84829c8a-9f7b-485e-b5ce-2f79a9bdeae0 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-30458-1101/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24733-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.1; (S) 2.1.6.2; 2.6.11.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 24 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura MatusevičiÅ«tė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“. Teismas n u s t a t ė:

1. ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 354,72 Eur žalÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir 15 Eur žyminį mokestį.

2. Ieškovė nurodė, jog 2018 m. sausio 31 d. Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, įvykio metu, užvažiavus ant kelyje esančios kliūties (iš asfalto išlindęs asfalto gabalas, gulėjęs ant duobės nepažymėtos kelio ženklais), buvo apgadintas automobilis VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog transporto priemonė VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu KASKO.

Dėl automobilio apgadinimo ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 354,72 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sÄ matoms sudaryti. Skaičiuojant nuostolių dydį, iÅ¡skaičiuota 18,66 Eur suma už dalių bÅ«klės pagerinimÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ jai nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas – t. y.

Vilniaus miesto savivaldybė.

3. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, o jei Å¡is praÅ¡ymas nebus tenkinamas, sumažinti ieÅ¡kiniu praÅ¡omų priteisti nuostolių dydį. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK), kuria Vilniaus miesto rytinės, pietinės, centrinės dalių gatvių perduotos vykdyti priežiÅ«ros darbus UAB „Grinda”). Å ia sutartimi bendrovei ne tik buvo pavesta atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, t. y. nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ (sutarties 4.2.10 punktas), tačiau buvo perduotas ir rytinės, pietinės ir centrinės Vilniaus miesto dalių gatvių, įskaitant ir Dariaus ir Girėno g. valdymas.

Vilniaus miesto savivaldybei sudarius sutartį su UAB „Grinda“ pagrindinis tikslas ir buvo perduoti Vilniaus miesto kelių dangos tvarkymo ir priežiÅ«ros darbus savo srities profesionalams, įgalinant juos turėti savo žinioje, t. y. suteikiant teisę daryti jiems Å«kinį bei fizinį poveikį, atlikti savo nuožiÅ«ra kelių priežiÅ«ros ir eksploatavimo paslaugas, todėl laikytina, kad bÅ«tent UAB „Grinda“ tapo daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi, sistemiÅ¡kai vertinant sutarties, taip pat teisės aktų nuostatas, darytina iÅ¡vada, jog UAB „Grinda“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiÅ«rÄ pagal sutarties bei teisės aktų imperatyvias nuostatas, todėl bÅ«tent UAB „Grinda“, kaip gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytoja, yra atsakinga pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsakovė nurodė, kad jeigu teismas nuspręstų, jog reikalavimas atlyginti žalÄ Å¡ioje byloje yra pagrįstas, turėtų bÅ«ti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į transporto priemonės vairuotojo, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo, neatsargumÄ .

4. Dublike ieÅ¡kovė pateikė nesutikimo su atsiliepimu į ieÅ¡kinį argumentus. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovės pateiktoje sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, jog Dariaus ir Girėno gatvė, Vilniuje, buvo perduota UAB „Grinda“ savarankiÅ¡kai valdyti. PrieÅ¡ingai, sutartyje kalbama tik apie techninės priežiÅ«ros pobÅ«džio darbų atlikimÄ , t. y. gatvių ir kiemų remonto bei priežiÅ«ros darbus, kuriuos ji atlieka kaip rangovė, ne savo nuožiÅ«ra ir iniciatyva, o pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymÄ .

Ä® bylÄ taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija bÅ«tų teikusi UAB „Grinda“ nurodymus dėl Å¡ios gatvės remonto. Darytina iÅ¡vada, jog dėl Å¡ios gatvės konstrukcinių trÅ«kumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jų savininkė atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovės prielaidos dėl galimai didelio vairuotojo garso ir neatidumo yra nepagrįsto ir neįrodytos objektyviais įrodymais.

Policijos pareigūnai neįžvelgė vairuotojo veiksmuose KET pažeidimų.

