Legislator Case Law & Legislation
84851687-ee1c-4337-b861-e224749df1b7 AI generated

84851687-ee1c-4337-b861-e224749df1b7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 84851687-ee1c-4337-b861-e224749df1b7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. I1-2007-281/2020 Teismo proceso Nr. 3-61-3-00174-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O. L. (O. L.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

84851687-ee1c-4337-b861-e224749df1b7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011-09-20 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I1-2007-281/2020 Teismo proceso Nr. 3-61-3-00174-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O. L. (O. L.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas O. L. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–17). PaaiÅ¡kino, kad nuo 2016-10-07 iki 2019-01-28 buvo kalinamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) netinkamomis sÄ lygomis. PraÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl svarbios priežasties – pareiÅ¡kėjas tik formaliai supažindintas su vidaus nustatyta tvarka ir suteiktomis kalinimo sÄ lygomis, jis neturėjo galimybės nustatyti, ar yra tinkamai laikomasi kalinimo sÄ lygų dokumentuose nustatytų reikalavimų, nes neturėjo nei atitinkamų žinių (kompetencijos), nei priemonių.

Buvo kalinamas kamerose Nr. 120, 331, 148, 155, 154, 168, 178, 140, 145, 132, 180, 137, 127, 179, 197, 162, 319, 280, 271, 121 ir 274, nurodytos kameros priskirtos pagalbinėms patalpoms. Vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas buvo per mažas, kiekvienÄ skundžiamojo laikotarpio dienÄ visos miegamos vietos buvo užimtos nuo ryto iki vakaro. Dėl minėtų kamerų per mažo dydžio, per didelio juose esančių žmonių skaičiaus ir jiems priklausančių daiktų bei per didelio netinkamai įrengto kamerų inventoriaus, kiekio pareiÅ¡kėjas negalėjo normaliai judėti.

KiekvienÄ kartÄ teko kliudyti kito nuteistojo asmeninius daiktus arba sukelti visoje kameroje triukÅ¡mÄ . Sanitarinio mazgo įrengimas nurodytose kamerose žeminio pareiÅ¡kėjo garbę bei orumÄ . Sanitariniai mazgai įrengti nesandariai, neturi atskiros vėdinimo sistemos ir tinkamos izoliacijos, slopinančios garsus. Smarvė, kurioje jam teko gyventi, valgyti, miegoti, skaityti knygas, buvo nepakeliama. Kamerose sanitariniai mazgai nebuvo įrengti kaip atskira patalpa. Nurodo, kad kameroje buvo maži ir surÅ«diję radiatoriai, todėl kamera nebuvo pakankamai Å¡ildoma.

Kamerose nebuvo įrengtos ventiliacijos, kamera buvo vėdinama per langÄ , tačiau langas dėl įrengtų grotų neatsidarė, kameroje trÅ«ko gryno oro. Kamerose nesudaryta galimybė iÅ¡siskalbti rÅ«bų ir jų džiovinti, be to, vandens maiÅ¡ytuvai buvo surÅ«diję, taigi geriamam vandeniui ir drabužių plovimui buvo naudojamas rudas vanduo. Atsakovė, suteikdama galimybę tik vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, pažeidė jo teisę į Å¡variÄ ir orumo nežeminančiÄ asmens aplinkÄ .

VienÄ kartÄ per savaitę suteiktas duÅ¡as prieÅ¡tarauja vidaus tvarkai laikytis Å¡varos ir gerai moralei. PareiÅ¡kėjui nebuvo leista tinkamai laikytis Å¡varos ir per savaitę bent du kartus pasinaudoti duÅ¡u. VisÄ skundžiamÄ laikotarpį pareiÅ¡kėjas jautė nehigieniÅ¡kÄ aplinkÄ , atsakovės atstovas vertė jį patirti antisanitarines sÄ lygas prieÅ¡ jo paties valiÄ , pareiÅ¡kėjas, negalėdamas tinkamai prižiÅ«rėti savo asmens higienos, jautė didelius nepatogumus ir diskomfortÄ .

LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui neužtikrino saugių kalinimo sÄ lygų. Ä®kalinimo įstaiga privalėjo užtikrinti, jog, kilus bÅ«tinybei, kalinamas asmuo galėtų veiksmingai susisiekti su pareigÅ«nais. PareiÅ¡kėjas buvo kalinamas mažose patalpose, todėl susisiekti su pareigÅ«nais buvo nepatogu, beldimas į duris buvo neefektyvus. Kamerose nebuvo įrengtas aliarmo skambutis, tokios sÄ lygos sukėlė pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai bei gyvybei. BÅ«tent dėl nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas turėjo kentėti didelius nepatogumus.

Atsakovės atstovas nepagrįstai suvaržė pareiÅ¡kėjo teises bei laisves. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 49–56). PareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Nuteistieji (suimtieji) į kameras yra įkeliami ir iÅ¡ kamerų iÅ¡keliami pagal poreikį, specialus asmenų įkėlimo ir iÅ¡kėlimo laikas nuteistųjų ir suimtųjų dienotvarkėje nėra nustatytas. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigÅ«nai, vadovaudamiesi teisės aktais, ginčui aktualiu laikotarpiu nuolat stebėjo suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuotolinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ .

Kameros buvo įrengtos pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Kamerose įrengti sanitariniai mazgai, juose įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Teisės aktai nenumato karÅ¡to vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose. Tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri buvo ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Kamerose buvo įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį pareigÅ«nÄ .

Visose kamerose buvo centrinis Å¡ildymas, Å¡ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatÅ«ra. Kamerose esantys langai buvo pritaikyti vėdinimui, kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir duÅ¡o patalpų įrengimas atitiko higienos normų reikalavimus.

Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, duÅ¡o patalpose buvo įrengtos pertvaros, kurių aukÅ¡tis yra 1,6 m, o plotis 1,2 m. DuÅ¡o patalpose buvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. VienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai. Nuteistieji (suimtieji) ne rečiau kaip kartÄ per savaitę turėjo teisę pasinaudoti mokama skalbinių skalbimo paslauga. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už galimai netinkamas kalinimo sÄ lygas Vilniaus pataisos namuose (iki 2019-04-01 reorganizacijos LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas) laikotarpiu nuo 2016-10-07 iki 2019-01-28. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kai ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011-09-20 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už laikymÄ netinkamomis įkalinimo sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2016-10-07 iki 2019-01-28.

SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė 2020-01-17 (spaudas ant voko). Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų teisės pažeidimų pobÅ«dį – galimai netinkamas kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Taigi, nuo Å¡io momento, kai laikymo sÄ lygos neatitiko teisės aktų nuostatų, ir skaičiuotinas ieÅ¡kinio senaties terminas. PareiÅ¡kėjas apie skunde nurodomus teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti visÄ jo nurodytÄ laikotarpį nuo 2016-10-07 iki 2019-01-28, tačiau, kaip minėta, skundÄ teismui pateikė tik 2020-01-17.

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsižvelgiant į atsakovės atstovo praÅ¡ymÄ , nagrinėjamu atveju laikytina, kad pareiÅ¡kėjas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino už laikotarpį nuo 2017-01-17 iki 2019-01-28, tačiau reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2016-10-07 iki 2017-01-16 taikytina ieÅ¡kinio senatis. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ .

Aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjas, pasiraÅ¡ydamas dokumentus dėl vidaus tvarkos taisyklių, negalėjo suprasti ar kalinimo sÄ lygos atitinka teisės aktų reikalavimus nelaikytos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindÄ atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes nuo pat pirmosios kalinimo dienos pareiÅ¡kėjas pats teigia patyręs nepatogumus ir iÅ¡gyvenimus, taigi galėjo suprasti, jog atitinkamos kalinimo sÄ lygos jam yra netinkamos. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nenurodė svarbių priežasčių dėl kurių praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas galėtų bÅ«ti atnaujintas.

Todėl teismas toliau nagrinės pareiÅ¡kėjo nurodytų kalinimo sÄ lygų atitiktį teisės aktų reikalavimams už laikotarpį nuo 2017-01-17 iki 2019-01-28. Dėl kalinimo sÄ lygų ir neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., administracines bylas Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008-11-18 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2016-10-07 iki 2019-01-28 buvo kalinamas kamerose, kuriose minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 104 punkte nustatyta, kad suimtiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus.

