84884fc6-d388-4e9d-b210-169bbe18eb87 · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? CivilinÄ byla Nr. e2A-527-513/2022 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02081-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.4.5.15.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 30 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Irma Äuchraj, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos J. M. apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjos J.
Legislator headnote
AI generated84884fc6-d388-4e9d-b210-169bbe18eb87 · KlaipÄdos apygardos teismas: Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad butas, kuriuo naudojasi pareiÅ¡kÄja pagal faktiÅ¡kai susiklosÄiusius neatlygintinos panaudos santykius, priklauso valstybei. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 10. Suinteresuotas asmuo J. M. (apeliantÄ) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â pareiÅ¡kimÄ patenkinti.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. e2A-527-513/2022 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02081-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.4.5.15.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 30 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Irma Äuchraj, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos J. M. apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjos J.
M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. V., M. Ž., A. Ž., VÄ® Turto bankui, VÄ® Registrų centrui, KlaipÄdos rajono savivaldybÄs administracijai dÄl nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Teismas n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. PareiÅ¡kÄja J. M. praÅ¡Ä nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad ji nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį bÅ«du įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 2. KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimu pareiÅ¡kimas atmestas.
3. Teismas nustatÄ, kad trijų butų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1920 m., bendras plotas 133,32 kv. m., gyvenamasis plotas 85,01 kv. m., kadastro duomenys nustatyti 1992 m. gruodžio 18 d. Gyvenamojo namo priklausinys â 1982 m. statybos tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 18 kv. m. KlaipÄdos rajono valdybos 1993 m. sausio 28 d. potvarkiu Nr. 28-v, neiÅ¡likus pirminiams dokumentams, PriekulÄs paukÅ¡tininkystÄs valstybiniam Å«kiui leista įteisinti (teisiÅ¡kai įregistruoti) gyvenamuosius namus su Å«kio pastatais pagal sÄ raÅ¡Ä , tarp jų ir ginÄo namÄ . Pagal šį potvarkį į namÄ nuo 1993 m. gruodžio 23 d. buvo įregistruota valstybÄs nuosavybÄs teisÄ, valdytojas patikÄjimo teise buvo PriekulÄs paukÅ¡tininkystÄs valstybinis Å«kis, įsteigtas 1945 m. spalio 16 d., VÄ® Registrų centre įregistruotas 1991 m. balandžio 15 d., iÅ¡registruotas 1993 m. kovo 16 d.
4. Teismas nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄja J. M. 2015 m. spalio 29 d. kreipÄsi į KlaipÄdos rajono savivaldybÄs administracijÄ (PriekulÄs seniÅ«nijÄ ) dÄl ginÄo gyvenamosios patalpos įregistravimo KlaipÄdos rajono savivaldybÄs vardu. KlaipÄdos rajono savivaldybÄs administracija 2016 m. sausio 14 d. raÅ¡te nurodÄ, kad gyvenamosios patalpos priklausinys â tvartas â buvo savavaliÅ¡kai nugriautas, gyvenamojo namo konstrukcijos (verandos) taip pat savavaliÅ¡kai nugriautos arba pastatytos ne pagal namo projektÄ , todÄl, nesant galimybÄs sudaryti Å¡ių statinių kadastro duomenų bylų, gyvenamoji patalpa nebus įtraukta į KlaipÄdos rajono savivaldybÄs apskaitÄ .
5. Teismas nustatÄ, kad 7463/13332 dalys gyvenamojo namo priklauso Lietuvos Respublikai pagal KlaipÄdos rajono valdybos 1993 m. sausio 28 d. potvarkį Nr. 28-v. Registrų centro teritorinio registratoriaus 2010 m. liepos 14 d. sprendimu (raÅ¡ytinio dokumento nÄra) per klaidÄ buvo iÅ¡registruota valstybÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ neprivatizuotÄ gyvenamojo namo dalį, nuo 2022 m. sausio 25 d. buvo atkurti Nekilnojamojo turto registro duomenys, vÄl įregistruota valstybÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ gyvenamojo namo dalį.
