Legislator Case Law & Legislation
84884fc6-d388-4e9d-b210-169bbe18eb87 AI generated

84884fc6-d388-4e9d-b210-169bbe18eb87 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 84884fc6-d388-4e9d-b210-169bbe18eb87
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-527-513/2022 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02081-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.4.5.15.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos J.

Legislator headnote

AI generated

84884fc6-d388-4e9d-b210-169bbe18eb87 · Klaipėdos apygardos teismas: Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad butas, kuriuo naudojasi pareiÅ¡kėja pagal faktiÅ¡kai susiklosčiusius neatlygintinos panaudos santykius, priklauso valstybei. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 10. Suinteresuotas asmuo J. M. (apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ patenkinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-527-513/2022 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02081-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.4.5.15.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos J.

M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. V., M. Ž., A. Ž., VÄ® Turto bankui, VÄ® Registrų centrui, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja J. M. prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškimas atmestas.

3. Teismas nustatė, kad trijų butų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1920 m., bendras plotas 133,32 kv. m., gyvenamasis plotas 85,01 kv. m., kadastro duomenys nustatyti 1992 m. gruodžio 18 d. Gyvenamojo namo priklausinys – 1982 m. statybos tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 18 kv. m. Klaipėdos rajono valdybos 1993 m. sausio 28 d. potvarkiu Nr. 28-v, neiÅ¡likus pirminiams dokumentams, Priekulės paukÅ¡tininkystės valstybiniam Å«kiui leista įteisinti (teisiÅ¡kai įregistruoti) gyvenamuosius namus su Å«kio pastatais pagal sÄ raÅ¡Ä , tarp jų ir ginčo namÄ . Pagal šį potvarkį į namÄ nuo 1993 m. gruodžio 23 d. buvo įregistruota valstybės nuosavybės teisė, valdytojas patikėjimo teise buvo Priekulės paukÅ¡tininkystės valstybinis Å«kis, įsteigtas 1945 m. spalio 16 d., VÄ® Registrų centre įregistruotas 1991 m. balandžio 15 d., iÅ¡registruotas 1993 m. kovo 16 d.

4. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja J. M. 2015 m. spalio 29 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijÄ (Priekulės seniÅ«nijÄ ) dėl ginčo gyvenamosios patalpos įregistravimo Klaipėdos rajono savivaldybės vardu. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016 m. sausio 14 d. raÅ¡te nurodė, kad gyvenamosios patalpos priklausinys – tvartas – buvo savavaliÅ¡kai nugriautas, gyvenamojo namo konstrukcijos (verandos) taip pat savavaliÅ¡kai nugriautos arba pastatytos ne pagal namo projektÄ , todėl, nesant galimybės sudaryti Å¡ių statinių kadastro duomenų bylų, gyvenamoji patalpa nebus įtraukta į Klaipėdos rajono savivaldybės apskaitÄ .

5. Teismas nustatė, kad 7463/13332 dalys gyvenamojo namo priklauso Lietuvos Respublikai pagal Klaipėdos rajono valdybos 1993 m. sausio 28 d. potvarkį Nr. 28-v. Registrų centro teritorinio registratoriaus 2010 m. liepos 14 d. sprendimu (raÅ¡ytinio dokumento nėra) per klaidÄ buvo iÅ¡registruota valstybės nuosavybės teisė į neprivatizuotÄ gyvenamojo namo dalį, nuo 2022 m. sausio 25 d. buvo atkurti Nekilnojamojo turto registro duomenys, vėl įregistruota valstybės nuosavybės teisė į gyvenamojo namo dalį.

Gyvenamajame name kaip atskiri nekilnojamieji daiktai suformuoti 3 butai: 1 butas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 kambario, bendras plotas 38,93 kv. m, gyvenamasis plotas 19,86 kv. m) – nuosavybės teisės į butÄ neįregistruotos; 2 butas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3 kambarių, bendras plotas 58,69 kv. m., gyvenamasis plotas 43,16 kv. m) su priklausiniu tvartu – priklauso suinteresuotiems asmenims M. Ž. ir A. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2020 m. liepos 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2350, įgytas iÅ¡ A.