5. Triplike atsakovė nurodė nesutikimo su dubliku argumentus, prašė ieÅ¡kinį Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė kaip Vilniaus miesto gatvių savininkė sudarydama minėtÄ Sutartį ir SusitarimÄ su UAB „Grinda“ turėjo tikslÄ perduoti rytinės, pietinės ir centrinės gatvių valdymÄ savo srities profesionalams, įgalinant juos turėti savo žinioje Vilniaus miesto rytinės, pietinės ir centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos valdymÄ ir suteikiant teisę tose gatvėse elgtis savo nuožiÅ«ra bei daryti Å«kinį bei fizinį poveikį savo iniciatyva esant keliančioms grėsmę situacijoms.

Tai, kad Vilnius miesto savivaldybės administracija perduoda UAB „Grinda“ bÅ«tent Vilniaus miesto rytinės, pietinės ir centrinės dalių (į kuriÄ patenka ir Dariaus ir Girėno g.) valdymÄ aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta minėtame Susitarime. Taigi gatvių valdymas buvo pavestas atlikti UAB „Grinda“. Akivaizdu, jog minimos nuostatos įpareigoja UAB „Grinda“ vykdant sutartines pareigas veikti ne tik pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, bet ir savo iniciatyva. Taigi, atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, UAB „Grinda“ eismo įvykio metu buvo Dariaus ir Girėno gatvės valdytoja, bendrovei prievolinės teisės (sutarties) pagrindu buvo ir yra pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti Dariaus ir Girėno gatvę, todėl manytina, jog, remiantis sutartimi ir CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei aukščiau nurodyta teismų praktika, reikalavimas atlyginti dėl netinkamo sutarties vykdymo bei nepakankamos gatvių priežiÅ«ros kilusiÄ Å¾alÄ turėtų bÅ«ti nukreiptas ne į Vilniaus miesto savivaldybę, o UAB „Grinda“.

6. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei ir trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ atmesti. Nurodė, kad su ieÅ¡kovės pozicija, kad UAB „Grinda“ yra atsakinga už padarytos žalos atlyginimÄ nesutinka ir nurodė teismų praktikÄ , kuri paneigia tokiÄ ieÅ¡kovės pozicijÄ . Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai klaidingai nurodo, kad UAB „Grinda“ laikoma gatvių valdytoja, sutartį reikia vertinti ne atskiromis nuostatomis, o atsižvelgiant į sutarties visumÄ , jos dalykÄ bei visÄ sutartį vertinti sistemiÅ¡kai.

Šiuo atveju sutarties dalykas yra tai, kad UAB „Grinda“ atlieka rangos darbus pagal savivaldybės nurodymus, o savivaldybės už šiuos darbus atsiskaito nustatyta tvarka. Būtent dėl to, kad gatvių remonto ir techninės priežiūros darbai yra atliekami tik pagal savivaldybės nurodymus, patvirtina, kad UAB „Grinda“ nėra statinių (gatvių) valdytojas, o tik rangovas. Savivaldybė nepagrįstai siekia išplėsti UAB „Grinda“ sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtį, kadangi ji savo nuožiūra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojama savivaldybės skiriamo biudžeto.

BÅ«tent dėl pastarosios priežasties buvo nustatyta tvarka, pagal kuriÄ darbai atliekami tik tuomet, kai yra gaunamas savivaldybės užsakymas, kadangi savivaldybė neturėtų pakankamai lėšų atsiskaityti už visus UAB „Grinda“ nuožiÅ«ra atliktu darbus ar patikrinimus ir kiltų nesutarimų dėl to, ar tam tikrus darbus buvo bÅ«tina atlikti. Trečiasis asmuo nurodė, kad nors ieÅ¡kovė vairuotojo kaltės nebuvimÄ grindžia Vyriausiojo policijos komisariato iÅ¡duota pažyma, vairuotojo paaiÅ¡kinimais ir kitais dokumentais, tačiau pažymima, kad minėtame nutarime nėra konstatuota, kad visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado bÅ«tent dėl blogai prižiÅ«rimo kelio ar Vilniaus miesto savivaldybės ar UAB „Grinda“.

