84808e16-bbd0-4cba-bfc2-95447142f0fc · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-199-813/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01303-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.1; (S) 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Rimantei LitvinavičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Rasai Verdnikovienei, kaltinamajam A. P. ir jo gynėjai advokatei Linai AndriuÅ¡kevičienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 2015 m. gruodžio 29 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – bauda 100 MGL (3 766 Eur), duomenų apie baudos sumokėjimÄ nėra, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : A. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis pasisavino svetimÄ didelės vertės turtÄ , o bÅ«tent: jis, nuo 2006 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. bÅ«damas UAB „C“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir vykdydamas kasininko pareigas, užimamų pareigų pagrindu turėdamas savo žinioje UAB „C“ turtÄ , atstovaudamas įmonę bei pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, veikdamas prieÅ¡ingais bendrovės interesams, tyčia siekdamas turtinės ir asmeninės naudos kaip atskaitingas asmuo 2008 m. rugsėjo 30 d. avansinės apyskaitos Nr. 9 pagrindu Å«kio iÅ¡laidoms iÅ¡ UAB „C“ kasos atsiskaitymams paėmė 706 885,74 Lt (204 728, 26 Eur), 2008 m. gruodžio 31 d. avansinės apyskaitos Nr. 12 pagrindu Å«kio iÅ¡laidoms paėmė 8 500 Lt (2 461,77 Eur), viso 715 385,74 Lt (207 190,03 Eur), iÅ¡ jų 546 413,37 Lt (158 252,25 Eur) paėmęs iki Å¡iol UAB „C“ negrÄ Å¾ino, į bendrovės kasÄ neįnešė bei iki Å¡iol nepateikė pinigų panaudojimÄ bendrovės reikmėms pateisinančių dokumentų, taip pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ â€“ UAB „C“ priklausantį turtÄ â€“ 546 413,37 Lt (158 252,25 Eur) lėšų, padarydamas UAB „C“ 546 413,37 Lt (158 252,25 Eur) turtinę žalÄ .

Tokiais savo veiksmais jis buvo kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis A. P. teisme kaltu neprisipažino. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2008 metų buvo UAB „C“ direktoriumi. 2008 metais UAB „C“ ir UAB „V.“ akcininku buvo R. Ž.. Tiek R. Ž., tiek ir A. P. turėjo po 50 procentų UAB „C“ akcijų. Tuo tarpu UAB „V.“ kontrolinį paketÄ akcijų turėjo tik R. Ž.. 2007 m. A. P., R. Ž. ir T. P. žodžiu susitarė dėl didelio žemės sklypo (apie 20 ha) pirkimo, Å¡alia Kauno autostrados apie 9 km nuo 9 forto trečioje linijoje, (duomenys neskelbtini), tikslu pakeisti žemės sklypo paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio į komercinių ir gamybinių pastatų statybÄ , padalinti sklypais ir parduoti.

Vėliau taip viskas ir įvyko. T. P. surado minėtÄ sklypÄ , visi susitarė, kad UAB „V.“ savo nuosavybėn už skolintas lėšas įsigytų minėtÄ sklypÄ . Sklypas buvo nupirktas, pakeista paskirtis, buvo duoti skelbimai pardavimui ir dėl pusės Å¡io žemės klypo ploto, t. y. dėl 10 ha, atsirado pirkėjas – austrų kompanija „A.“, buvo suderėta suma 10 milijonų litų. Kompanija bankiniu pavedimu sumokėjo 1,5 milijono litų avanso UAB „V.“. 2008 m. atėjo krizė ir minėta austrų kompanija atsisakė pirkti sklypÄ .

Tada R. Ž., A. P. ir T. P. pasitarę sumažino minėto sklypo kainÄ per pusę, t. y. iÅ¡ viso sklypas turėjo kainuoti 5 milijonai litų. Sutarė, kad į Å¡iÄ kainÄ Ä¯skaičiuojama jau sumokėtas 1,5 milijono litų avansas, o likusius 3,5 milijono litų austrų kompanija „A.“ įmonei UAB „V.“ sumokės statybinėmis medžiagomis. T. P. žinodamas, kad austrų kompanija pervedė pinigus į UAB „V.“ sÄ skaitÄ , grubiai pradėjo reikalauti savo uždirbtų pinigų dalies, t. y. 25 procentų, kas buvo susitarta 2006 m. sausio 2 d. jungtinės veiklos sutartimi tarp A.