Gyvenamajame name kaip atskiri nekilnojamieji daiktai suformuoti 3 butai: 1 butas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 kambario, bendras plotas 38,93 kv. m, gyvenamasis plotas 19,86 kv. m) â nuosavybÄs teisÄs į butÄ neįregistruotos; 2 butas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3 kambarių, bendras plotas 58,69 kv. m., gyvenamasis plotas 43,16 kv. m) su priklausiniu tvartu â priklauso suinteresuotiems asmenims M. Ž. ir A. Ž. bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise pagal 2020 m. liepos 24 d. pirkimoâpardavimo sutartį Nr. 2350, įgytas iÅ¡ A.
J. Å ., kuri butÄ Ä¯gijo pagal 1993 m. vasario 18 d. pirkimoâpardavimo sutartį pagal 1991 m. gegužÄs 28 d. įstatymÄ Nr. I-1374 (t. y. privatizavo); 3 butas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 kambarių, bendras plotas 35,70 kv. m, gyvenamasis plotas 21,99 kv. m), į kurį pretenduoja pareiÅ¡kÄja, â PriekulÄs paukÅ¡tininkystÄs valstybinio Å«kio buvo skirtas gyventi pareiÅ¡kÄjai J. M., neprivatizuotas, nuosavybÄs teisÄs į jį neįregistruotos.
PareiÅ¡kÄja J. M. Å¡iame bute 1985 m. birželio 11 d. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir iki Å¡iol gyvena. Teismas nustatÄ, kad neprivatizuotų 1 buto ir 3 buto bendras plotas sudaro 74,63 kv. m (38,93 + 35,70) ir atitinka valstybei priklausanÄias gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 133,32 kv. m., 7463/13332 dalis.
6. Teismas nurodÄ, jog pagal 1964 m. CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužÄs 17 d., 97, 98 straipsnius buvo pripažįstama tik viena vieÅ¡osios nuosavybÄs forma â valstybÄs nuosavybÄ, kurios teisÄ Ä¯gyvendino respublikinÄs ir vietinÄs valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). ValstybÄ buvo vienintelÄ viso valstybinio turto savininkÄ. AtkÅ«rus Lietuvos Respublikos NepriklausomybÄ, vieÅ¡osios nuosavybÄs perleidimas į privaÄiÄ nuosavybÄ vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.
7. Teismas nurodÄ, kad valstybei priklauso gyvenamojo namo dalis, kuri atitinka abiejų neprivatizuotų â 3 buto, kurį įgyjamosios senaties bÅ«du siekia įgyti pareiÅ¡kÄja, bei 1 buto plotus. GinÄo butas nebuvo privatizuotas teisÄs aktų nustatyta tvarka, 2 butas buvo privatizuotas â iÅ¡pirktas iÅ¡ valstybÄs. Teismas konstatavo, kad butas, kurį įgyjamosios senaties bÅ«du siekia įgyti pareiÅ¡kÄja, priklauso valstybei, o įstatymas draudžia įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei priklausanÄius daiktus.
8. Teismas pažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄja atliko aktyvius veiksmus, kad galÄtų iÅ¡sipirkti arba iÅ¡sinuomoti butÄ â 2015 m. kreipÄsi į savivaldybÄ, praÅ¡ydama įtraukti butÄ Ä¯ savivaldybÄs turto apskaitÄ , o Å¡i aplinkybÄ liudija, kad pareiÅ¡kÄja pripažino, jog kiti asmenys turi daugiau teisių už jÄ Ä¯ valdomÄ daiktÄ (butÄ ).
9. Teismas nurodÄ, jog aplinkybÄ, kad 2010 m. liepos 14 d. per klaidÄ buvo iÅ¡registruotos valstybÄs nuosavybÄs teisÄs į neprivatizuotÄ gyvenamojo namo dalį, esminÄs reikÅ¡mÄs neturi. Juo labiau, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra atkurti, t. y. nuo 2022 m. sausio 25 d. vÄl įregistruota valstybÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ 7463/13332 likusiÄ (neparduotÄ ) gyvenamojo namo dalį, atitinkanÄiÄ 1 buto ir 3 buto plotus (iÅ¡ viso 74,63 kv. m.). Teismas konstatavo, jog tai, kad valstybÄs nuosavybÄs teisÄs į butÄ nÄra įregistruotos, nepaneigia jos esant daikto savininke ir esminÄs reikÅ¡mÄs neturi, nes draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausanÄius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybÄs teise, bet ne su jų teisine registracija.
Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad butas, kuriuo naudojasi pareiÅ¡kÄja pagal faktiÅ¡kai susiklosÄiusius neatlygintinos panaudos santykius, priklauso valstybei. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 10. Suinteresuotas asmuo J. M. (apeliantÄ) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â pareiÅ¡kimÄ patenkinti.
11. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ materialinÄs teisÄs normas.
12. Nurodo, kad butas jai buvo paskirtas 1985 m. pradÄjus dirbti PriekulÄs paukÅ¡tininkystÄs Å«kyje, bute visÄ laikÄ gyveno ir iki Å¡iol gyvena, juo rÅ«pinosi, prižiÅ«rÄjo, keitÄ stogÄ , langus, bute yra deklaruota jos gyvenamoji vieta, yra sudariusi sutartį su elektros energijos tiekÄju. Pažymi, kad pareiÅ¡kimo padavimo teismui metu butas buvo beÅ¡eimininkis, nebuvo jokių įrašų apie tai, kad butas yra valstybÄs nuosavybÄ. Mano, kad atitinka visas sÄ lygas butui pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti, nes nepertraukiamai naudojasi butu ilgiau kaip 10 metų, juo naudojosi ir valdÄ kaip savo, investavo į pagerinimus.
13. Mano, kad prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra reikÅ¡minga aplinkybÄ, jog valstybÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ nÄra įregistruota ir Å¡i aplinkybÄ suteikia jai teisÄ Ä¯gyvendinti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ , kuriame gyvena daugiau nei 10 metų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad butas nuosavybÄs teise priklauso valstybei. Pažymi, kad pagal KlaipÄdos rajono valdybos 1993 m. sausio 28 d. potvarkį Nr. 28-v į ginÄo namÄ 1993 m. gruodžio 23 d. buvo įregistruota valstybÄs nuosavybÄ, turto valdytojas patikÄjimo teise buvo PriekulÄs paukÅ¡tininkystÄs valstybinis Å«kis, įsteigtas 1945 m. spalio 16 d. ir iÅ¡registruotas 1993 m. kovo 16 d.
Kadangi PriekulÄs paukÅ¡tininkystÄs valstybinis Å«kis buvo savivaldybÄs įmonÄ, todÄl butas galÄjo bÅ«ti savivaldybÄs nuosavybÄ, taÄiau savivaldybÄ 2015 m. įtraukti jį į apskaitÄ atsisakÄ. Mano, kad atsižvelgus į teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus jos pareiÅ¡kimas turÄtų bÅ«ti patenkintas.
14. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nÄra visų bÅ«tinų sÄ lygų įgyjamosios senaties fakto nustatymui.
15. Nurodo, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ valstybei ar savivaldybei priklausanÄius daiktus yra susijÄs su specifine po Lietuvos Respublikos nepriklausomybÄs atkÅ«rimo susidariusia situacija vykstant nuosavybÄs rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali bÅ«ti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybÄ nÄra tinkamai apskaiÄiusi bei valdanti savo turto, nepriÄmusi sprendimo dÄl jo perleidimo privaÄion nuosavybÄn. AtkÅ«rus Lietuvos Respublikos nepriklausomybÄ, pradÄtas formuoti privaÄios nuosavybÄs teise grindžiamas Å¡alies Å«kis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir vieÅ¡oji nuosavybÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams.
VieÅ¡osios nuosavybÄs perleidimas į privaÄiÄ nuosavybÄ vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, o kolÅ«kio, kaip žemÄs Å«kio įmonÄs, turto privatizavimo santykius reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. priimto ŽemÄs Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatymo nuostatos. Sisteminiu bÅ«du aiÅ¡kinant Å¡ių specialiųjų teisÄs aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį konstatuotina, kad valstybei nuosavybÄs teise priklausanÄio turto negalima įgyti privaÄios nuosavybÄs teise kitaip, nei specialiuosiuose teisÄs aktuose nustatyta tvarka, todÄl įgyjamosios senaties institutas nÄra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privaÄiÄ jÄ .
