848572ae-3810-4a6c-b2d2-4fd7335deeea · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedE. V. ir L. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kovu; 2) dukterų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustaÄius su ieÅ¡kovu, o bendravimo tvarka nustaÄius po savaitÄ su atsakove G. J. (toliau â atsakovÄ), iÅ¡ atsakovÄs priteisti materialinį iÅ¡laikymÄ po 100 Eur kiekvienai dukrai, pervedant pinigines lÄÅ¡as į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ ; 3) nustatyti atsakovÄs bendravimo su nepilnametÄmis dukterimis E. V. ir L. V. tvarkÄ :
Legislator headnote
AI generated848572ae-3810-4a6c-b2d2-4fd7335deeea · Kauno apygardos teismas: AtsakovÄ bendrauja su nepilnameÄiais vaikais kiekvienos kalendorinÄs savaitÄs, kurios savaitgalis yra tÄvo â nepilnameÄių vaikų bendravimo laikas. Antradienį ir ketvirtadienį: pasiimdama vaikus antradienį ir ketvirtadienį 18.00 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indama atgal tÄ paÄiÄ dienÄ 20.00 val. į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ .
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2A-505-894/2023
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01528-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužÄs 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Tomo Romeikos, Editos Å liumpienÄs ir Rasos UrbanaviÄiÅ«tÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja),
teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. V. apeliacinį skundÄ dÄl MarijampolÄs apylinkÄs teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo J. V. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei G. J. ir pagal atsakovÄs G. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui J. V. dÄl nepilnameÄių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnameÄiais vaikais tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnameÄiams vaikams priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje - ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos.
TeisÄjų kolegija
n u s t a t Ä :
I. GinÄo esmÄ
1. IeÅ¡kovas J. V. (toliau â ieÅ¡kovas) patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä:
1) E. V. ir L. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kovu; 2) dukterų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustaÄius su ieÅ¡kovu, o bendravimo tvarka nustaÄius po savaitÄ su atsakove G. J. (toliau â atsakovÄ), iÅ¡ atsakovÄs priteisti materialinį iÅ¡laikymÄ po 100 Eur kiekvienai dukrai, pervedant pinigines lÄÅ¡as į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ ; 3) nustatyti atsakovÄs bendravimo su nepilnametÄmis dukterimis E. V. ir L. V. tvarkÄ :
1. Po savaitÄ laiko nuo sekmadienio iki sekmadienio kas antrÄ savaitÄ, dukras pasiimant iÅ¡ ieÅ¡kovo namų sekmadienį 19:00 valandÄ ir grÄ Å¾inant kitÄ sekmadienį 19:00 valandÄ ,
arba, jeigu atsakovÄ nesutiks su tokia bendravimo tvarka, siÅ«loma alternatyvi tvarka:
2. Atsakovei kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 17:00 valandos pasiimant dukras iÅ¡ ieÅ¡kovo namų ir grÄ Å¾inant tos paÄios savaitÄs sekmadienį 19:00 valandÄ ;
3. AtsakovÄ bendrauja su nepilnameÄiais vaikais kiekvienos kalendorinÄs savaitÄs, kurios savaitgalis yra motinos - nepilnameÄių vaikų bendravimo laikas, treÄiadieniais: pasiimdama vaikus 18:00 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indama atgal tÄ paÄiÄ dienÄ 20:00 val. į nepilnameÄių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;
4. AtsakovÄ bendrauja su nepilnameÄiais vaikais kiekvienos kalendorinÄs savaitÄs, kurios savaitgalis yra tÄvo â nepilnameÄių vaikų bendravimo laikas. Antradienį ir ketvirtadienį: pasiimdama vaikus antradienį ir ketvirtadienį 18.00 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indama atgal tÄ paÄiÄ dienÄ 20.00 val. į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ .
5. Kurios savaitgalis yra tÄvo - nepilnameÄių vaikų bendravimo laikas, antradienį ir ketvirtadienį: pasiimdama vaikus antradienį ir ketvirtadienį 18:00 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indama atgal tÄ paÄiÄ dienÄ 20:00 val. į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;
6. Nelyginių metų Å v. KÅ«Äių dienÄ ir 1-Ä jÄ Å v. KalÄdų dienÄ atsakovÄ praleidžia kartu su vaikais: nelyginiais metais Å v. KÅ«Äių dienÄ 10:00 val. ar kitu sutartu laiku atsakovÄ pasiimdama vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir 2-Ä jÄ Å v. KalÄdų dienÄ 10:00 val. ar kitu sutartu laiku grÄ Å¾indama vaikus atgal į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;
7. Lyginių metų Å v. KÅ«Äių dienÄ ir 1-Ä jÄ Å v. KalÄdų dienÄ ieÅ¡kovas praleidžia kartu su vaikais, lyginiais metais atsakovÄ 2-Ä jÄ Å v. KalÄdų dienÄ bendrauja su vaikais nuo 10 val.: pasiimdamas vaikus 10:00 val. ar kitu sutartu laiku iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas atgal sutartu laiku vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;
8. Nelyginių metų Naujųjų metų iÅ¡vakarÄse (gruodžio mÄn. paskutinÄ dienÄ ) atsakovÄ pasiima vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 15:00 val. ar kitu sutartu laiku ir grÄ Å¾ina nepilnameÄius vaikus sekanÄiÄ dienÄ (sausio 1 d.) atgal į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vÄliau kaip iki 20:00 val.;
9. Lyginių metų 1-Ä jÄ Å v. Velykų dienÄ (sekmadienį) vaikai praleidžia su ieÅ¡kovu; porinių metų 2-Ä jÄ Å v. Velykų dienÄ atsakovÄ pasiima nepilnameÄius vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val. ar kitu sutartu laiku ir 20:00 val. grÄ Å¾ina nepilnameÄius vaikus atgal į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;
10. Nelyginių metų 1-Ä jÄ Å v. Velykų dienÄ (sekmadienį) atsakovÄ praleidžia su nepilnameÄiais vaikais: pasiimdamas vaikus 1-Ä jÄ Å v. Velykų dienÄ (sekmadienį) iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10:00 val. ar kitu sutartu laiku ir grÄ Å¾indama nepilnameÄius vaikus 2-Ä jÄ Å v. Velykų dienÄ 10:00 val. atgal į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;
11. AtsakovÄ praleidžia su nepilnameÄiais vaikais kasmetines vaikų atostogas, atostogų trukmÄ dalinantis lygiomis dalimis su ieÅ¡kovu, šį laikÄ Å¡alių susitarimu leidžiant dalyti į kelis etapus. AtsakovÄ planuojamas atostogas derina su ieÅ¡kovu, apie turimus planus praneÅ¡dama iÅ¡ anksto, taÄiau ne vÄliau kaip prieÅ¡ 14 (keturiolika) dienų.
12. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais TÄvo dienÄ (pirmÄ jį birželio mÄnesio sekmadienį) ieÅ¡kovas bendrauja su nepilnameÄiais vaikais: pasiimdamas nepilnameÄius vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grÄ Å¾indamas atgal 20:00 val. į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;
13. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dienÄ (pirmÄ jį gegužÄs mÄnesio sekmadienį) nepilnameÄiai vaikai visÄ dienÄ praleidžia su atsakove, o ieÅ¡kovas vienÄ dienÄ prieÅ¡ Motinos dienÄ (Å¡eÅ¡tadienį) iki 20:00 val. grÄ Å¾ina vaikus pas mamÄ .
2. IeÅ¡kovas nurodÄ, kad tarp jo ir dukterų yra susiformavÄs itin glaudus emocinis ryÅ¡ys, ieÅ¡kovas rÅ«pinasi vaikais kasdien, užtikrina dukterų poreikius turÄti saugiÄ asmeninÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinkÄ . NurodÄ, kad atsakovÄ siekia nutraukti ieÅ¡kovo ryšį su mažametÄmis dukterimis. Bendravimo tvarka turi bÅ«ti Å¡alims bendraujant su vaikais po savaitÄ.
3. IeÅ¡kovas su atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovÄs praÅ¡oma nustatyti tvarka apriboja jo, kaip tÄvo, ir dukterų bendravimÄ , be to, nepilnameÄių dukrų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, kuri gyvena su už narkotikų platinimÄ nuteistu vyru, kelia grÄsmÄ mažameÄių vaikų interesams, tokia aplinka yra žalinga vaikų augimui, formavimuisi, pažiÅ«roms, auklÄjimui.
4. AtsakovÄ prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä: 1) nepilnameÄių E. V. ir L. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove; 2) nustatyti skyriumi gyvenanÄio ieÅ¡kovo ir nepilnameÄių dukterų E. V. ir L. V. bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ :
1. IeÅ¡kovas su vaikais bendrauja lyginÄmis metų savaitÄmis, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 16.00 val. (pasiimant iÅ¡ ugdymo įstaigos â pasibaigus ugdymo procesui) ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tos paÄios savaitÄs sekmadienį iki 19.00 val.;
2. IeÅ¡kovas bendrauja kiekvienos savaitÄs treÄiadienį, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 16.00 val. (pasiimant iÅ¡ ugdymo įstaigos â pasibaigus ugdymo procesui) ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ paÄiÄ dienÄ iki 19.00 val.;
3. IeÅ¡kovas turi teisÄ neribotai bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninÄmis ryÅ¡io priemonÄmis, naudojant vaizdo skambuÄių paslaugas, suderinus su motina konkretų tokio bendravimo laikÄ , taÄiau ne mažiau kaip 3 kartus per savaitÄ. Motina privalo sudaryti sÄ lygas vaikams, kad toks bendravimas galÄtų vykti;
4. Ieškovas bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais:
Å v. KÅ«Äių dienÄ ir pirmÄ jÄ Å v. KalÄdų dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 26 d. iki 10.00 val.;
Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekanÄiÄ dienÄ iki 10.00 val.
5. Ieškovas bendrauja su vaikais kiekvienais nelyginiais metais:
Å v. KalÄdų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 27 d. iki 10.00 val.;
Velykų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas ne vÄliau, kaip iki tos paÄios dienos 20.00 val.;
Naujųjų metų sutikimo Å¡ventÄ, pasiimdamas vaikus gruodžio 31 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indamas juos į gyvenamÄ jÄ vietÄ sekanÄiÄ dienÄ (sausio 1 d.) iki 18.00 val.;
6. IeÅ¡kovas bendrauja su nepilnameÄiais vaikais kiekvienais metais, sekanÄiÄ dienÄ po vaikų gimtadienių (rugsÄjo 19 d. ir lapkriÄio 4 d.) apie konkretų bendravimo laikÄ informavÄs vaikų motinÄ ne vÄliau, kaip prieÅ¡ dvi dienas. Jeigu sekanti diena po vaikų gimtadienių ieÅ¡kovui yra darbo diena, tai bendravimas su vaikais perkeliamas į artimiausiÄ Å¡eÅ¡tadienį, pasiimant vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾inant vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekanÄiÄ dienÄ , t. y. sekmadienį iki 10.00 val.;
7. IeÅ¡kovas bendrauja su vaikais kiekvienų metų tÄvo dienÄ (pirmas birželio sekmadienis), pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vÄliau, kaip tos paÄios dienos 20.00 val.;
Jeigu Motinos diena (pirmas gegužÄs sekmadienis) sutaptų su vaikų tÄvo bendravimo savaitgaliu pagal nustatytÄ tvarkÄ , tai tÄvo bendravimas su vaikais perkeliamas į sekantį savaitgalį;
8. IeÅ¡kovas bendrauja su nepilnameÄiais vaikais kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu pirmÄ ir treÄiÄ atostogų savaites nepertraukiamai, konkretų Å¡io bendravimo laikÄ susitarus su vaikų motina ne vÄliau, kaip prieÅ¡ dvi savaites;
9. Apie bet kokius vaikų sveikatos sutrikimus, atsiradusius bendravimo su tÄvu laikotarpiais, ieÅ¡kovas įsipareigoja nedelsiant informuoti vaiko motinÄ ;
10. Å alys įsipareigoja informuoti viena kitÄ apie kiekvienÄ iÅ¡vykimÄ su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, ne vÄliau nei prieÅ¡ 24.00 valandas iki planuojamo iÅ¡vykimo;
11. Visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota Å¡alis per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tÄvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus;
12. Atsižvelgdamos į vaiko interesus ir savo galimybes, Å¡alys gali susitarti dÄl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos;
3) nepilnametÄms E. V. ir L. V. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinÄmis iÅ¡mokomis kas mÄnesį po 250 Eur kiekvienai nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme (2021 m. birželio 22 d.) iki vaiko pilnametystÄs, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . IÅ¡laikymui priteistų lÄšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovÄ.
5. AtsakovÄ nurodÄ, kad su ieÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo tvarka, pagal kuriÄ vaikas praleidžia su skyrium gyvenanÄiu tÄvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iÅ¡ tÄvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (â50:50 procentų laikoâ modelis), atsakovÄ nesutinka, kadangi toks bendravimo modelis yra iÅ¡ esmÄs ydingas, prieÅ¡taraujantis Å¡alių nepilnameÄių vaikų interesams. AtsakovÄs nuomone, pirmiausia turÄtų bÅ«ti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tÄvų savaitgaliais, Å¡venÄių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galÄtų bendrauti su skyrium gyvenanÄiu tÄvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ .
NurodÄ, kad bendravimo tvarkos modelis (â50:50 procentų laikoâ) gali bÅ«ti nustatomas tik iÅ¡skirtiniais atvejais. NagrinÄjamu atveju nÄra nei vienos iÅ¡ kasacinio teismo praktikoje suformuotų sÄ lygų, kurių visumai esant bÅ«tų galima nustatyti skyriumi gyvenanÄio tÄvo bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ vaikai praleidžia su skyrium gyvenanÄiu tÄvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iÅ¡ tÄvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (â50:50 procentų laikoâ). Be to, Å¡alys dÄl tokios tvarkos nesutaria, vaiko teisių institucijos iÅ¡vadoje nurodyta, kad tokia bendravimo tvarka neatitinka geriausių vaikų interesų ir tokiai tvarkai iÅ¡ esmÄs prieÅ¡tarauja ir Å¡alių vaikai.
