2018-05-16 Nr. AB-9694-3-61-3-00431-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4000-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00431-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. (O. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. S. (O. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas O. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Imigracijos skyriaus 2018 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-36(75) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui O. S.“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Nurodė, kad Departamentas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas atitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalį, kuriame įtvirtinti leidimo laikinai gyventi (toliau – ir LLG) išdavimo/keitimo pagrindai, bei Įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, kuriame numatytas LLG išdavimas užsieniečiui, kuris užsiimta ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, išdavė pareiškėjui LLG.

3. Paaiškino, kad Departamentui atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, jog UAB „Glaspirium“ darbuotojai neva nesugebėjo apibūdinti savo darbinių pareigų bendrovėje, nuvykus bendrovės adresu, nerasta iškaba su bendrovės pavadinimu, todėl konstatuota, kad pareiškėjas nesiekė užsiimti realia ūkine komercine veikla Lietuvos Respublikoje ir neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, kurių pagrindu jam buvo išduotas LLG. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsisakė pakeisti pareiškėjui LLG, nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti LLG, neatitinka tikrovės. Departamentas ginčijamą sprendimą grindė ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu (jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė). Šią Įstatymo nuostatą Departamentas naudojo kaip išvadą, o ne kaip savarankišką pagrindą sprendimui priimti.

4. Nurodė, jog Departamento sprendime pažymėta, kad Departamentas nustatė, jog bendrovė įregistruota 2014 m. birželio 26 d., nuo 2017 m. spalio 5 d. pareiškėjas yra jos akcininkas. Bendrovės įstatinis kapitalas – 45 000 Eur, registracijos adresas: J. S. g. 4, Vilnius, tačiau nuo 2018 m. sausio 18 d. aktualus registracijos adresas: (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę galima patikrinti informaciniuose portaluose: www.registrucentras.lt ar www.rekvizitai.vz.lt Bendrovės direktorius – P. L. (P. L.). Pagal pateiktą 2017 m. spalio 5 d. akcininkų sąrašą, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 15 000 bendrovės paprastųjų vardinių 1 Eur vertės akcijų, t. y. 1/3 bendrovės įstatinio kapitalo.

Sprendime nurodyta, kad bendrovės darbuotojas A. B. (A. B.) apklausiamas nurodė, jog nežino, ar bendrovė turi biurą. Bendrovės adresas yra virtualus. Paklausus darbuotojo apie bendrovės adresą, jis nurodė faktinę bendrovės buveinę, kuri atlieka virtualaus ofiso funkciją, o ne fizinį patalpų valdymą. Be to, bendrovės darbuotojai tinkamai įdarbinti, ir darbo sutartyse nurodyta, kad darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, tai reiškia, jog Departamentui jokios melagingos informacijos pateikta nebuvo. Kita bendrovės darbuotoja E. P. atvykti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – ir Migracijos valdyba) negalėjo, motyvuodama tuo, kad serga vaikas.

Nuvykus B. U. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, durų niekas neatidarė, kitų B. U. kontaktų rasti nepavyko. Tai, kad B. U. durų neatidarė vieną dieną, nereiškia, jog kitą dieną ji durų nebūtų atidariusi, o kontaktų migracijos pareigūnai galėjo pasiteirauti UAB „Glaspirium“ vadovo P. L.. Atsižvelgiant į tai, Departamento teiginys, kad darbuotojų įdarbinimas yra fiktyvus – nepagrįstas, nes veikla faktiškai vykdoma, darbuotojams buvo pavestos užduotys, darbo apimtys nebuvo didelės, tačiau pareiškėjas ir kiti akcininkai, siekdami atitikti Įstatymo ir kitus reikalavimus, atliko visus veiksmus, susijusius su bendrovės veikla, įdarbinimu ir kitais objektyviais veiksniais.

Lietuvos pilietis, vykdydamas ūkinę-komercinę veiklą, darbuotoją priima tada, kai jam reikia, o ne privalomai. Lietuvos pilietis darbuotojui gali mokėti daug mažesnį atlyginimą nei užsienio pilietis, be to, Lietuvos piliečiams nekeliamas reikalavimas turėti bendrovėje konkretų darbuotojų skaičių. Todėl tokia Lietuvos Respublikos Seimo priimto Įstatymo, įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 d., redakcija neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės, diskriminuoja užsienio piliečius, vykdančius ūkinę komercinę veiklą.