Be to, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisÄs į daiktus neįregistruotos valstybÄs ar savivaldybÄs vardu, nÄra pagrindas vertinti, kad jie nebÄra valstybÄs nuosavybÄ, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybÄs nuosavybÄs teisÄs objektai ir valstybÄs turto privatizavimÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privaÄių asmenų nuosavybÄn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybÄs teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybÄs teise įgyjamÄ ja senatimi dÄl jų ilgalaikio valdymo.
16. Argumentuoja, kad apeliantÄ teismui nepateikÄ jokių įrodymų, patvirtinanÄių, jog ginÄo turtas buvo privatizuotas įstatymų nustatyta tvarka, prieÅ¡ingai â apeliantÄ pareiÅ¡kime teismui nurodÄ, kad buto neprivatizavo. Be to, iÅ¡ nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad namas, kuriame yra ginÄo turtas, pastatytas 1920 m., todÄl, tikÄtina, butas priklausÄ valstybiniam ir visuomeniniams butų fondui, t. y. buvo vieÅ¡oji nuosavybÄ.
17. Suinteresuotas asmuo VÄ® Registrų centras atsiliepimu sprendimÄ dÄl apeliacinio skundo palieka priimti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad į gyvenamÄ jį namÄ nuo 1993 m. gruodžio 23 d. iki 2010 m. liepos 14 d. buvo įregistruota valstybÄs nuosavybÄ, kurios valdytojas patikÄjimo teise PriekulÄs paukÅ¡tininkystÄs valstybinis Å«kis. VÄ® Registrų centro teritorinio registratoriaus 2010 m. liepos 14 d. sprendimu valstybÄs nuosavybÄs teisÄ iÅ¡registruota vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi (pastebÄjus techninÄ klaidÄ ), t. y. patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo nustatyta, jog į visÄ gyvenamÄ jį namÄ negali bÅ«ti įregistruotos valstybÄs nuosavybÄs teisÄs, kadangi Registro įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1993 m. vasario 22 d. yra įregistruotos fizinio asmens nuosavybes teisÄs į gyvenamajame name esantį atskirÄ nekilnojamojo turto objektÄ â butÄ Nr.
2. Nekilnojamojo turto registro įstatymo11 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai statinys yra padalytas į patalpas ar butus, kurie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinÄs teisÄs tik į butus ir patalpas, o ne į statinį.
18. Nurodo, kad Å¡ioje civilinÄje byloje rengiant atsiliepimÄ buvo pastebÄta klaida, kad atliekant minÄtÄ duomenų pakeitimÄ (2010 m. liepos 14 d.) neturÄjo bÅ«ti iÅ¡registruota valstybÄs nuosavybÄ Ä¯ visÄ gyvenamÄ jį namÄ , nes fiziniam asmeniui buvo parduotas tik butas Nr.
2. Likusi gyvenamojo namo dalis, priklausanti valstybei nuosavybÄs teise, pagal Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo turimus duomenis liko neparduota. PastebÄjus techninÄ klaidÄ 2022 m. sausio 25 d. buvo atstatyti Nekilnojamojo turto registro duomenys, t. y. įregistruota valstybÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ likusiÄ (neparduotÄ ) gyvenamojo namo 7463/13332 dalį, kuri atitinka butų Nr. 1 ir Nr. 3 plotÄ .
19. PaaiÅ¡kina, kad nuosavybÄs teisÄs savininkams gali bÅ«ti įregistruotos į butus, kaip atskirus turtinius vienetus, esanÄius pastate, arba į pastato dalį, taÄiau negali bÅ«ti tokia situacija, kad nuosavybÄs teisÄs bÅ«tų įregistruotos tiek į butÄ , tiek į pastato dalį, kuriame yra Å¡is butas, nes tokiu atveju atsirastų dviguba teisinÄ registracija. Tai, kad Å¡iuo metu Nekilnojamojo turto registre nÄra niekam įregistruotos nuosavybÄs teisÄs į butÄ Nr. 3, kaip atskirÄ turtinį vienetÄ , nepaneigia fakto, kad yra įregistruotos valstybÄs nuosavybÄs teisÄs į pastato dalį, kuriame yra Å¡is butas.
