslines, sąlygines (išskyrus 9.1 papunktyje nurodytais atvejais) ir periodines pašalpas svarsto Komisija. Komisija, išnagrinėjusi asmens prašymą ir pateiktus dokumentus arba Socialinių išmokų skyriaus pateiktą tarnybinį raštą ir dokumentus bei atsižvelgusi į Socialinės paramos centro socialinio darbuotojo, surašiusio buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, siūlymą, teikia Skyriaus vedėjui siūlymą pinigais ar nepinigine forma skirti pašalpą iki 3 BSI dydžių, Savivaldybės administracijos direktoriui – siūlymą pinigais ar nepinigine forma skirti pašalpą nuo 4 iki 132 BSI dydžių Tvarkos aprašo 35–36 punktuose nustatyta tvarka.

25. Pagal Tvarkos Aprašo 8.1 papunktį, tikslinė pašalpa gali būti skiriama bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui: iki 3 BSI dydžių, kai vidutinės pajamos per mėnesį vienam iš bendrai gyvenančių asmenų neviršija 2 VRP dydžių, vieno gyvenančio asmens – 2,5 VRP dydžių, patekus į sunkią materialinę padėtį, šiais atvejais: įsigyti būtinų vaistų (pagal gydytojų išduotus galiojančius receptus, išskyrus kompensuojamiesiems vaistams) ar apmokėti būtinas mokamas gydymo išlaidas (pagal pateiktus dokumentus); įsigyti kietajam kurui, kai bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negali gauti kompensacijos kietajam kurui įsigyti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta tvarka. Priežasčių objektyvumą kiekvienu konkrečiu atveju vertina Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo komisija (toliau – Komisija); asmens tapatybės ar kitiems būtiniems dokumentams pagaminti; būtinos kelionės išlaidoms padengti: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kai bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją – deklaruoja gyvenamąją vietą arba įtraukiami į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą pagal kitą savivaldybę; į socialinių paslaugų ar sveikatos priežiūros įstaigą; apmokėti laikino apnakvindinimo paslaugas, apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugas; apmokėti už vasaros poilsio stovyklas mokyklinio amžiaus vaikams; apmokėti įsiskolinimus už švietimo įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas suteiktas paslaugas; apmokėti kontraceptinių priemonių įsigijimą šeimai, patiriančiai socialinę riziką; kitais atvejais, esant socialinio darbuotojo siūlymui.

26. Tvarkos aprašo 8.3.1. papunktis numato, kad tikslinė pašalpa gali būti skiriama bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui iki 25 BSI dydžių, kai vidutinės pajamos per mėnesį vienam iš bendrai gyvenančių asmenų neviršija 3 VRP dydžių, vieno gyvenančio asmens – 3,5 VRP dydžių, šiais atvejais: įvykus nelaimei, padariusiai žalą bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens, trečiojo asmens neapdraustam ar apdraustam, jei pagal draudimo sutartį tai nėra draudžiamasis įvykis, turtui, sveikatai (patekus į sunkią materialinę padėtį dėl ligos, atliktos operacijos, būtiniausių odontologinių paslaugų apmokėjimo ir kita).

27. Pagal Tvarkos aprašo 8.3.2. papunktį, tikslinė pašalpa gali būti skiriama bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui iki 25 BSI dydžių, kai vidutinės pajamos per mėnesį vienam iš bendrai gyvenančių asmenų neviršija 3 VRP dydžių, vieno gyvenančio asmens – 3,5 VRP dydžių, šiais atvejais: įsiskolinimui už būsto komunalines paslaugas ar būsto nuomą padengti ar apmokėti kitas būtiniausias paslaugas arba išlaidas. Paslaugų arba išlaidų pobūdį kiekvienu konkrečiu atveju vertina Komisija.