Ž., T. P. ir A. P.. Pagal Å¡iÄ jungtinės veiklos sutartį T. P. buvo tarpininkas tarp sklypo pirkėjo ir pardavėjo. R. Ž., bÅ«damas UAB „V.“ direktoriumi, tiesiogiai iÅ¡ savo įmonės - UAB „V.“ nesumokėjo T. P. jo uždirbtos dalies, nes tarp UAB „V.“ ir austrų kompanijos „A.“ buvo sudaryta tik preliminari 10 ha sklypo pirkimo pardavimo sutartis. Todėl iÅ¡ austrų kompanijos gavęs 1,5 milijono litų avansÄ , R. Ž. dalį Å¡ios sumos apie 715 000 litų pervedė į A.

P. vadovaujamos įmonės - UAB „C“ sÄ skaitÄ , įformindamas kaip paskolų sutartis, ir liepė Å¡iuos pinigus iÅ¡gryninti bei pasiraÅ¡ytinai perduoti T. P.. Todėl A. P. taip ir padarė. Banke iÅ¡grynino apie 715 000 litų ir dalį Å¡ios sumos 615 000 litų prie pat banko automobilyje į rankas perdavė T. P., o Å¡is ant 2006 m. sausio 2 d. jungtinės veiklos sutarties egzemplioriaus pasirašė, kad gavo. Šį pinigų perdavimÄ matė ir automobilyje buvęs Å . D.. LikusiÄ iÅ¡grynintÄ 100 000 litų sumÄ A.

P. pasiliko sau, kaip atlygį pagal tÄ pačiÄ 2006 m. sausio 2 d. jungtinės veiklos sutartį. Pinigų iÅ¡gryninimÄ iÅ¡ UAB „C“ kasos A. P. įformino avansine apskaita ir atidavė buhalterei. T. P. ant sutarties pasiraÅ¡yto egzemplioriaus originalÄ atidavė R. Ž., o kopijÄ pasiėmė sau ir pateikė UAB „C“ buhalterei. Atsiskaitymas grynaisiais tais laikais buvo normali verslo praktika. Vėliau 2011 m. pardavus likusius 10 ha plotÄ sudarančius žemės sklypus, vykdydami tÄ pačiÄ 2006 m. sausio 2 d. jungtinės veiklos sutartį, R.

Ž. su T. P. atsiskaitė natūra, t. y. T. P. nurodymu du sklypus perleido jo nurodytai įmonei - UAB „Z.“, kurios direktore buvo T. P. pusseserė G. P.. Taigi, A. P. pinigus iš UAB „C“ kasos grynino teisėtai ir verslo tikslais, vykdydamas 2006 m. sausio 2 d. jungtinės veiklos sutartį. Liudytoja G. P. (teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi jos nukentėjusios procesinis statusas panaikintas ir ji pripažinta liudytoja) teisme parodė, kad 2008 - 2013 metų laikotarpiu ji dirbo UAB „C“ komercijos direktore, tačiau nei karto nebuvo gavusi darbo užmokesčio.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ savo asmeninių lėšų dengdavo UAB „C“ įsipareigojimus kredito įstaigoms, mokėdavo komunalinius mokesčius, už draudimÄ ir panaÅ¡iai. Su įmonės vadovu A. P. ir įmonės akcininku R. Ž. sutarė, kad už tai UAB „C“ jai perleis butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau tai nebuvo padaryta. Be to, G. P. parodė, kai jai iÅ¡ paties A. P. ir R. Ž. yra žinoma, kad R. Ž. vadovaujama UAB „V.“ buvo sudariusi preliminariÄ pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „A.“, pagal kuriÄ Å¡i įmonė norėjo pirkti UAB „V.“ priklausiusį sklypÄ autostradoje link Klaipėdos nuo Kauno.

Už šį sklypÄ UAB „V.“ turėjo gauti apie 1 milijonÄ litų ir dalį Å¡ios sumos gavo pagal preliminariÄ pirkimo-pardavimo sutartį. Prasidėjusi finansų krizė pardavimo planus pakeitė ir UAB „A.“ atsisakė pirkti šį sklypÄ . Liudytoja teigė žinanti, jog po preliminarios sutarties su UAB „A.“ įmonė „C“ turėjo pinigų. UAB „C“ sandoryje su UAB „A.“ nedalyvavo, tačiau, liudytojos manymu, Å¡is sandoris buvo bendras A. P. (UAB „C“ vadovo) ir R.