J. Å ., kuri butÄ Ä¯gijo pagal 1993 m. vasario 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį pagal 1991 m. gegužės 28 d. įstatymÄ Nr. I-1374 (t. y. privatizavo); 3 butas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 kambarių, bendras plotas 35,70 kv. m, gyvenamasis plotas 21,99 kv. m), į kurį pretenduoja pareiÅ¡kėja, – Priekulės paukÅ¡tininkystės valstybinio Å«kio buvo skirtas gyventi pareiÅ¡kėjai J. M., neprivatizuotas, nuosavybės teisės į jį neįregistruotos.

PareiÅ¡kėja J. M. Å¡iame bute 1985 m. birželio 11 d. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir iki Å¡iol gyvena. Teismas nustatė, kad neprivatizuotų 1 buto ir 3 buto bendras plotas sudaro 74,63 kv. m (38,93 + 35,70) ir atitinka valstybei priklausančias gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 133,32 kv. m., 7463/13332 dalis.

6. Teismas nurodė, jog pagal 1964 m. CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., 97, 98 straipsnius buvo pripažįstama tik viena vieÅ¡osios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė, kurios teisę įgyvendino respublikinės ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. AtkÅ«rus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, vieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

7. Teismas nurodė, kad valstybei priklauso gyvenamojo namo dalis, kuri atitinka abiejų neprivatizuotų – 3 buto, kurį įgyjamosios senaties bÅ«du siekia įgyti pareiÅ¡kėja, bei 1 buto plotus. Ginčo butas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, 2 butas buvo privatizuotas – iÅ¡pirktas iÅ¡ valstybės. Teismas konstatavo, kad butas, kurį įgyjamosios senaties bÅ«du siekia įgyti pareiÅ¡kėja, priklauso valstybei, o įstatymas draudžia įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei priklausančius daiktus.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja atliko aktyvius veiksmus, kad galėtų iÅ¡sipirkti arba iÅ¡sinuomoti butÄ â€“ 2015 m. kreipėsi į savivaldybę, praÅ¡ydama įtraukti butÄ Ä¯ savivaldybės turto apskaitÄ , o Å¡i aplinkybė liudija, kad pareiÅ¡kėja pripažino, jog kiti asmenys turi daugiau teisių už jÄ Ä¯ valdomÄ daiktÄ (butÄ ).

9. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad 2010 m. liepos 14 d. per klaidÄ buvo iÅ¡registruotos valstybės nuosavybės teisės į neprivatizuotÄ gyvenamojo namo dalį, esminės reikÅ¡mės neturi. Juo labiau, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra atkurti, t. y. nuo 2022 m. sausio 25 d. vėl įregistruota valstybės nuosavybės teisė į 7463/13332 likusiÄ (neparduotÄ ) gyvenamojo namo dalį, atitinkančiÄ 1 buto ir 3 buto plotus (iÅ¡ viso 74,63 kv. m.). Teismas konstatavo, jog tai, kad valstybės nuosavybės teisės į butÄ nėra įregistruotos, nepaneigia jos esant daikto savininke ir esminės reikÅ¡mės neturi, nes draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad butas, kuriuo naudojasi pareiÅ¡kėja pagal faktiÅ¡kai susiklosčiusius neatlygintinos panaudos santykius, priklauso valstybei. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 10. Suinteresuotas asmuo J. M. (apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ patenkinti.

11. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

12. Nurodo, kad butas jai buvo paskirtas 1985 m. pradėjus dirbti Priekulės paukÅ¡tininkystės Å«kyje, bute visÄ laikÄ gyveno ir iki Å¡iol gyvena, juo rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, keitė stogÄ , langus, bute yra deklaruota jos gyvenamoji vieta, yra sudariusi sutartį su elektros energijos tiekėju. Pažymi, kad pareiÅ¡kimo padavimo teismui metu butas buvo beÅ¡eimininkis, nebuvo jokių įrašų apie tai, kad butas yra valstybės nuosavybė. Mano, kad atitinka visas sÄ lygas butui pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti, nes nepertraukiamai naudojasi butu ilgiau kaip 10 metų, juo naudojosi ir valdė kaip savo, investavo į pagerinimus.

13. Mano, kad prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra reikÅ¡minga aplinkybė, jog valstybės nuosavybės teisė į butÄ nėra įregistruota ir Å¡i aplinkybė suteikia jai teisę įgyvendinti nuosavybės teisę į butÄ , kuriame gyvena daugiau nei 10 metų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad butas nuosavybės teise priklauso valstybei. Pažymi, kad pagal Klaipėdos rajono valdybos 1993 m. sausio 28 d. potvarkį Nr. 28-v į ginčo namÄ 1993 m. gruodžio 23 d. buvo įregistruota valstybės nuosavybė, turto valdytojas patikėjimo teise buvo Priekulės paukÅ¡tininkystės valstybinis Å«kis, įsteigtas 1945 m. spalio 16 d. ir iÅ¡registruotas 1993 m. kovo 16 d.