Teismas k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, argumentai ir motyvai 20. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas nenustatÄ absoliuÄių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinÄjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). ApeliacinÄs instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinÄjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nÄra pagrindo bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonÄmis.
22. Apeliaciniu skundu apeliantÄ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo netenkintas jos pareiÅ¡kimas nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad ji nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį bÅ«du įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Byloje nustatyta, kad 1945 m. spalio 16 d. buvo įsteigtas PriekulÄs paukÅ¡tininkystÄs valstybinis Å«kis, o iÅ¡registruotas â 1993 m. kovo 16 d. Darbo knygelÄs, iÅ¡duotos 1964 m. balandžio 6 d., duomenimis pareiÅ¡kÄja J. M. PriekulÄs paukÅ¡tininkystÄs valstybiniame Å«kyje dirbo nuo 1985 m. birželio 17 d. iki 1988 m. balandžio 8 d., jai kaip darbuotojai buvo suteiktas ginÄo butas, kuriame deklaruota pareiÅ¡kÄjos gyvenamoji vieta nuo 1985 m. birželio 11 d. Buto teisÄs aktų nustatyta tvarka pareiÅ¡kÄja neprivatizavo.
PareiÅ¡kÄjos teigimu, bute ji visÄ laikÄ gyveno ir gyvena iki Å¡iol, rÅ«pinuosi juo kaip savo, prižiÅ«rÄjo ir remontavo, yra sudariusi elektros energijos tiekimo sutartį, pareiÅ¡kimo padavimo teismui metu butas buvo beÅ¡eimininkis, todÄl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais turÄtų bÅ«ti nustatytas juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas, kad nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ ji įgijo įgyjamosios senaties bÅ«du. ApeliacinÄs instancijos teismas su apeliantÄs argumentais nesutinka.
24. Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybÄs teisÄs įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kÄjas nÄra ir nebuvo įgijÄs nuosavybÄs teisÄs į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suÄjimo, ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 â 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybÄs teisÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijÄs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisÄtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdÄs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turÄjo teisinÄ galimybÄ Ä¯gyvendinti savo teisÄ Ä¯ daiktÄ , bet nÄ karto nepasinaudojo ja.
25. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymÄjo, jog pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ nuosavybÄs teisÄs įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:
1) pareiÅ¡kÄjas nÄra ir nebuvo įgijÄs nuosavybÄs teisÄs į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nÄra daikto savininkas;
2) daiktas nÄra valstybÄs ar savivaldybÄs nuosavybÄ; nÄra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);
3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijÄs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybÄn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinÄs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdanÄias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybÄn, jeigu tokių kliÅ«Äių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);
4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisÄtai; teisÄtas yra daikto valdymas, įgytas tais paÄiais pagrindais kaip ir nuosavybÄs teisÄ, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisÄs aktus įgyto daikto valdymas yra neteisÄtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisÄtas valdymas atsiranda tais paÄiais pagrindais kaip ir nuosavybÄs teisÄ, kai dÄl tam tikrų priežasÄių nuosavybÄs teisÄs neatsirado;
5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;
6) daiktas valdomas nepertraukiamai;
7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kÄjas elgÄsi kaip daikto savininkas ir suvokÄ, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinÄs, kad nÄra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);
8) valdymas tÄsÄsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (žr. pvz. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginÄo butas Nr. 3 nuosavybÄs teise priklauso valstybei, todÄl nÄra teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis buvo beÅ¡eimininkis ir negali bÅ«ti tenkinamas pareiÅ¡kÄjos reikalavimas. ApeliacinÄs instancijos teismas su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka.
27. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad trijų butų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1920 m., jo bendras plotas 133,32 kv. m., gyvenamasis plotas 85,01 kv. m., kadastro duomenys nustatyti 1992 m. gruodžio 18 d. Gyvenamojo namo priklausinys â 1982 m. statybos tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 18 kv. m. KlaipÄdos rajono valdybos 1993 m. sausio 28 d. potvarkiu Nr. 28-v, neiÅ¡likus pirminiams dokumentams, PriekulÄs paukÅ¡tininkystÄs valstybiniam Å«kiui leista įteisinti (teisiÅ¡kai įregistruoti) gyvenamuosius namus su Å«kio pastatais pagal sÄ raÅ¡Ä , tarp jų ir ginÄo namÄ .