NustaÄius ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ bendravimo tvarkÄ , bÅ«tų iÅ¡ esmÄs pažeistas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Vaikai yra itin maži, todÄl svarbu užtikrinti jiems stabilų gyvenimo ritmÄ , pastovumÄ . Savo namuose dukros turi joms įprastas gyvenimo sÄ lygas, tvarkÄ , ramybÄ. Dukros yra prisiriÅ¡usios prie motinos. Geriausi vaikų interesai bus užtikrinti nustaÄius jų gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina (atsakove). AtsakovÄ nurodÄ, kad vieno vaiko bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga 570 Eur suma per mÄnesį.
Atsižvelgiant į tai, kad kas mÄnesį 140 Eur sumÄ vaikų iÅ¡laikymui skiria valstybÄ bei į tai, kad iÅ¡laikymÄ vaikams turi teikti abu tÄvai, iÅ¡ ieÅ¡kovo turi bÅ«ti priteistas 250 Eur iÅ¡laikymas kiekvienam vaikui kas mÄnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ
6. MarijampolÄs apylinkÄs teismas 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino; nepilnameÄių vaikų E. V. ir L. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatÄ su atsakove; nustatÄ skyriumi gyvenanÄio ieÅ¡kovo ir nepilnameÄių E. V. bei L. V. bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ :
- ieÅ¡kovas su vaikais bendrauja lyginÄmis metų savaitÄmis, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 16.00 val. (pasiimant iÅ¡ ugdymo įstaigos â pasibaigus ugdymo procesui) ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tos paÄios savaitÄs sekmadienį iki 19.00 val.;
- ieÅ¡kovas su vaikais bendrauja kiekvienos savaitÄs treÄiadienį, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 16.00 val. (pasiimant iÅ¡ ugdymo įstaigos â pasibaigus ugdymo procesui) ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ paÄiÄ dienÄ iki 19.00 val.;
- ieÅ¡kovas turi teisÄ neribotai bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninÄmis ryÅ¡io priemonÄmis, naudojant vaizdo skambuÄių paslaugas, suderinus su motina konkretų tokio bendravimo laikÄ , taÄiau ne mažiau kaip 3 kartus per savaitÄ. Motina privalo sudaryti sÄ lygas vaikams, kad toks bendravimas galÄtų vykti;
- ieškovas bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais:
- Å v. KÅ«Äių dienÄ ir pirmÄ jÄ Å v. KalÄdų dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 26 d. iki 10.00 val.;
- Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekanÄiÄ dienÄ iki 10.00 val.
- ieškovas bendrauja su vaikais kiekvienais nelyginiais metais:
- Å v. KalÄdų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 27 d. iki 10.00 val.;
- Velykų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas ne vÄliau, kaip iki tos paÄios dienos 20.00 val.;
- Naujųjų metų sutikimo Å¡ventÄ, pasiimdamas vaikus gruodžio 31 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indamas juos į gyvenamÄ jÄ vietÄ sekanÄiÄ dienÄ (sausio 1 d.) iki 18.00 val.;
- ieÅ¡kovas bendrauja su nepilnameÄiais vaikais kiekvienais metais, sekanÄiÄ dienÄ po vaikų gimtadienių (rugsÄjo 19 d. ir lapkriÄio 4 d.) apie konkretų bendravimo laikÄ informavÄs vaikų motinÄ ne vÄliau, kaip prieÅ¡ dvi dienas. Jeigu sekanti diena po vaikų gimtadienių ieÅ¡kovui yra darbo diena, tai bendravimas su vaikais perkeliamas į artimiausiÄ Å¡eÅ¡tadienį, pasiimant vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾inant vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekanÄiÄ dienÄ , t. y. sekmadienį iki 10.00 val.;
â ieÅ¡kovas bendrauja su vaikais kiekvienų metų tÄvo dienÄ (pirmas birželio sekmadienis), pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vÄliau, kaip tos paÄios dienos 20.00 val.;
- Jeigu Motinos diena (pirmas gegužÄs sekmadienis) sutaptų su vaikų tÄvo bendravimo savaitgaliu pagal nustatytÄ tvarkÄ , tai tÄvo bendravimas su vaikais perkeliamas į sekantį savaitgalį;
- ieÅ¡kovas bendrauja su nepilnameÄiais vaikais kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu pirmÄ ir treÄiÄ atostogų savaites nepertraukiamai, konkretų Å¡io bendravimo laikÄ susitarus su vaikų motina ne vÄliau, kaip prieÅ¡ dvi savaites;
- apie bet kokius vaikų sveikatos sutrikimus, atsiradusius bendravimo su tÄvu laikotarpiais, ieÅ¡kovas įsipareigoja nedelsiant informuoti vaiko motinÄ ;
- Å¡alys įsipareigoja informuoti viena kitÄ apie kiekvienÄ iÅ¡vykimÄ su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, ne vÄliau nei prieÅ¡ 24.00 valandas iki planuojamo iÅ¡vykimo;
- visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota Å¡alis per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tÄvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus;
- atsižvelgdamos į vaiko interesus ir savo galimybes, Å¡alys gali susitarti dÄl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos.
nepilnametÄms E. V. ir L. V. priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinÄmis iÅ¡mokomis kas mÄnesį po 250 Eur kiekvienai nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme (2021 m. birželio 22 d.) iki vaiko pilnametystÄs, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , iÅ¡laikymui priteistų lÄšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrÄ atsakovÄ;
priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 8 177,45 Eur advokatų paslaugoms apmokÄti ir valstybei 180 Eur žyminio mokesÄio.
7. Teismas nustatÄ, kad Å¡alys yra nepilnameÄių E. V. ir L.V. tÄvai, kurie nebuvo susituokÄ.
8. DÄl nepilnameÄių vaikų gyvenamosios vietos. Teismas nustatÄ, kad Å¡alys nesusitaria dÄl dukrų gyvenamosios vietos: atsakovÄ nori, kad dukrų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina, pas kuriÄ vaikai gyvena nuo gimimo, yra prie jos prisiriÅ¡Ä ir yra iÅ¡reiÅ¡kÄ norÄ gyventi su motina, o ieÅ¡kovas praÅ¡o dukrų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tÄvu, kadangi dÄl atsakovÄs dabartinio sutuoktinio nuteisimo už seksualinius nusikaltimus ir galimai jo narkotinių medžiagų vartojimo vaikų gyvenamoji vieta tapo nesaugi. Teismas, atsižvelgÄs į vaiko teisių apsaugos institucijos iÅ¡vadÄ , specialistų pokalbius su vaikais, kurių metu abi dukros nurodÄ, kad jų namai â su motina, nusprendÄ vaikų gyvenamÄ vietÄ nustatyti su atsakove. Teismas nelaikÄ grÄsmÄ vaikams sudaranÄia aplinkybe tai, kad atsakovÄs sutuoktinis yra asmuo, teistas už sunkius nusikaltimus ir Å¡iuo metu atliekantis realiÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Teismo nuomone, atsakovÄ jokiomis aplinkybÄmis neleistų skriausti savo vaikų ir jais atsakingai rÅ«pinasi. IeÅ¡kovas neįrodÄ dukrų gyvenamosios vietos pakeitimo bÅ«tinumo, realios grÄsmÄs vaikams egzistavimo arba vaikų motinos netinkamo elgesio ir auklÄjimo metodų mažameÄių dukrų atžvilgiu. Teismas taip pat neturi duomenų, kad atsakovÄ yra neatsakinga motina, nesugebanti pasirÅ«pinti vaikų saugumu, jų sveikata, kad atsakovÄ yra atlikusi kokius nors veiksmus, pažeidžianÄius vaikų teises ir interesus.
9. DÄl bendravimo su nepilnameÄiais vaikais tvarkos. Teismas nustatÄ, kad tÄvų tarpusavio santykiai konfliktiÅ¡ki, kiekvienas iÅ¡ jų kitaip supranta vaikų bendravimÄ su kartu negyvenanÄiu tÄvu. Bylos nagrinÄjimo metu taikyta laikina bendravimo tvarka pagal â50:50â modelį sukÄlÄ dar didesnius konfliktus tarp Å¡alių, taÄiau Å¡ios tvarkos ieÅ¡kovas keisti nenori. AtsakovÄ siÅ«lÄ nustatyti kitokiÄ bendravimo su dukromis tvarkÄ , kuri, teismo nuomone, puikiai atitinka abiejų Å¡alių interesus ir poreikius, orientuota į maksimalų laiko, kurį vaikai praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tÄvų savaitgaliais, Å¡venÄių dienomis ir atostogų metu suvienodinimÄ , numatytas tam tikras laikas, kurį vaikai galÄtų bendrauti su skyrium gyvenanÄiu tÄvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaikų dienos režimui. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo tvarka yra nelanksti, stabili, nukreipta daugiau į tÄvo interesus â ânebÅ«ti savaitgaliniu tÄÄiuâ. Teismas, nustatydamas ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarkÄ , rÄmÄsi Å¡iais argumentais: tokia bendravimo tvarka, esant tÄvų ypaÄ dideliam tarpusavio konfliktiÅ¡kumui, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaikų kaskart iÅ¡gyvenamÄ lojalumo konfliktÄ ar paÄių tÄvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaikÄ vienas kitam; abu tÄvai yra rÅ«pestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik bÅ«tinuosius, bet ir kitus vaikų poreikius. Teismas taip pat įvertino atsakovÄs argumentus jog, tokio amžiaus vaikams yra per ilgas septynių dienų laikotarpis nesimatant su motina.
10. DÄl iÅ¡laikymo. Teismas nustatÄ, kad atsakovÄ praÅ¡Ä priteisti po 250 Eur/mÄn. iÅ¡laikymÄ vienam vaikui, nes kas mÄnesį iÅ¡leidžia po 570 Eur vienam vaikui, 140 Eur gauna iÅ¡ valstybÄs. IeÅ¡kovo manymu iÅ¡laikymui pakaktų 100 Eur/mÄn. vienam vaikui, nes vaikai maistu aprÅ«pinami iÅ¡ tÄvų Å«kių. Teismas, įvertinÄs Å¡alių pasisakymus bei pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, sprendÄ, kad ieÅ¡kovas prie dukrų iÅ¡laikymo turi galimybÄ prisidÄti didesne dalimi, nei nurodÄ ieÅ¡kinyje. Vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninÄmis iÅ¡laidomis. Teismas sprendÄ, kad po 250 Eur/mÄn. iÅ¡laikymas vaikui atitinka nepilnameÄio vaiko poreikius ir nepažeidžia jo interesų.
11. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kinį atmetus, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovÄs naudai priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidos â 8 177,45 Eur už advokatų paslaugas, valstybÄs naudai â 180 Eur žyminis mokestis. Teismui nekilo abejonių, jog visos atsakovÄs byloje patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti atlygintos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡Ä panaikinti MarijampolÄs apylinkÄs teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti pilnai arba MarijampolÄs apylinkÄs teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo; priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas apeliacinÄs instancijos teisme; praÅ¡Ä prijungti raÅ¡ytinius įrodymus, kurie nebuvo iÅ¡reikalauti pirmos instancijos teismo; praÅ¡Ä bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka; apklausti nepilnametes dukras E. V. ir L. V. apeliacinÄs instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai ir neteisingai įvertino byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, žodinius paaiÅ¡kinimus, buvo Å¡aliÅ¡kas. Teismas sprendimÄ priÄmÄ iÅ¡imtinai pagal atsakovei palankius įrodymus, pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimÄ reglamentuojanÄias proceso taisykles, netinkamai jas taikÄ, nesiaiÅ¡kino ir nenustatÄ bylos aplinkybių, netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ materialiosios ir procesinÄs teisÄs normas;
DÄl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo
1.2. Dukrų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, nes tai geriausiai atitinka vaikų interesus;
1.3. Nei vienas iÅ¡ vaiko teisių apsaugos specialistų neklausÄ su kuo nori gyventi dukros. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas nagrinÄtinas žodinio proceso tvarka, apklaustinos dukros, kad bÅ«tų iÅ¡girsta jų nuomonÄ;
1.4. Teismas nevertino atsakovÄs nerÅ«pestingo elgesio siekiant prisidengti nepilnametÄmis dukromis suÅ¡velninant naujojo sutuoktinio A. J. atsakomybÄ už nusikalstamų veikų įvykdymÄ . Toks elgesys yra nepateisinamas ir žalojantis vaikų raidÄ bei griaunantis dukrų ryšį su ieÅ¡kovu;
1.5. Teismas atmetÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymus prijungti atsakovÄs sutuoktinio A. J. įsiteisÄjusius nuosprendžius. Jei minÄti nuosprendžiai bÅ«tų prijungti, galbÅ«t bÅ«tų priimtas ir kitoks sprendimas, todÄl prijungtini 2022 m. rugsÄjo 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1A-398-876/2022 ir 2022 m. kovo 4 d. MarijampolÄs apylinkÄs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-571/2022, kurie paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad dÄl nesaugios aplinkos vaikams nÄra įrodymų;
1.6. Atmestina kaip nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovÄ yra atsakinga, be galo mylinti savo dukras motina, kuri jokiomis aplinkybÄmis neleistų skriausti savo vaikų. Å iÄ iÅ¡vadÄ paneigia raÅ¡ytiniai įrodymai byloje ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai;
1.7. Teismas nepagrįstai reikÅ¡mÄ teikÄ vaiko nuomonei. 3,5 metų vaikas (L. V. ) negali aiÅ¡kiai pasakyti, kokiu dažnumu norÄtų bendrauti su motina ar tÄvu. Pareiga suteikti galimybÄ vaikui iÅ¡sakyti savo nuomonÄ nereiÅ¡kia, kad tokia nuomonÄ saisto teismÄ ;
1.8. Atmestini teismo motyvai, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ dukrų gyvenamosios vietos pakeitimo bÅ«tinumo, realios grÄsmÄs vaikams egzistavimo arba vaikų motinos netinkamo elgesio ir auklÄjimo metodų mažameÄių dukrų atžvilgiu;
1.9. Teismas nevertino ir neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad savaitÄ vaikų namai yra su ieÅ¡kovu, o savaitÄ su atsakove. Teismas vadovavosi vaikų deklaruota gyvenamÄ ja vieta;
1.10. Teismas nevertino, kad pagal laikinÄ bendravimo tvarkÄ vaikai bendrauja su ieÅ¡kovu jau daugiau kaip pusantrų metų, tvarka yra nusistovÄjusi, prie jos vaikai yra pripratÄ. Vaikai pas ieÅ¡kovÄ gyventų saugioje ir ramioje aplinkoje, vaikams yra sudarytos visos sÄ lygos, Å¡i tvarka geriausiai atitinka vaikų interesus: vaikai turi po atskirÄ kambarį, iki dukrų mokyklos ir darželio nedidelis atstumas, bÅ«dama pas ieÅ¡kovÄ , E. V. tÄ savaitÄ lankÄ prailgintÄ dienos grupÄ, o atsakovÄ Ä¯ jÄ nevedÄ. AtsakovÄ neleidžia vaiko ugdyti po pamokų;
1.11. Pakeitus bendravimo tvarkÄ , ieÅ¡kovas neturÄs galimybÄs su vaikais bendrauti darbo dienomis;
1.12. Bendravimo tvarka pagal â50:50â modelį gali bÅ«ti taikoma ir nesant vienos iÅ¡ nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytos sÄ lygos - tÄvų susitarimo dÄl skyrium gyvenanÄio tÄvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos;
1.13. IeÅ¡kovas visada augino vaikus, priimtas sprendimas diskriminuoja ieÅ¡kovÄ dÄl lyties;
1.14. Teismas turÄtų iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiu bÅ«du atsakovÄ viena augindama vaikus, galÄs prižiÅ«rÄti ir visÄ Å«kį, nes anksÄiau jai padÄdavo A. J.. Kas tuo metu atsakys už vaikų saugumÄ ;
DÄl iÅ¡laikymo dydžio
1.15. Å ioje dalyje sprendimas naikintinas. Nesuprantami teismo motyvai, kodÄl ieÅ¡kovas visÄ laikÄ kas antrÄ savaitÄ iÅ¡laikÄs savo vaikus, dabar turi mokÄti motinai atsakovei už tÄ laikÄ , kai vaikai su ja negyveno;
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų
1.16. Teismas neteisingai priteisÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Dalis iÅ¡laidų buvo patirtos atsakovei teikiant atskiruosius skundus, kurie buvo panaikinti. Pagal kasacinio teismo praktikÄ negali bÅ«ti priteistos tos bylinÄjimosi iÅ¡laidos, jei dokumentai buvo atmesti.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovÄs patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas; praÅ¡Ä netenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dÄl Å¡alių nepilnameÄių dukrų apklausos teismo posÄdyje; atsisakyti priimti su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus; tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dÄl bylos nagrinÄjimo žodinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodÄ tokius argumentus:
DÄl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos
2.1. Skundo argumentai, susijÄ su bÅ«tinybe iÅ¡klausyti vaikus, yra prieÅ¡taringi. Teigiama, kad vaikų nuomonÄ nebuvo iÅ¡klausyta, taÄiau dÄl savo jauno amžiaus dukros negalÄtų tinkamai įvertinti susidariusios faktinÄs situacijos;
2.2. Bylos nagrinÄjimo metu buvo ne vienÄ kartÄ klausta kur dukros norÄtų gyventi. Dukros, bendraudamos su valstybÄs vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais, jiems ne vienÄ kartÄ nurodÄ, jog pageidauja gyventi su motina;
2.3. IÅ¡ byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad melagingų ieÅ¡kovo skundų, susijusių su neva nesaugia aplinka atsakovÄs namuose, pagrindu vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai ne vienÄ kartÄ lankÄsi atsakovÄs namuose, taÄiau jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. PrieÅ¡ingai, patikrinimų metu nustatyta, kad atsakovÄ visais įmanomais bÅ«dais siekia suteikti savo dukroms kuo įmanoma geresnes gyvenimo sÄ lygas;
2.4. FaktinÄ aplinkybÄ, kad atsakovÄs sutuoktinis yra teistas, pati savaime nereiÅ¡kia, kad jis daro (ar gali padaryti) kokiÄ nors neigiamÄ Ä¯takÄ Å¡alių nepilnametÄms dukroms;
2.5. Vien deklaratyvÅ«s ieÅ¡kovo teiginiai apie teismo neteisingai atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas pažeidÄ proceso teisÄs normas, reglamentuojanÄias įrodinÄjimo procesÄ ;
2.6. Apeliacinio skundo argumentai, susijÄ su atsakovÄs (ne)saugia gyvenamÄ ja aplinka yra nepagrįsti, neįrodyti, grindžiami tik ieÅ¡kovo niekuo nepagrįstais samprotavimais;
2.7. AtsakovÄs sutuoktinio motina, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Å¡alių nepilnameÄių vaikų auklÄjimu neužsiima;
2.8. Tikrasis ieÅ¡kovo motyvas, kodÄl dukra turi lankyti prailgintÄ grupÄ bei jo iÅ¡rinktus bÅ«relius yra tas, jog ieÅ¡kovui reikia daugiau laisvo laiko darbui ir (ar) savo asmeninių poreikių tenkinimui, o dukros nuomonÄ bei galimybÄs lankyti tiek daug užsiÄmimų, ypaÄ turint omenyje dukros amžių (7 metai), Å¡iuo atveju yra visiÅ¡kai nesvarbios;
2.9. Bendravimo tvarka pagal modelį â50:50 procentų laikoâ negalima, nes Å¡alys dÄl tokios tvarkos nesutaria ir tokia bendravimo tvarka neatitinka geriausių vaikų interesų bei tokiai tvarkai iÅ¡ esmÄs prieÅ¡tarauja ir vaikai.
DÄl priteisto iÅ¡laikymo
2.10. Å ioje dalyje apeliacinis skundas yra nemotyvuotas. IÅ¡ skundo turinio neįmanoma suprasti, kÄ konkreÄiai ginÄija ieÅ¡kovas.
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo
2.11. Å ioje dalyje apeliacinis skundas nemotyvuotas. IÅ¡ jo turinio neįmanoma suprasti kÄ konkreÄiai ginÄija ieÅ¡kovas, kurių konkreÄiai atsakovÄs patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų teismas negalÄjo iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti.
DÄl apelianto praÅ¡ymų
2.12. Visus su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus ieÅ¡kovas turÄjo galimybÄ pateikti bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme. IeÅ¡kovas, pateikdamas naujus įrodymus, piktnaudžiauja jam suteikta įrodymų vÄlesnio pateikimo teise, todÄl nÄra pagrindo juos priimti ir vertinti;
2.13. AtsakovÄ neprieÅ¡tarauja dÄl bylos nagrinÄjimo žodinio proceso tvarka, taÄiau prieÅ¡tarauja dukrų apklausai teisme.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados
14. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai. ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). AbsoliuÄių ginÄijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ.
15. Byloje tarp Å¡alių kilo ginÄas dÄl jų nepilnameÄių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenanÄiu tÄvu nustatymo, bei iÅ¡laikymo priteisimo. IeÅ¡kovas praÅ¡Ä Å¡alių nepilnameÄių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo, o atsakovÄ â su ja. IeÅ¡kovas praÅ¡Ä nustatyti Å¡alių nepilnameÄių vaikų bendravimo tvarkÄ su skyriumi gyvenanÄiu tÄvu pagal modelį â50:50 procentų laikoâ, o atsakovÄ â bendravimo tvarkÄ , orientuotÄ Ä¯ maksimalų laiko, kurį vaikai praleistų su kiekvienu iÅ¡ tÄvų savaitgaliais, Å¡venÄių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ . Tarp Å¡alių taip pat kilo ginÄas ir dÄl iÅ¡laikymo, priteistino iÅ¡ skyriumi gyvenanÄio tÄvo, dydžio. Taigi, nagrinÄjamos bylos apeliacijos dalykas â pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmetus ieÅ¡kinį ir tenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo tvarka su vaikais, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistas 250 Eur dydžio iÅ¡laikymas kiekvienam nepilnameÄiui vaikui, teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
DÄl naujų įrodymų
16. IeÅ¡kovas apeliacinÄje instancijoje pateikÄ naujus įrodymus: 2022 m. kovo 4 d. MarijampolÄs apylinkÄs teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-571/2022; 2022 m. rugsÄjo 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-398-876/2022. AtsakovÄ apeliacinÄje instancijoje pateikÄ naujus įrodymus: Kazlų RÅ«dos pedagoginÄs psichologinÄs tarnybos 2023 m. sausio 24 d. raÅ¡tÄ DÄl informacijos pateikimo; 2023 m. kovo 7 d. psichologÄs A. P. raÅ¡tÄ DÄl duomenų pateikimo apie E. V. ir VieÅ¡osios įstaigos Kazlų RÅ«dos SocialinÄs paramos centro 2018 m. lapkriÄio 22 d. PažymÄjimÄ Nr. 12 (dokumento numeris DOK-10755 priedai).
17. SprÄsdamas dÄl naujų įrodymų priÄmimo į bylÄ , teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidÄjo yra nustatyta, kad apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡skyrus dvi iÅ¡imtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kyla vÄliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priÄmimo aukÅ¡tesnÄs instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintÄ apeliacijos modelį, kuriam bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esanÄius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turÄjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrÄ ir įvertino, ar nepažeidÄ kitų įrodinÄjimo taisyklių ir pan.
18. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priÄmimo draudimas nÄra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga â iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ . Kadangi Å¡ioje byloje sprendžiami klausimai yra susijÄ su nepilnameÄių vaikų interesais, apeliacinÄs instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiÅ¡kai bÅ«tų įvertintos bylai reikÅ¡mingos aplinkybÄs, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sÄ sajumÄ su nagrinÄjama byla, Å¡alių pateiktus dokumentus priima ir vertina juos visų byloje esanÄių įrodymų kontekste.
19. TeisÄjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomi kaip pridedami dokumentai â G. J. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas dÄl mÄsos vežimo bei trumposios SMS žinutÄs nÄra pateikti, todÄl Å¡ių įrodymų pridÄjimo prie bylos klausimas nesprÄstinas.
DÄl žodinio proceso ir nepilnameÄių vaikų apklausos
20. Apeliantas tiek apeliaciniame skunde, tiek 2023 m. balandžio 25 d. praÅ¡yme (dokumentas numeris DOK-11010) praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovÄ palaikÄ tokį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ .
21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinÄjimo apeliacine tvarka taisyklÄ â apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, taÄiau Å¡is praÅ¡ymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisÄs normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylÄ nagrinÄja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujanÄio byloje asmens praÅ¡ymu pripažįsta, jog, atsižvelgiant į bylos esmÄ, žodinis nagrinÄjimas yra bÅ«tinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisÄ tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nusprÄsti dÄl bylos nagrinÄjimo žodinio proceso tvarka aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. DÄl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dÄl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinÄjimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. gegužÄs 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
22. IeÅ¡kovas savo praÅ¡ymÄ dÄl bylos nagrinÄjimo žodinio proceso tvarka iÅ¡ esmÄs grindžia poreikiu apeliacinÄs instancijos teisme apklausti Å¡alių nepilnametes dukras E. V. ir L. V., siekiant iÅ¡klausyti vaikų nuomonÄ. Šį praÅ¡ymÄ motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausÄs nepilnameÄių Å¡alių vaikų, padarÄ neteisingÄ iÅ¡vadÄ dÄl geriausius vaikų interesus atitinkanÄios vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenanÄiu tÄvu nustatymo. Papildomai praÅ¡oma iÅ¡klausyti Å¡alių paaiÅ¡kinimus apie tai, kaip nuo apeliacinio skundo pateikimo momento gyvena Å¡alių vaikai. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dÄl vaikų apklausos praÅ¡Ä netenkinti.
23. Civilinio kodekso (toliau â ir CK) 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijÄs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, â per atstovÄ ir, priimant sprendimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinÄdamas ginÄus dÄl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus. Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisÄs aktai įtvirtina nuostatÄ , kad, sprendžiant ginÄus dÄl vaikų, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko pažiÅ«ras ir norus jį lieÄianÄiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebÄtų suformuluoti savo pažiÅ«ras, taÄiau akcentuojamas tik pats vaiko nuomonÄs iÅ¡klausymo faktas. Vaiko nuomonÄs iÅ¡klausymo forma, vieta, kurioje vaikas jÄ iÅ¡reiÅ¡kÄ, nÄra esminÄ, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonÄ buvo iÅ¡reikÅ¡ta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sÄ lygas pagal savo amžių ir brandÄ jÄ pareikÅ¡ti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020). Taigi, kiekvienu konkreÄiu atveju teismas turi teisÄ pasirinkti tokiÄ vaiko nuomonÄs iÅ¡klausymo formÄ , kuri leistų užtikrinti vaikui geriausiÄ bÅ«dÄ laisvai ir nevaržomai iÅ¡reikÅ¡ti savo požiÅ«rį.