Kadangi Priekulės paukÅ¡tininkystės valstybinis Å«kis buvo savivaldybės įmonė, todėl butas galėjo bÅ«ti savivaldybės nuosavybė, tačiau savivaldybė 2015 m. įtraukti jį į apskaitÄ atsisakė. Mano, kad atsižvelgus į teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus jos pareiÅ¡kimas turėtų bÅ«ti patenkintas.

14. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų įgyjamosios senaties fakto nustatymui.

15. Nurodo, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkÅ«rimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali bÅ«ti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn. AtkÅ«rus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas Å¡alies Å«kis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir vieÅ¡oji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams.

VieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, o kolÅ«kio, kaip žemės Å«kio įmonės, turto privatizavimo santykius reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. priimto Žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatymo nuostatos. Sisteminiu bÅ«du aiÅ¡kinant Å¡ių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privačiÄ jÄ .

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

16. Argumentuoja, kad apeliantė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo turtas buvo privatizuotas įstatymų nustatyta tvarka, priešingai – apeliantė pareiškime teismui nurodė, kad buto neprivatizavo. Be to, iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad namas, kuriame yra ginčo turtas, pastatytas 1920 m., todėl, tikėtina, butas priklausė valstybiniam ir visuomeniniams butų fondui, t. y. buvo viešoji nuosavybė.

17. Suinteresuotas asmuo VÄ® Registrų centras atsiliepimu sprendimÄ dėl apeliacinio skundo palieka priimti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad į gyvenamÄ jį namÄ nuo 1993 m. gruodžio 23 d. iki 2010 m. liepos 14 d. buvo įregistruota valstybės nuosavybė, kurios valdytojas patikėjimo teise Priekulės paukÅ¡tininkystės valstybinis Å«kis. VÄ® Registrų centro teritorinio registratoriaus 2010 m. liepos 14 d. sprendimu valstybės nuosavybės teisė iÅ¡registruota vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi (pastebėjus techninę klaidÄ ), t. y. patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo nustatyta, jog į visÄ gyvenamÄ jį namÄ negali bÅ«ti įregistruotos valstybės nuosavybės teisės, kadangi Registro įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1993 m. vasario 22 d. yra įregistruotos fizinio asmens nuosavybes teisės į gyvenamajame name esantį atskirÄ nekilnojamojo turto objektÄ â€“ butÄ Nr.

2. Nekilnojamojo turto registro įstatymo11 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai statinys yra padalytas į patalpas ar butus, kurie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės tik į butus ir patalpas, o ne į statinį.

18. Nurodo, kad Å¡ioje civilinėje byloje rengiant atsiliepimÄ buvo pastebėta klaida, kad atliekant minėtÄ duomenų pakeitimÄ (2010 m. liepos 14 d.) neturėjo bÅ«ti iÅ¡registruota valstybės nuosavybė į visÄ gyvenamÄ jį namÄ , nes fiziniam asmeniui buvo parduotas tik butas Nr.

2. Likusi gyvenamojo namo dalis, priklausanti valstybei nuosavybės teise, pagal Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo turimus duomenis liko neparduota. Pastebėjus techninę klaidÄ 2022 m. sausio 25 d. buvo atstatyti Nekilnojamojo turto registro duomenys, t. y. įregistruota valstybės nuosavybės teisė į likusiÄ (neparduotÄ ) gyvenamojo namo 7463/13332 dalį, kuri atitinka butų Nr. 1 ir Nr. 3 plotÄ .

19. PaaiÅ¡kina, kad nuosavybės teisės savininkams gali bÅ«ti įregistruotos į butus, kaip atskirus turtinius vienetus, esančius pastate, arba į pastato dalį, tačiau negali bÅ«ti tokia situacija, kad nuosavybės teisės bÅ«tų įregistruotos tiek į butÄ , tiek į pastato dalį, kuriame yra Å¡is butas, nes tokiu atveju atsirastų dviguba teisinė registracija. Tai, kad Å¡iuo metu Nekilnojamojo turto registre nėra niekam įregistruotos nuosavybės teisės į butÄ Nr. 3, kaip atskirÄ turtinį vienetÄ , nepaneigia fakto, kad yra įregistruotos valstybės nuosavybės teisės į pastato dalį, kuriame yra Å¡is butas.