Ž. (UAB „V.“ vadovo) projektas. Iš paties A. P. ir R. Ž. kalbų suprato, kad A. P. iš įmonės „C“ kasos išėmė pinigus, nors pati to nematė, su įmonės finansiniais dokumentais nesusipažino. Kokiu tikslu A. P. iš kasos išėmė įmonės pinigus, liudytoja nežino. Taip pat nežino, kur jis tuos pinigus panaudojo. Liudytojai yra žinoma, kad A. P. skolino „C“ pinigus, apie 60 000 litų, be palūkanų savo artimiesiems, matė tai patvirtinančias paskolų sutartis.

Liudytojas Å . D. teisme parodė, kad 1992-1996 m. dirbo UAB „C“. Kiek žino, 2006 m. Å¡ios įmonės vadovu tapo A. P.. Ä®monės „C“ motininė įmonė buvo UAB „R.“. Liudytojas, A. P. ir R. Ž. turėjo UAB „R.“ akcijų, o pastarosios įmonės direktoriumi buvo R. Ž.. UAB „R.“ veikla buvo pastatyti ir nuomoti nekilnojamÄ jį turtÄ . Prasidėjus nesutarimams, liudytojas savo 30 procentų dalį UAB „R.“ akcijų 2006 m. perleido R. Ž. ir A.

P.. Po to santykiai nutrÅ«ko ir apie UAB „C“ nesidomėjo. Nieko bendro su UAB „A.“ sklypo pirkimu liudytojas neturėjo, tas žemės sklypas ankščiau priklausė jo giminaičiams. Dėl sklypo pardavimo netarpininkavo, nes pardavė savo sklypÄ tik R. Ž., o UAB „A.“ nieko nepardavinėjo. Liudytojas parodė, kad iÅ¡ banko buvo paėmęs 400 000 litų paskolÄ , už kuriÄ pirko lentpjÅ«vę(duomenys neskelbtini). Vėliau tÄ lentpjÅ«vę pardavė UAB „C“. Su UAB „C“ buhalterinės apskaitos dokumentais nėra susipažinęs, nežino, kaip buvo naudojami Å¡ios įmonės pinigai.

Liudytojas T. P. teisme parodė, kad jį su kaltinamuoju A. P. siejo nekilnojamojo turto verslo santykiai. Liudytojas UAB „C“ nedirbo. Pamena, kad Å . D. ir jo tėvai ketino parduoti Å¡alia autostrados esančius žemės sklypus. T. P. juos pirkti iÅ¡ Å . D. pasiÅ«lė A. P.. Po pusės metų A. P. Å¡iuo pasiÅ«lymu susidomėjo ir už 2 milijonus litų nupirko. Å iame sandoryje dar dalyvavo ir R. Ž., kurį A. P. pristatė kaip savo geriausiÄ draugÄ ir verslo partnerį, kuriuo galima pasitikėti.

Taigi T. P. buvo tarpininkas tarp nekilnojamojo turto pardavėjo Å . D. ir pirkėjo A. P. su R. Ž.. Liudytojas žinojo, kad Å¡is sklypas perkamas pelno tikslais, t. y. A. P. ir R. Ž. ketino jį padalinti į mažesnius sklypus, pakeisti sklypų paskirtį ir pelningai parduoti. A. P. ateityje pardavus sklypus ir gavus pelnÄ , pažadėjo liudytojui T. P. pinigų. Tuo tikslu buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis tarp trijų asmenų: T. P., A. P. ir R. Ž., pagal kuriÄ T. P. tampa tų sklypų akcininku.

Liudytojas T. P. patvirtino, jog į bylÄ pateiktÄ sutartį (9 t., b. l. 9-12) jis pasirašė 2006 m. Už tarpininkavimÄ T. P. buvo gerai sumokėta – apie 20-30 % nuo pardavimo sumos, nes sklypus pavyko pelningai parduoti už 5-10 milijonų litų užsienio įmonei „A.“. T. P. niekam piniginių pretenzijų neturi, nes savo sutartÄ atlygį gavo. Vėliau tarp A. P. ir R. Ž. buvo pykčiai dėl atsiskaitymų, nes A. P. praÅ¡ydavo pinigų, o R. Ž. neduodavo. Dėl iÅ¡ UAB „C“ kasos paimtų pinigų liudytojas nieko nežino.