5. Akcentavo, kad ginčijamame sprendime nurodyta, jog atsisakymas pakeisti LLG savaime neužkerta kelio pareiškėjui būti bendrovės akcininku ir dalyvauti bendrovės veikloje. Šis Departamento argumentas yra nepagrįstas, nes bendrovės veikla ir jos vykdymas pasikeitė neseniai – bendrovė šiuo metu ieško verslo partnerių ne tik Rusijoje, bet ir Lietuvoje bei kaimyninėse šalyse. Sprendime papildomai nurodyta, kad patikrinus draudėjų duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, kad bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. sausio 24 d. duomenimis sudaro 346,83 Eur, o patikrinus duomenis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos internetiniame puslapyje apie juridinius asmenis, turinčius mokestinę nepriemoką, buvo nustatyta, kad bendrovės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma – 140 Eur. Tačiau bendrovės direktorius tik per klaidą patikrinimo dieną nebuvo sumokėjęs mokesčių – skundo teismui pateikimo dieną bendrovė sumokėjo visus įsiskolinimus.

6. Pažymėjo, kad Departamento sprendime minima programinės įrangos testavimo paslaugų sutartis Nr. 20010201-01, sudaryta 2017 m. vasario 1 d. su Estijos bendrove (duomenys neskelbtini), yra vykdoma. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad UAB „Glaspirium“ sudarytose sutartyse su O. G. ir R. I. (R. I.) nenurodyti asmenų kontaktiniai duomenys, tačiau šie duomenys neprivalomi sutarties vykdymui, nes sutarties vykdymas matomas pagal sąskaitų išrašus ir buhalterinės apskaitos duomenis. Argumentas, kad UAB „Glaspirium“ ir R. I. (R. I.) nebuvo pasirašę sutarties, taip pat neįrodo jos nevykdymo. Departamentas nurodė, kad R. I. yra O. I. buvusios bendrovės direktorės sutuoktinis, tačiau tai nereiškia, jog buvusių bendrovės darbuotojų giminaičiai negali naudotis šios bendrovės paslaugomis ar tai būtų draudžiama Lietuvos Respublikos įstatymais. Departamentas nurodė, jog UAB „Glaspirium“ klientui A. L. nebuvo perduotas darbų atlikimo aktas. Tačiau jei darbai nebuvo baigti, tai tokio akto ir negalėjo būti. Sprendime taip pat nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 7 ir 26 d. išgryninta 850 Eur suma, kuri pernešta į kasą, o tai įstatymu yra leidžiama. Pareiškėjas į apklausą atvyko 2017 m. lapkričio 17 d. Į užduotus klausimus jis iš esmės negalėjo atsakyti, nes yra naujas bendrovės akcininkas, o ne direktorius. Departamento sprendimo išvada, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, neva neužsiėmė teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, yra nepagrįsta ir be motyvų, prieštarauja Departamento anksčiau padarytai išvadai, jog visi pagrindai pakeisti LLG pareiškėjui egzistuoja.

7. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Nurodė, jog pareiškėjo atstovas 2017 m. spalio 10 d. tuo pagrindu, kad pareiškėjas užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kaip UAB „Glaspirium“ akcininkas, Departamentui pateikė prašymą pakeisti LLG Lietuvos Respublikoje ir susijusius dokumentus. Išnagrinėjęs ir įvertinęs visą surinktą medžiagą bei apklausos rezultatus, Departamento Imigracijos reikalų skyrius 2018 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą neišduoti pareiškėjui LLG.

9. Paaiškino, kad UAB „Glaspirium“ vykdomai veiklai ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo prašymo pakeisti LLG pateikimo pagrįsti, užsienietis, be kita ko, pateikė programinės įrangos testavimo paslaugų sutarties Nr. 20170201-01, sudarytos 2017 m. vasario 1 d. su Estijos bendrove (duomenys neskelbtini), kopiją. Tačiau dokumentai, patvirtinantys šios sutarties vykdymą (sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai), Departamentui pateikti nebuvo. Ši sutartis pasirašyta bendrovės direktoriaus P. L., o tai neatitinka tikrovės, nes P. L. tapo bendrovės direktoriumi tik nuo 2017 m. balandžio 5 d.