Taip pat pažymėtina, kad administracinės atsakomybės nebuvimas (netaikymas) pats savaime nereiÅ¡kia, kad paÅ¡alinama ir civilinė atsakomybė – turi bÅ«ti vertinama ar vairuotojo veiksmai gali bÅ«ti pripažinti dideliu neatsargumu iÅ¡ dalies lėmusiu žalos atsiradimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: IeÅ¡kinys tenkintinas.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad automobilis VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), automobilio draudėjas – UAB „Luminor Lizingas“.

8. Nustatyta, jog 2018 m. sausio 31 d. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g., D. S. vairuodamas automobilį VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant kelyje esančios kliūties ir apgadino automobilį. 2018 m. sausio 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame pranešime vairuotojo kaltė nėra konstatuota.

9. Byloje pateikta 2018 m. vasario 9 d. sÄ mata Nr. 1957028, iÅ¡ kurio matyti, kad dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos 354,72 Eur sumai. IÅ¡ byloje pateikto mokėjimo nurodymo nustatyta, jog ieÅ¡kovė 2018 m. kovo 19 d. iÅ¡mokėjo S. S. 354,72 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

10. Nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 29 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovo) ir UAB „Grinda“ (rangovo) buvo sudaryta sutartis Nr. A72-2191(3.1.36-UK), kuria trečiasis asmuo UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės, ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, taip pat savo sÄ skaita atlyginti visus nuostolius užsakovui (savivaldybei) ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo (Sutarties 4.2.2 punktas).

Sutarties 3.2. punkte numatyta, jog visi darbai turi bÅ«ti atliekami pagal užsakovo (atsakovės) pateiktÄ rangovui (trečiajam asmeniui) užsakymÄ , pagal jame nurodytus terminus ir sÄ lygas. Sutarties 4.2.1. punkte numatyta, kad rangovas (trečiasis asmuo) įsipareigoja atlikti sutartyje numatytus darbus. Taip pat 2012 m. gegužės 7 d. papildomu susitarimu į Å¡iÄ sutartį buvo įtrauktas 4.2.10. punktas, kuriuo nustatyta, kad rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ , defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Å¡alinti, taisyti nedelsiant <...>.

11. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl statinio (kelio) trÅ«kumų, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1dalyje numatytos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ taikant minėtÄ teisės normÄ , yra nurodęs, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad minėtai normai taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad toks reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiÅ«ros metu, ypač atidžiai laikytis statybÄ reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

12. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KÄ®) 2 straipsnio 3 dalis apibrėžta kelio sÄ voka: tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. KeliÄ sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikÅ¡telės, poilsio aikÅ¡telės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantis kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo bei kiti įrenginiai su Å¡ių objektų užimama žeme.

Minėto straipsnio 8 dalis apibrėžta kelio priežiÅ«ros sÄ voka: nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio bei jo statinių tarnavimo laikÄ . Kelius prižiÅ«rintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamÄ jÄ kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad Å¡ie objektai atliktų savo funkcijas, prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi. Vieno ar kelių kelio struktÅ«rinių įrenginių sugriuvimas ar įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantis konstrukcijų trÅ«kumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindÄ taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalis nustatytÄ griežtÄ jÄ civilinę atsakomybę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014 yra konstatavusi, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kelyje buvusi kliūtis (iš asfalto išlindęs asfalto gabalas, gulėjęs ant duobės nepažymėtos kelio ženklais), buvusi ginčo kelio važiuojamojoje dalyje, dėl kurios įvyko eismo įvykis, yra kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros (CPK 178, 185 str.). Atsižvelgiant į tai, ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininko (valdytojo) atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu.

13. KÄ® 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSÄ®) 6 straipsnio 32 punkte kaip vienÄ iÅ¡ savarankiÅ¡kų savivaldybių funkcijų įtvirtina – savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ , tiesimÄ ir saugaus eismo organizavimÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ .

Pagal minėto apraÅ¡o 12.1 punktÄ , kelius prižiÅ«rintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ kelio dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ kelio juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

Taigi, minėtų teisės normų pagrindu konstatuotina, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

14. Kita vertus kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali bÅ«ti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013).

Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Å i prezumpcija gali bÅ«ti paneigta. Tai reiÅ¡kia, kad, esant registracijos duomenims vieÅ¡ajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalÄ asmuo iÅ¡ tikrųjų yra kitas. Juo gali bÅ«ti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebÅ«tų įregistruotos vieÅ¡ajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011).

Minėta prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymÄ yra pavieÅ¡inęs – įrodinėjimo pareiga tenka vieÅ¡ajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Å ios nuostatos nepaÅ¡alina galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013).

Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali bÅ«ti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai Å¡ie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. SprendimÄ dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Å iuo atveju atitinkamo tarybos spendimo nebuvo.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kelio valdymas turi bÅ«ti suprantamas kaip objekto (nagrinėjamu atveju - kelio) turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo Å¡iam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Teismas įvertinęs minėtas sutarties sÄ lygas, kurios galiojo 2018 m. sausio 31 d. eismo įvykio metu, daro iÅ¡vadÄ , jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, tokiu bÅ«du, trečiasis asmuo pagal sutartį neįgijo teisės savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiÅ«ros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus.

Å ios teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė, kaip kelio Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, savininkė yra tinkama atsakovė ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakinga už žalÄ padarytÄ dėl Å¡io kelio trÅ«kumų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų formuojamojoje praktikoje kitose bylose, kuriose buvo analizuojamos analogiÅ¡kos sutarties tarp atsakovės ir trečiojo asmens nuostatos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-562-577/2020; 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-430/2020, 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1598-430/2020).

15. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už žalos atsiradimÄ asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė dėl minėto eismo įvykio iÅ¡mokėjo 354,72 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , pareiÅ¡kė regresinį reikalavimÄ už žalÄ atsakingam asmeniui (atsakovei). Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu automobilio valdytojas bÅ«tų važiavęs neleistinu greičiu, staigiai ir neatsargiai manevravęs (CPK 178 straipsnis).

Teismui taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių vairuotojo D. S. kaltę autoįvykyje (CPK 178 straipsnis). Taigi nustatyta, jog automobilio valdytojo veiksmuose užvažiavus ant kelyje esančios kliÅ«ties (iÅ¡ asfalto iÅ¡lindusio asfalto gabalo, gulėjusio ant duobės nepažymėtos kelio ženklais) nebuvo neatsargumo ir neatidumo (Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktai), nes nematydama jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektÄ , jis neturėjo pareigos važiuoti lėčiau nei leistinu maksimaliu greičiu (Kelių eismo taisyklių 133 punktas), nei pareigos sulėtinti greitį ar stabdyti, nei pareigos apvažiuoti nematomÄ kliÅ«tį (Kelių eismo taisyklių 8-11 punktai).

Byloje pateiktų įrodymų visuma ir jais nustatytos eismo įvykio aplinkybės neleidžia teismui konstatuoti, jog automobilis buvo apgadintas dėl vairuotojos didelio neatsargumo, todėl nėra pagrindo netaikyti atsakovės civilinės atsakomybės ar sumažinti žalos dydį. IeÅ¡kovės patirtų nuostolių faktas ir dydis patvirtintas žalos bylos medžiagoje esančiomis transporto priemonės VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukomis, žalos sÄ mata ir mokėjimo nurodymu. Duomenų, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamÄ jį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimu, byloje nėra, todėl abejoti jo pateiktais įrodymais, remiantis vien atsakovės deklaratyviais teiginiais, teismas neturi pagrindo.

Atsakovė nepaneigė fakto, kad prašoma priteisti žala yra realiai patirta ir susijusi su įvykiu (CPK 178 straipsnis). Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis minėtomis teisės normomis, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 354,72 Eur žalai atlyginti.

16. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovei praÅ¡ant, iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (354,72 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

17. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė patyrė 15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 354,72 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis eurus ir 72 ct) žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (354,72 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Laura MatusevičiÅ«tė