24. NagrinÄjamoje byloje Å¡alių dukrų nuomonÄs ne kartÄ (2021 m. birželio 25 d.; 2021 m. spalio 6 d.; 2021 m. gruodžio 4 d.; 2021 m. gruodžio 15 d.; 2022 m. kovo 17 d.; 2022 m. balandžio 12 d.; 2022 m. birželio 30 d.; 2022 m. rugsÄjo 26 d.) buvo iÅ¡klausytos ir užfiksuotos per ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos MarijampolÄs apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau â ir VTAT Skyrius) darbuotojus. TeisÄjų kolegija, įvertinusi VTAT Skyriaus užfiksuotas vaikų nuomones, nustatÄ, kad jos yra nuoseklios, abu vaikai nurodo mylintys tiek motinÄ , tiek tÄvÄ , nurodo, kad jiems patinka bÅ«ti tiek su motina, tiek su tÄvu.
25. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, sprendžiant pagarbos vaiko nuomonei Å¡ios kategorijos bylose klausimÄ , akcentuojama įsiklausymo į vaiko nuomonÄ esmÄ, jo geriausių interesų užtikrinimo pusiausvyra, o ne nuomonÄs pateikimo forma. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad nagrinÄjamu atveju byloje buvo nustatyta pakankamai aplinkybių vaikų požiÅ«riui ir jų geriausių interesų užtikrinimui atskleisti. TeisÄjų kolegijai nekyla abejonių dÄl to, kad vaikų nuomonÄ buvo iÅ¡klausyta tinkamai, todÄl yra pagrindas ja vadovautis Å¡ioje byloje.
26. TeisÄjų kolegija taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovo J. V. pozicija dÄl vaikų nuomonÄs iÅ¡klausymo teisme yra nenuosekli. Viena vertus, ieÅ¡kovas nurodÄ, kad pirmosios instancijos teismas neapklausÄ vaikų, todÄl, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti vaikų nuomonÄ, reikia juos apklausti apeliacinÄs instancijos teisme. Kita vertus, ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad Å¡alių dukros, kurioms Å¡iuo metu yra 5 ir 7 metai, dar nÄra pajÄgios įvertinti gyvenimo sÄ lygas pagal susiklosÄiusias faktines aplinkybes savarankiÅ¡kai suformuojant savo nuomonÄ dÄl to, su kuriuo iÅ¡ tÄvų jos norÄtų gyventi (žr. apeliacinio skundo 4 lapo 6 pastraipÄ ).
27. TeisÄjų kolegijos vertinimu, dÄl savo mažo amžiaus (7 ir 5 metai) Å¡alių dukros negalÄtų aiÅ¡kiai pasakyti, kaip dažnai norÄtų bendrauti su motina ar tÄvu. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nÄra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs apeliacinį skundÄ , atsakovÄs atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir kitÄ bylos medžiagÄ , sprendžia, kad žodinis bylos nagrinÄjimas nÄra bÅ«tinas, kadangi teisingo bylos iÅ¡nagrinÄjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir apeliacinį skundÄ nagrinÄjant raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
DÄl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su vaikų gyvenamÄ ja vieta
28. IÅ¡ bylos duomenų apeliacinÄs instancijos teismas nustatÄ Å¡ias faktines aplinkybes â ieÅ¡kovas J. V. ir atsakovÄ G. J. (iki santuokos turÄta pavardÄ â J.) yra nepilnameÄių vaikų E. V. , gim. (duomenys neskelbtini) , ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini), tÄvai. Å alys santuokos sudarÄ nebuvo.
29. Vienas esminių tÄvų valdžios (globos teisių) elementų â teisÄ nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Å ios teisÄs įgyvendinimas glaudžiai susijÄs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinÄs, socialinÄs, psichologinÄs aplinkos nustatymu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. rugpjÅ«Äio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).
30. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklÄjimu, sprendžia abu tÄvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tÄvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todÄl tik tÄvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklÄti vaikÄ , galÄs bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tÄvai nesusitaria, ginÄijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtinų sprÄsti klausimų â vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tÄvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turÄtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. rugpjÅ«Äio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).
31. Teismai, sprÄsdami klausimÄ dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiÅ«ras, tiek kiekvieno iÅ¡ tÄvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisÄs normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , panaudojant ir valstybÄs teikiamÄ paramÄ , taip pat kiekvieno iÅ¡ tÄvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustaÄius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tÄvų.
32. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinÄjant bylas dÄl vaikų, vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinÄjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužÄs 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybÄs, raida, jo poreikiai turÄti saugiÄ asmeninÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinkÄ , kurioje jis galÄtų bÅ«ti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.
33. Kasacinis teismas taip pat yra nurodÄs, kad, sprendžiant ginÄÄ dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priÄmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi bÅ«ti pateisinamas ir bÅ«tinas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. gegužÄs 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei bÅ«klei, todÄl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybÄ turi bÅ«ti įvertinama ypaÄ atidžiai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. rugpjÅ«Äio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).
34. Apelianto J. V. teigimu, vaikų gyvenamoji vieta su motina tapo nesaugi, kadangi atsakovÄ G. J. sudarÄ santuokÄ su A. J.. Apeliantas nurodo, kad A. J. nuo 2021 m. gegužÄs 21 d. iki jo sulaikymo 2022 m. lapkriÄio 16 d. gyveno su G. J. ir Å¡alių dukromis, adresu (duomenys neskelbtini) . Motinos aplinkoje egzistuojanÄiÄ grÄsmÄ vaikų saugumui apeliantas sieja su tuo, kad A. J. yra teistas už sunkius nusikaltimus ir Å¡iuo metu atlieka realiÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams.
35. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad į bylÄ pateikta VTAT Skyriaus 2021 m. gruodžio 14 d. iÅ¡vada Nr. 12SD-6139, kurioje pažymÄta, jog skyriuje nÄra duomenų, kad G. J. negebÄtų užtikrinti saugios aplinkos savo dukroms, taip pat nÄra fiksuota atvejų apie kitų asmenų galimai keliamÄ pavojų E. ir L. V. motinos namuose (dokumentas numeris DOK-46805). Ä® bylÄ pateiktame VTAT Skyriaus 2022 m. kovo 21 d. raÅ¡te Nr. 12IGP-678 užfiksuota 2022 m. kovo 17 d. Skyriaus atstovo pokalbis su E. V. . Å io pokalbio metu E. V. , be kita ko, nurodÄ, kad su mamos vyru A. sutaria gerai, jis sutaiso sugedusius žaislus ir yra labai geras. Pokalbio metu E. V. nurodÄ, kad namuose jai saugu, niekas jos neskriaudžia. Aptariamame raÅ¡te taip pat užfiksuotas 2022 m. kovo 17 d. Skyriaus atstovo pokalbis su L. V. , kuri, be kita ko, nurodÄ, kad mamos vyras A. geras, taiso žaislus. Vaikas teigÄ, kad namuose jai gyventi gera, niekas neskriaudžia (dokumento numeris DOK-14497 priedai). Ä® bylÄ pateiktas VTAT Skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. raÅ¡tas Nr. 12SD-1936 âDÄl papildomos informacijos pateikimo civilinÄje byloje Nr. e2-112-374/2022â, kuriame nurodoma, jog Skyriaus turimais duomenimis vertinama, jog tinkamos gyvenimo sÄ lygos yra sudarytos tiek pas tÄvÄ J. V. , tiek pas motinÄ G. J.. Skyriaus specialistams bendraujant su vaikais, nenustatyta aplinkybių dÄl nesaugios aplinkos vaikams ar galimo smurto vaikų atžvilgiu, taip pat dÄl G. J. sutuoktinio galimai daromos neigiamos įtakos E. V. ir L. V. (dokumentas numeris DOK-16734).
36. IÅ¡ teismų informacinÄs sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsÄjo 28 d. įsiteisÄjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-398-876/2022 A. J., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinÄ subendrinta bausmÄ â laisvÄs atÄmimas 3 metams 3 mÄnesiams. TeisÄjų kolegija vertina, jog aplinkybÄ, kad atsakovÄs sutuoktinis A. J. Å¡iuo metu atlieka realiÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ, reiÅ¡kia, kad jis negyvena su Å¡alių dukromis, su jomis tiesiogiai nebendrauja. TodÄl aplinkybÄ, jog atsakovÄ yra sudariusi santuokÄ su teistu už sunkius nusikaltimus ir Å¡iuo metu atliekanÄiu realiÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ A. J., pati savaime nepatvirtina, jog Å¡alių dukroms jų motinos atsakovÄs G. J. gyvenamoji aplinka yra nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, jog aptarti argumentai neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina neatitiktų vaikų interesų.
37. ApeliacinÄs instancijos teismo įsitikinimu svarbi yra ir ta aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti bendravimo su vaikais modelį â50 x 50 procentų laikoâ. Vadinasi, pats ieÅ¡kovas sutinka, kad Å¡alių dukros faktiÅ¡kai tiek pat laiko praleistų motinos gyvenamojoje vietoje, kiek ir tÄvo. TodÄl aplinkybÄ, kad atsakovÄ yra sudariusi santuokÄ su teistu asmeniu, negali bÅ«ti pripažįstama turinÄia lemianÄiÄ reikÅ¡mÄ sprendžiant dÄl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
38. Ä® bylÄ pateiktoje 2022 m. rugsÄjo 26 d. VTAT Skyriaus iÅ¡vadoje, pažymÄta, kad 2022 m. rugsÄjo 26 d. Skyriaus specialistui iÅ¡klausant E. V. nuomonÄ, vaikas nurodÄ, kad jos namai yra ten kur gyvena jos motina (dokumentas numeris DOK-38180). Ä® bylÄ pateiktoje 2021 m. spalio 5 d. VTAT Skyriaus iÅ¡vadoje į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodyta, kad Å¡alių dukros dÄl savo mažo amžiaus ir brandos argumentuotos pozicijos dÄl nuolatinÄs savo gyvenamosios vietos nustatymo iÅ¡sakyti negali, taÄiau abi mergaitÄs pažymi, kad jų ryÅ¡ys su mama geras, iki teisminio proceso pradžios visuomet mergaitÄs nuolat gyveno G. J. ( J.) gyvenamojoje aplinkoje, kuriÄ laiko savo namais, prie jos pripratusios (dokumentas numeris DOK-36422).
39. Apeliantas ginÄydamas teismo sprendimo dalį, kuria Å¡alių nepilnameÄių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaikų motina, be kita ko, akcentuoja, kad Å¡alims nepavyksta susitarti dÄl dukters E. V. pailgintos dienos grupÄs bei bÅ«relių lankymo mokykloje. Apelianto teigimu, tenkinus atsakovÄs G. J. reikalavimus, susijusius su vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymu, bÅ«tų pažeidžiama E. V. teisÄ Ä¯ lavinimÄ , t. y. vaikas neturÄs galimybÄs lankyti pailgintos dienos grupÄs bei bÅ«relių mokykloje. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apelianto argumentams.
40. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal įstatymÄ vaiko iÅ¡laikymo pareiga apima ne tik tÄvų dalijimÄ si vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti bÅ«tinomis iÅ¡laidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobÅ«džio papildomomis vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidomis. Papildomos vaiko priežiÅ«ros poreikis yra objektyvus veiksnys, taÄiau tiek jis, tiek Å¡io poreikio patenkinimo bÅ«do ir priemonių parinkimas tÄvų gali bÅ«ti suvokiami subjektyviai ir dÄl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tÄvų valdžios lygybÄs principÄ (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų iÅ¡laidų dalijimosi taisyklÄ (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisÄ nusprÄsti dÄl papildomos vaiko priežiÅ«ros poreikio, jo patenkinimo bÅ«do ir priemonių, taip pat dÄl tam reikalingų iÅ¡laidų pasidalijimo turi abu tÄvai.
41. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad 40 punkte nurodytas kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, jog teisÄ nusprÄsti dÄl papildomos vaiko priežiÅ«ros poreikio, jo patenkinimo bÅ«do ir priemonių turi abu tÄvai, mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) taikytinas ir nagrinÄjamo ginÄo atveju. Darytina iÅ¡vada, jog nepriklausomai nuo to, su kuriuo iÅ¡ tÄvų yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, vadovaujantis tÄvų valdžios lygybÄs principu (CK 3.156 straipsnis, 3.163 straipsnio 1 dalis), apie vaiko poreikį gauti vaiko lavinimui skirtas paslaugas sprendžia abu tÄvai.
42. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu motyvu, kad atsakovÄ yra atsakinga motina ir rÅ«pinasi dukromis. TeisÄjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybÄs, kad vykstant teisminiam procesui tarp Å¡alių kildavo konfliktai bendravimo su vaikais klausimais, kaip ir aplinkybÄs, susijÄ su skirtingu tÄvų požiÅ«riu dÄl E. V. pailgintos grupÄs mokykloje bei neformaliojo Å¡vietimo užsiÄmimų (ne)lankymo, paÄios savaime neteikia pagrindo nesutikti su anksÄiau nurodytu ginÄijamo teismo sprendimo motyvu. Aptartos apelianto nurodomos aplinkybÄs paÄios savaime taip pat nesudaro pagrindo sprÄsti esant bÅ«tinumui vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ keisti nustatant jÄ su ieÅ¡kovu.
43. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ, jog abi Å¡alys tinkamai įgyvendina tÄvų valdžiÄ , tinkamai prižiÅ«ri ir rÅ«pinasi savo vaikais. Abi Å¡alys tam turi tinkamas sÄ lygas.
44. TeisÄjų kolegija pažymi, jog apeliantas, teigdamas, kad bylos nagrinÄjimo metu Å¡alių vaikai po pusÄ laiko gyveno pas kiekvienÄ iÅ¡ tÄvų, neginÄijo aplinkybÄs, kad abi Å¡alių dukros nuo jų gimimo kartu su motina gyveno adresu (duomenys neskelbtini). TeisÄjų kolegija, įvertinusi tai, kad Å¡alių dukrų gyvenamoji vieta nuo jų gimimo buvo kartu su motina, adresu (duomenys neskelbtini), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka nepilnameÄių vaikų interesus. Tokiu bÅ«du vaikų gyvenime yra užtikrinamas stabilumas, saugumas. Apibendrinant tai, kas anksÄiau nurodyta, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria Å¡alių dukrų gyvenamoji vieta nustatyta su motina.