Pagal nuo 2010-05-14 galiojantį teisinį reguliavimÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m (Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2011-02-01) 1.3.1 papunktis).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorijų policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2015-11-01 iki 2018-10-31 bei galiojanti nuo 2018-11-01; toliau – ir HN 134:2015) minimalių vienam kalinančiam asmeniui tenkančių kameros plotų nenustato. Taigi pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, bei iÅ¡ kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2017-01-17 iki 2018-12-13 buvo laikomas kamerose: Nr. 154, Nr. 168, Nr. 178, Nr. 140, Nr. 145, Nr. 132, Nr. 180, Nr. 137, Nr. 127, Nr. 179, Nr. 197, Nr. 162, Nr. 319, Nr. 280, Nr. 271, Nr. 121, Nr. 274. Pagal byloje esančius duomenis, kameroje kartu su pareiÅ¡kėju kalinamų asmenų skaičių matyti, kad pareiÅ¡kėjui visÄ ginčo laikotarpį (2017-01-17 – 2019-01-28) teko teisės aktų reikalavimus atitinkantis gyvenamasis plotas, pareiÅ¡kėjui teko ne mažesnis nei 3,6 kv. m. minimalus gyvenamasis plotas.

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jam tenkantis gyvenamasis plotas buvo per mažas atmestini kaip nepagrįsti ir neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų Å¡iuo aspektu nenustatyta. PareiÅ¡kėjo teigimu, kameroje buvo maži ir surÅ«diję radiatoriai, todėl kamera nebuvo pakankamai Å¡ildoma, kamerose nebuvo įrengtos ventiliacijos, kamera buvo vėdinama per langÄ , tačiau langas dėl įrengtų grotų neatsidarė, kameroje trÅ«ko gryno oro, kamerose nesudaryta galimybė iÅ¡siskalbti rÅ«bų ir jų džiovinti, be to, vandens maiÅ¡ytuvai buvo surÅ«diję, taigi geriamam vandeniui ir drabužių plovimui buvo naudojamas rudas vanduo.

HN 134:2015 17 punktas nustatė, jog gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikė mechaninė patalpų vėdinimo ar kondensavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s (HN 134:2015 16 punktas). Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais (HN 134:2015 40 punktas).

Teismas pirmiausiai pažymi, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, nenurodė dėl kurių konkrečių sÄ lygų tokie nusiskundimai yra reiÅ¡kiami, nenustatyta, kad dėl tokių sÄ lygų pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reiÅ¡kęs skundus ar praÅ¡ymus įkalinimo įstaigos administracijai. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad kamerose esantys langai vedinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du. Be to, iÅ¡ atsakovės atstovo pateiktos medžiagos matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras periodiÅ¡kai atliko kamerų patikrinimus ir tikrino kalinimo sÄ lygų atitiktį teisės aktų reikalavimams, nustatę pažeidimus LukiÅ¡kių TI-K administracijai duodavo privalomai vykdytinus nurodymus paÅ¡alinti nustatytus pažeidimus, o įkalinimo įstaiga juos Å¡alindavo.

IÅ¡ pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto matyti, kad buvo tikrinta kamera Nr. 274, dėl kurios įrengimo pareiÅ¡kėjas skundžiasi, pažeidimų Å¡ioje kameroje nenustatyta. PareiÅ¡kėjui nedetalizavus teiginių, nenurodžius konkrečios kameros, kurios įrengimas ar sÄ lygos pareiÅ¡kėjo netenkino, o atsakovės atstovui pateikus duomenis, jog LukiÅ¡kių TI-K nuolat atliekami patikrinimai, o esant nustatytiems pažeidimams jie nedelsiant Å¡alinami, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad atsakovės atstovas, suteikdamas jam teisę vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti dušų, pažeidė jo teisę į Å¡variÄ ir orumo nežeminančiÄ asmens aplinkÄ , pareiÅ¡kėjas jautė didelius nepatogumus ir diskomfortÄ . Vidaus tvarkos taisyklių 107 punktas nustatė, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo teisę į Å¡variÄ ir orumo nežeminančiÄ asmens aplinkÄ naudojantis duÅ¡u.