Teismas k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

22. Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo netenkintas jos pareiÅ¡kimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Byloje nustatyta, kad 1945 m. spalio 16 d. buvo įsteigtas Priekulės paukštininkystės valstybinis ūkis, o išregistruotas – 1993 m. kovo 16 d. Darbo knygelės, išduotos 1964 m. balandžio 6 d., duomenimis pareiškėja J. M. Priekulės paukštininkystės valstybiniame ūkyje dirbo nuo 1985 m. birželio 17 d. iki 1988 m. balandžio 8 d., jai kaip darbuotojai buvo suteiktas ginčo butas, kuriame deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta nuo 1985 m. birželio 11 d. Buto teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėja neprivatizavo.

PareiÅ¡kėjos teigimu, bute ji visÄ laikÄ gyveno ir gyvena iki Å¡iol, rÅ«pinuosi juo kaip savo, prižiÅ«rėjo ir remontavo, yra sudariusi elektros energijos tiekimo sutartį, pareiÅ¡kimo padavimo teismui metu butas buvo beÅ¡eimininkis, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais turėtų bÅ«ti nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad nuosavybės teisę į butÄ ji įgijo įgyjamosios senaties bÅ«du. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka.

24. Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo, ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja.

25. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo butas Nr. 3 nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis buvo bešeimininkis ir negali būti tenkinamas pareiškėjos reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

27. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad trijų butų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1920 m., jo bendras plotas 133,32 kv. m., gyvenamasis plotas 85,01 kv. m., kadastro duomenys nustatyti 1992 m. gruodžio 18 d. Gyvenamojo namo priklausinys – 1982 m. statybos tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 18 kv. m. Klaipėdos rajono valdybos 1993 m. sausio 28 d. potvarkiu Nr. 28-v, neiÅ¡likus pirminiams dokumentams, Priekulės paukÅ¡tininkystės valstybiniam Å«kiui leista įteisinti (teisiÅ¡kai įregistruoti) gyvenamuosius namus su Å«kio pastatais pagal sÄ raÅ¡Ä , tarp jų ir ginčo namÄ .

Pagal šį potvarkį į namÄ nuo 1993 m. gruodžio 23 d. buvo įregistruota valstybės nuosavybės teisė, valdytojas patikėjimo teise buvo Priekulės paukÅ¡tininkystės valstybinis Å«kis. Nors apeliantė teigia, kad gyvenamasis namas negalėjo priklausyti valstybei, nes Priekulės paukÅ¡tininkystės valstybinis Å«kis buvo savivaldybės įmonė, todėl turtas galėjo priklausyti nebent savivaldybei, iÅ¡ Å¡io apeliacinio skundo argumento matyti, kad pareiÅ¡kėja painioja nuosavybės ir turto valdymo patikėjimo teise sampratas.

Pagal Å¡iuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį turto patikėjimo teisė – valstybės ar savivaldybių institucijos, Lietuvos banko, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos teisė savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų veiklÄ reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sÄ lygomis valdyti, naudoti valstybės ar savivaldybių perduotÄ turtÄ ir disponuoti juo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų.

Turto valdymas patikėjimo teise nesukuria nuosavybės teisės, taigi, turto patikėtinis negali įgyti nuosavybės teisės į turtÄ .

28. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 2010 m. liepos 14 d. Registratoriaus sprendimu iÅ¡registruota valstybės nuosavybės teisė į pastatÄ ir PaukÅ¡tininkystės Å«kio patikėjimo teisė. Pažymėtina, jog sprendimas į bylÄ nepateiktas, todėl nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu iÅ¡registruota valstybės nuosavybės teisė į pastatÄ , tačiau VÄ® Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad 2010 m. liepos 14 d. Registratoriaus sprendimas priimtas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi (Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pastebėjus techninę klaidÄ ), t. y. patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo nustatyta, jog į visÄ gyvenamÄ jį namÄ negali bÅ«ti įregistruotos valstybės nuosavybės teisės, kadangi Registro įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1993 m. vasario 22 d. yra įregistruotos fizinio asmens (A.