Pagal šį potvarkį į namÄ nuo 1993 m. gruodžio 23 d. buvo įregistruota valstybÄs nuosavybÄs teisÄ, valdytojas patikÄjimo teise buvo PriekulÄs paukÅ¡tininkystÄs valstybinis Å«kis. Nors apeliantÄ teigia, kad gyvenamasis namas negalÄjo priklausyti valstybei, nes PriekulÄs paukÅ¡tininkystÄs valstybinis Å«kis buvo savivaldybÄs įmonÄ, todÄl turtas galÄjo priklausyti nebent savivaldybei, iÅ¡ Å¡io apeliacinio skundo argumento matyti, kad pareiÅ¡kÄja painioja nuosavybÄs ir turto valdymo patikÄjimo teise sampratas.
Pagal Å¡iuo metu galiojanÄio Lietuvos Respublikos valstybÄs ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį turto patikÄjimo teisÄ â valstybÄs ar savivaldybių institucijos, Lietuvos banko, valstybÄs ar savivaldybÄs įmonÄs, įstaigos, organizacijos teisÄ savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybÄs ar savivaldybÄs įmonių, įstaigų, organizacijų veiklÄ reglamentuojanÄiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sÄ lygomis valdyti, naudoti valstybÄs ar savivaldybių perduotÄ turtÄ ir disponuoti juo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų.
Turto valdymas patikÄjimo teise nesukuria nuosavybÄs teisÄs, taigi, turto patikÄtinis negali įgyti nuosavybÄs teisÄs į turtÄ .
28. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 2010 m. liepos 14 d. Registratoriaus sprendimu iÅ¡registruota valstybÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ pastatÄ ir PaukÅ¡tininkystÄs Å«kio patikÄjimo teisÄ. PažymÄtina, jog sprendimas į bylÄ nepateiktas, todÄl nÄra galimybÄs nustatyti, kokiu pagrindu iÅ¡registruota valstybÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ pastatÄ , taÄiau VÄ® Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad 2010 m. liepos 14 d. Registratoriaus sprendimas priimtas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi (Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pastebÄjus techninÄ klaidÄ ), t. y. patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo nustatyta, jog į visÄ gyvenamÄ jį namÄ negali bÅ«ti įregistruotos valstybÄs nuosavybÄs teisÄs, kadangi Registro įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1993 m. vasario 22 d. yra įregistruotos fizinio asmens (A.
J. Å .) nuosavybes teisÄs į gyvenamajame name esantį atskirÄ nekilnojamojo turto objektÄ â butÄ Nr.
2. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, kai statinys yra padalytas į patalpas ar butus, kurie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinÄs teisÄs tik į butus ir patalpas, o ne į statinį. PažymÄtina, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginÄo pastate (gyvenamajame name) yra suformuoti trys atskiri nekilnojamojo turto objektai 1 butas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 kambario, bendras plotas 38,93 kv. m, gyvenamasis plotas 19,86 kv. m) â nuosavybÄs teisÄs į butÄ neįregistruotos; 2 butas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3 kambarių, bendras plotas 58,69 kv. m., gyvenamasis plotas 43,16 kv. m) su priklausiniu tvartu â priklauso suinteresuotiems asmenims M.
Ž. ir A. Ž. bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise pagal 2020 m. liepos 24 d. pirkimoâpardavimo sutartį Nr. 2350, įgytas iÅ¡ A. J. Å ., kuri butÄ Ä¯gijo pagal 1993 m. vasario 18 d. pirkimoâpardavimo sutartį pagal 1991 m. gegužÄs 28 d. įstatymÄ Nr. I-1374 (t. y. privatizavo); 3 butas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 kambarių, bendras plotas 35,70 kv. m, gyvenamasis plotas 21,99 kv. m), į kurį pretenduoja pareiÅ¡kÄja.