Tačiau liudytojas patvirtino, kad A. P. 2008 m. jam sumokėjo 633 500 eurų grynais už tarpininkavimo paslaugas. Liudytojas R. Ž. teisme parodė, kad su A. P. yra pažįstami ir verslo partneriai. A. P. buvo UAB „C“ direktorius. Å ios įmonės akcininku buvo įmonė „R.“, kurios direktoriumi buvo R. Ž.. Be to, R. Ž. vadovavo ir UAB „V.“. Liudytojas patvirtino, kad UAB „C“ kasoje ar sÄ skaitoje 2008 m. turėjo didelę pinigų sumÄ â€“ 715 385 litus, nes pinigus ji gavo iÅ¡ UAB „V.“.

R. Ž. tuo metu turėjo daug verslų, 2008 m. buvo pirkimo vajus. UAB „V.“ pinigus įmonei UAB „C“ pervedė pagal paskolos sutartį. Pinigus skolino, nes UAB „C“ turėjo lizinguojamo turto, vystė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo projektus ir pan. A. P. per savo vadovaujamÄ Ä¯monę UAB „C“ planuodavo pirkti nekilnojamÄ turtÄ , tam reikėjo pinigų, kuriuos R. Ž., kaip UAB „V.“ vadovas skolino įmonei UAB „C“. Skolindamas pinigus R. Ž. manė, kad gera investicija už procentus. 2008 m. kiek pinigų paskolino nepamena, nes kiekvienam susitarimui darydavo sutartis.

Pinigus skolino tik bankiniais pavedimais. Liudytojas nesidomėjo, kodėl A. P. iš UAB „C“ kasos išėmė pinigus – 715 385 litų, nes buvo tikras, jog tai buvo būtina UAB „C“ reikmėms projektams įgyvendinti ir verslui vystyti. A. P. dėl šių pinigų ataskaitos R. Ž., kaip akcininkui, neteikė. Dėl išimtų pinigų pretenzijų A. P. neturi, nes 2008 m. įvyko ekonominė krizė ir daug kas patyrė nuostolių. Dėl sklypo pirkimo iš Š. D. ir jo šeimos narių bei jo perpardavimo „A.“ liudytojas R.

Ž. parodė, kad buvo toks sandoris, ir R. Ž. kaip įmonės vadovas pirko šį sklypÄ . SklypÄ pirko juridinis asmuo UAB „V.“, bet buvo lizingo bendrovė, kuri viskÄ finansavo. Taip pat buvo daromas projektas, buvo pasitelktos užsienio kompanijos, advokatai. Pasisekė, kad sutartis buvo padaryta per metus ir įvyko sandoris. UAB „C“ turėjo porÄ butų ir lentpjÅ«vę, bet Å¡iame žemės sklypo pirkime ji nedalyvavo. UAB „C“ pinigus praÅ¡ydavo paskolinti įmonės veiklai: remontui ir pan.

Gal A. P. buvo reikalingi gryni pinigai, nes teko girdėti, jog Kaune žmonės grynais pinigais labiau norėdavo atsiskaityti, bet tiksliai Å¡ių aplinkybių nežino. 2008-2009 m. nekilo jokių įtarimų, jog A. P. pinigus pasiima sau. UAB „C“ bankroto byloje buvo dalis A. P. neÅ«kiÅ¡kumo, bet yra dalis ir krizės, nes A. P. 2008-2009 m. nutraukinėjo sutartis su bankais, kai kÄ pavyko atstatyti, nes lizingo bendrovė grasino atimti visÄ turtÄ . Negalima tik vieno A. P. kaltinti. R. Ž. nepastebėjo, jog pinigų paėmimas iÅ¡ UAB „C“ bÅ«tų nepagrįstas, nes reikėjo pinigų buvo pasiraÅ¡oma sutartis ir daromas pavedimas, o toliau A.

P. pats tvarkydavosi. Liudytojas R. Ž. teigė, kad nieko nežino dėl iš UAB „C“ kasos paimtų pinigų perdavimo T. P.. Pats R. Ž. niekam jokių grynų pinigų neperdavinėjo. Nežino nieko ir apie tai, jog A. P. perduotų pinigus T. P., bet tai ne R. Ž. reikalas. Vadovas-akcininkas prašė pervesti pinigus veiklai ir juos gaudavo, o ataskaitų ar susirinkimų nebuvo, nebuvo ir reikalo jo klausinėti, nes yra atsakomybių ribos – vadovas tvarko reikalus. Su A. P. ir T. P. R. Ž. nebuvo sudaręs jokios jungtinės veiklos sutarties.