45. Kasacinio teismo pažymÄta, kad teismo sprendimas dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai iÅ¡sprÄstas klausimas, t. y. draudimas pareikÅ¡ti tapatų ieÅ¡kinį) galios â pasikeitus aplinkybÄms ar vienam iÅ¡ tÄvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tÄvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).
DÄl bendravimo su vaikais tvarkos
46. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenanÄio tÄvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybÄ skyrium gyvenanÄiam tÄvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklÄjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. TÄvų teisių ir pareigų lygybÄs bei maksimalaus abiejų tÄvų dalyvavimo auklÄjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenanÄio tÄvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).
47. TÄvų teisių ir pareigų lygybÄs bei maksimalaus dalyvavimo auklÄjant vaikÄ principai nereiÅ¡kia, kad pagal teismo nustatytÄ skyrium gyvenanÄio tÄvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ vaikas turÄtų kas antrÄ dienÄ pakaitomis gyventi su kiekvienu iÅ¡ skyrium gyvenanÄių tÄvų. Nors tokios skyrium gyvenanÄio tÄvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybÄ iÅ¡ esmÄs negali bÅ«ti absoliuÄiai paneigta, pažymÄtina, kad ji teismo sprendimu galÄtų bÅ«ti nustatoma tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai, pirma, dÄl jos sutaria abu tÄvai, antra, teismas nustato, kad bÅ«tent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, treÄia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras. Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybÄmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos bÅ«klÄ, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinÄ vaiko tÄvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iÅ¡ vienos gyvenamosios vietos į kitÄ poreikį, tÄvų galimybÄs įgyvendinti teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir kt. Tokia teisÄs aiÅ¡kinimo taisyklÄ grindžiama vaiko poreikiu turÄti stabiliÄ namų aplinkÄ , kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
48. PažymÄtina, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 pasisakyta tik dÄl vienos iÅ¡ vaiko bendravimo su skyrium gyvenanÄiu tÄvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenanÄiu tÄvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (â50:50 procentų laikoâ modelis), įgyvendinimo formų, pagal kuriÄ vaikas kas antrÄ dienÄ pakaitomis gyventų su kiekvienu iÅ¡ skyrium gyvenanÄių tÄvų, nustatymo sÄ lygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali bÅ«ti nustatoma tik iÅ¡skirtiniais atvejais. Tuo tarpu dÄl kitokių, ne tokių kraÅ¡tutinių, â50:50 procentų laikoâ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo sÄ lygų minÄtoje byloje kasacinis teismas nesprendÄ. TodÄl, pavyzdžiui, vÄlesnÄje praktikoje pasisakydamas dÄl teismo nustatytos skyrium gyvenanÄio tÄvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kuriÄ vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iÅ¡ tÄvų po savaitÄ, kasacinis teismas nurodÄ, kad ji nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iÅ¡ vieno tÄvo pas kitÄ , todÄl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tÄvų resursų, todÄl gali bÅ«ti taikoma ir nesant vienos iÅ¡ nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytų sÄ lygų â tÄvų sutarimo dÄl skyrium gyvenanÄio tÄvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. rugsÄjo 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
49. Remiantis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais iÅ¡aiÅ¡kinimais, skyrium gyvenanÄio tÄvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ (â50:50 procentų laikoâ) teismas gali nustatyti tik konstatavÄs, jog bÅ«tent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybÄmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iÅ¡ vaiko tÄvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybÄs), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iÅ¡ tÄvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryÅ¡iai su kiekvieno iÅ¡ tÄvų gyvenamosiose vietose ar Å¡alia jų gyvenanÄiais kitais asmenimis, kiekvieno iÅ¡ tÄvų užimtumas, jų galimybÄ pristatyti vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigas ir paimti iÅ¡ jų, kt. KasacinÄs instancijos teismas konstatavo, kad tokia tvarka suderinama su Lietuvos teise ir kad konkreÄiu atveju ji gali bÅ«ti nustatyta tik konstatavus, jog ji atitinka geriausius vaiko interesus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. rugsÄjo 19 d. nutartis 3K-3-279- 969/2019).
50. Pirmosios instancijos teismas ginÄijamu sprendimu netenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimo nustatyti vaikų bendravimo tvarkÄ su tÄvu J. V. pagal â50:50 procentų laikoâ modelį bendraujant po savaitÄ laiko, motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka yra nelanksti, stabili, nukreipta daugiau į tÄvo interesus â ânebÅ«ti savaitgaliniu tÄÄiuâ. TeisÄjų kolegija, įvertinusi byloje esanÄių duomenų visumÄ , tokius teismo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
51. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui 2021 m. liepos 28 d. nutartimi nagrinÄjamoje byloje pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, pagal kurias nustatyta ieÅ¡kovo J. V. bendravimo su vaikais tvarka pagal â50:50 procentų laikoâ modelį, Å¡alių dukros jau yra pripratusios prie daugiau nei 1,5 metų taikomos bendravimo tvarkos, kai vaikai su savo tÄvais bendrauja po savaitÄ laiko. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiems apelianto argumentams.
52. IÅ¡ teismų informacinÄs sistemos Liteko duomenų matyti, kad MarijampolÄs apylinkÄs teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartimi, priimta civilinÄje byloje Nr. e2-4213-374/2021, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonÄs, nustatant laikinÄ ieÅ¡kovo J. V. bendravimo su nepilnametÄmis dukromis E. V. ir L. V. tvarkÄ â po savaitÄ laiko nuo sekmadienio iki sekmadienio kas antrÄ savaitÄ, dukras pasiimant iÅ¡ mamos G. J. namų sekmadienį 19:00 valandÄ ir grÄ Å¾inant kitÄ sekmadienį 19:00 valandÄ . Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartimi, priimta civilinÄje byloje Nr. e2S-1682-324/2021, anksÄiau aptarta MarijampolÄs apylinkÄs teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartis buvo palikta nepakeista (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
53. TeisÄjų kolegija sutinka su apelianto J. V. argumentu, kad nuo 2021 m. liepos 28 d. nustaÄius laikinÄ jÄ tÄvo bendravimo su vaikais tvarkÄ , t. y. jau daugiau kaip 1,5 metų buvo nusistovÄjusi tvarka, pagal kuriÄ Å¡alių vaikai su abiem tÄvais praleisdavo maždaug tiek pat laiko. Tokia tvarka tapo vaikams įprasta.
54. Apeliantas nurodo, kad atstumas nuo jo gyvenamosios vietos iki L. V. lankomos ugdymo įstaigos yra 3 minutÄs važiuojant automobiliu, o iki E. V. lankomos ugdymo įstaigos yra 1 minutÄ važiuojant automobiliu. Tuo tarpu atstumas nuo atsakovÄs gyvenamosios vietos iki L. V. lankomos ugdymo įstaigos yra 10 minuÄių važiuojant automobiliu, o iki E. V. lankomos ugdymo įstaigos yra 9 minutÄs važiuojant automobiliu. AtsakovÄ minÄtas aplinkybes paneigianÄių įrodymų į bylÄ nepateikÄ. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad Å¡alių gyvenamosios vietos nÄra nutolÄ tarpusavyje ir (ar) nuo vaikų ugdymo įstaigų. Atsižvelgiant į tai, teisÄjų kolegija sprendžia, kad intensyvesnis bendravimas, t. y. bendravimas pagal â50:50 procentų laikoâ modelį, nepakenktų normaliam vaikų dienos režimui ir (ar) ugdymo procesui.
55. Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad atsakovÄs praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka, esant dideliems Å¡alių tarpusavio konfliktams, eliminuos (ar bent jau sumažins) vaikų kaskart iÅ¡gyvenamÄ lojalumo konfliktÄ ar paÄių tÄvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaikus vienas kitam. ApeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo pritarti nurodytiems argumentams. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad tÄvų santykiams esant konfliktiÅ¡kiems, bÅ«tent bendravimo tvarka pagal â50:50 procentų laikoâ modelį eliminuotų (ar bent jau sumažintų) vaikų kaskart iÅ¡gyvenamÄ lojalumo konfliktÄ ar paÄių tÄvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaikus vienas kitam, kadangi vaikų perdavimas iÅ¡ vieno tÄvo kitam nebÅ«tų toks dažnas.
56. AtsakovÄ G. J. , ginÄydama ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ nustatyti bendravimo tvarkÄ , nurodÄ aplinkybes, kad vaikams su ieÅ¡kovu bendraujant pagal â50:50 procentų laikoâ modelį, dÄl gyvenimo ritmo nestabilumo dukroms atsirado somatinio pobÅ«džio sutrikimai â prieÅ¡ vykstant pas tÄvÄ mergaitÄs skundžiasi pilvo skausmais, dukrai E. pradÄjo augti svoris, ji pradÄjo griežti dantimis. MinÄtas aplinkybes atsakovÄ Ä¯rodinÄjo 2023 m. kovo 7 d. psichologÄs A. P. raÅ¡tu DÄl duomenų pateikimo apie E. V. (dokumento numeris DOK-10755 priedas). AnksÄiau nurodytame psichologo raÅ¡te pateiktas psichologo vertinimas, jog G. J. kreipimosi metu iÅ¡sakyti nusiskundimai dÄl dukros savijautos (pilvo skausmai, apetito bei svorio pokyÄiai, dantų giežimas, nuotaikos pokyÄiai) bei stebÄjimo duomenys konsultacijų metu (pažeminta nuotaika, nerimastingumas, įtampa, baimingumas atsiskirti su mama) gali bÅ«ti vertinami kaip E. reakcija į pasikeitusias aplinkybes Å¡eimoje. TeisÄjų kolegija, įvertinusi aptariamo įrodymo turinį visų byloje esanÄių įrodymų kontekste, sprendžia, jog jame nÄra duomenų, leidžianÄių teigti, kad bÅ«tent dÄl nuo 2021 m. liepos 28 d. taikytos laikinosios bendravimo tvarkos, pagal kuriÄ E. V. su skyriumi gyvenanÄiu tÄvu bendravo pagal â50:50 procentų laikoâ modelį, galÄjo atsirasti psichologo raÅ¡te įvardinti vaiko sveikatos neigiami pokyÄiai. TeisÄjų kolegijos įsitikinimu, psichologo raÅ¡te įvardintos âpasikeitusios aplinkybÄs Å¡eimojeâ turÄtų bÅ«ti vertinamos platesne prasme, t. y. kaip Å¡alių bendro gyvenimo pabaiga su visomis iÅ¡ to kylanÄiomis pasekmÄmis, įskaitant ir Å¡alių nuolatinius konfliktus, kas neabejotinai daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikų savijautai. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad atsakovÄ G. J. nepateikÄ objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jos teiginius, susijusius su bylos nagrinÄjimo metu galiojusios bei ieÅ¡kovo praÅ¡omos nustatyti bendravimo tvarkos neatitikimu Å¡alių vaikų interesams.
57. GinÄijamame teismo sprendime nurodoma, kad teismas atsižvelgÄ Ä¯ atsakovÄs nuomonÄ, jog tokio amžiaus vaikams 7 dienas nesimatymas su motina, nepastovumas, kelia rÅ«pesÄių dÄl mažameÄių dukrų savijautos. MinÄta, jog į bylÄ nÄra pateikta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuo 2021 m. liepos 28 d. Å¡alių vaikams bendraujant su skyriumi gyvenanÄiu tÄvu pagal â50:50 procentų laikoâ modelį, bÅ«tent tokia bendravimo tvarka bÅ«tų turÄjusi neigiamÄ Ä¯takÄ vaikų interesams (įskaitant jų fizinÄ ir (ar) psichinÄ sveikatÄ ). TodÄl atsakovÄs G. J. s subjektyvus vertinimas negali bÅ«ti pagrindu konstatuoti, kad Å¡iuo konkreÄiu atveju ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka, iÅ¡ esmÄs atitinkanti iki Å¡iol daugiau kaip 1,5 metų faktiÅ¡kai egzistuojanÄiÄ bendravimo tvarkÄ , prieÅ¡tarautų Å¡alių vaikų interesams (bÅ«tų nesuderinama su vaikų normaliu dienos ir ugdymosi režimu ar pan.) ir (ar) vaikų norams. PrieÅ¡ingai, teisÄjų kolegija sprendžia, kad Å¡alių vaikams tokia bendravimo su tÄvu tvarka tapo įprasta ir rutiniÅ¡ka, atitinkanti vaikų interesus ir poreikius.
58. Ä® bylÄ pateiktoje VTAT Skyriaus 2021 m. rugsÄjo 17 d. IÅ¡vadoje Nr. 12SD-4566 nurodyta, kad pokalbio su Skyriaus darbuotoju metu E. V. teigÄ, jog jai patinka bÅ«ti ir su tÄte ir su mama, abu juos myli. Skyriaus darbuotojas pažymÄjo, jog tarp dukrų ir tÄvo stebimas artimas, Å¡iltas emocinis ryÅ¡ys (dokumentas numeris DOK-33726).
59. Bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. birželio 30 d. per VTAT Skyriaus darbuotojus buvo iÅ¡klausyta ir užfiksuota L. V. ir E. V. nuomonÄ. L. V. nurodÄ, kad labai myli tÄtį, jai su juo smagu leisti laikÄ . E. V. nurodÄ, kad jai smagu bÅ«ti pas tÄtį, kartu su juo keliauti.