Pareiškėjas taip pat pateikė programinės įrangos testavimo paslaugų sutarties Nr. 20170301-01, sudarytos 2017 m. kovo 1 d. su O. G., ir dviejų sąskaitų faktūrų, išrašytų bendrovės 2017 m. vasario 9 d. ir 2017 m. kovo 1 d. už tariamai suteiktas paslaugas, kopijas. Ši sutartis taip pat neatitinka tikrovės, nes ji pasirašyta P. L.. Be to, minėta sutartis nepasirašyta O. G., taip pat nenurodyta jokių jos asmeninių duomenų (gyvenamosios vietos adreso, elektroninio pašto, telefono numerio ir t. t.). Nors pareiškėjas savo skunde nurodė, kad kontaktiniai duomenys sutarties vykdymui nėra privalomi, tačiau atsižvelgiant į įprastai besiklostančią verslo praktiką, kontaktinių duomenų nenurodymas kelia pagrįstų abejonių dėl sutarties patikimumo ir realumo.

Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas bei dokumentai, patvirtinantys sąskaitų faktūrų apmokėjimą, Departamentui nebuvo pateikti. 2017 m. vasario 9 d. sąskaita faktūra išrašyta anksčiau, negu pasirašyta sutartis su O. G.. Pareiškėjas pateikė programinės įrangos testavimo paslaugų sutarties Nr. 201700306-01, sudarytos 2017 m. kovo 6 d. su R. I., ir dviejų sąskaitų faktūrų, išrašytų bendrovės 2017 m. kovo 6 d. ir 2017 m. kovo 15 d. už tariamai suteiktas paslaugas, kopijas. Ši sutartis neatitinka tikrovės, nes ji pasirašyta P. L..

Be to, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas bei dokumentai, patvirtinantys sąskaitų faktūrų apmokėjimą, Departamentui nebuvo pateikti. Kartu pažymėjo, kad minėta sutartis nepasirašyta R. I., taip pat nenurodyta jokių jo asmeninių duomenų (gyvenamosios vietos adreso, elektroninio pašto, telefono numerio ir t. t.), kas taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl šios sutarties realumo. Pareiškėjas pateikė programinės įrangos testavimo paslaugų sutarties Nr. 201700407, sudarytos 2017 m. balandžio 7 d. su R. I., ir sąskaitų faktūrų, išrašytų bendrovės 2017 m. balandžio 7 d. už tariamai suteiktas paslaugas, kopijas.

Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas bei dokumentai, patvirtinantys šių sąskaitų faktūrų apmokėjimą, Departamentui nebuvo pateikti. Minėta sutartis nepasirašyta R. I., taip pat nenurodyta jokių jo asmeninių duomenų (gyvenamosios vietos adreso, elektroninio pašto, telefono numerio ir t. t.). Nors pareiškėjas skunde teigė, kad sutarties nepasirašymas nereiškia, jog sutartis nėra vykdoma, tačiau ši pareiškėjo pozicija vertintina kritiškai. Tinkamam sutarties vykdymui privaloma abiejų sutarties šalių išreikšta valia.

Svarbu paminėti, kad Departamento turimais duomenimis, R. I. galimai yra O. I., kuri buvo bendrovės direktorė nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2017 m. balandžio 5 d., sutuoktinis. Pareiškėjas pateikė programinės įrangos testavimo paslaugų sutarties Nr. 20170703-01, sudarytos 2017 m. liepos 3 d. su Čekijos bendrove (duomenys neskelbtini), ir sąskaitų faktūrų, išrašytų bendrovės 2017 m. liepos 3 d. už tariamai suteiktas paslaugas, kopijas. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Departamentui nebuvo pateiktas. Ši sutartis nepasirašyta (duomenys neskelbtini) atstovo, kuris taip pat nenurodytas sutartyje kaip asmuo, atstovaujantis minėtą bendrovę.

Pareiškėjas pateikė programinės įrangos testavimo paslaugų sutarties Nr. 201700510-01, sudarytos 2017 m. gegužės 10 d. su bendrove A. L.., ir sąskaitų faktūrų, išrašytų bendrovės 2017 m. gegužės 10 d. už tariamai suteiktas paslaugas, kopijas. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Departamentui nebuvo pateiktas. Skunde teigiama, kad galimai darbai nėra baigti, todėl jokio akto ir negali būti, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų pareiškėjas su skundu teismui nepateikė. Be to, ši sutartis nepasirašyta A.