J. Å .) nuosavybes teisės į gyvenamajame name esantį atskirÄ nekilnojamojo turto objektÄ â€“ butÄ Nr.

2. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, kai statinys yra padalytas į patalpas ar butus, kurie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės tik į butus ir patalpas, o ne į statinį. Pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo pastate (gyvenamajame name) yra suformuoti trys atskiri nekilnojamojo turto objektai 1 butas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 kambario, bendras plotas 38,93 kv. m, gyvenamasis plotas 19,86 kv. m) – nuosavybės teisės į butÄ neįregistruotos; 2 butas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3 kambarių, bendras plotas 58,69 kv. m., gyvenamasis plotas 43,16 kv. m) su priklausiniu tvartu – priklauso suinteresuotiems asmenims M.

Ž. ir A. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2020 m. liepos 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2350, įgytas iÅ¡ A. J. Å ., kuri butÄ Ä¯gijo pagal 1993 m. vasario 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį pagal 1991 m. gegužės 28 d. įstatymÄ Nr. I-1374 (t. y. privatizavo); 3 butas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 kambarių, bendras plotas 35,70 kv. m, gyvenamasis plotas 21,99 kv. m), į kurį pretenduoja pareiÅ¡kėja.

29. Taigi, į butus Nr. 1 ir Nr. 3 nuosavybės teisės nėra įregistruotos, tačiau nuo 2022 m. sausio 25 d. minėto Miesto (rajono) valdybos 1993 m. sausio 28 d. potvarkio Nr. 28-V pagrindu įregistruota valstybės nuosavybės teisė į gyvenamojo namo 7463/13332 dalį, kuri, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atitinka butų Nr. 1 ir Nr. 3 plotÄ . VÄ® Registrų centras atsiliepime paaiÅ¡kino, jog rengiant atsiliepimÄ buvo pastebėta klaida, kad 2010 m. liepos 14 d. atliekant minėtÄ duomenų pakeitimÄ , valstybės nuosavybė į visÄ gyvenamÄ jį namÄ neturėjo bÅ«ti iÅ¡registruota, kadangi fiziniam asmeniui buvo parduotas tik butas Nr.

2. Likusi gyvenamojo namo dalis, priklausanti valstybei nuosavybės teise, pagal Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo turimus duomenis, nebuvo parduota. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pastebėjus techninę klaidÄ , vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, 2022 m. sausio 25 d. buvo atstatyti Nekilnojamojo turto registro duomenys, t. y. įregistruota valstybės nuosavybės teisė į likusiÄ (neparduotÄ ) gyvenamojo namo 7463/13332 dalį, kuri atitinka buto Nr. 1 ir Nr. 3 plotÄ (74,63 kv. m (38,93 + 35,70), bendras gyvenamojo namo plotas 133,32 kv. m.).

30. Apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, jog Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis, daiktinės teisės į butÄ Nr. 3 Nekilnojamojo turto registre pareiÅ¡kimo padavimo teismui metu nebuvo įregistruotos. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog nors vieÅ¡ame registre nėra įregistruota valstybės nuosavybės teisė į butÄ Nr. 3, tai nepaneigia valstybės nuosavybės teisės į butÄ buvimo, nes registracijos nebuvimas nelaikomas nuosavybės teisės praradimo pagrindu ir, atvirkščiai, teisinė registracija tik patvirtina, bet ne sukuria nuosavybės teisę.

Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamÄ jÄ senatį. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytais nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo metu, kai pareiÅ¡kėjai buvo suteiktas gyvenamasis bÅ«stas, galiojusio 1964 m. CK nuostatos numatė, kad turtÄ , priskirtÄ valstybinėms, tarpkolÅ«kinėms, valstybinėms kolÅ«kinėms ir kitokioms valstybinėms–kooperatinėms organizacijoms, tvarkė Å¡ios organizacijos. Jos, nevirÅ¡ydamos įstatymų nustatytų ribų, vykdė turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teises, tačiau to turto savininkė likdavo valstybė. Tuo atveju, jeigu pastatų savininkė buvo valstybė, tai pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį tokie daiktai nuosavybės teise negali bÅ«ti įgyti įgyjamÄ ja senatimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog į bylÄ nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad gyvenamasis namas, kuris buvo pastatytas 1920 m. ir kuriame yra ginčo butas Nr. 3, buvo sukurtas / pastatytas kaip privačios nuosavybės objektas.

32. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais, nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį, taip pat kasacinio teismo praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant Å¡ias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Irma Čuchraj