60. TeisÄjų kolegija, iÅ¡klausiusi 2022 m. rugpjÅ«Äio 9 d. teismo posÄdžio garso įraÅ¡Ä , nustatÄ, jog VTAT Skyriaus atstovÄ teikdama iÅ¡vadÄ pažymÄjo, kad paskutinius kartus VTAT Skyriaus darbuotojams bendraujant su Å¡alių dukromis, nÄ viena iÅ¡ jų negalÄjo iÅ¡skirti, su kuriuo iÅ¡ tÄvų ji norÄtų gyventi, ar kurie namai joms yra mielesni (2022 m. rugpjÅ«Äio 9 d. teismo posÄdžio garso įraÅ¡as nuo 2 val. 30 min.). IÅ¡vadoje nurodÄ, kad vaikų gyvenamoji vieta gali bÅ«ti nustatoma su motina, atitinkamai turÄtų bÅ«ti nustatomas maksimalus vaikų bendravimas su tÄvu.
61. TeisÄjų kolegijos vertinimu, byloje esanÄių įrodymų visuma leidžia sprÄsti, kad su abiem tÄvais vaikų ryÅ¡ys yra artimas, mergaiÄių tÄvas nepažeidžia vaikų teisių, tinkamai rÅ«pinasi dukromis, jo turimas bÅ«stas pilnai pritaikytas dukroms gyventi, palaikomi vaikų socialiniai ryÅ¡iai su kitais žmonÄmis tÄvo gyvenamojoje vietoje ar Å¡alia jos, yra įgyvendinamas tÄvo maksimalaus dalyvavimo auklÄjant vaikus principas.
62. Apibendrindamas 46-61 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad Å¡iuo konkreÄiu atveju Å¡alių dukrų E. ir L. V. interesus geriausiai atitiks bendravimo su tÄvu J. V. tvarka pagal â50:50 procentų laikoâ modelį bendraujant po savaitÄ laiko kas antrÄ savaitÄ.
63. TeisÄjų kolegija, iÅ¡klausiusi 2022 m. lapkriÄio 16 d. teismo posÄdžio garso įraÅ¡Ä , nustatÄ, kad ieÅ¡kovo advokatÄ G. S. 2022 m. lapkriÄio 16 d. teismo posÄdyje nurodÄ, jog siekdama neužvilkinti bylos nagrinÄjimo, atsiima 2022 m. lapkriÄio 16 d. pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriais praÅ¡omÄ nustatyti bendravimo tvarkÄ papildÄ punktais dÄl bendravimo valstybinių Å¡venÄių metu, bei nepertraukiamo 14 dienų bendravimo per vaikų atostogas (dokumentas numeris DOK-46849). PažymÄtina, jog baigiamosiose kalbose ieÅ¡kovo atstovÄ praÅ¡Ä teismo priimant sprendimÄ byloje, ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ papildyti punktais, numatanÄiais bendravimo tvarkÄ per valstybines Å¡ventes (Å¡v. KalÄdos, Å¡v. Velykos, Naujieji metai, TÄvo diena, Motinos diena).
64. AtsakovÄs advokatas 2022 m. lapkriÄio 16 d. teismo posÄdyje sutiko, kad teismas ex officio (pagal pareigas) nustatytų intensyvesnÄ tÄvo bendravimo su dukromis tvarkÄ , taÄiau nesutiko su bendravimo tvarka pagal â50:50 procentų laikoâ modelį. 2022 m. lapkriÄio 16 d. ir 2022 m. lapkriÄio 21 d. teismo posÄdžiuose atsakovÄs advokatas ieÅ¡kovo praÅ¡omos nustatyti bendravimo tvarkos, pagal kuriÄ vaikai su kiekvienu iÅ¡ tÄvų bendrautų po savaitÄ laiko, ydingumÄ iÅ¡ esmÄs siejo su vaikų negalÄjimu bendrauti su kitu iÅ¡ tÄvų valstybinių ir asmeninių Å¡venÄių metu ir per atostogas.
65. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinÄjant Å¡eimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisÄ savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintÄ alternatyvų asmens teisių ar teisÄtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iÅ¡ dispozityvumo ir rungimosi principų iÅ¡imÄių ir aiÅ¡kinamos kaip suteikianÄios teismui galimybÄ, esant bÅ«tinybei, veikti savo iniciatyva. MinÄta, kad kiekvienu atveju, kada nagrinÄjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisÄmis ir interesais susijÄs elementas, teismas, nagrinÄdamas tokiÄ bylÄ , yra aktyvus, kiek reikia, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisÄs ir interesai, nes Å¡ių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiÅ¡kia kartu ir vieÅ¡ojo intereso gynimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai).
66. ApeliacinÄs instancijos teismas, nenustatÄs pagrindo riboti ieÅ¡kovo J. V. bendravimÄ su dukromis E. ir L. V., sprÄsdamas dÄl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neapsiriboja Å¡alių procesiniuose dokumentuose siÅ«lomomis bendravimo su vaikais tvarkomis, o siekdamas visapusiÅ¡ko vaikų interesų užtikrinimo, nustato bendravimo tvarkÄ , įtvirtinanÄiÄ papildomas, vaikų interesams neprieÅ¡taraujanÄias, bendravimo su tÄvu/motina galimybes. TeisÄjų kolegija pažymi, kad bylose dÄl vaiko bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenanÄiu tÄvu (motina) teismo aktyvų vaidmenį, kai parenkant bendravimo tvarkos modelį neapsiribojama Å¡alių pateiktais bendravimo tvarkos variantais, pabrÄÅ¾Ä ir kasacinis teismas (žr., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 59 punktÄ ).
67. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad prioritetiniais laikomi vaiko teisÄs ir interesai reikalauja nustatyti tokiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , kuriÄ Ä¯gyvendinant praktiÅ¡kai bÅ«tų maksimaliai sumažinta konfliktų tarp vaiko tÄvų tikimybÄ. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad nustaÄius bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ vaikai su tÄvu bendrauja po savaitÄ laiko kas antrÄ savaitÄ bei siekiant užtikrinti vaikams galimybÄ svarbiausias valstybines Å¡ventes Å¡vÄsti tiek su motina, tiek su tÄvu, o taip pat vadovaujantis tÄvų lygiateisiÅ¡kumo principu, tikslinga į bendravimo tvarkÄ Ä¯traukti punktus, susijusius su vaikų bendravimu su tÄvu (motina) per Å¡v. KalÄdas, Å¡v. Velykas, Naujuosius metus, TÄvo dienÄ , Motinos dienÄ .
68. Bylos duomenys patvirtina, jog tarp Å¡alių iÅ¡ esmÄs nÄra ginÄo dÄl to, kaip bendravimas turÄtų vykti per Å¡v. KalÄdas, Å¡v. Velykas, Naujuosius metus, TÄvo dienÄ , Motinos dienÄ , todÄl teisÄjų kolegija plaÄiau Å¡iuo klausimu nepasisako.
69. Pasisakydamas dÄl bendravimo su vaikais per jų gimimo dienÄ , apeliacinÄs instancijos teismas vertina, jog geriausius vaikų interesus bei tÄvų lygiateisiÅ¡kumo principÄ atitiktų tokia bendravimo tvarka, pagal kuriÄ kiekvienas iÅ¡ tÄvų turÄtų galimybÄ Å¡vÄsti su vaikais jų gimimo dienÄ kas antrus metus paeiliui, o kitais metais bendrauti su vaikais sekanÄiÄ po vaiko gimimo dienos einanÄiÄ kalendorinÄ dienÄ .
70. Tenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį ginÄijamu teismo sprendimu nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarka, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas su vaikais bendrauja per kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogas pirmÄ ir treÄiÄ atostogų savaites nepertraukiamai, konkretų Å¡io bendravimo laikÄ susitarus su vaikų motina ne vÄliau, kaip prieÅ¡ dvi savaites. IeÅ¡kovo advokatÄ G. S. 2022 m. lapkriÄio 16 d. teismo posÄdyje praÅ¡Ä papildyti ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ bendravimo tvarkÄ punktu, numatanÄiu, jog nepaisant nustatyto grafiko, atsakovÄ turi teisÄ du kartus per metus į nepertraukiamÄ 14 dienų laikÄ su nepilnameÄiais vaikais per vaikams teisÄs aktų nustatytÄ atostogų laikÄ , iÅ¡ anksto prieÅ¡ du mÄnesius SMS žinute praneÅ¡ant ieÅ¡kovui. TeisÄjų kolegija, įvertinusi tai, kad didžiosios dalies moksleivių atostogų įprastinÄ trukmÄ yra savaitÄ, o taip pat aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovo bendravimo su dukromis tvarka nustatyta pagal â50:50 procentų laikoâ modelį, sprendžia, jog geriausiai vaikų interesus atitiktų ir realiai įvykdytina bÅ«tų tokia bendravimo tvarka, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas ir atsakovÄ turÄtų teisÄ kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu praleisti su nepilnameÄiais vaikais 14 dienų nepertraukiamai.
71. Apibendrindama 46-70 punktuose iÅ¡dÄstytus argumentus, teisÄjų kolegija spendžia esant pagrindui apeliacinio skundo dalį dÄl J. V. bendravimo tvarkos su nepilnameÄiais vaikais E. ir L. V. nustatymo tenkinti iÅ¡ dalies, nustatant, kad:
1. TÄvas bendrauja su nepilnametÄmis dukromis E. V. ir L. V. po savaitÄ laiko â dukras pasiimdamas iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos sekmadienį 19:00 valandÄ ir grÄ Å¾indamas juos į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ po savaitÄs sekmadienį 19:00 valandÄ .
2. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, tÄvas bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais:
2.1. Å v. KÅ«Äių dienÄ ir pirmÄ jÄ Å v. KalÄdų dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 26 d. iki 10.00 val.;
2.2. Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekanÄiÄ dienÄ iki 10.00 val.
3. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, tÄvas bendrauja su vaikais kiekvienais nelyginiais metais:
3.1. Å v. KalÄdų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 27 d. iki 10.00 val.;
3.2. Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas juos į gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vÄliau, kaip iki tos paÄios dienos 20.00 val.;
3.3. Naujųjų metų iÅ¡vakarÄse, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indamas juos į gyvenamÄ jÄ vietÄ sekanÄiÄ dienÄ (sausio 1 d.) iki 18.00 val.
4. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, motina bendrauja su vaikais kiekvienais nelyginiais metais:
4.1. Å v. KÅ«Äių dienÄ ir pirmÄ jÄ Å v. KalÄdų dienÄ , pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indama į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 26 d. iki 10.00 val.;
4.2. Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ , pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekanÄiÄ dienÄ iki 10.00 val.
5. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, motina bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais:
5.1. Å v. KalÄdų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 27 d. iki 10.00 val.;
5.2. Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vÄliau, kaip iki tos paÄios dienos 20.00 val.;
5.3. Naujųjų metų iÅ¡vakarÄse, pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indama juos į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekanÄiÄ dienÄ (sausio 1 d.) iki 18.00 val.
6. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, tÄvas bendrauja su vaikais kiekvienų metų tÄvo dienÄ (pirmas birželio sekmadienis), pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vÄliau, kaip tos paÄios dienos 20.00 val.
7. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, motina bendrauja su vaikais kiekvienų metų motinos dienÄ (pirmas gegužÄs sekmadienis) pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama juos į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vÄliau, kaip tos paÄios dienos 20.00 val.
8. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais lyginiais metais tÄvas bendrauja su vaikais vaikų gimtadienio dienÄ (rugsÄjo 18 d. ir lapkriÄio 3 d.), pasiimdamas vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vÄliau, kaip tos paÄios dienos 20.00 val.
9. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais nelyginiais metais motina bendrauja su vaikais vaikų gimtadienio dienÄ (rugsÄjo 18 d. ir lapkriÄio 3 d.), pasiimdama vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama juos į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vÄliau, kaip tos paÄios dienos 20.00 val.
10. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais nelyginiais metais tÄvas bendrauja su vaikais sekanÄiÄ dienÄ po vaikų gimtadienių (rugsÄjo 19 d. ir lapkriÄio 4 d.), pasiimdamas vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vÄliau, kaip tos paÄios dienos 20.00 val.
11. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais lyginiais metais motina bendrauja su vaikais sekanÄiÄ dienÄ po vaikų gimtadienių (rugsÄjo 19 d. ir lapkriÄio 4 d.), pasiimdama vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vÄliau, kaip tos paÄios dienos 20.00 val.
12. IeÅ¡kovas ir atsakovÄ turi teisÄ kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu praleisti su vaikais 14 dienų nepertraukiamai, konkretų Å¡io bendravimo laikÄ raÅ¡tu (elektroniniu paÅ¡tu, trumpÄ ja SMS žinute) suderinus su kitu iÅ¡ tÄvų ne vÄliau, kaip prieÅ¡ mÄnesį iki tokio bendravimo pradžios.
13. Tomis savaitÄmis, kai vaikai bendrauja su motina, tÄvas turi teisÄ neribotai bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninÄmis ryÅ¡io priemonÄmis, naudojant vaizdo skambuÄių paslaugas, suderinus su motina konkretų tokio bendravimo laikÄ . Motina privalo sudaryti sÄ lygas vaikams, kad toks bendravimas galÄtų vykti.
14. Tomis savaitÄmis, kai vaikai bendrauja su tÄvu, motina turi teisÄ neribotai bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninÄmis ryÅ¡io priemonÄmis, naudojant vaizdo skambuÄių paslaugas, suderinus su tÄvu konkretų tokio bendravimo laikÄ . TÄvas privalo sudaryti sÄ lygas vaikams, kad toks bendravimas galÄtų vykti.
15. Apie bet kokius vaikų sveikatos sutrikimus, atsiradusius bendravimo su tÄvu/motina laikotarpiais, Å¡alys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitÄ .
16. Å alys įsipareigoja informuoti viena kitÄ apie kiekvienÄ iÅ¡vykimÄ su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, ne vÄliau nei prieÅ¡ 24.00 valandas iki planuojamo iÅ¡vykimo.
17. Visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota Å¡alis per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tÄvų telefonu, SMS žinute ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus.
18. Atsižvelgdamos į vaiko interesus ir savo galimybes, Å¡alys gali susitarti dÄl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos.
72. PažymÄtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog teismas nustato bendravimo tvarkÄ tokiÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ . Teismo sprendimas dÄl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybÄms dÄl jo pakeitimo tÄvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).
DÄl iÅ¡laikymo dydžio
73. Apeliantas ginÄija sprendimo dalį, kuria nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme (2021 m. birželio 22 d.) iki vaiko pilnametystÄs iÅ¡ ieÅ¡kovo vaikams priteistas iÅ¡laikymas po 250 Eur kiekvienam vaikui. Savo nesutikimÄ ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad nuo 2021 m. liepos 28 d. Å¡alių vaikai kas antrÄ savaitÄ gyveno su tÄvu ir buvo jo pilnai iÅ¡laikomi. TeisÄjų kolegija su tokiais apelianto argumentais sutinka iÅ¡ dalies.
74. Teismų informacinÄs sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad 2021 m. birželio 22 d. buvo pateiktas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos. IeÅ¡kinys byloje buvo pateiktas 2021 m. rugpjÅ«Äio 11 d. IeÅ¡kinys teisÄjo rezoliucija priimtas 2021 m. rugsÄjo 3 d. MinÄtų duomenų pagrindu teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ginÄijamo teismo sprendimo rezoliucinÄje dalyje yra nurodyta neteisinga bylos iÅ¡kÄlimo data (2021 m. birželio 22 d.). TodÄl Å¡ioje dalyje teismo sprendimas tikslintinas, nurodant bylos iÅ¡kÄlimo datÄ â 2021 m. rugsÄjo 3 d.
75. Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtinta tÄvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. DÄl vaikams teikiamo iÅ¡laikymo formos ir dydžio tÄvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tÄvai nesusitaria ir vienas iÅ¡ jų nevykdo pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo formÄ ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
76. Ä®statymas nereglamentuoja, kokio dydžio iÅ¡laikymÄ turi teikti kiekvienas iÅ¡ tÄvų, todÄl, sprendžiant dÄl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tÄvų turtinei padÄÄiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaiko poreikių ir tÄvų turtinÄs padÄties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, taÄiau nuosekliai iÅ¡plÄtoti kasacinio teismo praktikoje.
77. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mÄnesinÄs algos (toliau â ir MMA) dydžio iÅ¡laikymas, taÄiau tokio dydžio iÅ¡laikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, bÅ«tinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dÄl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tÄvas (motina) neturÄtų bÅ«ti įpareigotas įrodinÄti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių Äekius), pagrindžianÄius ne didesnes nei minimalioji mÄnesinÄ alga iÅ¡laidas vaikui. TaÄiau tÄvas (motina), įrodinÄjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mÄnesinÄ alga iÅ¡laidų reikalaujanÄius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21â22 punktai).
78. Pagal 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nutarimÄ Nr. 1114 âDÄl 2021 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesÄioâ, nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mÄnesinÄ alga yra 642 Eur dydžio, neatskaiÄius mokesÄių, o atskaiÄius mokesÄius sudaro 468,41 Eur. TodÄl Å¡iuo atveju, iÅ¡laikymo orientacinis dydis 2021 m. turÄtų bÅ«ti pusÄ Å¡ios sumos â 234,21 Eur (468,41:2=234,21). Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 âDÄl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesÄioâ patvirtinta 2022 m. MMA â 730 Eur neatskaiÄius mokesÄių, o atskaiÄius mokesÄius sudaro 533,65 Eur. TodÄl Å¡iuo atveju iÅ¡laikymo orientacinis dydis 2022 m. turÄtų bÅ«ti pusÄ Å¡ios sumos â 266,83 Eur (533,65:2=266,83). Vadovaujantis nutarties 77 punkte minÄta kasacinio teismo praktika, tokia suma laikytina orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti ir tokios sumos (nevirÅ¡ijanÄios vienos minimaliosios mÄnesinÄs algos) ieÅ¡kovui nereikia pagrįsti detaliai įrodinÄjant nepilnameÄio vaiko tokio dydžio poreikių.
79. 2021 m. rugsÄjo 20 d. prieÅ¡ieÅ¡kinio 37 punkte atsakovÄ nurodÄ, kad kiekvieno iÅ¡ vaikų poreikiai sudaro po 570 Eur/mÄn. Tokį vaikų poreikių dydį ginÄijamu sprendimu iÅ¡ esmÄs pripažino pagrįstu ir pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nÄra nurodomi nesutikimo su nustatytu dukrų poreikių dydžiu argumentai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinÄs instancijos teismas, tikrindamas skundžiamÄ sprendimÄ pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , įvertina iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisto iÅ¡laikymo vaikams dydį, atsižvelgdamas į vaikų su kiekvienu iÅ¡ tÄvų praleidžiamÄ laikÄ .
80. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tÄvų turtinÄs padÄties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tÄvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Vienas iÅ¡ veiksnių, į kurį turi bÅ«ti atkreipiamas dÄmesys sprendžiant iÅ¡laikymo vaikui dydžio klausimÄ , yra tÄvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iÅ¡ tÄvų praleidžia su vaiku.
81. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tÄvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtÄ (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dÄl kasdienių su vaiko priežiÅ«ra susijusių klausimų, taÄiau jam nÄra priskiriama vienasmenÄ tÄvų valdžia (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr.e3K-3-82-687/2018).
82. IÅ¡ dalies patenkinus apeliacinį skundÄ ir nustaÄius tokiÄ tÄvo J. V. bendravimo tvarkÄ su vaikais E. ir L. V. , kai vaikų faktiÅ¡kai praleidžiamas laikas su abiem tÄvais iÅ¡ esmÄs yra vienodas, konstatuotina, kad abu tÄvai faktiÅ¡kai tenkina daugumÄ vaikų poreikių, turÄdami atitinkamų iÅ¡laidų. Ä® Å¡iÄ faktinÄ aplinkybÄ bÅ«tina atsižvelgti nustatant ieÅ¡kovo vaikams teikiamo iÅ¡laikymo dydį. Kadangi vaikų faktiÅ¡kai praleidžiamas laikas su kiekvienu iÅ¡ tÄvų yra lygus, tÄvų pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ taip pat lygi, tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidos turi tekti ir motinai. Å iame kontekste teisÄjų kolegija pažymi, kad vaikų poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninÄmis iÅ¡laidomis. Kai kurių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tÄvų iÅ¡laidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokÄjimas, kt.). Nesant tÄvų susitarimo dÄl tokių iÅ¡laidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iÅ¡ tÄvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu bÅ«du iÅ¡laikymo priteisimas iÅ¡ skyrium gyvenanÄio tÄvo (motinos) suponuoja to iÅ¡ tÄvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistÄ iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. rugsÄjo 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
83. TeisÄjų kolegija pažymi, kad atsakovÄ leistinomis įrodinÄjimo priemonÄmis nepaneigÄ ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybÄs, kad nuo 2021 m. liepos 28 d. Å¡alių vaikai kas antrÄ savaitÄ gyveno su tÄvu ir buvo jo pilnai iÅ¡laikomi. TeisÄjų kolegijos įsitikinimu, nagrinÄjamoje byloje nustaÄius tokiÄ skyrium gyvenanÄio tÄvo bendravimo su vaikais tvarkÄ , pagal kuriÄ vaikų faktiÅ¡kai praleidžiamas laikas su kiekvienu iÅ¡ tÄvų iÅ¡ esmÄs yra lygus, įvertinus vaikų poreikius ir tÄvų turtinÄ padÄtį, yra pagrindas pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį, sumažinant iÅ¡ ieÅ¡kovo J. V. priteisto iÅ¡laikymo nepilnametÄms dukroms dydį nuo 250 Eur iki 100 Eur kas mÄnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų.
84. TeisÄjų kolegija pažymi, kad tiek tÄvų galimybÄs teikti iÅ¡laikymÄ , tiek vaikų poreikiai per tam tikrÄ laikotarpį gali pakisti. Ä®statyme įtvirtinta galimybÄ CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismÄ dÄl teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo.
DÄl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinÄmis teisÄmis
85. AtsakovÄs atstovas 2023 m. balandžio 25 d. pateikÄ praÅ¡ymÄ skirti ieÅ¡kovui J. V. 4000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinÄmis teisÄmis. AtsakovÄs teigimu, ieÅ¡kovo piktnaudžiavimas procesu pasireiÅ¡kÄ ieÅ¡kovo atstovei 2023 m. balandžio 25 d. 10:00 val., t. y. prieÅ¡ pat paskirtÄ teismo posÄdį, pateikiant praÅ¡ymÄ dÄl bylos žodinio nagrinÄjimo, o taip pat praÅ¡ymÄ leisti pateikti pozicijÄ dÄl atsakovÄs apeliacinÄs instancijos teismui 2023 m. balandžio 21 d. pateiktų naujų įrodymų (dokumentas numeris DOK-11024).
86. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinÄmis teisÄmis pasekmÄs. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kÄ nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikÄ kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikÄ prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujanÄiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Teismas, nustatÄs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujanÄiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstanÄių eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujanÄiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
87. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad piktnaudžiavimas procesinÄmis teisÄmis reiÅ¡kia naudojimÄ si procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinÄmis teisÄmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais iÅ¡oriniais jo pasireiÅ¡kimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinÄmis teisÄmis yra teisÄs pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisÄs tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybÄ taikyti teisinÄ atsakomybÄ, įtvirtintÄ CPK 95 straipsnyje. Ä®statyme nustatytos teisÄs įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dÄl piktnaudžiavimo procesinÄmis teisÄmis paskirti bÅ«tinos sekanÄios sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).
88. AtsakovÄ savo praÅ¡yme nurodÄ, kad dar pirmosios instancijos teisme nagrinÄjant bylÄ , ji ne kartÄ buvo atkreipusi teismo dÄmesį į tai, kad J. V. su savo atstovais nuolat vilkina bylÄ , prieÅ¡ pat teismo posÄdžius arba net teismo posÄdžių metu pateikiant įrodymus ar kitokio pobÅ«džio praÅ¡ymus. Atsakovei nekonkretizavus, kuo pasireiÅ¡kÄ ieÅ¡kovo piktnaudžiavimas procesinÄmis teisÄmis bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, teisÄjų kolegija plaÄiau dÄl Å¡ių atsakovÄs praÅ¡ymo argumentų nepasisako.
89. NagrinÄjamu atveju atsakovÄs atstovas, praÅ¡ydamas teismo skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinÄmis teisÄmis, nurodo, kad apelianto praÅ¡ymas pateiktas prieÅ¡ pat teismo posÄdį, tokio praÅ¡ymo pagrindinis tikslas â laiko vilkinimas tikintis pasiekti sau palankų rezultatÄ . AtsakovÄs teigimu, nors ieÅ¡kovo praÅ¡ymai patys savaime ir gali bÅ«ti reiÅ¡kiami, taÄiau jie buvo pateikti prieÅ¡ pat teismo posÄdį, nors tarp teismo posÄdžių jokių veiksmų imamasi nebuvo. TeisÄjų kolegija su tokiu atsakovÄs teiginiu neturi pagrindo sutikti. NagrinÄjamu atveju atsakovÄ apeliacinÄs instancijos teismui 2023 m. balandžio 21 d. pateikÄ naujus įrodymus (dokumento numeris DOK-10755). TodÄl aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovo atstovÄ 2023 m. balandžio 25 pateikÄ praÅ¡ymÄ leisti pateikti pozicijÄ dÄl atsakovÄs apeliacinÄs instancijos teismui 2023 m. balandžio 21 d. pateiktų naujų įrodymų, o taip pat pakartotinai pateikÄ praÅ¡ymÄ dÄl žodinio proceso, savaime nepripažintina piktnaudžiavimu ar nesÄ Å¾iningu naudojimusi procesinÄmis teisÄmis. Byloje nenustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių ar itin akivaizdaus aptariamo ieÅ¡kovo pateikto praÅ¡ymo nepagrįstumo, kurie sudarytų pagrindÄ pripažinti teisÄ naudojamÄ ne pagal jos paskirtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad, nesant pakankamai duomenų apie piktnaudžiavimÄ procesinÄmis teisÄmis, baudos skyrimas nagrinÄjamu atveju bÅ«tų perteklinis. DÄl to atsakovÄs praÅ¡ymas dÄl baudos skyrimo už piktnaudžiavimÄ procesinÄmis teisÄmis atmestinas.