L.. atstovo, kuris taip pat nenurodytas sutartyje kaip asmuo, atstovaujantis minėtą bendrovę.

10. Išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, Departamentas nustatė, kad realiai bendrovė veiklą vykdė tik su UAB „Planner5D“. Tačiau 2017 m. rugpjūčio 31 d. bendrovė pasirašė su UAB „Planner5D“ susitarimą nutraukti pasirašytą 2017 m. balandžio 13 d. mokamų paslaugų teikimo sutartį Nr. P5D-1-201, o dokumentai, įrodantys bendrovės veiklą po šio susitarimo pasirašymo, Departamentui nebuvo pateikti. Tai patvirtina ir bendrovės banko sąskaitos išrašas. Nagrinėjant jį nustatyta, kad nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. buvo du kartus atlikti bendrovės piniginių lėšų išgryninimai (2017 m. rugsėjo 7 d. – 700 Eur, 2017 m. rugsėjo 26 d. – 150 Eur), taip pat nurašomi mokesčiai Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybiniam socialinio draudimo fondui bei banko mokesčiai, jokių piniginių lėšų užskaitymų atlikta nebuvo. Taigi pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo bendrovės ne mažiau kaip per pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o jais siekiama imituoti realią ir aktyvią bendrovės veiklą.

11. Teigė, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 17 d. atvyko į Departamentą, ir jo buvo paprašyta raštu atsakyti į apklausos lape nurodytus klausimus dėl Lietuvos Respublikoje vykdomos veiklos. Į didžiąją dalį pateiktų klausimų jis neatsakė, teigdamas nežinąs, nes tai direktoriaus kompetencija, arba atsakė neteisingai. Į klausimą, kiek laiko 2017 metais pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikoje, jis atsakė, kad gyveno Vilniuje, tik 2 mėnesius praleido ne Lietuvoje (buvo išvykęs į Maskvą ir į Kiprą), ruošiasi gyventi Lietuvoje nuolat. Tačiau Departamento duomenimis, 2017 metais pareiškėjas buvo atvykęs į Lietuvą vos keletą kartų (birželio ir liepos mėnesiais kelioms dienoms, taip pat 2017 m. spalio 9 d., kai atvyko pateikti prašymą ir dokumentus LLG gauti).

12. Pažymėjo, kad pareiškėjas iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos Departamentui nepateikė 2017 m. lapkričio 9 d. pranešime Nr. (15/4-13)10K-45315 nurodytų dokumentų, kurie patvirtintų bendrovės vykdomą veiklą. Be to, jis 2017 m. lapkričio 21 d. parašė pasižadėjimą pateikti Departamentui bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei jų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, bet minėtų dokumentų jis taip pat nepateikė. Taigi, užsienietis nepateikė jo prašymą išduoti LLG pagrindžiančių dokumentų, taigi Departamentas, remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti LLG.

13. Nurodė, kad Migracijos valdybos Imigracijos reikalų skyrius atliko UAB „Glaspirium“ veiklos patikrinimą ir 2017 m. gruodžio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-51844 nurodė, jog buvo apklaustas bendrovės darbuotojas A. B., kuris paaiškino, kad yra įdarbintas kurjeriu (A. B. darbo sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad jo pareigos – vadybininkas), tačiau nuo įdarbinimo dienos (Departamento duomenimis – 2016 m. kovo 7 d.) jis nieko nėra vežiojęs. Į klausimą, ar bendrovė turi biurą, A. B. teigė nežinąs, kolegų nepažįsta. Jo teigimu, jam nebuvo mokamas darbo užmokestis. Nors su darbuotoju ir buvo sudarytos nuotolinio darbo sutartys, kaip teigia pats pareiškėjas, tačiau Departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl UAB „Glaspirium“ vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje realumo, nes bendrovė ne tik kad neturi realios vykdymo vietos, į kurią galėtų atvykti klientai, bet ir internetinio tinklapio, iš kurio galima būtų sužinoti apie pareiškėjo teikiamas paslaugas ir per kurį galima būtų susisiekti dėl teikiamų paslaugų. Tęsiant patikrinimą, buvo susisiekta telefonu su bendrovės darbuotoja E. P., tačiau ji į Migracijos valdybą atvykti negalėjo, motyvuodama tuo, kad serga vaikas. Nuvykus B. U. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, durų niekas neatidarė, kitų šio asmens kontaktų rasti nepavyko. Bendrovėje nedirba nė vienas programuotojas arba informacinių technologijų specialistas, nors bendrovės verslo plane nurodyta, jog jos veikla – mobiliųjų programėlių kūrimas, programų dizaino kūrimas, programų palaikymo paslaugų teikimas. Departamentas padarė išvadą, kad darbuotojų įdarbinimas bendrovėje yra formalus, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog bendrovės darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, kad pareiškėjas atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas LLG gauti.