29. Taigi, į butus Nr. 1 ir Nr. 3 nuosavybÄs teisÄs nÄra įregistruotos, taÄiau nuo 2022 m. sausio 25 d. minÄto Miesto (rajono) valdybos 1993 m. sausio 28 d. potvarkio Nr. 28-V pagrindu įregistruota valstybÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ gyvenamojo namo 7463/13332 dalį, kuri, kaip pagrįstai nustatÄ pirmosios instancijos teismas, atitinka butų Nr. 1 ir Nr. 3 plotÄ . VÄ® Registrų centras atsiliepime paaiÅ¡kino, jog rengiant atsiliepimÄ buvo pastebÄta klaida, kad 2010 m. liepos 14 d. atliekant minÄtÄ duomenų pakeitimÄ , valstybÄs nuosavybÄ Ä¯ visÄ gyvenamÄ jį namÄ neturÄjo bÅ«ti iÅ¡registruota, kadangi fiziniam asmeniui buvo parduotas tik butas Nr.
2. Likusi gyvenamojo namo dalis, priklausanti valstybei nuosavybÄs teise, pagal Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo turimus duomenis, nebuvo parduota. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pastebÄjus techninÄ klaidÄ , vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, 2022 m. sausio 25 d. buvo atstatyti Nekilnojamojo turto registro duomenys, t. y. įregistruota valstybÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ likusiÄ (neparduotÄ ) gyvenamojo namo 7463/13332 dalį, kuri atitinka buto Nr. 1 ir Nr. 3 plotÄ (74,63 kv. m (38,93 + 35,70), bendras gyvenamojo namo plotas 133,32 kv. m.).
30. ApeliantÄ apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybÄ, jog Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis, daiktinÄs teisÄs į butÄ Nr. 3 Nekilnojamojo turto registre pareiÅ¡kimo padavimo teismui metu nebuvo įregistruotos. TaÄiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymÄjo, jog nors vieÅ¡ame registre nÄra įregistruota valstybÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ Nr. 3, tai nepaneigia valstybÄs nuosavybÄs teisÄs į butÄ buvimo, nes registracijos nebuvimas nelaikomas nuosavybÄs teisÄs praradimo pagrindu ir, atvirkÅ¡Äiai, teisinÄ registracija tik patvirtina, bet ne sukuria nuosavybÄs teisÄ.
Bet koks valstybei priklausanÄio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamÄ jÄ senatį. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybÄs nuosavybÄs teisÄs objektai ir valstybÄs turto privatizavimÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privaÄių asmenų nuosavybÄn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybÄs teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytais nuosavybÄs teise įgyjamÄ ja senatimi dÄl jų ilgalaikio valdymo.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausanÄius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybÄs teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
31. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad tuo metu, kai pareiÅ¡kÄjai buvo suteiktas gyvenamasis bÅ«stas, galiojusio 1964 m. CK nuostatos numatÄ, kad turtÄ , priskirtÄ valstybinÄms, tarpkolÅ«kinÄms, valstybinÄms kolÅ«kinÄms ir kitokioms valstybinÄmsâkooperatinÄms organizacijoms, tvarkÄ Å¡ios organizacijos. Jos, nevirÅ¡ydamos įstatymų nustatytų ribų, vykdÄ turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teises, taÄiau to turto savininkÄ likdavo valstybÄ. Tuo atveju, jeigu pastatų savininkÄ buvo valstybÄ, tai pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį tokie daiktai nuosavybÄs teise negali bÅ«ti įgyti įgyjamÄ ja senatimi. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, jog į bylÄ nÄra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad gyvenamasis namas, kuris buvo pastatytas 1920 m. ir kuriame yra ginÄo butas Nr. 3, buvo sukurtas / pastatytas kaip privaÄios nuosavybÄs objektas.
32. ApeliacinÄs instancijos teismas, vadovaudamasis iÅ¡dÄstytais argumentais, nustatytomis teisinÄmis ir faktinÄmis aplinkybÄmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ materialinÄs teisÄs normas, reglamentuojanÄias nuosavybÄs teisÄs įgijimÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį, taip pat kasacinio teismo praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant Å¡ias teisÄs normas, todÄl priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nÄra pagrindo. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324â331 straipsniais, teismas n u t a r i a : KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄja Irma Äuchraj