DÄl bylos procesinÄs baigties
90. ApeliacinÄs instancijos teismas atsakÄ Ä¯ esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galÄjo turÄti įtakos skundžiamo sprendimo teisÄtumui ir pagrįstumui. PažymÄtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
91. Vadovaujantis nutarties 46-84 punktuose nurodytais argumentais, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai sudaro pagrindÄ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pripažinti neteisÄta ir nepagrįsta bei jÄ pakeisti. TodÄl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, o skundžiamo MarijampolÄs apylinkÄs teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalis, kuria nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnameÄiais vaikais tvarka bei dalis, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistas iÅ¡laikymas nepilnameÄiams vaikams, pakeiÄiamos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme
92. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinÄs instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinÄti, pakeiÄia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeiÄia bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui â proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
93. Nustatyta, kad Å¡alys buvo pareiÅ¡kusios po vienÄ turtinį reikalavimÄ dÄl iÅ¡laikymo priteisimo ir po du neturtinius reikalavimus (dÄl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo). Reikalavimuose dÄl bendravimo tvarkos iÅ¡skirtina bendravimas su vaikais Å¡iokiadieniais, Å¡venÄių dienomis, atostogų metu ir bendri klausimai. Skundžiamo sprendimo dalį dÄl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo palikus nepakeistÄ , laikytina, kad Å¡ioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas patenkintas visiÅ¡kai, o ieÅ¡kinio reikalavimas Å¡ioje dalyje atmestas. Pakeitus skundžiamo sprendimo dalį dÄl iÅ¡laikymo priteisimo, Å¡ioje dalyje 40 proc. (100/250x100) patenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas, o ieÅ¡kinio reikalavimas dÄl iÅ¡laikymo priteisimo atmestas. Pakeitus sprendimo dalį dÄl bendravimo su vaikais tvarkos ir nustaÄius ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ bendravimo pagal â50:50 procentų laikoâ modelį, taip pat nežymiai pakeitus bendravimo tvarkÄ vaikų atostogų metu (nepertraukiamo 14 d. bendravimo laikÄ ) bei konstatavus, kad tarp Å¡alių iÅ¡ esmÄs nÄra ginÄo dÄl bendravimo Å¡venÄių dienomis, dÄl bendravimo su vaikais nuotolinio ryÅ¡io priemonÄmis (bendro pobÅ«džio klausimų), pripažintina, jog toje dalyje, kurioje dÄl bendravimo tvarkos tarp Å¡alių nÄra ginÄo, ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai tenkinami vienodai, todÄl sprendžiama, kad ieÅ¡kinio reikalavimai dÄl bendravimo tvarkos yra patenkinti 62,5 proc. ((100+50+50+50)/4x100), o prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai Å¡ioje dalyje patenkinti 37,5 proc. (0+50+50+50)/4). Taigi, iÅ¡ viso yra patenkinta 54 proc. (100+0+62,5)/3) ieÅ¡kinio reikalavimų ir 26 proc. (0+40+37,5)/3) prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. IeÅ¡kovas turi teisÄ Ä¯ 64 proc. (54+(100-26))/2), o atsakovÄ Ä¯ 36 proc. (26+(100-54))/2) patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .
94. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas patyrÄ 7 950 Eur (DOK-46712 ir DOK-46847) iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokÄti ir sumokÄjo 75 Eur žyminį mokestį (DOK-29097), iÅ¡ viso 8 025 Eur, o atsakovÄ patyrÄ 8 177,45 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidas (DOK-35452 ir DOK-46708) ir sumokÄjo 225 Eur žyminį mokestį (DOK-24370, DOK-34103), iÅ¡ viso 8 402,45 Eur. Å alių patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais.
95. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovÄs patirtos iÅ¡laidos teikiant atskiruosius skundus, kurie buvo atmesti, negali bÅ«ti priteistos. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priÄmus byloje baigiamÄ jį teismo procesinį sprendimÄ atsiranda sÄ lygos sprÄsti bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , o ne iÅ¡sprendus byloje atskirus procesinio pobÅ«džio praÅ¡ymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
96. Å alių byloje patirtos iÅ¡laidos skirstytinos pagal Å¡ios nutarties 93 punkte nurodytas proporcijas. IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs priteistinų iÅ¡laidų atlyginimo suma yra 5 136 Eur (8 025x0,64), o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinų iÅ¡laidų atlyginimo suma yra 3 024,88 Eur (8 402,45x0,36). Po ieÅ¡kovo ir atsakovÄs vienas kito atžvilgiu vienarūšių ir prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo įskaitymo, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs priteistina bylinÄjimosi iÅ¡laidų suma sudaro 2 111,12 Eur (5136-3024,88). ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, skundžiamu sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo 180 Eur žyminis mokestis priteistas be jokio teisinio pagrindo. Å alių sumokÄtas žyminis mokestis skirstomas pagal bendrÄ sias bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles (CPK 93 straipsnis). Kadangi abi Å¡alys buvo pareiÅ¡kusios reikalavimus dÄl iÅ¡laikymo priteisimo, už kuriuos nuo žyminio mokesÄio sumokÄjimo buvo atleistos CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todÄl patenkinus iÅ¡ dalies atsakovÄs reikalavimÄ dÄl iÅ¡laikymo priteisimo, o ieÅ¡kovo reikalavimÄ Å¡ioje dalyje atmetus, žyminis mokestis iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisiamas ir apmokamas iÅ¡ valstybÄs biudžeto lÄšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
97. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , skundžiamo sprendimo dalis dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų keistina, sprendimo dalis, kurioje iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteista 8 177,45 Eur už advokatų paslaugas ir iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteista 180 Eur naikintina, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs priteistina 2 111,12 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme
98. IeÅ¡kovas už apeliacinį skundÄ sumokÄjo 210 Eur žyminį mokestį (DOK-2606) ir 1 100 Eur sumokÄjo už apeliacinio skundo parengimÄ (DOK-11002), iÅ¡ viso 1 310 Eur. IeÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais. AtsakovÄ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jos patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, taÄiau bylinÄjimosi iÅ¡laidas patvirtinanÄių įrodymų nepateikÄ, todÄl atsakovÄs praÅ¡ymas dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinamas.
99. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡Ä tenkinti jo ieÅ¡kinio reikalavimus (dÄl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, dÄl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dÄl iÅ¡laikymo priteisimo). ApeliacinÄs instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , buvo patenkinta ¼ dalis (25 proc.) apeliacinio skundo reikalavimo dÄl bendravimo tvarkos nustatymo: nustatytas ieÅ¡kovo praÅ¡omas bendravimo â50:50 procentų laikoâ modelis, o kitos bendravimo tvarkos dalys - bendravimas Å¡venÄių dienomis, bendravimas su vaikais nuotolinio ryÅ¡io priemonÄmis (bendro pobÅ«džio klausimų dalis) - nepakeistos, o tvarkos dalis dÄl bendravimo vaikų atostogų metu pakeista nežymiai. Apeliacinis skundas dalyje dÄl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo netenkintas. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas praÅ¡Ä priteisti 100 Eur/mÄn. iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovÄs vienam vaikui, o skundžiamu sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteistas 250 Eur/mÄn. iÅ¡laikymas vienam vaikui, todÄl apeliacinio skundo tenkinimo atveju skundžiamas sprendimas turÄjo bÅ«ti keiÄiamas 350 Eur/mÄn. vienam vaikui (100+250) apimtimi. Po sprendimo pakeitimo, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistas 250 Eur/mÄn. iÅ¡laikymas vienam vaikui sumažintas iki 100 Eur/mÄn., t. y. 150 Eur (250-100). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad patenkinta 43 proc. (150/350x100) apeliacinio skundo reikalavimo dÄl iÅ¡laikymo priteisimo. IÅ¡ viso patenkinta apeliacinio skundo reikalavimų dalis sudaro 23 proc. ((25+0+43)/3), todÄl ieÅ¡kovas turi teisÄ Ä¯ 301,30 Eur (1310x23/100) apeliacinÄs instancijos teisme patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs priteistina 301,30 Eur apeliacinÄs instancijos teisme patirtoms bylinÄjimosi iÅ¡laidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
MarijampolÄs apylinkÄs teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies.
Pakeisti sprendimu nustatytÄ ieÅ¡kovo J. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su vaikais E. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei L. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarkÄ ir bendravimo tvarkÄ iÅ¡dÄstyti taip:
â1. TÄvas bendrauja su nepilnametÄmis dukromis E. V. ir L. V. po savaitÄ laiko â vaikus pasiimdamas iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos sekmadienį 19:00 valandÄ ir grÄ Å¾indamas juos į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ po savaitÄs sekmadienį 19:00 valandÄ .
2. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, tÄvas bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais:
2.1. Å v. KÅ«Äių dienÄ ir pirmÄ jÄ Å v. KalÄdų dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 26 d. iki 10.00 val.;
2.2. Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekanÄiÄ dienÄ iki 10.00 val.
3. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, tÄvas bendrauja su vaikais kiekvienais nelyginiais metais:
3.1. Å v. KalÄdų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 27 d. iki 10.00 val.;
3.2. Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas juos į gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vÄliau, kaip iki tos paÄios dienos 20.00 val.;
3.3. Naujųjų metų iÅ¡vakarÄse, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indamas juos į gyvenamÄ jÄ vietÄ sekanÄiÄ dienÄ (sausio 1 d.) iki 18.00 val.
4. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, motina bendrauja su vaikais kiekvienais nelyginiais metais:
4.1. Å v. KÅ«Äių dienÄ ir pirmÄ jÄ Å v. KalÄdų dienÄ , pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indama į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 26 d. iki 10.00 val.;
4.2. Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ , pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekanÄiÄ dienÄ iki 10.00 val.
5. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, motina bendrauja su vaikais kiekvienais lyginiais metais:
5.1. Å v. KalÄdų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 27 d. iki 10.00 val.;
5.2. Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vÄliau, kaip iki tos paÄios dienos 20.00 val.;
5.3. Naujųjų metų iÅ¡vakarÄse, pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 12.00 val. ir grÄ Å¾indama juos į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekanÄiÄ dienÄ (sausio 1 d.) iki 18.00 val.
6. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, tÄvas bendrauja su vaikais kiekvienų metų tÄvo dienÄ (pirmas birželio sekmadienis), pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vÄliau, kaip tos paÄios dienos 20.00 val.
7. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, motina bendrauja su vaikais kiekvienų metų motinos dienÄ (pirmas gegužÄs sekmadienis), pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama juos į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vÄliau, kaip tos paÄios dienos 20.00 val.
8. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais lyginiais metais tÄvas bendrauja su vaikais vaikų gimtadienio dienÄ (rugsÄjo 18 d. ir lapkriÄio 3 d.), pasiimdamas vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vÄliau, kaip tos paÄios dienos 20.00 val.
9. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais nelyginiais metais motina bendrauja su vaikais vaikų gimtadienio dienÄ (rugsÄjo 18 d. ir lapkriÄio 3 d.), pasiimdama vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama juos į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vÄliau, kaip tos paÄios dienos 20.00 val.
10. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais nelyginiais metais tÄvas bendrauja su vaikais sekanÄiÄ dienÄ po vaikų gimtadienio (rugsÄjo 19 d. ir lapkriÄio 4 d.), pasiimdamas vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vÄliau, kaip tos paÄios dienos 20.00 val.
11. Nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais lyginiais metais motina bendrauja su vaikais sekanÄiÄ dienÄ po vaikų gimtadienio (rugsÄjo 19 d. ir lapkriÄio 4 d.), pasiimdama vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vÄliau, kaip tos paÄios dienos 20.00 val.
12. IeÅ¡kovas ir atsakovÄ turi teisÄ kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu praleisti su vaikais 14 dienų nepertraukiamai, konkretų Å¡io bendravimo laikÄ raÅ¡tu (elektroniniu paÅ¡tu, trumpÄ ja SMS žinute) suderinus su kitu iÅ¡ tÄvų ne vÄliau, kaip prieÅ¡ mÄnesį iki tokio bendravimo pradžios.
13. Tomis savaitÄmis, kai vaikai bendrauja su motina, tÄvas turi teisÄ neribotai bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninÄmis ryÅ¡io priemonÄmis, naudojant vaizdo skambuÄių paslaugas, suderinus su motina konkretų tokio bendravimo laikÄ . Motina privalo sudaryti sÄ lygas vaikams, kad toks bendravimas galÄtų vykti.
14. Tomis savaitÄmis, kai vaikai bendrauja su tÄvu, motina turi teisÄ neribotai bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninÄmis ryÅ¡io priemonÄmis, naudojant vaizdo skambuÄių paslaugas, suderinus su tÄvu konkretų tokio bendravimo laikÄ . TÄvas privalo sudaryti sÄ lygas vaikams, kad toks bendravimas galÄtų vykti.
15. Apie bet kokius vaikų sveikatos sutrikimus, atsiradusius bendravimo su tÄvu/motina laikotarpiais, Å¡alys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitÄ .
16. Å alys įsipareigoja informuoti viena kitÄ apie kiekvienÄ iÅ¡vykimÄ su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, ne vÄliau nei prieÅ¡ 24.00 valandas iki planuojamo iÅ¡vykimo.
17. Visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota Å¡alis per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tÄvų telefonu, SMS žinute ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus.
18. Atsižvelgdamos į vaiko interesus ir savo galimybes, Å¡alys gali susitarti dÄl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkosâ.
Pakeisti sprendimo dalį dÄl iÅ¡laikymo vaikams iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimo ir jÄ iÅ¡dÄstyti taip:
NepilnameÄiui vaikui E. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ tÄvo J. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinÄmis iÅ¡mokomis kas mÄnesį po 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų), nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme (2021 m. rugsÄjo 3 d.) iki vaiko pilnametystÄs, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . E. V. iÅ¡laikymui priteistų lÄšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motinÄ G. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini).
NepilnameÄiui vaikui L. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ tÄvo J. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinÄmis iÅ¡mokomis kas mÄnesį po 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų), nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme (2021 m. rugsÄjo 3 d.) iki vaiko pilnametystÄs, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . L. V. iÅ¡laikymui priteistų lÄšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motinÄ G. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)â.
Pakeisti sprendimo dalį dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir jÄ iÅ¡dÄstyti taip:
âPriteisti ieÅ¡kovui J. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovÄs G. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 111,12 Eur (du tÅ«kstanÄius vienÄ Å¡imtÄ vienuolika eurų dvylika centų) bylinÄjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.â
KitÄ MarijampolÄs apylinkÄs teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .
Priteisti ieÅ¡kovui J. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovÄs G. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 301,30 Eur (tris Å¡imtus vienÄ eurÄ trisdeÅ¡imt centų) apeliacinÄs instancijos teisme patirtoms bylinÄjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.
Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos.
TeisÄjai Tomas Romeika
Edita Å liumpienÄ
Rasa UrbanaviÄiÅ«tÄ