14. Pažymi, kad taip pat nustatyta, jog bendrovė neperveda lėšų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (2018 m. sausio 24 d. duomenimis, UAB „Glaspirium“ skola sudarė 346,83 Eur, o 2018 m. vasario 19 d. – 743,53 Eur).

15. Nors pareiškėjo skunde nurodyta, kad reikalavimas turėti konkretų darbuotojų skaičių neužtikrina sąžiningos konkurencijos ir diskriminuoja užsienio piliečius, tačiau, Departamento vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai ginčijamo sprendimo teisėtumo kontekste nėra reikšmingi, nes ginčijamas sprendimas priimtas ne dėl darbuotojų skaičiaus, o todėl, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti LLG, neatitinka tikrovės. Nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuotina, kad užsienietis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne plėtoti verslą ir dirbti Lietuvos Respublikoje, o įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2018 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-36(75) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui O. S.“ teisėtumo bei pagrįstumo.

18. Teismas rėmėsi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 13 punktais, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 patvirtintų Lietuvos migracijos politikos gairių 22.3.3 punktu.

19. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas įrodyti UAB „Glaspirium“ ne mažiau kaip per 6 pastaruosius mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi su prašymu pakeisti LLG Lietuvos Respublikoje vykdomą veiklą, pateikė Departamentui, be kita ko, 2017 m. vasario 1 d. programinės įrangos testavimo paslaugų sutartį Nr. 20170201-01, 2017 m. kovo 1 d. programinės įrangos testavimo paslaugų sutartį Nr. 20170301-01, 2017 m. kovo 6 d. programinės įrangos testavimo paslaugų sutartį Nr. 201700306-01, 2017 m. balandžio 7 d. programinės įrangos paslaugų testavimo sutartį Nr. 201700407-01, 2017 m. liepos 3 d. programinės įrangos testavimo paslaugų sutartį Nr. 20170703-01, 2017 m. liepos 3 d. programinės įrangos testavimo paslaugų sutartį Nr. 20170703-01, 2017 m. gegužės 10 d. programinės įrangos testavimo paslaugų sutartį Nr. 201700510-01 bei išrašytas sąskaitas faktūras. Vertindamas minėtas sutartis, Departamentas nustatė, kad bendrovės (duomenys neskelbtini), A. L.. yra registruotos užsienio valstybėse.

20. Iš sutarčių, sudarytų su (duomenys neskelbtini)bei A. L.., matyti, kad jos nepasirašytos minėtų bendrovių atstovų. Iš sutarčių, sudarytų su fiziniais asmenimis, matyti, kad jos pasirašytos UAB „Glaspirium“ direktoriaus P. L. anksčiau, nei jis tapo bendrovės direktoriumi (2017 m. balandžio 7 d.), be to, sutartys su fiziniais asmenimis nepasirašytos pačių fizinių asmenų, nėra nurodyti jų duomenys. Teismas pažymėjo, kad tik tinkamai sudarytos ir pasirašytos sutartys yra pagrindas jas vykdyti. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjo Departamentui pateiktos sutartys buvo sudarytos prieštaraujant įprastai verslo praktikai, jos nepatvirtina UAB „Glaspirium“ realiai vykdomos ūkinės-komercinės veiklos. Iš ginčijamo sprendimo turinio taip pat matyti, kad Departamentas nustatė, jog realiai buvo vykdoma tik sutartis, sudaryta su UAB „Planner5D“, tačiau ši sutartis buvo nutraukta nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Iš to teismas padarė išvadą, jog Departamentas, įvertinęs jam pareiškėjo pateiktas sutartis, pagrįstai konstatavo, jog jos neįrodo bendrovės ne mažiau kaip per pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o jais buvo siekiama imituoti realią ir aktyvią bendrovės veiklą.