Vadovaujantis LVAT praktika, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad, nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribotÄ galimybę naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimÄ , tai bÅ«tų vertinama, kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., LVAT 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016 ir kt.). Teismas pastebi, kad naujausioje LVAT praktikoje pažymima, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec (2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra tik rekomendacinio pobÅ«džio, dėl to Å¡ių taisyklių 19.4 papunkčio, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duÅ¡e ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (žr., pvz., LVAT 2017-07-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017).

Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime neatitiko teisės aktų reikalavimų (pareiÅ¡kėjas neneigia, kad tardymo izoliatoriaus administracija buvo sudariusi galimybes jam bent vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e), pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu praÅ¡ymu ar skundų įkalinimo įstaigos administracijai neteikė, o nacionaliniuose teisės aktuose nebuvo nustatyta pareigos suimtiesiems sudaryti galimybę praustis po dušų kiekvienÄ dienÄ , bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę ar dažniau, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl teisės į Å¡variÄ ir orumo nežeminančiÄ asmens aplinkÄ naudotis duÅ¡u atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjo teigimu, įkalinimo įstaiga neužtikrino kalinamo asmens efektyvaus susiekimo su pareigÅ«nu, esant bÅ«tinybei – kamerose nebuvo įrengtas aliarmo skambutis, tokios sÄ lygos sukėlė pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai bei gyvybei. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28, toliau – ir TIÄ®ET) 14.4 papunktyje įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryÅ¡io telefonų aptikimas, aliarminis iÅ¡kvietimas).

Nors Å¡ių taisyklių 2 punktas ir nustato, kad veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktas atsakovės atstovo 2019-10-11 raÅ¡tas Nr. 8-12278 patvirtina, jog 2016-2017 metais LukiÅ¡kių TI-K visose kamerose buvo įrengta nauja aliarminio iÅ¡kvietimo sistema. Pažymėtina, kad LVAT 20101-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-464-520/2018 nurodė, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiÅ¡kia, jog tai yra pažeidimas ir pareiÅ¡kėjui dėl to kilo neturtinė žala.

Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ . Atsakovės atstovas atsiliepime teismui nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kokiu laikotarpiu ir kokiose kamerose (kameroje) nebuvo įrengtas aliarminio iÅ¡kvietimo mygtukas bei nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl aliarminio skambučio nebuvimo jis bÅ«tų kreipęsis į pareigÅ«nus.

Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl sukelto pavojaus sveikatai bei gyvybei, dėl to, kad kamerose nebuvo įrengti aliarminio iškvietimo mygtukai, atmestini kaip nepagrįsti, pareiškėjas neįrodė, jog dėl to jam kilo neturtinė žala. Pareiškėjo teigimu, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjas buvo matomas kameroje esamų kitų kalinių bei pareigūnų per durų stebėjimo langelį, dėl kameroje netinkamai įrengto tualeto jautė nemalonius kvapus.

Teismas pažymi, kad HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, ir jie nesusiję su šių patalpų įrengimu. TIĮET 14.5 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusios kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruotiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (TIĮET 2, 3 punktai). Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2011-01-04 buvo atlikta Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo rekonstrukcija (2010-12-23 statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-519), todėl higienos normos ir kiti reikalavimai jam turėjo būti taikomi kaip rekonstruotiems pastatams.

Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28) 16.5 papunktis nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas.

Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pagal EŽTT praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2008-11-18 sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., EŽTT 2007-11-15 sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 punktÄ , 2012-01-10 sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 punktÄ ; 2012-05-10 sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 punktÄ ).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus). Pagal LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimus, sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumÄ ir sukelti jam nemalonius iÅ¡gyvenimus (žr., pvz., LVAT 2020-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1534-624/2020; 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017-12-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017; 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo likusios kameros dalies atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Atsakovės atstovas 2019-10-11 raÅ¡te Nr. 8-12278 nurodė, kad dalyje kamerų sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad kamerose, dėl kurių įrengimo pareiÅ¡kėjas skundžiasi, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis. Atsakovės atstovo teigimu, nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. kamerų sanitariniuose mazguose įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Pagal pateiktus duomenis teismas nustatė, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis, o užuolaidų įrengimas nebuvo pakankamas asmens privatumui kameroje užtikrinti. Atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo tinkamai įrengtas, taigi pareiÅ¡kėjo privatumas galėjo bÅ«ti pažeistas visÄ ginčo laikotarpį nuo 2017-01-17 iki 2019-01-28, iÅ¡ viso 702 paras.