28. Tvarkos aprašo 18.2.2. – 18.2.3. papunkčiuose numatyta, kad kreipdamasis dėl tikslinės pašalpos skyrimo asmuo užpildo Socialinės paramos centro direktoriaus įsakymu patvirtintos formos prašymą, nurodydamas pašalpos reikalingumo motyvus, pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir atitinkamai šiuos dokumentus: pažymą apie priteistas ar mokamas (nemokamas) lėšas vaiko (vaikų) išlaikymui (alimentus); pažymas ar kitus dokumentus, patvirtinančius papildomas išlaidas, patirtus nuostolius ar aplinkybes dėl pašalpos skyrimo (iš policijos pažymas apie vagystės, turto sugadinimo ir kitus atvejus, mokėjimo kvitus už medikamentus, atliktas procedūras ir kita).

29. Tvarkos aprašo 24 punkte įtvirtinta, jog darbingo amžiaus asmenys kreipimosi metu privalo būti užsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ne trumpiau kaip 3 mėnesius (šis reikalavimas netaikomas darbingo amžiaus asmenims, kuriems nustatytas 40 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, nuo priklausomybių besigydantiems asmenims, kurie kreipėsi dėl sąlyginės pašalpos skyrimo Tvarkos aprašo 9.1 ir 9.2 papunkčiuose nurodytais atvejais, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo gaisro ar stichinės nelaimės, padariusios žalą neapdraustam ar apdraustam, jei pagal draudimo sutartį tai nėra draudžiamasis įvykis, turtui, gyvenamajam būstui, kuriame bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą ir jeigu tai yra vienintelis gyvenamasis būstas), vykdyti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarytuose individualiuose įdarbinimo planuose nustatytus įsipareigojimus (neatsisakyti profesinio mokymo ar kvalifikacijos kėlimo, siūlomo darbo ir kita), socialinę riziką patiriantys asmenys privalo vykdyti Socialinės paramos centro socialinių darbuotojų sudarytus individualius darbo plano uždavinius socialinių problemų sprendimo klausimais (šis reikalavimas netaikomas Tvarkos aprašo 7 punkte išvardytais atvejais).

30. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nurodo, kad atsakovas privalėjo vadovautis Tvarkos aprašo 8.3.1. ir 8.3.2. papunkčiais bei skirti pagal adekvačias sąlygas 25 BSI dydžio tikslinę pašalpą 975 Eur, tačiau atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo dėl ligos atsiradusias sunkias finansines aplinkybes bei jų pasekmes, t. y. susidariusius pareiškėjo įsiskolinimus komunalinių paslaugų tiekėjams bei kitus būtinus mokėjimus.

31. Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 2020 m. sausio 3 d. (1 t., b. l. 95), taigi, pareiškėjas kreipimosi į atsakovą metu (2020 m. vasario 5 d.), neatitiko Tvarkos aprašo 24 punkto reikalavimo, nes Užimtumo tarnyboje buvo užsiregistravęs trumpiau kaip 3 mėnesius, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atitinkamas padalinys turėjo teisę pareiškėjui neskirti tikslinės pašalpos, tačiau, atsižvelgus į pareiškėjo situaciją, buvo nuspręsta išimties tvarka skirti pareiškėjui tikslines pašalpas.