21. Teismas bylos duomenimis taip pat nustatė, kad UAB „Glaspirium“ vadybininku dirba A. B., E. P. – direktoriaus pavaduotoja, o B. U. – buhaltere. Iš UAB „Glaspirium“ 2017 m. verslo plano matyti, kad pagrindinė bendrovė veikla yra mobiliųjų programėlių kūrimas, programų dizaino kūrimas, programų palaikymo paslaugos. Iš to matyti, kad bendrovėje, kuri iš esmės užsiima informacinėmis technologijomis, nedirba nė vienas šios srities specialistas.

22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 17 d. buvo atvykęs į Departamentą, ir jam pateiktame užpildyti apklausos lape nurodė, jog 2017 metais jis gyveno Vilniuje, buvo išvykęs du kartus į Kiprą ir Maskvą, nusipirko UAB „Glaspirium“ 1 500 akcijų, bendrovės registracijos adreso neatsimena, tiksliai nežino bendrovės įstatinio kapitalo. Nurodė, kad bendrovės virtualus adresas yra (duomenys neskelbtini). Pagrindinį bendrovės partnerį nurodė UAB „Planner5D“, kiti – „fiziniai asmenys“. Bendrovės nuosavas kapitalas – 45 000 Eur, kapitalas susideda iš įneštų lėšų. 2016–2017 metais pajamos buvo maždaug 13 000 Eur, pelnas – 800 Eur. Paaiškino, kad B. U. yra buhalterė, E. P. – direktoriaus pavaduotoja, o A. B. – vadybininkas. Iš pareiškėjo apklausos lapo matyti, kad jis į daugelį pateiktų klausimų negalėjo atsakyti – jis nežinojo įstatinio kapitalo dydžio, nežinojo, ar bendrovė yra paėmusi paskolą, kiek laiko bendrovė vykdo veiklą, neapibūdino sutarčių su M. G., UAB „Larrey“, nežinojo, kokios paslaugos teikiamos, kas konkrečiai tai atlieka, nenurodė bendrovės paslaugų kainų, nežinojo, kokiame banke bendrovė turi sąskaitą, taip pat į daugelį klausimų atsakė, kad tai direktoriaus kompetencija. Jis neteisingai nurodė nuosavo kapitalo dydį – 45 000 Eur, nors iš 2017 m. spalio 9 d. bendrovės balanso matyti, kad nuosavo kapitalo dydis ataskaitiniu laikotarpiu – 48 644 Eur. Jis taip pat nurodė, kad nuosavo kapitalo dydį sudaro įneštos lėšos, nors iš minėto balanso matyti, jog nuosavo kapitalo dydį sudaro kapitalas ir nepaskirstytasis pelnas. Pareiškėjas taip pat nurodė tik bendrovės darbuotojų vardus, pavardes ir pareigas, tačiau nenurodė darbo funkcijų, darbo laiko, darbo vietos, neteisingai nurodė jų darbo užmokesčius. Nurodė tik vieną bendrovės klientą – UAB „Paner5D“. Įvertinus apklausos rezultatus matyti, kad pareiškėjas UAB „Glaspirium“ veikloje nedalyvauja ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima.

23. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, jog pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl LLG pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas bendrovės veikloje nedalyvauja ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir įvertinęs visą surinktą medžiagą, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pateikti duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas pakeisti LLG, neatitinka tikrovės.

24. Teismas bylos duomenimis taip pat nustatė, kad Departamentas 2017 m. lapkričio 9 d. pranešimu Nr. (15/4-13)10K-45315 „Dėl prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo termino sustabdymo“ informavo pareiškėją apie tai, jog jis asmeniškai iki 2017 m. lapkričio 24 d. turi atvykti apklausai į Departamentą, taip pat pateikti papildomus UAB „Glaspirium“ ūkinę-komercinę veiklą įrodančius dokumentus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas Departamentui prašomų dokumentų nepateikė, todėl Departamentas turėjo pagrindą taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir atsisakyti pakeisti pareiškėjui LLG.

25. Teismas pažymėjo, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina abejones dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, todėl konstatavo, jog pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Taigi Departamentas, įvertinęs pareiškėjo veiksmus, siekiant gauti LLG Lietuvos Respublikoje, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad nagrinėjamu atveju gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

26. Teismas nustatė, kad UAB „Glaspirium“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pakeitimo pagal verslo planą bendrovės vykdomos veiklos, todėl Departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, pateikdamas minėtus dokumentus, siekė imituoti realią veiklą, bendrovėje visą darbo laiką nedirba Lietuvis Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, todėl pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, atsisakė pakeisti pareiškėjui LLG.

27. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 13 ir 14 punktų nuostatas ir atsisakyti pakeisti pareiškėjui LLG Lietuvos Respublikoje. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, kad atsakovas išsamiai ir visapusiškai įvertino sprendimo dėl LLG priėmimui reikšmingas aplinkybes ir nustatęs, jog pareiškėjas, norėdamas gauti LLG Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, per šio Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikė prašymą išduoti ar pakeisti LLG pagrindžiančių duomenų, taip pat jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos LLG gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui LLG. Taigi Migracijos departamento 2018 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. (15/4‑1)3I‑36(75) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui O. S.“ yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti skunde išdėstytais argumentais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis). Netenkinus reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą pakeisti LLG Lietuvos Respublikoje.

III. 28. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir grąžinti klausimą dėl pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje spręsti iš naujo.

29. Pareiškėjas pažymi, kad tiek anksčiau galiojusi Įstatymo redakcija, tiek dabartinė Įstatymo redakcija (45 str. 1 d. 1 p.) yra diskriminacinio pobūdžio ir nustato užsieniečiams nekonkurencingas sąlygas. Vien ta aplinkybė, jog bendrovę įkuria užsienietis, jo konkurencija rinkoje tampa apribota – užsienietis, priešingai nei Lietuvos Respublikos pilietis, privalo įdarbinti asmenis visai darbo dienai, mokėti ne mažesnį nei nustatyta atlyginimą, anksčiau privalėjo įdarbinti ne mažiau kaip tris asmenis, kurie turėjo būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir t. t.

30. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netiesiogiai ir dėl neaiškių priežasčių iškėlė atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interesus prieš sąžiningą teisėtos veiklos vykdytoją Lietuvoje – pareiškėją.

31. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl tinkamai vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje ir Įstatymo keliamų reikalavimų atitikimo. Pareiškėjas tinkamai vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje ir jokių Įstatymo pažeidimų neatliko, pateikė visus argumentus ir įrodymus tiek teikiant šį apeliacinį skundą, tiek ginčijant atsakovo priimtą sprendimą.

32. Mano, kad įsipareigojimas Lietuvos Respublikoje tinkamai vykdyti veiklą pagal Įstatymo nuostatas – tai prievolė dėti maksimalias pastangas rezultatui pasiekti, nes niekas negali garantuoti sėkmingos verslo plėtros Lietuvoje. Pareiškėjas po UAB „Glaspirium“ įsteigimo ir LLG Lietuvos Respublikoje išdavimo, iš karto ėmėsi veiksmų tinkamai veiklai vykdyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 33. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2018 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-36(75) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui O. S.“ (I t., b. l. 178–184), teisėtumo.

34. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo Departamentui pateiktą 2017 m. spalio 10 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 31‑41) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d.) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, t. y. jog užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (nurodydamas, kad yra UAB „Glaspirium“ akcininkas, (duomenys neskelbtini), J. S. g. 4, Vilnius), pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

35. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

36. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 13 ir 14 punktuose įtvirtintais pagrindais. T. y. išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui buvo atsisakyta, nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės <...> (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.); per šio Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti (Įstatymo 35 str. 1 d. 13 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p.).

37. Kiekviename iš šių punktų nustatytas pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas atsakovui priimti sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

38. Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose teikė argumentus dėl ginčijamo sprendimo neteisėtumo, siekdamas paneigti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir (iš dalies) 14 punktuose įtvirtintų pagrindų pagrįstumą, tačiau nenurodė jokių motyvų dėl ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindo, įtvirtinto Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punkte – per šio Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti.

39. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad Departamentas 2017 m. lapkričio 9 d. pranešimu „Dėl prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo termino sustabdymo“ Nr. (15/4-13)10K-45315 (I t., b. l. 157) pareikalavo pareiškėjo pateikti papildomus UAB „Glaspirium“ ūkinę komercinę veiklą įrodančius dokumentus, tačiau jų pareiškėjas nepateikė. Ši aplinkybė nurodyta ginčijamame atsakovo sprendime, kaip viena iš šio sprendimo priėmimo pagrindų, ji buvo nurodyta ir atsakovo procesiniuose dokumentuose, pareiškėjas dėl jos savo argumentų neteikė ir jos teisingumo neginčijo, todėl konstatuotina, kad egzistuojant jau vien analizuojamam pagrindui, atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

40. Kitų ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindų egzistavimo nustatymas yra glaudžiai susijęs su UAB „Galspirium“ veikla, nes pareiškėjas savo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi grindė būtent ketinimu toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

41. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje, be pačios bendrovės išduotos pažymos, jog pareiškėjui priklauso 1/3 dalis bendrovės akcijų (I. t., b. l. 139), nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių minėtą aplinkybę (pirminių dokumentų, kurių pagrindu minėta pažyma buvo išrašyta, akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, apmokėjimą už akcijas patvirtinančio dokumento ar pan.). Nors pareiškėjas 2017 m. lapkričio 21 d. parašė pasižadėjimą (I t., b. l. 170; II t., b. l. 8) pateikti atsakovui bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei jų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, tačiau jų nei atsakovui, nei teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nepaaiškino, bylą pirmosios instancijos teisme prašė nagrinėti jam nedalyvaujant (II t., b. l. 9). Taigi nustatytos aplinkybės neleidžia teismui daryti vienareikšmės išvados, kad pareiškėjas iš viso yra UAB „Glaspirium“ akcininkas.

42. Kitos tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teisme sprendime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes apie bendrovės veiklą pateikti dokumentai nepatvirtina jos ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, o jais tik siekiama imituoti realią ir aktyvią veiklą (t. y. pateikti duomenys neatitinka tikrovės). Kaip jau minėta, šios aplinkybės detaliai išdėstytos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl, vengiant motyvų kartojimosi, jos pakartotinai nenurodomos.

43. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2005‑662/2016 ir kt.). Todėl nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tinkamai įvertintas pagal tuos dokumentus ir informaciją, kurią pareiškėjas pateikė iki atsakovui priimant ginčijamą sprendimą. Šiuo atveju atsakovas papildomai nurodė pareiškėjui pateikti bendrovės veiklą patvirtinančius dokumentus, tačiau pareiškėjas jų nepateikė.

44. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą pagrįstai išvadai, jog pareiškėjas pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.), pareiškėjas ir bendrovė neatitiko sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p.) ir tokie pareiškėjo veiksmai atsakovui sudarė rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 d. 12 p.). Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29, nustato, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 p.).

45. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų diskriminaciniu pobūdžiu, nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3576-415/2018 pažymėjo, jog teisėkūros procedūriniuose dokumentuose nurodytais Įstatymo pakeitimais siekiamų tikslų ir uždavinių vertinimai suponuoja, kad, pirma, užsieniečio ūkinei veiklai tokio pobūdžio reikalavimai keliami tik teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne apskritai teisės vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje įgyvendinimo aspektu, ir tai pateisinama, be kita ko, siekiu Įstatymu spręsti nelegalios migracijos problemas, ir, antra, tokiems tikslams taikomi teisinio reguliavimo instrumentai yra vienodi visiems be išimčių užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nurodytu pagrindu, taigi nėra jokių teisinių prielaidų dėl tokio teisinio reglamentavimo neatitikimui asmenų lygybės imperatyvams.

46. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas kokiu nors būdu būtų iškėlęs atsakovo interesus prieš pareiškėjo. Jokių šį teiginių detalizuojančių aplinkybių pareiškėjas nenurodė, įrodymų nepateikė, todėl šis pareiškėjo argumentas, kaip ir kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai, pripažinti deklaratyviais, todėl atmestini.

47. Apibendrinusi tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo O. S. (O. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Veslava Ruskan