Pažymėtina, kad pareiškėjas 2017-02-13 kameroje Nr. 154, 2017-02-21 kameroje Nr. 154, 2017-08-08 kameroje Nr. 145, 2017-11-30 kameroje Nr. 180, 2018-02-15 kameroje Nr. 180, 2018-03-08 kameroje Nr. 137, 2018-03-20 kameroje 137, 2018-05-31 kameroje Nr. 179, 2018-06-05 2018-06-06 kameroje Nr. 179, 2018-06-13 kameroje Nr. 179, 2018-06-25 kameroje Nr. 179, 2018-07-02 kameroje Nr. 179, 2018-07-10 kameroje Nr. 179; 2018-08-14 kameroje Nr. 197, 2018-09-28 kameroje Nr. 319, 2018-09-29 – 2018-10-03 kameroje Nr. 319; 2018-12-12 kameroje Nr. 271, 2019-01-23 kameroje Nr. 121 (iš viso 24 paras) buvo laikomas vienas, todėl laikytina, kad privatumo naudojantis juo pažeidimas šiomis dienomis nebuvo didelis.

Nustačius pažeidimÄ dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, neužtikrinant atskiros kabinos, teismas kitų pareiÅ¡kėjo argumentų dėl sanitarinio mazgo įrengimo toliau nenagrinės. PareiÅ¡kėjo papildomai nurodyti argumentai dėl LukiÅ¡kių TI-K patalpų pagalbinės paskirties atmestini kaip nepagrįsti. HN 134:2015 13 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys turi bÅ«ti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Pažymėtina, kad į bylÄ pateikti patikrinimo aktai, atlikti įvairiose kamerose, tačiau nė viename iÅ¡ jų nėra konstatuotas HN 134:2015 13 punkto pažeidimas.

Vadinasi, Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti HN 134:2015 13 punkto pažeidimo ir teigti, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ne gyvenamosiose, o pagalbinėse patalpose. Be to, teismas pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K pastatų kompleksÄ sudaro 6 pastatai, t. y. administracinis, cerkvės, gamybinis, kalėjimo, ligoninės, kontrolinis perėjimo pastatai. Taigi vieni iÅ¡ Å¡ių pastatų yra gyvenamieji, o kiti – kitos paskirties pastatai, sudarantys visÄ bendra LukiÅ¡kių TI-K pastatų kompleksÄ . Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad tos patalpos, kuriose jis gyvena yra pagalbinio pobÅ«džio, atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrinant visa tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas iÅ¡ viso 702 paras pažeidžiant jo privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais, todėl darytina iÅ¡vada, kad tokios kalinimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui neiÅ¡vengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Tai sudaro pagrindÄ vertinti, kad Å¡iuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala privalo bÅ«ti atlyginta pinigine forma.

Taigi pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K naudojantis netinkamai įrengtais sanitariniais mazgais iÅ¡ viso 702 paras, dalį Å¡io laiko (24 paras) pareiÅ¡kėjas kameroje buvo kalinamas vienas, todėl pažeidimo intensyvumas tomis paromis, kai pareiÅ¡kėjas kameroje buvo kalinamas vienas laikytinas nedideliu. Kitų kalinimo sÄ lygų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, į pažeidimo mastÄ , jo trukmę, formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018, 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2020-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1534-624/2020), į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas dalį laiko kamerose buvo kalinamas vienas, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjui priteistinas 1 600 Eur neturtinės žalos dydis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo O. L. (O. L.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui O. L. (O. L.) 1 600 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas).

LikusiÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Mefodija Povilaitienė