32. Tvarkos aprašo 18.2.2. – 18.2.3. papunkčiuose įvirtinta, kokius dokumentus pareiškėjas privalėjo pateikti kreipdamasis dėl tikslinės pašalpos skyrimo. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas 2020 m. vasario 5 d. kreipdamasis dėl tikslinės pašalpos Socialinės paramos centrui pateikė šiuos dokumentus, patvirtinančius aplinkybes dėl pašalpos skyrimo: Socialinių išmokų skyriaus 2020 m. sausio 22 d. pranešimą Nr. 5214 „Dėl socialinės pašalpos neskyrimo“ (1 t., b. l. 96), Socialinių išmokų skyriaus 2020 m. sausio 15 d. pranešimą Nr. 3317 „Dėl socialinės pašalpos papildomos dalies skyrimo“ (1 t., b. l. 97), 2019 m. gruodžio 13 d. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą (1 t., b. l. 98) bei ambulatorinio apsilankymo aprašymą (1 t., b. l. 99–100). Pažymėtina, jog pagal Tvarkos aprašo 8.3.1. papunktį tikslinė pašalpa gali būti skiriama įvykus nelaimei, padariusiai žalą bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens, trečiojo asmens neapdraustam ar apdraustam, jei pagal draudimo sutartį tai nėra draudžiamasis įvykis, turtui, sveikatai (patekus į sunkią materialinę padėtį dėl ligos, atliktos operacijos, būtiniausių odontologinių paslaugų apmokėjimo ir kita), o pagal Tvarkos aprašo 8.3.2. papunktį, tikslinė pašalpa gali būti skiriama įsiskolinimui už būsto komunalines paslaugas ar būsto nuomą padengti ar apmokėti kitas būtiniausias paslaugas arba išlaidas.

33. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog pareiškėjas kreipimosi metu Socialinės paramos centrui neteikė pažymų ar kitų dokumentų, patvirtinančių, kad egzistuoja pagrindas jam išmokėti tikslinę pašalpą pagal Tvarkos aprašo 8.3.1. ar 8.3.2. papunkčius, o savo 2020 m. vasario 5 d. prašyme pareiškėjas nepaminėjo apie turimus būsto išlaikymo įsiskolinimus (1 t., b. l. 89). Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikti dokumentai ir įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėjas turi teisę gauti tikslinę pašalpą pagal Tvarkos aprašo 8.3.1. ar 8.3.2. papunkčius, bei nustačius, kad pareiškėjas neatitiko Tvarkos aprašo 24 punkto reikalavimo, nes Užimtumo tarnyboje buvo užsiregistravęs trumpiau kaip 3 mėnesius, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, jog atsakovė privalėjo vadovautis Tvarkos aprašo 8.3.1. ir 8.3.2. papunkčiais bei skirti pagal adekvačias sąlygas 25 BSI dydžio tikslinę pašalpą 975 Eur, tačiau atsakovė netinkamai įvertino pareiškėjo dėl ligos atsiradusias sunkias finansines aplinkybes bei jų pasekmes, t. y. susidariusius pareiškėjo įsiskolinimus komunalinių paslaugų tiekėjams bei kitus būtinus mokėjimus. Be to, teismas akcentuoja, kad Tvarkos aprašo 8.3. papunktyje įtvirtinta, kad gali būti skiriama tikslinė pašalpa iki 25 BSI dydžių. Pagal Tvarkos aprašo 28 punktą, prašymus skirti tikslines, sąlygines (išskyrus 9.1 papunktyje nurodytais atvejais) ir periodines pašalpas svarsto Komisija. Net jeigu pareiškėjas ir būtų atitikęs Tvarkos aprašo 24 punkto reikalavimą bei pateikęs įrodymus, patvirtinančius, kad egzistuoja pagrindas jam išmokėti tikslinę pašalpą pagal Tvarkos aprašo 8.3.1. ar 8.3.2. papunkčius, tai būtent Komisija nuspręstų kokio dydžio tikslinė pašalpa bus paskirta, nebūtinai visais be išimčių atvejais skiriama maksimali pašalpa.

34. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, kad teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir įvertinęs visumą byloje surinktų bei ištirtų įrodymų, padarė teisingą išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundą nėra teisinio pagrindo. Teismo pareiga pasisakyti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės yra nustatytos, nereiškia, kad turi būti atsakoma į kiekvieną skundo argumentą. Todėl, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai pagrindė ir motyvavo priimtą sprendimą. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis ar įrodymų vertinimu, negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti teismo sprendimo nepagrįstumą.

35. teisėjų kolegija apibendrindama daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

36. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl pareiškėjas neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. R. (P. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys