Legislator Case Law & Legislation
848572ae-3810-4a6c-b2d2-4fd7335deeea AI generated

848572ae-3810-4a6c-b2d2-4fd7335deeea · Kauno apygardos teismas

Case Number 848572ae-3810-4a6c-b2d2-4fd7335deeea
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

E. V. ir L. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kovu; 2) dukterų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su ieÅ¡kovu, o bendravimo tvarka nustačius po savaitę su atsakove G. J. (toliau – atsakovė), iÅ¡ atsakovės priteisti materialinį iÅ¡laikymÄ po 100 Eur kiekvienai dukrai, pervedant pinigines lėšas į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ ; 3) nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnametėmis dukterimis E. V. ir L. V. tvarkÄ :

Legislator headnote

AI generated

848572ae-3810-4a6c-b2d2-4fd7335deeea · Kauno apygardos teismas: Atsakovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienos kalendorinės savaitės, kurios savaitgalis yra tėvo – nepilnamečių vaikų bendravimo laikas. Antradienį ir ketvirtadienį: pasiimdama vaikus antradienį ir ketvirtadienį 18.00 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indama atgal tÄ pačiÄ dienÄ 20.00 val. į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-505-894/2023

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01528-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. V. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. V. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei G. J. ir pagal atsakovės G. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui J. V. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. V. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė:

1) E. V. ir L. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kovu; 2) dukterų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su ieÅ¡kovu, o bendravimo tvarka nustačius po savaitę su atsakove G. J. (toliau – atsakovė), iÅ¡ atsakovės priteisti materialinį iÅ¡laikymÄ po 100 Eur kiekvienai dukrai, pervedant pinigines lėšas į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ ; 3) nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnametėmis dukterimis E. V. ir L. V. tvarkÄ :

1. Po savaitę laiko nuo sekmadienio iki sekmadienio kas antrÄ savaitę, dukras pasiimant iÅ¡ ieÅ¡kovo namų sekmadienį 19:00 valandÄ ir grÄ Å¾inant kitÄ sekmadienį 19:00 valandÄ ,

arba, jeigu atsakovė nesutiks su tokia bendravimo tvarka, siūloma alternatyvi tvarka:

2. Atsakovei kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 17:00 valandos pasiimant dukras iÅ¡ ieÅ¡kovo namų ir grÄ Å¾inant tos pačios savaitės sekmadienį 19:00 valandÄ ;

3. Atsakovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienos kalendorinės savaitės, kurios savaitgalis yra motinos - nepilnamečių vaikų bendravimo laikas, trečiadieniais: pasiimdama vaikus 18:00 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indama atgal tÄ pačiÄ dienÄ 20:00 val. į nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

4. Atsakovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienos kalendorinės savaitės, kurios savaitgalis yra tėvo – nepilnamečių vaikų bendravimo laikas. Antradienį ir ketvirtadienį: pasiimdama vaikus antradienį ir ketvirtadienį 18.00 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indama atgal tÄ pačiÄ dienÄ 20.00 val. į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ .

5. Kurios savaitgalis yra tėvo - nepilnamečių vaikų bendravimo laikas, antradienį ir ketvirtadienį: pasiimdama vaikus antradienį ir ketvirtadienį 18:00 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indama atgal tÄ pačiÄ dienÄ 20:00 val. į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

6. Nelyginių metų Å v. Kūčių dienÄ ir 1-Ä jÄ Å v. Kalėdų dienÄ atsakovė praleidžia kartu su vaikais: nelyginiais metais Å v. Kūčių dienÄ 10:00 val. ar kitu sutartu laiku atsakovė pasiimdama vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir 2-Ä jÄ Å v. Kalėdų dienÄ 10:00 val. ar kitu sutartu laiku grÄ Å¾indama vaikus atgal į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

7. Lyginių metų Å v. Kūčių dienÄ ir 1-Ä jÄ Å v. Kalėdų dienÄ ieÅ¡kovas praleidžia kartu su vaikais, lyginiais metais atsakovė 2-Ä jÄ Å v. Kalėdų dienÄ bendrauja su vaikais nuo 10 val.: pasiimdamas vaikus 10:00 val. ar kitu sutartu laiku iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas atgal sutartu laiku vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

8. Nelyginių metų Naujųjų metų iÅ¡vakarėse (gruodžio mėn. paskutinę dienÄ ) atsakovė pasiima vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 15:00 val. ar kitu sutartu laiku ir grÄ Å¾ina nepilnamečius vaikus sekančiÄ dienÄ (sausio 1 d.) atgal į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki 20:00 val.;

9. Lyginių metų 1-Ä jÄ Å v. Velykų dienÄ (sekmadienį) vaikai praleidžia su ieÅ¡kovu; porinių metų 2-Ä jÄ Å v. Velykų dienÄ atsakovė pasiima nepilnamečius vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val. ar kitu sutartu laiku ir 20:00 val. grÄ Å¾ina nepilnamečius vaikus atgal į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

10. Nelyginių metų 1-Ä jÄ Å v. Velykų dienÄ (sekmadienį) atsakovė praleidžia su nepilnamečiais vaikais: pasiimdamas vaikus 1-Ä jÄ Å v. Velykų dienÄ (sekmadienį) iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10:00 val. ar kitu sutartu laiku ir grÄ Å¾indama nepilnamečius vaikus 2-Ä jÄ Å v. Velykų dienÄ 10:00 val. atgal į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

11. Atsakovė praleidžia su nepilnamečiais vaikais kasmetines vaikų atostogas, atostogų trukmę dalinantis lygiomis dalimis su ieÅ¡kovu, šį laikÄ Å¡alių susitarimu leidžiant dalyti į kelis etapus. Atsakovė planuojamas atostogas derina su ieÅ¡kovu, apie turimus planus praneÅ¡dama iÅ¡ anksto, tačiau ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 (keturiolika) dienų.

12. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dienÄ (pirmÄ jį birželio mėnesio sekmadienį) ieÅ¡kovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais: pasiimdamas nepilnamečius vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grÄ Å¾indamas atgal 20:00 val. į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

13. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dienÄ (pirmÄ jį gegužės mėnesio sekmadienį) nepilnamečiai vaikai visÄ dienÄ praleidžia su atsakove, o ieÅ¡kovas vienÄ dienÄ prieÅ¡ Motinos dienÄ (Å¡eÅ¡tadienį) iki 20:00 val. grÄ Å¾ina vaikus pas mamÄ .

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad tarp jo ir dukterų yra susiformavęs itin glaudus emocinis ryÅ¡ys, ieÅ¡kovas rÅ«pinasi vaikais kasdien, užtikrina dukterų poreikius turėti saugiÄ asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinkÄ . Nurodė, kad atsakovė siekia nutraukti ieÅ¡kovo ryšį su mažametėmis dukterimis. Bendravimo tvarka turi bÅ«ti Å¡alims bendraujant su vaikais po savaitę.

3. IeÅ¡kovas su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovės praÅ¡oma nustatyti tvarka apriboja jo, kaip tėvo, ir dukterų bendravimÄ , be to, nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, kuri gyvena su už narkotikų platinimÄ nuteistu vyru, kelia grėsmę mažamečių vaikų interesams, tokia aplinka yra žalinga vaikų augimui, formavimuisi, pažiÅ«roms, auklėjimui.

4. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė: 1) nepilnamečių E. V. ir L. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove; 2) nustatyti skyriumi gyvenančio ieÅ¡kovo ir nepilnamečių dukterų E. V. ir L. V. bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ :

1. IeÅ¡kovas su vaikais bendrauja lyginėmis metų savaitėmis, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 16.00 val. (pasiimant iÅ¡ ugdymo įstaigos – pasibaigus ugdymo procesui) ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios savaitės sekmadienį iki 19.00 val.;

2. IeÅ¡kovas bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 16.00 val. (pasiimant iÅ¡ ugdymo įstaigos – pasibaigus ugdymo procesui) ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 19.00 val.;

3. IeÅ¡kovas turi teisę neribotai bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, suderinus su motina konkretų tokio bendravimo laikÄ , tačiau ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę. Motina privalo sudaryti sÄ lygas vaikams, kad toks bendravimas galėtų vykti;

4. Ieškovas bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais:

Å v. Kūčių dienÄ ir pirmÄ jÄ Å v. Kalėdų dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 26 d. iki 10.00 val.;

Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ iki 10.00 val.

5. Ieškovas bendrauja su vaikais kiekvienais nelyginiais metais:

Å v. Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 27 d. iki 10.00 val.;

Velykų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 20.00 val.;

Naujųjų metų sutikimo Å¡ventę, pasiimdamas vaikus gruodžio 31 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indamas juos į gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ (sausio 1 d.) iki 18.00 val.;

6. IeÅ¡kovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienais metais, sekančiÄ dienÄ po vaikų gimtadienių (rugsėjo 19 d. ir lapkričio 4 d.) apie konkretų bendravimo laikÄ informavęs vaikų motinÄ ne vėliau, kaip prieÅ¡ dvi dienas. Jeigu sekanti diena po vaikų gimtadienių ieÅ¡kovui yra darbo diena, tai bendravimas su vaikais perkeliamas į artimiausiÄ Å¡eÅ¡tadienį, pasiimant vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾inant vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ , t. y. sekmadienį iki 10.00 val.;

7. IeÅ¡kovas bendrauja su vaikais kiekvienų metų tėvo dienÄ (pirmas birželio sekmadienis), pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.;

Jeigu Motinos diena (pirmas gegužės sekmadienis) sutaptų su vaikų tėvo bendravimo savaitgaliu pagal nustatytÄ tvarkÄ , tai tėvo bendravimas su vaikais perkeliamas į sekantį savaitgalį;

8. IeÅ¡kovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu pirmÄ ir trečiÄ atostogų savaites nepertraukiamai, konkretų Å¡io bendravimo laikÄ susitarus su vaikų motina ne vėliau, kaip prieÅ¡ dvi savaites;

9. Apie bet kokius vaikų sveikatos sutrikimus, atsiradusius bendravimo su tėvu laikotarpiais, ieÅ¡kovas įsipareigoja nedelsiant informuoti vaiko motinÄ ;

10. Å alys įsipareigoja informuoti viena kitÄ apie kiekvienÄ iÅ¡vykimÄ su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, ne vėliau nei prieÅ¡ 24.00 valandas iki planuojamo iÅ¡vykimo;

11. Visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota Å¡alis per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus;

12. Atsižvelgdamos į vaiko interesus ir savo galimybes, šalys gali susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos;

3) nepilnametėms E. V. ir L. V. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 250 Eur kiekvienai nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. birželio 22 d.) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . IÅ¡laikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę.

5. Atsakovė nurodė, kad su ieÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo tvarka, pagal kuriÄ vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis), atsakovė nesutinka, kadangi toks bendravimo modelis yra iÅ¡ esmės ydingas, prieÅ¡taraujantis Å¡alių nepilnamečių vaikų interesams. Atsakovės nuomone, pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ .

Nurodė, kad bendravimo tvarkos modelis („50:50 procentų laiko“) gali bÅ«ti nustatomas tik iÅ¡skirtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iÅ¡ kasacinio teismo praktikoje suformuotų sÄ lygų, kurių visumai esant bÅ«tų galima nustatyti skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ vaikai praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“). Be to, Å¡alys dėl tokios tvarkos nesutaria, vaiko teisių institucijos iÅ¡vadoje nurodyta, kad tokia bendravimo tvarka neatitinka geriausių vaikų interesų ir tokiai tvarkai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja ir Å¡alių vaikai.

Nustačius ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ bendravimo tvarkÄ , bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeistas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Vaikai yra itin maži, todėl svarbu užtikrinti jiems stabilų gyvenimo ritmÄ , pastovumÄ . Savo namuose dukros turi joms įprastas gyvenimo sÄ lygas, tvarkÄ , ramybę. Dukros yra prisiriÅ¡usios prie motinos. Geriausi vaikų interesai bus užtikrinti nustačius jų gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina (atsakove). Atsakovė nurodė, kad vieno vaiko bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga 570 Eur suma per mėnesį.

Atsižvelgiant į tai, kad kas mėnesį 140 Eur sumÄ vaikų iÅ¡laikymui skiria valstybė bei į tai, kad iÅ¡laikymÄ vaikams turi teikti abu tėvai, iÅ¡ ieÅ¡kovo turi bÅ«ti priteistas 250 Eur iÅ¡laikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino; nepilnamečių vaikų E. V. ir L. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su atsakove; nustatė skyriumi gyvenančio ieÅ¡kovo ir nepilnamečių E. V. bei L. V. bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ :

- ieÅ¡kovas su vaikais bendrauja lyginėmis metų savaitėmis, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 16.00 val. (pasiimant iÅ¡ ugdymo įstaigos – pasibaigus ugdymo procesui) ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios savaitės sekmadienį iki 19.00 val.;

- ieÅ¡kovas su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 16.00 val. (pasiimant iÅ¡ ugdymo įstaigos – pasibaigus ugdymo procesui) ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 19.00 val.;

- ieÅ¡kovas turi teisę neribotai bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, suderinus su motina konkretų tokio bendravimo laikÄ , tačiau ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę. Motina privalo sudaryti sÄ lygas vaikams, kad toks bendravimas galėtų vykti;

- ieškovas bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais:

- Å v. Kūčių dienÄ ir pirmÄ jÄ Å v. Kalėdų dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 26 d. iki 10.00 val.;

- Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ iki 10.00 val.

- ieškovas bendrauja su vaikais kiekvienais nelyginiais metais:

- Å v. Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 27 d. iki 10.00 val.;

- Velykų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 20.00 val.;

- Naujųjų metų sutikimo Å¡ventę, pasiimdamas vaikus gruodžio 31 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indamas juos į gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ (sausio 1 d.) iki 18.00 val.;

- ieÅ¡kovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienais metais, sekančiÄ dienÄ po vaikų gimtadienių (rugsėjo 19 d. ir lapkričio 4 d.) apie konkretų bendravimo laikÄ informavęs vaikų motinÄ ne vėliau, kaip prieÅ¡ dvi dienas. Jeigu sekanti diena po vaikų gimtadienių ieÅ¡kovui yra darbo diena, tai bendravimas su vaikais perkeliamas į artimiausiÄ Å¡eÅ¡tadienį, pasiimant vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾inant vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ , t. y. sekmadienį iki 10.00 val.;

– ieÅ¡kovas bendrauja su vaikais kiekvienų metų tėvo dienÄ (pirmas birželio sekmadienis), pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.;

- Jeigu Motinos diena (pirmas gegužės sekmadienis) sutaptų su vaikų tėvo bendravimo savaitgaliu pagal nustatytÄ tvarkÄ , tai tėvo bendravimas su vaikais perkeliamas į sekantį savaitgalį;

- ieÅ¡kovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu pirmÄ ir trečiÄ atostogų savaites nepertraukiamai, konkretų Å¡io bendravimo laikÄ susitarus su vaikų motina ne vėliau, kaip prieÅ¡ dvi savaites;

- apie bet kokius vaikų sveikatos sutrikimus, atsiradusius bendravimo su tėvu laikotarpiais, ieÅ¡kovas įsipareigoja nedelsiant informuoti vaiko motinÄ ;

- Å¡alys įsipareigoja informuoti viena kitÄ apie kiekvienÄ iÅ¡vykimÄ su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, ne vėliau nei prieÅ¡ 24.00 valandas iki planuojamo iÅ¡vykimo;

- visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota Å¡alis per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus;

- atsižvelgdamos į vaiko interesus ir savo galimybes, šalys gali susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos.

nepilnametėms E. V. ir L. V. priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 250 Eur kiekvienai nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. birželio 22 d.) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , iÅ¡laikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę;

priteisė iš ieškovo atsakovei 8 177,45 Eur advokatų paslaugoms apmokėti ir valstybei 180 Eur žyminio mokesčio.

7. Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnamečių E. V. ir L.V. tėvai, kurie nebuvo susituokę.

8. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos. Teismas nustatė, kad Å¡alys nesusitaria dėl dukrų gyvenamosios vietos: atsakovė nori, kad dukrų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina, pas kuriÄ vaikai gyvena nuo gimimo, yra prie jos prisirišę ir yra iÅ¡reiÅ¡kę norÄ gyventi su motina, o ieÅ¡kovas praÅ¡o dukrų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tėvu, kadangi dėl atsakovės dabartinio sutuoktinio nuteisimo už seksualinius nusikaltimus ir galimai jo narkotinių medžiagų vartojimo vaikų gyvenamoji vieta tapo nesaugi. Teismas, atsižvelgęs į vaiko teisių apsaugos institucijos iÅ¡vadÄ , specialistų pokalbius su vaikais, kurių metu abi dukros nurodė, kad jų namai – su motina, nusprendė vaikų gyvenamÄ vietÄ nustatyti su atsakove. Teismas nelaikė grėsmę vaikams sudarančia aplinkybe tai, kad atsakovės sutuoktinis yra asmuo, teistas už sunkius nusikaltimus ir Å¡iuo metu atliekantis realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, atsakovė jokiomis aplinkybėmis neleistų skriausti savo vaikų ir jais atsakingai rÅ«pinasi. IeÅ¡kovas neįrodė dukrų gyvenamosios vietos pakeitimo bÅ«tinumo, realios grėsmės vaikams egzistavimo arba vaikų motinos netinkamo elgesio ir auklėjimo metodų mažamečių dukrų atžvilgiu. Teismas taip pat neturi duomenų, kad atsakovė yra neatsakinga motina, nesugebanti pasirÅ«pinti vaikų saugumu, jų sveikata, kad atsakovė yra atlikusi kokius nors veiksmus, pažeidžiančius vaikų teises ir interesus.

9. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Teismas nustatė, kad tėvų tarpusavio santykiai konfliktiÅ¡ki, kiekvienas iÅ¡ jų kitaip supranta vaikų bendravimÄ su kartu negyvenančiu tėvu. Bylos nagrinėjimo metu taikyta laikina bendravimo tvarka pagal „50:50“ modelį sukėlė dar didesnius konfliktus tarp Å¡alių, tačiau Å¡ios tvarkos ieÅ¡kovas keisti nenori. Atsakovė siÅ«lė nustatyti kitokiÄ bendravimo su dukromis tvarkÄ , kuri, teismo nuomone, puikiai atitinka abiejų Å¡alių interesus ir poreikius, orientuota į maksimalų laiko, kurį vaikai praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimÄ , numatytas tam tikras laikas, kurį vaikai galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaikų dienos režimui. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo tvarka yra nelanksti, stabili, nukreipta daugiau į tėvo interesus – „nebÅ«ti savaitgaliniu tėčiu“. Teismas, nustatydamas ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarkÄ , rėmėsi Å¡iais argumentais: tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiÅ¡kumui, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaikų kaskart iÅ¡gyvenamÄ lojalumo konfliktÄ ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaikÄ vienas kitam; abu tėvai yra rÅ«pestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik bÅ«tinuosius, bet ir kitus vaikų poreikius. Teismas taip pat įvertino atsakovės argumentus jog, tokio amžiaus vaikams yra per ilgas septynių dienų laikotarpis nesimatant su motina.

10. Dėl iÅ¡laikymo. Teismas nustatė, kad atsakovė prašė priteisti po 250 Eur/mėn. iÅ¡laikymÄ vienam vaikui, nes kas mėnesį iÅ¡leidžia po 570 Eur vienam vaikui, 140 Eur gauna iÅ¡ valstybės. IeÅ¡kovo manymu iÅ¡laikymui pakaktų 100 Eur/mėn. vienam vaikui, nes vaikai maistu aprÅ«pinami iÅ¡ tėvų Å«kių. Teismas, įvertinęs Å¡alių pasisakymus bei pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, sprendė, kad ieÅ¡kovas prie dukrų iÅ¡laikymo turi galimybę prisidėti didesne dalimi, nei nurodė ieÅ¡kinyje. Vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis iÅ¡laidomis. Teismas sprendė, kad po 250 Eur/mėn. iÅ¡laikymas vaikui atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir nepažeidžia jo interesų.

11. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 8 177,45 Eur už advokatų paslaugas, valstybės naudai – 180 Eur žyminis mokestis. Teismui nekilo abejonių, jog visos atsakovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti pilnai arba Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme; prašė prijungti raÅ¡ytinius įrodymus, kurie nebuvo iÅ¡reikalauti pirmos instancijos teismo; prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; apklausti nepilnametes dukras E. V. ir L. V. apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai ir neteisingai įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, žodinius paaiÅ¡kinimus, buvo Å¡aliÅ¡kas. Teismas sprendimÄ priėmė iÅ¡imtinai pagal atsakovei palankius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso taisykles, netinkamai jas taikė, nesiaiÅ¡kino ir nenustatė bylos aplinkybių, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas;

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

1.2. Dukrų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, nes tai geriausiai atitinka vaikų interesus;

1.3. Nei vienas iš vaiko teisių apsaugos specialistų neklausė su kuo nori gyventi dukros. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka, apklaustinos dukros, kad būtų išgirsta jų nuomonė;

1.4. Teismas nevertino atsakovės nerÅ«pestingo elgesio siekiant prisidengti nepilnametėmis dukromis suÅ¡velninant naujojo sutuoktinio A. J. atsakomybę už nusikalstamų veikų įvykdymÄ . Toks elgesys yra nepateisinamas ir žalojantis vaikų raidÄ bei griaunantis dukrų ryšį su ieÅ¡kovu;

1.5. Teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymus prijungti atsakovės sutuoktinio A. J. įsiteisėjusius nuosprendžius. Jei minėti nuosprendžiai bÅ«tų prijungti, galbÅ«t bÅ«tų priimtas ir kitoks sprendimas, todėl prijungtini 2022 m. rugsėjo 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1A-398-876/2022 ir 2022 m. kovo 4 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-571/2022, kurie paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad dėl nesaugios aplinkos vaikams nėra įrodymų;

1.6. Atmestina kaip nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovė yra atsakinga, be galo mylinti savo dukras motina, kuri jokiomis aplinkybėmis neleistų skriausti savo vaikų. Å iÄ iÅ¡vadÄ paneigia raÅ¡ytiniai įrodymai byloje ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai;

1.7. Teismas nepagrįstai reikÅ¡mę teikė vaiko nuomonei. 3,5 metų vaikas (L. V. ) negali aiÅ¡kiai pasakyti, kokiu dažnumu norėtų bendrauti su motina ar tėvu. Pareiga suteikti galimybę vaikui iÅ¡sakyti savo nuomonę nereiÅ¡kia, kad tokia nuomonė saisto teismÄ ;

1.8. Atmestini teismo motyvai, kad ieškovas neįrodė dukrų gyvenamosios vietos pakeitimo būtinumo, realios grėsmės vaikams egzistavimo arba vaikų motinos netinkamo elgesio ir auklėjimo metodų mažamečių dukrų atžvilgiu;

1.9. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad savaitę vaikų namai yra su ieÅ¡kovu, o savaitę su atsakove. Teismas vadovavosi vaikų deklaruota gyvenamÄ ja vieta;

1.10. Teismas nevertino, kad pagal laikinÄ bendravimo tvarkÄ vaikai bendrauja su ieÅ¡kovu jau daugiau kaip pusantrų metų, tvarka yra nusistovėjusi, prie jos vaikai yra pripratę. Vaikai pas ieÅ¡kovÄ gyventų saugioje ir ramioje aplinkoje, vaikams yra sudarytos visos sÄ lygos, Å¡i tvarka geriausiai atitinka vaikų interesus: vaikai turi po atskirÄ kambarį, iki dukrų mokyklos ir darželio nedidelis atstumas, bÅ«dama pas ieÅ¡kovÄ , E. V. tÄ savaitę lankė prailgintÄ dienos grupę, o atsakovė į jÄ nevedė. Atsakovė neleidžia vaiko ugdyti po pamokų;

1.11. Pakeitus bendravimo tvarkÄ , ieÅ¡kovas neturės galimybės su vaikais bendrauti darbo dienomis;

1.12. Bendravimo tvarka pagal „50:50“ modelį gali bÅ«ti taikoma ir nesant vienos iÅ¡ nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytos sÄ lygos - tėvų susitarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos;

1.13. IeÅ¡kovas visada augino vaikus, priimtas sprendimas diskriminuoja ieÅ¡kovÄ dėl lyties;

1.14. Teismas turėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiu bÅ«du atsakovė viena augindama vaikus, galės prižiÅ«rėti ir visÄ Å«kį, nes anksčiau jai padėdavo A. J.. Kas tuo metu atsakys už vaikų saugumÄ ;

Dėl išlaikymo dydžio

1.15. Å ioje dalyje sprendimas naikintinas. Nesuprantami teismo motyvai, kodėl ieÅ¡kovas visÄ laikÄ kas antrÄ savaitę iÅ¡laikęs savo vaikus, dabar turi mokėti motinai atsakovei už tÄ laikÄ , kai vaikai su ja negyveno;

Dėl bylinėjimosi išlaidų

1.16. Teismas neteisingai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dalis iÅ¡laidų buvo patirtos atsakovei teikiant atskiruosius skundus, kurie buvo panaikinti. Pagal kasacinio teismo praktikÄ negali bÅ«ti priteistos tos bylinėjimosi iÅ¡laidos, jei dokumentai buvo atmesti.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; prašė netenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl Å¡alių nepilnamečių dukrų apklausos teismo posėdyje; atsisakyti priimti su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus; tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos

2.1. Skundo argumentai, susiję su būtinybe išklausyti vaikus, yra prieštaringi. Teigiama, kad vaikų nuomonė nebuvo išklausyta, tačiau dėl savo jauno amžiaus dukros negalėtų tinkamai įvertinti susidariusios faktinės situacijos;

2.2. Bylos nagrinėjimo metu buvo ne vienÄ kartÄ klausta kur dukros norėtų gyventi. Dukros, bendraudamos su valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais, jiems ne vienÄ kartÄ nurodė, jog pageidauja gyventi su motina;

2.3. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad melagingų ieÅ¡kovo skundų, susijusių su neva nesaugia aplinka atsakovės namuose, pagrindu vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai ne vienÄ kartÄ lankėsi atsakovės namuose, tačiau jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. PrieÅ¡ingai, patikrinimų metu nustatyta, kad atsakovė visais įmanomais bÅ«dais siekia suteikti savo dukroms kuo įmanoma geresnes gyvenimo sÄ lygas;

2.4. Faktinė aplinkybė, kad atsakovės sutuoktinis yra teistas, pati savaime nereiÅ¡kia, kad jis daro (ar gali padaryti) kokiÄ nors neigiamÄ Ä¯takÄ Å¡alių nepilnametėms dukroms;

2.5. Vien deklaratyvÅ«s ieÅ¡kovo teiginiai apie teismo neteisingai atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesÄ ;

2.6. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovės (ne)saugia gyvenamÄ ja aplinka yra nepagrįsti, neįrodyti, grindžiami tik ieÅ¡kovo niekuo nepagrįstais samprotavimais;

2.7. Atsakovės sutuoktinio motina, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šalių nepilnamečių vaikų auklėjimu neužsiima;

2.8. Tikrasis ieÅ¡kovo motyvas, kodėl dukra turi lankyti prailgintÄ grupę bei jo iÅ¡rinktus bÅ«relius yra tas, jog ieÅ¡kovui reikia daugiau laisvo laiko darbui ir (ar) savo asmeninių poreikių tenkinimui, o dukros nuomonė bei galimybės lankyti tiek daug užsiėmimų, ypač turint omenyje dukros amžių (7 metai), Å¡iuo atveju yra visiÅ¡kai nesvarbios;

2.9. Bendravimo tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“ negalima, nes šalys dėl tokios tvarkos nesutaria ir tokia bendravimo tvarka neatitinka geriausių vaikų interesų bei tokiai tvarkai iš esmės prieštarauja ir vaikai.

Dėl priteisto išlaikymo

2.10. Å ioje dalyje apeliacinis skundas yra nemotyvuotas. IÅ¡ skundo turinio neįmanoma suprasti, kÄ konkrečiai ginčija ieÅ¡kovas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

2.11. Å ioje dalyje apeliacinis skundas nemotyvuotas. IÅ¡ jo turinio neįmanoma suprasti kÄ konkrečiai ginčija ieÅ¡kovas, kurių konkrečiai atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų teismas negalėjo iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti.

Dėl apelianto prašymų

2.12. Visus su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus ieÅ¡kovas turėjo galimybę pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. IeÅ¡kovas, pateikdamas naujus įrodymus, piktnaudžiauja jam suteikta įrodymų vėlesnio pateikimo teise, todėl nėra pagrindo juos priimti ir vertinti;

2.13. Atsakovė neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau prieštarauja dukrų apklausai teisme.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo, bei iÅ¡laikymo priteisimo. IeÅ¡kovas prašė Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo, o atsakovė – su ja. IeÅ¡kovas prašė nustatyti Å¡alių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkÄ su skyriumi gyvenančiu tėvu pagal modelį „50:50 procentų laiko“, o atsakovė – bendravimo tvarkÄ , orientuotÄ Ä¯ maksimalų laiko, kurį vaikai praleistų su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ . Tarp Å¡alių taip pat kilo ginčas ir dėl iÅ¡laikymo, priteistino iÅ¡ skyriumi gyvenančio tėvo, dydžio. Taigi, nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmetus ieÅ¡kinį ir tenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo tvarka su vaikais, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistas 250 Eur dydžio iÅ¡laikymas kiekvienam nepilnamečiui vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

16. IeÅ¡kovas apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus: 2022 m. kovo 4 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-571/2022; 2022 m. rugsėjo 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-398-876/2022. Atsakovė apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus: Kazlų RÅ«dos pedagoginės psichologinės tarnybos 2023 m. sausio 24 d. raÅ¡tÄ Dėl informacijos pateikimo; 2023 m. kovo 7 d. psichologės A. P. raÅ¡tÄ Dėl duomenų pateikimo apie E. V. ir VieÅ¡osios įstaigos Kazlų RÅ«dos Socialinės paramos centro 2018 m. lapkričio 22 d. PažymėjimÄ Nr. 12 (dokumento numeris DOK-10755 priedai).

17. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylÄ , teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡skyrus dvi iÅ¡imtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukÅ¡tesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintÄ apeliacijos modelį, kuriam bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ . Kadangi Å¡ioje byloje sprendžiami klausimai yra susiję su nepilnamečių vaikų interesais, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiÅ¡kai bÅ«tų įvertintos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sÄ sajumÄ su nagrinėjama byla, Å¡alių pateiktus dokumentus priima ir vertina juos visų byloje esančių įrodymų kontekste.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomi kaip pridedami dokumentai – G. J. rašytinis paaiškinimas dėl mėsos vežimo bei trumposios SMS žinutės nėra pateikti, todėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos klausimas nespręstinas.

Dėl žodinio proceso ir nepilnamečių vaikų apklausos

20. Apeliantas tiek apeliaciniame skunde, tiek 2023 m. balandžio 25 d. praÅ¡yme (dokumentas numeris DOK-11010) praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė palaikė tokį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ .

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymu pripažįsta, jog, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

22. IeÅ¡kovas savo praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka iÅ¡ esmės grindžia poreikiu apeliacinės instancijos teisme apklausti Å¡alių nepilnametes dukras E. V. ir L. V., siekiant iÅ¡klausyti vaikų nuomonę. Šį praÅ¡ymÄ motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausęs nepilnamečių Å¡alių vaikų, padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl geriausius vaikų interesus atitinkančios vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo. Papildomai praÅ¡oma iÅ¡klausyti Å¡alių paaiÅ¡kinimus apie tai, kaip nuo apeliacinio skundo pateikimo momento gyvena Å¡alių vaikai. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl vaikų apklausos prašė netenkinti.

23. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ ir, priimant sprendimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus. Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatÄ , kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko pažiÅ«ras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiÅ«ras, tačiau akcentuojamas tik pats vaiko nuomonės iÅ¡klausymo faktas. Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo forma, vieta, kurioje vaikas jÄ iÅ¡reiÅ¡kė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo iÅ¡reikÅ¡ta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sÄ lygas pagal savo amžių ir brandÄ jÄ pareikÅ¡ti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020). Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi teisę pasirinkti tokiÄ vaiko nuomonės iÅ¡klausymo formÄ , kuri leistų užtikrinti vaikui geriausiÄ bÅ«dÄ laisvai ir nevaržomai iÅ¡reikÅ¡ti savo požiÅ«rį.

24. Nagrinėjamoje byloje Å¡alių dukrų nuomonės ne kartÄ (2021 m. birželio 25 d.; 2021 m. spalio 6 d.; 2021 m. gruodžio 4 d.; 2021 m. gruodžio 15 d.; 2022 m. kovo 17 d.; 2022 m. balandžio 12 d.; 2022 m. birželio 30 d.; 2022 m. rugsėjo 26 d.) buvo iÅ¡klausytos ir užfiksuotos per Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAT Skyrius) darbuotojus. Teisėjų kolegija, įvertinusi VTAT Skyriaus užfiksuotas vaikų nuomones, nustatė, kad jos yra nuoseklios, abu vaikai nurodo mylintys tiek motinÄ , tiek tėvÄ , nurodo, kad jiems patinka bÅ«ti tiek su motina, tiek su tėvu.

25. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, sprendžiant pagarbos vaiko nuomonei Å¡ios kategorijos bylose klausimÄ , akcentuojama įsiklausymo į vaiko nuomonę esmė, jo geriausių interesų užtikrinimo pusiausvyra, o ne nuomonės pateikimo forma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo nustatyta pakankamai aplinkybių vaikų požiÅ«riui ir jų geriausių interesų užtikrinimui atskleisti. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad vaikų nuomonė buvo iÅ¡klausyta tinkamai, todėl yra pagrindas ja vadovautis Å¡ioje byloje.

26. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovo J. V. pozicija dėl vaikų nuomonės iÅ¡klausymo teisme yra nenuosekli. Viena vertus, ieÅ¡kovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė vaikų, todėl, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti vaikų nuomonę, reikia juos apklausti apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad Å¡alių dukros, kurioms Å¡iuo metu yra 5 ir 7 metai, dar nėra pajėgios įvertinti gyvenimo sÄ lygas pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes savarankiÅ¡kai suformuojant savo nuomonę dėl to, su kuriuo iÅ¡ tėvų jos norėtų gyventi (žr. apeliacinio skundo 4 lapo 6 pastraipÄ ).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl savo mažo amžiaus (7 ir 5 metai) Å¡alių dukros negalėtų aiÅ¡kiai pasakyti, kaip dažnai norėtų bendrauti su motina ar tėvu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinį skundÄ , atsakovės atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir kitÄ bylos medžiagÄ , sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, kadangi teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir apeliacinį skundÄ nagrinėjant raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su vaikų gyvenamÄ ja vieta

28. Iš bylos duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes – ieškovas J. V. ir atsakovė G. J. (iki santuokos turėta pavardė – J.) yra nepilnamečių vaikų E. V. , gim. (duomenys neskelbtini) , ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos sudarę nebuvo.

29. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Å ios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

30. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).

31. Teismai, spręsdami klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiÅ«ras, tiek kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , panaudojant ir valstybės teikiamÄ paramÄ , taip pat kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų.

32. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugiÄ asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinkÄ , kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

33. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi bÅ«ti pateisinamas ir bÅ«tinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei bÅ«klei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

34. Apelianto J. V. teigimu, vaikų gyvenamoji vieta su motina tapo nesaugi, kadangi atsakovė G. J. sudarė santuokÄ su A. J.. Apeliantas nurodo, kad A. J. nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki jo sulaikymo 2022 m. lapkričio 16 d. gyveno su G. J. ir Å¡alių dukromis, adresu (duomenys neskelbtini) . Motinos aplinkoje egzistuojančiÄ grėsmę vaikų saugumui apeliantas sieja su tuo, kad A. J. yra teistas už sunkius nusikaltimus ir Å¡iuo metu atlieka realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į bylÄ pateikta VTAT Skyriaus 2021 m. gruodžio 14 d. iÅ¡vada Nr. 12SD-6139, kurioje pažymėta, jog skyriuje nėra duomenų, kad G. J. negebėtų užtikrinti saugios aplinkos savo dukroms, taip pat nėra fiksuota atvejų apie kitų asmenų galimai keliamÄ pavojų E. ir L. V. motinos namuose (dokumentas numeris DOK-46805). Ä® bylÄ pateiktame VTAT Skyriaus 2022 m. kovo 21 d. raÅ¡te Nr. 12IGP-678 užfiksuota 2022 m. kovo 17 d. Skyriaus atstovo pokalbis su E. V. . Å io pokalbio metu E. V. , be kita ko, nurodė, kad su mamos vyru A. sutaria gerai, jis sutaiso sugedusius žaislus ir yra labai geras. Pokalbio metu E. V. nurodė, kad namuose jai saugu, niekas jos neskriaudžia. Aptariamame raÅ¡te taip pat užfiksuotas 2022 m. kovo 17 d. Skyriaus atstovo pokalbis su L. V. , kuri, be kita ko, nurodė, kad mamos vyras A. geras, taiso žaislus. Vaikas teigė, kad namuose jai gyventi gera, niekas neskriaudžia (dokumento numeris DOK-14497 priedai). Ä® bylÄ pateiktas VTAT Skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. raÅ¡tas Nr. 12SD-1936 „Dėl papildomos informacijos pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-112-374/2022“, kuriame nurodoma, jog Skyriaus turimais duomenimis vertinama, jog tinkamos gyvenimo sÄ lygos yra sudarytos tiek pas tėvÄ J. V. , tiek pas motinÄ G. J.. Skyriaus specialistams bendraujant su vaikais, nenustatyta aplinkybių dėl nesaugios aplinkos vaikams ar galimo smurto vaikų atžvilgiu, taip pat dėl G. J. sutuoktinio galimai daromos neigiamos įtakos E. V. ir L. V. (dokumentas numeris DOK-16734).

36. IÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-398-876/2022 A. J., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Teisėjų kolegija vertina, jog aplinkybė, kad atsakovės sutuoktinis A. J. Å¡iuo metu atlieka realiÄ laisvės atėmimo bausmę, reiÅ¡kia, kad jis negyvena su Å¡alių dukromis, su jomis tiesiogiai nebendrauja. Todėl aplinkybė, jog atsakovė yra sudariusi santuokÄ su teistu už sunkius nusikaltimus ir Å¡iuo metu atliekančiu realiÄ laisvės atėmimo bausmę A. J., pati savaime nepatvirtina, jog Å¡alių dukroms jų motinos atsakovės G. J. gyvenamoji aplinka yra nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aptarti argumentai neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina neatitiktų vaikų interesų.

37. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu svarbi yra ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti bendravimo su vaikais modelį „50 x 50 procentų laiko“. Vadinasi, pats ieÅ¡kovas sutinka, kad Å¡alių dukros faktiÅ¡kai tiek pat laiko praleistų motinos gyvenamojoje vietoje, kiek ir tėvo. Todėl aplinkybė, kad atsakovė yra sudariusi santuokÄ su teistu asmeniu, negali bÅ«ti pripažįstama turinčia lemiančiÄ reikÅ¡mę sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

38. Ä® bylÄ pateiktoje 2022 m. rugsėjo 26 d. VTAT Skyriaus iÅ¡vadoje, pažymėta, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. Skyriaus specialistui iÅ¡klausant E. V. nuomonę, vaikas nurodė, kad jos namai yra ten kur gyvena jos motina (dokumentas numeris DOK-38180). Ä® bylÄ pateiktoje 2021 m. spalio 5 d. VTAT Skyriaus iÅ¡vadoje į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodyta, kad Å¡alių dukros dėl savo mažo amžiaus ir brandos argumentuotos pozicijos dėl nuolatinės savo gyvenamosios vietos nustatymo iÅ¡sakyti negali, tačiau abi mergaitės pažymi, kad jų ryÅ¡ys su mama geras, iki teisminio proceso pradžios visuomet mergaitės nuolat gyveno G. J. ( J.) gyvenamojoje aplinkoje, kuriÄ laiko savo namais, prie jos pripratusios (dokumentas numeris DOK-36422).

39. Apeliantas ginčydamas teismo sprendimo dalį, kuria Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaikų motina, be kita ko, akcentuoja, kad Å¡alims nepavyksta susitarti dėl dukters E. V. pailgintos dienos grupės bei bÅ«relių lankymo mokykloje. Apelianto teigimu, tenkinus atsakovės G. J. reikalavimus, susijusius su vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymu, bÅ«tų pažeidžiama E. V. teisė į lavinimÄ , t. y. vaikas neturės galimybės lankyti pailgintos dienos grupės bei bÅ«relių mokykloje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apelianto argumentams.

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal įstatymÄ vaiko iÅ¡laikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimÄ si vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti bÅ«tinomis iÅ¡laidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobÅ«džio papildomomis vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidomis. Papildomos vaiko priežiÅ«ros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek Å¡io poreikio patenkinimo bÅ«do ir priemonių parinkimas tėvų gali bÅ«ti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principÄ (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų iÅ¡laidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiÅ«ros poreikio, jo patenkinimo bÅ«do ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų iÅ¡laidų pasidalijimo turi abu tėvai.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 40 punkte nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas, jog teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių turi abu tėvai, mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) taikytinas ir nagrinėjamo ginčo atveju. Darytina išvada, jog nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, vadovaujantis tėvų valdžios lygybės principu (CK 3.156 straipsnis, 3.163 straipsnio 1 dalis), apie vaiko poreikį gauti vaiko lavinimui skirtas paslaugas sprendžia abu tėvai.

42. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu motyvu, kad atsakovė yra atsakinga motina ir rÅ«pinasi dukromis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės, kad vykstant teisminiam procesui tarp Å¡alių kildavo konfliktai bendravimo su vaikais klausimais, kaip ir aplinkybės, susiję su skirtingu tėvų požiÅ«riu dėl E. V. pailgintos grupės mokykloje bei neformaliojo Å¡vietimo užsiėmimų (ne)lankymo, pačios savaime neteikia pagrindo nesutikti su anksčiau nurodytu ginčijamo teismo sprendimo motyvu. Aptartos apelianto nurodomos aplinkybės pačios savaime taip pat nesudaro pagrindo spręsti esant bÅ«tinumui vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ keisti nustatant jÄ su ieÅ¡kovu.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog abi Å¡alys tinkamai įgyvendina tėvų valdžiÄ , tinkamai prižiÅ«ri ir rÅ«pinasi savo vaikais. Abi Å¡alys tam turi tinkamas sÄ lygas.

44. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas, teigdamas, kad bylos nagrinėjimo metu Å¡alių vaikai po pusę laiko gyveno pas kiekvienÄ iÅ¡ tėvų, neginčijo aplinkybės, kad abi Å¡alių dukros nuo jų gimimo kartu su motina gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Å¡alių dukrų gyvenamoji vieta nuo jų gimimo buvo kartu su motina, adresu (duomenys neskelbtini), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Tokiu bÅ«du vaikų gyvenime yra užtikrinamas stabilumas, saugumas. Apibendrinant tai, kas anksčiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria Å¡alių dukrų gyvenamoji vieta nustatyta su motina.

45. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas, t. y. draudimas pareikÅ¡ti tapatų ieÅ¡kinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

46. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

47. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai nereiÅ¡kia, kad pagal teismo nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ vaikas turėtų kas antrÄ dienÄ pakaitomis gyventi su kiekvienu iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iÅ¡ esmės negali bÅ«ti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų bÅ«ti nustatoma tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad bÅ«tent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras. Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos bÅ«klė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iÅ¡ vienos gyvenamosios vietos į kitÄ poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir kt. Tokia teisės aiÅ¡kinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabiliÄ namų aplinkÄ , kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

48. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 pasisakyta tik dėl vienos iÅ¡ vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis), įgyvendinimo formų, pagal kuriÄ vaikas kas antrÄ dienÄ pakaitomis gyventų su kiekvienu iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sÄ lygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali bÅ«ti nustatoma tik iÅ¡skirtiniais atvejais. Tuo tarpu dėl kitokių, ne tokių kraÅ¡tutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo sÄ lygų minėtoje byloje kasacinis teismas nesprendė. Todėl, pavyzdžiui, vėlesnėje praktikoje pasisakydamas dėl teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kuriÄ vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iÅ¡ tėvų po savaitę, kasacinis teismas nurodė, kad ji nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iÅ¡ vieno tėvo pas kitÄ , todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, todėl gali bÅ«ti taikoma ir nesant vienos iÅ¡ nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytų sÄ lygų – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

49. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais iÅ¡aiÅ¡kinimais, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog bÅ«tent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iÅ¡ vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryÅ¡iai su kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosiose vietose ar Å¡alia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iÅ¡ tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigas ir paimti iÅ¡ jų, kt. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokia tvarka suderinama su Lietuvos teise ir kad konkrečiu atveju ji gali bÅ«ti nustatyta tik konstatavus, jog ji atitinka geriausius vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis 3K-3-279- 969/2019).

50. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu netenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimo nustatyti vaikų bendravimo tvarkÄ su tėvu J. V. pagal „50:50 procentų laiko“ modelį bendraujant po savaitę laiko, motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka yra nelanksti, stabili, nukreipta daugiau į tėvo interesus – „nebÅ«ti savaitgaliniu tėčiu“. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumÄ , tokius teismo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

51. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui 2021 m. liepos 28 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, pagal kurias nustatyta ieÅ¡kovo J. V. bendravimo su vaikais tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, Å¡alių dukros jau yra pripratusios prie daugiau nei 1,5 metų taikomos bendravimo tvarkos, kai vaikai su savo tėvais bendrauja po savaitę laiko. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiems apelianto argumentams.

52. IÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4213-374/2021, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant laikinÄ ieÅ¡kovo J. V. bendravimo su nepilnametėmis dukromis E. V. ir L. V. tvarkÄ â€“ po savaitę laiko nuo sekmadienio iki sekmadienio kas antrÄ savaitę, dukras pasiimant iÅ¡ mamos G. J. namų sekmadienį 19:00 valandÄ ir grÄ Å¾inant kitÄ sekmadienį 19:00 valandÄ . Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1682-324/2021, anksčiau aptarta Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartis buvo palikta nepakeista (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

53. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto J. V. argumentu, kad nuo 2021 m. liepos 28 d. nustačius laikinÄ jÄ tėvo bendravimo su vaikais tvarkÄ , t. y. jau daugiau kaip 1,5 metų buvo nusistovėjusi tvarka, pagal kuriÄ Å¡alių vaikai su abiem tėvais praleisdavo maždaug tiek pat laiko. Tokia tvarka tapo vaikams įprasta.

54. Apeliantas nurodo, kad atstumas nuo jo gyvenamosios vietos iki L. V. lankomos ugdymo įstaigos yra 3 minutės važiuojant automobiliu, o iki E. V. lankomos ugdymo įstaigos yra 1 minutė važiuojant automobiliu. Tuo tarpu atstumas nuo atsakovės gyvenamosios vietos iki L. V. lankomos ugdymo įstaigos yra 10 minučių važiuojant automobiliu, o iki E. V. lankomos ugdymo įstaigos yra 9 minutės važiuojant automobiliu. Atsakovė minėtas aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylÄ nepateikė. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡alių gyvenamosios vietos nėra nutolę tarpusavyje ir (ar) nuo vaikų ugdymo įstaigų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad intensyvesnis bendravimas, t. y. bendravimas pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, nepakenktų normaliam vaikų dienos režimui ir (ar) ugdymo procesui.

55. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka, esant dideliems Å¡alių tarpusavio konfliktams, eliminuos (ar bent jau sumažins) vaikų kaskart iÅ¡gyvenamÄ lojalumo konfliktÄ ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaikus vienas kitam. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti nurodytiems argumentams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tėvų santykiams esant konfliktiÅ¡kiems, bÅ«tent bendravimo tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ modelį eliminuotų (ar bent jau sumažintų) vaikų kaskart iÅ¡gyvenamÄ lojalumo konfliktÄ ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaikus vienas kitam, kadangi vaikų perdavimas iÅ¡ vieno tėvo kitam nebÅ«tų toks dažnas.

56. Atsakovė G. J. , ginčydama ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ nustatyti bendravimo tvarkÄ , nurodė aplinkybes, kad vaikams su ieÅ¡kovu bendraujant pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, dėl gyvenimo ritmo nestabilumo dukroms atsirado somatinio pobÅ«džio sutrikimai – prieÅ¡ vykstant pas tėvÄ mergaitės skundžiasi pilvo skausmais, dukrai E. pradėjo augti svoris, ji pradėjo griežti dantimis. Minėtas aplinkybes atsakovė įrodinėjo 2023 m. kovo 7 d. psichologės A. P. raÅ¡tu Dėl duomenų pateikimo apie E. V. (dokumento numeris DOK-10755 priedas). Anksčiau nurodytame psichologo raÅ¡te pateiktas psichologo vertinimas, jog G. J. kreipimosi metu iÅ¡sakyti nusiskundimai dėl dukros savijautos (pilvo skausmai, apetito bei svorio pokyčiai, dantų giežimas, nuotaikos pokyčiai) bei stebėjimo duomenys konsultacijų metu (pažeminta nuotaika, nerimastingumas, įtampa, baimingumas atsiskirti su mama) gali bÅ«ti vertinami kaip E. reakcija į pasikeitusias aplinkybes Å¡eimoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptariamo įrodymo turinį visų byloje esančių įrodymų kontekste, sprendžia, jog jame nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad bÅ«tent dėl nuo 2021 m. liepos 28 d. taikytos laikinosios bendravimo tvarkos, pagal kuriÄ E. V. su skyriumi gyvenančiu tėvu bendravo pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, galėjo atsirasti psichologo raÅ¡te įvardinti vaiko sveikatos neigiami pokyčiai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, psichologo raÅ¡te įvardintos „pasikeitusios aplinkybės Å¡eimoje“ turėtų bÅ«ti vertinamos platesne prasme, t. y. kaip Å¡alių bendro gyvenimo pabaiga su visomis iÅ¡ to kylančiomis pasekmėmis, įskaitant ir Å¡alių nuolatinius konfliktus, kas neabejotinai daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikų savijautai. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė G. J. nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jos teiginius, susijusius su bylos nagrinėjimo metu galiojusios bei ieÅ¡kovo praÅ¡omos nustatyti bendravimo tvarkos neatitikimu Å¡alių vaikų interesams.

57. Ginčijamame teismo sprendime nurodoma, kad teismas atsižvelgė į atsakovės nuomonę, jog tokio amžiaus vaikams 7 dienas nesimatymas su motina, nepastovumas, kelia rÅ«pesčių dėl mažamečių dukrų savijautos. Minėta, jog į bylÄ nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuo 2021 m. liepos 28 d. Å¡alių vaikams bendraujant su skyriumi gyvenančiu tėvu pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, bÅ«tent tokia bendravimo tvarka bÅ«tų turėjusi neigiamÄ Ä¯takÄ vaikų interesams (įskaitant jų fizinę ir (ar) psichinę sveikatÄ ). Todėl atsakovės G. J. s subjektyvus vertinimas negali bÅ«ti pagrindu konstatuoti, kad Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka, iÅ¡ esmės atitinkanti iki Å¡iol daugiau kaip 1,5 metų faktiÅ¡kai egzistuojančiÄ bendravimo tvarkÄ , prieÅ¡tarautų Å¡alių vaikų interesams (bÅ«tų nesuderinama su vaikų normaliu dienos ir ugdymosi režimu ar pan.) ir (ar) vaikų norams. PrieÅ¡ingai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡alių vaikams tokia bendravimo su tėvu tvarka tapo įprasta ir rutiniÅ¡ka, atitinkanti vaikų interesus ir poreikius.

58. Ä® bylÄ pateiktoje VTAT Skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. IÅ¡vadoje Nr. 12SD-4566 nurodyta, kad pokalbio su Skyriaus darbuotoju metu E. V. teigė, jog jai patinka bÅ«ti ir su tėte ir su mama, abu juos myli. Skyriaus darbuotojas pažymėjo, jog tarp dukrų ir tėvo stebimas artimas, Å¡iltas emocinis ryÅ¡ys (dokumentas numeris DOK-33726).

59. Bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. birželio 30 d. per VTAT Skyriaus darbuotojus buvo iÅ¡klausyta ir užfiksuota L. V. ir E. V. nuomonė. L. V. nurodė, kad labai myli tėtį, jai su juo smagu leisti laikÄ . E. V. nurodė, kad jai smagu bÅ«ti pas tėtį, kartu su juo keliauti.

60. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi 2022 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , nustatė, jog VTAT Skyriaus atstovė teikdama iÅ¡vadÄ pažymėjo, kad paskutinius kartus VTAT Skyriaus darbuotojams bendraujant su Å¡alių dukromis, nė viena iÅ¡ jų negalėjo iÅ¡skirti, su kuriuo iÅ¡ tėvų ji norėtų gyventi, ar kurie namai joms yra mielesni (2022 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 2 val. 30 min.). IÅ¡vadoje nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta gali bÅ«ti nustatoma su motina, atitinkamai turėtų bÅ«ti nustatomas maksimalus vaikų bendravimas su tėvu.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad su abiem tėvais vaikų ryšys yra artimas, mergaičių tėvas nepažeidžia vaikų teisių, tinkamai rūpinasi dukromis, jo turimas būstas pilnai pritaikytas dukroms gyventi, palaikomi vaikų socialiniai ryšiai su kitais žmonėmis tėvo gyvenamojoje vietoje ar šalia jos, yra įgyvendinamas tėvo maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaikus principas.

62. Apibendrindamas 46-61 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju Å¡alių dukrų E. ir L. V. interesus geriausiai atitiks bendravimo su tėvu J. V. tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ modelį bendraujant po savaitę laiko kas antrÄ savaitę.

63. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi 2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , nustatė, kad ieÅ¡kovo advokatė G. S. 2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje nurodė, jog siekdama neužvilkinti bylos nagrinėjimo, atsiima 2022 m. lapkričio 16 d. pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriais praÅ¡omÄ nustatyti bendravimo tvarkÄ papildė punktais dėl bendravimo valstybinių Å¡venčių metu, bei nepertraukiamo 14 dienų bendravimo per vaikų atostogas (dokumentas numeris DOK-46849). Pažymėtina, jog baigiamosiose kalbose ieÅ¡kovo atstovė prašė teismo priimant sprendimÄ byloje, ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ papildyti punktais, numatančiais bendravimo tvarkÄ per valstybines Å¡ventes (Å¡v. Kalėdos, Å¡v. Velykos, Naujieji metai, Tėvo diena, Motinos diena).

64. Atsakovės advokatas 2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje sutiko, kad teismas ex officio (pagal pareigas) nustatytų intensyvesnę tėvo bendravimo su dukromis tvarkÄ , tačiau nesutiko su bendravimo tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ modelį. 2022 m. lapkričio 16 d. ir 2022 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžiuose atsakovės advokatas ieÅ¡kovo praÅ¡omos nustatyti bendravimo tvarkos, pagal kuriÄ vaikai su kiekvienu iÅ¡ tėvų bendrautų po savaitę laiko, ydingumÄ iÅ¡ esmės siejo su vaikų negalėjimu bendrauti su kitu iÅ¡ tėvų valstybinių ir asmeninių Å¡venčių metu ir per atostogas.

65. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant Å¡eimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintÄ alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iÅ¡ dispozityvumo ir rungimosi principų iÅ¡imčių ir aiÅ¡kinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant bÅ«tinybei, veikti savo iniciatyva. Minėta, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokiÄ bylÄ , yra aktyvus, kiek reikia, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes Å¡ių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiÅ¡kia kartu ir vieÅ¡ojo intereso gynimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai).

66. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo riboti ieÅ¡kovo J. V. bendravimÄ su dukromis E. ir L. V., spręsdamas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neapsiriboja Å¡alių procesiniuose dokumentuose siÅ«lomomis bendravimo su vaikais tvarkomis, o siekdamas visapusiÅ¡ko vaikų interesų užtikrinimo, nustato bendravimo tvarkÄ , įtvirtinančiÄ papildomas, vaikų interesams neprieÅ¡taraujančias, bendravimo su tėvu/motina galimybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) teismo aktyvų vaidmenį, kai parenkant bendravimo tvarkos modelį neapsiribojama Å¡alių pateiktais bendravimo tvarkos variantais, pabrėžė ir kasacinis teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 59 punktÄ ).

67. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prioritetiniais laikomi vaiko teisės ir interesai reikalauja nustatyti tokiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , kuriÄ Ä¯gyvendinant praktiÅ¡kai bÅ«tų maksimaliai sumažinta konfliktų tarp vaiko tėvų tikimybė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ vaikai su tėvu bendrauja po savaitę laiko kas antrÄ savaitę bei siekiant užtikrinti vaikams galimybę svarbiausias valstybines Å¡ventes Å¡vęsti tiek su motina, tiek su tėvu, o taip pat vadovaujantis tėvų lygiateisiÅ¡kumo principu, tikslinga į bendravimo tvarkÄ Ä¯traukti punktus, susijusius su vaikų bendravimu su tėvu (motina) per Å¡v. Kalėdas, Å¡v. Velykas, Naujuosius metus, Tėvo dienÄ , Motinos dienÄ .

68. Bylos duomenys patvirtina, jog tarp Å¡alių iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl to, kaip bendravimas turėtų vykti per Å¡v. Kalėdas, Å¡v. Velykas, Naujuosius metus, Tėvo dienÄ , Motinos dienÄ , todėl teisėjų kolegija plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako.

69. Pasisakydamas dėl bendravimo su vaikais per jų gimimo dienÄ , apeliacinės instancijos teismas vertina, jog geriausius vaikų interesus bei tėvų lygiateisiÅ¡kumo principÄ atitiktų tokia bendravimo tvarka, pagal kuriÄ kiekvienas iÅ¡ tėvų turėtų galimybę Å¡vęsti su vaikais jų gimimo dienÄ kas antrus metus paeiliui, o kitais metais bendrauti su vaikais sekančiÄ po vaiko gimimo dienos einančiÄ kalendorinę dienÄ .

70. Tenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį ginčijamu teismo sprendimu nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarka, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas su vaikais bendrauja per kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogas pirmÄ ir trečiÄ atostogų savaites nepertraukiamai, konkretų Å¡io bendravimo laikÄ susitarus su vaikų motina ne vėliau, kaip prieÅ¡ dvi savaites. IeÅ¡kovo advokatė G. S. 2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje prašė papildyti ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ bendravimo tvarkÄ punktu, numatančiu, jog nepaisant nustatyto grafiko, atsakovė turi teisę du kartus per metus į nepertraukiamÄ 14 dienų laikÄ su nepilnamečiais vaikais per vaikams teisės aktų nustatytÄ atostogų laikÄ , iÅ¡ anksto prieÅ¡ du mėnesius SMS žinute praneÅ¡ant ieÅ¡kovui. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad didžiosios dalies moksleivių atostogų įprastinė trukmė yra savaitė, o taip pat aplinkybę, kad ieÅ¡kovo bendravimo su dukromis tvarka nustatyta pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, sprendžia, jog geriausiai vaikų interesus atitiktų ir realiai įvykdytina bÅ«tų tokia bendravimo tvarka, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas ir atsakovė turėtų teisę kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu praleisti su nepilnamečiais vaikais 14 dienų nepertraukiamai.

71. Apibendrindama 46-70 punktuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija spendžia esant pagrindui apeliacinio skundo dalį dėl J. V. bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais E. ir L. V. nustatymo tenkinti iš dalies, nustatant, kad:

1. Tėvas bendrauja su nepilnametėmis dukromis E. V. ir L. V. po savaitę laiko – dukras pasiimdamas iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos sekmadienį 19:00 valandÄ ir grÄ Å¾indamas juos į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ po savaitės sekmadienį 19:00 valandÄ .

2. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, tėvas bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais:

2.1. Å v. Kūčių dienÄ ir pirmÄ jÄ Å v. Kalėdų dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 26 d. iki 10.00 val.;

2.2. Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ iki 10.00 val.

3. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, tėvas bendrauja su vaikais kiekvienais nelyginiais metais:

3.1. Å v. Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 27 d. iki 10.00 val.;

3.2. Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas juos į gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 20.00 val.;

3.3. Naujųjų metų iÅ¡vakarėse, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indamas juos į gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ (sausio 1 d.) iki 18.00 val.

4. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, motina bendrauja su vaikais kiekvienais nelyginiais metais:

4.1. Å v. Kūčių dienÄ ir pirmÄ jÄ Å v. Kalėdų dienÄ , pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indama į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 26 d. iki 10.00 val.;

4.2. Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ , pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ iki 10.00 val.

5. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, motina bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais:

5.1. Å v. Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 27 d. iki 10.00 val.;

5.2. Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 20.00 val.;

5.3. Naujųjų metų iÅ¡vakarėse, pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indama juos į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ (sausio 1 d.) iki 18.00 val.

6. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų metų tėvo dienÄ (pirmas birželio sekmadienis), pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

7. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, motina bendrauja su vaikais kiekvienų metų motinos dienÄ (pirmas gegužės sekmadienis) pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama juos į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

8. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais lyginiais metais tėvas bendrauja su vaikais vaikų gimtadienio dienÄ (rugsėjo 18 d. ir lapkričio 3 d.), pasiimdamas vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

9. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais nelyginiais metais motina bendrauja su vaikais vaikų gimtadienio dienÄ (rugsėjo 18 d. ir lapkričio 3 d.), pasiimdama vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama juos į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

10. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais nelyginiais metais tėvas bendrauja su vaikais sekančiÄ dienÄ po vaikų gimtadienių (rugsėjo 19 d. ir lapkričio 4 d.), pasiimdamas vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

11. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais lyginiais metais motina bendrauja su vaikais sekančiÄ dienÄ po vaikų gimtadienių (rugsėjo 19 d. ir lapkričio 4 d.), pasiimdama vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

12. IeÅ¡kovas ir atsakovė turi teisę kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu praleisti su vaikais 14 dienų nepertraukiamai, konkretų Å¡io bendravimo laikÄ raÅ¡tu (elektroniniu paÅ¡tu, trumpÄ ja SMS žinute) suderinus su kitu iÅ¡ tėvų ne vėliau, kaip prieÅ¡ mėnesį iki tokio bendravimo pradžios.

13. Tomis savaitėmis, kai vaikai bendrauja su motina, tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, suderinus su motina konkretų tokio bendravimo laikÄ . Motina privalo sudaryti sÄ lygas vaikams, kad toks bendravimas galėtų vykti.

14. Tomis savaitėmis, kai vaikai bendrauja su tėvu, motina turi teisę neribotai bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, suderinus su tėvu konkretų tokio bendravimo laikÄ . Tėvas privalo sudaryti sÄ lygas vaikams, kad toks bendravimas galėtų vykti.

15. Apie bet kokius vaikų sveikatos sutrikimus, atsiradusius bendravimo su tėvu/motina laikotarpiais, Å¡alys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitÄ .

16. Å alys įsipareigoja informuoti viena kitÄ apie kiekvienÄ iÅ¡vykimÄ su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, ne vėliau nei prieÅ¡ 24.00 valandas iki planuojamo iÅ¡vykimo.

17. Visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota Å¡alis per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus.

18. Atsižvelgdamos į vaiko interesus ir savo galimybes, šalys gali susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos.

72. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismas nustato bendravimo tvarkÄ tokiÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ . Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

Dėl išlaikymo dydžio

73. Apeliantas ginčija sprendimo dalį, kuria nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. birželio 22 d.) iki vaiko pilnametystės iÅ¡ ieÅ¡kovo vaikams priteistas iÅ¡laikymas po 250 Eur kiekvienam vaikui. Savo nesutikimÄ ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad nuo 2021 m. liepos 28 d. Å¡alių vaikai kas antrÄ savaitę gyveno su tėvu ir buvo jo pilnai iÅ¡laikomi. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais sutinka iÅ¡ dalies.

74. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad 2021 m. birželio 22 d. buvo pateiktas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos. IeÅ¡kinys byloje buvo pateiktas 2021 m. rugpjūčio 11 d. IeÅ¡kinys teisėjo rezoliucija priimtas 2021 m. rugsėjo 3 d. Minėtų duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta neteisinga bylos iÅ¡kėlimo data (2021 m. birželio 22 d.). Todėl Å¡ioje dalyje teismo sprendimas tikslintinas, nurodant bylos iÅ¡kėlimo datÄ â€“ 2021 m. rugsėjo 3 d.

75. Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo iÅ¡laikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iÅ¡ jų nevykdo pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo formÄ ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

76. Ä®statymas nereglamentuoja, kokio dydžio iÅ¡laikymÄ turi teikti kiekvienas iÅ¡ tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje.

77. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio iÅ¡laikymas, tačiau tokio dydžio iÅ¡laikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, bÅ«tinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

78. Pagal 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ Nr. 1114 „Dėl 2021 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 468,41 Eur. Todėl Å¡iuo atveju, iÅ¡laikymo orientacinis dydis 2021 m. turėtų bÅ«ti pusė Å¡ios sumos – 234,21 Eur (468,41:2=234,21). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA – 730 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur. Todėl Å¡iuo atveju iÅ¡laikymo orientacinis dydis 2022 m. turėtų bÅ«ti pusė Å¡ios sumos – 266,83 Eur (533,65:2=266,83). Vadovaujantis nutarties 77 punkte minėta kasacinio teismo praktika, tokia suma laikytina orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti ir tokios sumos (nevirÅ¡ijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos) ieÅ¡kovui nereikia pagrįsti detaliai įrodinėjant nepilnamečio vaiko tokio dydžio poreikių.

79. 2021 m. rugsėjo 20 d. prieÅ¡ieÅ¡kinio 37 punkte atsakovė nurodė, kad kiekvieno iÅ¡ vaikų poreikiai sudaro po 570 Eur/mėn. Tokį vaikų poreikių dydį ginčijamu sprendimu iÅ¡ esmės pripažino pagrįstu ir pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nėra nurodomi nesutikimo su nustatytu dukrų poreikių dydžiu argumentai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamÄ sprendimÄ pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , įvertina iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisto iÅ¡laikymo vaikams dydį, atsižvelgdamas į vaikų su kiekvienu iÅ¡ tėvų praleidžiamÄ laikÄ .

80. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Vienas iÅ¡ veiksnių, į kurį turi bÅ«ti atkreipiamas dėmesys sprendžiant iÅ¡laikymo vaikui dydžio klausimÄ , yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iÅ¡ tėvų praleidžia su vaiku.

81. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtÄ (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiÅ«ra susijusių klausimų, tačiau jam nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-82-687/2018).

82. IÅ¡ dalies patenkinus apeliacinį skundÄ ir nustačius tokiÄ tėvo J. V. bendravimo tvarkÄ su vaikais E. ir L. V. , kai vaikų faktiÅ¡kai praleidžiamas laikas su abiem tėvais iÅ¡ esmės yra vienodas, konstatuotina, kad abu tėvai faktiÅ¡kai tenkina daugumÄ vaikų poreikių, turėdami atitinkamų iÅ¡laidų. Ä® Å¡iÄ faktinę aplinkybę bÅ«tina atsižvelgti nustatant ieÅ¡kovo vaikams teikiamo iÅ¡laikymo dydį. Kadangi vaikų faktiÅ¡kai praleidžiamas laikas su kiekvienu iÅ¡ tėvų yra lygus, tėvų pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ taip pat lygi, tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidos turi tekti ir motinai. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad vaikų poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis iÅ¡laidomis. Kai kurių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų iÅ¡laidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas, kt.). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių iÅ¡laidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu bÅ«du iÅ¡laikymo priteisimas iÅ¡ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistÄ iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

83. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės, kad nuo 2021 m. liepos 28 d. Å¡alių vaikai kas antrÄ savaitę gyveno su tėvu ir buvo jo pilnai iÅ¡laikomi. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nustačius tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkÄ , pagal kuriÄ vaikų faktiÅ¡kai praleidžiamas laikas su kiekvienu iÅ¡ tėvų iÅ¡ esmės yra lygus, įvertinus vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, yra pagrindas pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį, sumažinant iÅ¡ ieÅ¡kovo J. V. priteisto iÅ¡laikymo nepilnametėms dukroms dydį nuo 250 Eur iki 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų.

84. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek tėvų galimybės teikti iÅ¡laikymÄ , tiek vaikų poreikiai per tam tikrÄ laikotarpį gali pakisti. Ä®statyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo.

Dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis

85. Atsakovės atstovas 2023 m. balandžio 25 d. pateikė praÅ¡ymÄ skirti ieÅ¡kovui J. V. 4000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovo piktnaudžiavimas procesu pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovo atstovei 2023 m. balandžio 25 d. 10:00 val., t. y. prieÅ¡ pat paskirtÄ teismo posėdį, pateikiant praÅ¡ymÄ dėl bylos žodinio nagrinėjimo, o taip pat praÅ¡ymÄ leisti pateikti pozicijÄ dėl atsakovės apeliacinės instancijos teismui 2023 m. balandžio 21 d. pateiktų naujų įrodymų (dokumentas numeris DOK-11024).

86. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

87. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiÅ¡kia naudojimÄ si procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais iÅ¡oriniais jo pasireiÅ¡kimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintÄ CPK 95 straipsnyje. Ä®statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sekančios sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

88. Atsakovė savo praÅ¡yme nurodė, kad dar pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylÄ , ji ne kartÄ buvo atkreipusi teismo dėmesį į tai, kad J. V. su savo atstovais nuolat vilkina bylÄ , prieÅ¡ pat teismo posėdžius arba net teismo posėdžių metu pateikiant įrodymus ar kitokio pobÅ«džio praÅ¡ymus. Atsakovei nekonkretizavus, kuo pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija plačiau dėl Å¡ių atsakovės praÅ¡ymo argumentų nepasisako.

89. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, praÅ¡ydamas teismo skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, nurodo, kad apelianto praÅ¡ymas pateiktas prieÅ¡ pat teismo posėdį, tokio praÅ¡ymo pagrindinis tikslas – laiko vilkinimas tikintis pasiekti sau palankų rezultatÄ . Atsakovės teigimu, nors ieÅ¡kovo praÅ¡ymai patys savaime ir gali bÅ«ti reiÅ¡kiami, tačiau jie buvo pateikti prieÅ¡ pat teismo posėdį, nors tarp teismo posėdžių jokių veiksmų imamasi nebuvo. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovės teiginiu neturi pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliacinės instancijos teismui 2023 m. balandžio 21 d. pateikė naujus įrodymus (dokumento numeris DOK-10755). Todėl aplinkybė, kad ieÅ¡kovo atstovė 2023 m. balandžio 25 pateikė praÅ¡ymÄ leisti pateikti pozicijÄ dėl atsakovės apeliacinės instancijos teismui 2023 m. balandžio 21 d. pateiktų naujų įrodymų, o taip pat pakartotinai pateikė praÅ¡ymÄ dėl žodinio proceso, savaime nepripažintina piktnaudžiavimu ar nesÄ Å¾iningu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Byloje nenustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių ar itin akivaizdaus aptariamo ieÅ¡kovo pateikto praÅ¡ymo nepagrįstumo, kurie sudarytų pagrindÄ pripažinti teisę naudojamÄ ne pagal jos paskirtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad, nesant pakankamai duomenų apie piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, baudos skyrimas nagrinėjamu atveju bÅ«tų perteklinis. Dėl to atsakovės praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis atmestinas.

Dėl bylos procesinės baigties

90. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

91. Vadovaujantis nutarties 46-84 punktuose nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai sudaro pagrindÄ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei jÄ pakeisti. Todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, o skundžiamo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalis, kuria nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka bei dalis, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams, pakeičiamos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

92. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

93. Nustatyta, kad Å¡alys buvo pareiÅ¡kusios po vienÄ turtinį reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir po du neturtinius reikalavimus (dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo). Reikalavimuose dėl bendravimo tvarkos iÅ¡skirtina bendravimas su vaikais Å¡iokiadieniais, Å¡venčių dienomis, atostogų metu ir bendri klausimai. Skundžiamo sprendimo dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo palikus nepakeistÄ , laikytina, kad Å¡ioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas patenkintas visiÅ¡kai, o ieÅ¡kinio reikalavimas Å¡ioje dalyje atmestas. Pakeitus skundžiamo sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo, Å¡ioje dalyje 40 proc. (100/250x100) patenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas, o ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo atmestas. Pakeitus sprendimo dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir nustačius ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ bendravimo pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, taip pat nežymiai pakeitus bendravimo tvarkÄ vaikų atostogų metu (nepertraukiamo 14 d. bendravimo laikÄ ) bei konstatavus, kad tarp Å¡alių iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl bendravimo Å¡venčių dienomis, dėl bendravimo su vaikais nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis (bendro pobÅ«džio klausimų), pripažintina, jog toje dalyje, kurioje dėl bendravimo tvarkos tarp Å¡alių nėra ginčo, ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai tenkinami vienodai, todėl sprendžiama, kad ieÅ¡kinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos yra patenkinti 62,5 proc. ((100+50+50+50)/4x100), o prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai Å¡ioje dalyje patenkinti 37,5 proc. (0+50+50+50)/4). Taigi, iÅ¡ viso yra patenkinta 54 proc. (100+0+62,5)/3) ieÅ¡kinio reikalavimų ir 26 proc. (0+40+37,5)/3) prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. IeÅ¡kovas turi teisę į 64 proc. (54+(100-26))/2), o atsakovė į 36 proc. (26+(100-54))/2) patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

94. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas patyrė 7 950 Eur (DOK-46712 ir DOK-46847) išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (DOK-29097), iš viso 8 025 Eur, o atsakovė patyrė 8 177,45 Eur advokato pagalbos išlaidas (DOK-35452 ir DOK-46708) ir sumokėjo 225 Eur žyminį mokestį (DOK-24370, DOK-34103), iš viso 8 402,45 Eur. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais.

95. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovės patirtos iÅ¡laidos teikiant atskiruosius skundus, kurie buvo atmesti, negali bÅ«ti priteistos. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamÄ jį teismo procesinį sprendimÄ atsiranda sÄ lygos spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , o ne iÅ¡sprendus byloje atskirus procesinio pobÅ«džio praÅ¡ymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

96. Å alių byloje patirtos iÅ¡laidos skirstytinos pagal Å¡ios nutarties 93 punkte nurodytas proporcijas. IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinų iÅ¡laidų atlyginimo suma yra 5 136 Eur (8 025x0,64), o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinų iÅ¡laidų atlyginimo suma yra 3 024,88 Eur (8 402,45x0,36). Po ieÅ¡kovo ir atsakovės vienas kito atžvilgiu vienarūšių ir prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo įskaitymo, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma sudaro 2 111,12 Eur (5136-3024,88). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo 180 Eur žyminis mokestis priteistas be jokio teisinio pagrindo. Å alių sumokėtas žyminis mokestis skirstomas pagal bendrÄ sias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles (CPK 93 straipsnis). Kadangi abi Å¡alys buvo pareiÅ¡kusios reikalavimus dėl iÅ¡laikymo priteisimo, už kuriuos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleistos CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl patenkinus iÅ¡ dalies atsakovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, o ieÅ¡kovo reikalavimÄ Å¡ioje dalyje atmetus, žyminis mokestis iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisiamas ir apmokamas iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

97. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų keistina, sprendimo dalis, kurioje iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteista 8 177,45 Eur už advokatų paslaugas ir iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteista 180 Eur naikintina, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 2 111,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

98. IeÅ¡kovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 210 Eur žyminį mokestį (DOK-2606) ir 1 100 Eur sumokėjo už apeliacinio skundo parengimÄ (DOK-11002), iÅ¡ viso 1 310 Eur. IeÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl atsakovės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinamas.

99. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas prašė tenkinti jo ieÅ¡kinio reikalavimus (dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl iÅ¡laikymo priteisimo). Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , buvo patenkinta ¼ dalis (25 proc.) apeliacinio skundo reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo: nustatytas ieÅ¡kovo praÅ¡omas bendravimo „50:50 procentų laiko“ modelis, o kitos bendravimo tvarkos dalys - bendravimas Å¡venčių dienomis, bendravimas su vaikais nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis (bendro pobÅ«džio klausimų dalis) - nepakeistos, o tvarkos dalis dėl bendravimo vaikų atostogų metu pakeista nežymiai. Apeliacinis skundas dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo netenkintas. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas prašė priteisti 100 Eur/mėn. iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovės vienam vaikui, o skundžiamu sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteistas 250 Eur/mėn. iÅ¡laikymas vienam vaikui, todėl apeliacinio skundo tenkinimo atveju skundžiamas sprendimas turėjo bÅ«ti keičiamas 350 Eur/mėn. vienam vaikui (100+250) apimtimi. Po sprendimo pakeitimo, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistas 250 Eur/mėn. iÅ¡laikymas vienam vaikui sumažintas iki 100 Eur/mėn., t. y. 150 Eur (250-100). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad patenkinta 43 proc. (150/350x100) apeliacinio skundo reikalavimo dėl iÅ¡laikymo priteisimo. IÅ¡ viso patenkinta apeliacinio skundo reikalavimų dalis sudaro 23 proc. ((25+0+43)/3), todėl ieÅ¡kovas turi teisę į 301,30 Eur (1310x23/100) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 301,30 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies.

Pakeisti sprendimu nustatytÄ ieÅ¡kovo J. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su vaikais E. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei L. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarkÄ ir bendravimo tvarkÄ iÅ¡dėstyti taip:

„1. Tėvas bendrauja su nepilnametėmis dukromis E. V. ir L. V. po savaitę laiko – vaikus pasiimdamas iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos sekmadienį 19:00 valandÄ ir grÄ Å¾indamas juos į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ po savaitės sekmadienį 19:00 valandÄ .

2. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, tėvas bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais:

2.1. Å v. Kūčių dienÄ ir pirmÄ jÄ Å v. Kalėdų dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 26 d. iki 10.00 val.;

2.2. Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ iki 10.00 val.

3. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, tėvas bendrauja su vaikais kiekvienais nelyginiais metais:

3.1. Å v. Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 27 d. iki 10.00 val.;

3.2. Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas juos į gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 20.00 val.;

3.3. Naujųjų metų iÅ¡vakarėse, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indamas juos į gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ (sausio 1 d.) iki 18.00 val.

4. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, motina bendrauja su vaikais kiekvienais nelyginiais metais:

4.1. Å v. Kūčių dienÄ ir pirmÄ jÄ Å v. Kalėdų dienÄ , pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indama į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 26 d. iki 10.00 val.;

4.2. Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ , pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ iki 10.00 val.

5. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, motina bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais:

5.1. Å v. Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 27 d. iki 10.00 val.;

5.2. Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 20.00 val.;

5.3. Naujųjų metų iÅ¡vakarėse, pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indama juos į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ (sausio 1 d.) iki 18.00 val.

6. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų metų tėvo dienÄ (pirmas birželio sekmadienis), pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

7. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, motina bendrauja su vaikais kiekvienų metų motinos dienÄ (pirmas gegužės sekmadienis), pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama juos į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

8. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais lyginiais metais tėvas bendrauja su vaikais vaikų gimtadienio dienÄ (rugsėjo 18 d. ir lapkričio 3 d.), pasiimdamas vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

9. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais nelyginiais metais motina bendrauja su vaikais vaikų gimtadienio dienÄ (rugsėjo 18 d. ir lapkričio 3 d.), pasiimdama vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama juos į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

10. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais nelyginiais metais tėvas bendrauja su vaikais sekančiÄ dienÄ po vaikų gimtadienio (rugsėjo 19 d. ir lapkričio 4 d.), pasiimdamas vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

11. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais lyginiais metais motina bendrauja su vaikais sekančiÄ dienÄ po vaikų gimtadienio (rugsėjo 19 d. ir lapkričio 4 d.), pasiimdama vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau, kaip tos pačios dienos 20.00 val.

12. IeÅ¡kovas ir atsakovė turi teisę kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu praleisti su vaikais 14 dienų nepertraukiamai, konkretų Å¡io bendravimo laikÄ raÅ¡tu (elektroniniu paÅ¡tu, trumpÄ ja SMS žinute) suderinus su kitu iÅ¡ tėvų ne vėliau, kaip prieÅ¡ mėnesį iki tokio bendravimo pradžios.

13. Tomis savaitėmis, kai vaikai bendrauja su motina, tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, suderinus su motina konkretų tokio bendravimo laikÄ . Motina privalo sudaryti sÄ lygas vaikams, kad toks bendravimas galėtų vykti.

14. Tomis savaitėmis, kai vaikai bendrauja su tėvu, motina turi teisę neribotai bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, suderinus su tėvu konkretų tokio bendravimo laikÄ . Tėvas privalo sudaryti sÄ lygas vaikams, kad toks bendravimas galėtų vykti.

15. Apie bet kokius vaikų sveikatos sutrikimus, atsiradusius bendravimo su tėvu/motina laikotarpiais, Å¡alys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitÄ .

16. Å alys įsipareigoja informuoti viena kitÄ apie kiekvienÄ iÅ¡vykimÄ su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, ne vėliau nei prieÅ¡ 24.00 valandas iki planuojamo iÅ¡vykimo.

17. Visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota Å¡alis per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus.

18. Atsižvelgdamos į vaiko interesus ir savo galimybes, šalys gali susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos“.

Pakeisti sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo vaikams iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimo ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:

Nepilnamečiui vaikui E. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ tėvo J. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų), nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 3 d.) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . E. V. iÅ¡laikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motinÄ G. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečiui vaikui L. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ tėvo J. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų), nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 3 d.) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . L. V. iÅ¡laikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motinÄ G. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)“.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:

„Priteisti ieÅ¡kovui J. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės G. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 111,12 Eur (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ vienuolika eurų dvylika centų) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.“

KitÄ Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieÅ¡kovui J. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės G. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 301,30 Eur (tris Å¡imtus vienÄ eurÄ trisdeÅ¡imt centų) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas Romeika

Edita Šliumpienė

Rasa Urbanavičiūtė