Nebuvo ir susitarimo tarp T. P. ir A. P. dėl sklypo pirkimo iÅ¡ Å . D. ir pelno pasidalijimo. Dėl „V.“ įsigyto sklypo iÅ¡ Å . D., tai įmonė pati nepirko, buvo lizingo sutartis ir pirkimo-pardavimo metu buvo Å . D., kuris atstovavo savo giminę. Nebuvo kalbos, jog pardavus sklypÄ pelnas bus pasidalintas tarp minėtų trijų asmenų, nes „V.“ investavo pinigus į turtÄ ir gavo paskolÄ iÅ¡ banko. Teisiamojo posėdžio metu liudytojui R. Ž. parodžius 2006 m. sausio 2 d. jungtinės veiklos sutartį (9 t., b. l. 9-12), R.

Ž. teigė, kad joje esantis paraÅ¡as yra panaÅ¡us į jo, tvirtino gal ir buvo toks susitarimas, tačiau dabar jau nepamena. Liudytojas neatsimena ir to, ar prašė UAB „C“ grÄ Å¾inti pinigus jo vadovaujamai UAB „V.“, bet kažkÄ grÄ Å¾ino pagal triÅ¡alį projektÄ ir dalis sumos buvo užskaityta kaip paskolos grÄ Å¾inimas. Dalis paskolos buvo įskaityta. R. Ž. pamena, jog buvo triÅ¡alis susitarimas ir sumažėjo skola – UAB „C“ tapo mažiau skolinga UAB „V.“, o UAB „R.“ netapo skolingi įmonei UAB „C“.

Dėl žemės sklypo perdavimo „A.“, tai derybose nedalyvavo A. P., nes buvo užsienio kompanija ir advokatas. A. P. nedalyvavo Å¡iame susitarime. Liudytoja V. L. teisme parodė, kad buvo buhalterė, pagal susitarimÄ apie 5 metus tvarkė A. P. įmonės - UAB „C“ buhalterinę apskaitÄ . Buvo įmonės „F.“ vadovė. Pretenzijų dėl UAB „C“ apskaitos negavo, suvedinėjo jai pateiktus dokumentus. Kokia buvo UAB „C“ finansinė padėtis dėl senyvo savo amžiaus nepamena.

Nepamena, ar buvo toks atvejis, jog A. P. iÅ¡grynintų iÅ¡ UAB „C“ didelę pinigų sumÄ . Ä®monėje dar dirbo komercijos direktorė G. P., bet ji neturėjo teisės gryninti pinigus. Pinigų iÅ¡gryninimui, įneÅ¡imui į kasÄ buvo tai pagrindžiantys dokumentai, bet kasÄ tvarkė A. P., pinigų pas liudytojÄ nebuvo. Buvo iÅ¡raÅ¡inėjami kasos pajamų, kasos iÅ¡laidų orderiai. Neatitikimų dėl grynųjų pinigų apskaitos nebuvo. Liudytoja teigė nežinojusi, kodėl A. P. iÅ¡ kasos iÅ¡ima pinigus ir kur juos dės nesakydavo.

IÅ¡ kasos išėmęs pinigus A. P. jų atgal negrÄ Å¾indavo. Ar liudytoja matė dokumentus, kurie pagrįstų tų pinigų panaudojimÄ , visi gauti dokumentai buvo įvesti į buhalterinę apskaitÄ . Buvo mokesčių inspekcijos patikrinimas, buvo nustatyta keletas pažeidimų, bet kokie nepamena. Tarp UAB „R.“ ir UAB „C“ buvo paskolų santykiai, bet kas kam skolino nepamena. Liudytoja patvirtino dar ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2008 m. rugsėjo 10 d. A. P., kaip atskaitingas asmuo iÅ¡ kasos išėmė 766 085 litus, o 2008 m. gruodžio 31 d.

– 8 500 litų, kasos iÅ¡laidų orderiai Å¡ioms sumoms buvo iÅ¡raÅ¡yti remiantis A. P. žodine informacija. Visus įraÅ¡us apskaitos registruose liudytoja darė dokumentų pagrindu. Buhalterinė apskaita buvo vedama kompiuteryje, vėliau bÅ«davo atspausdinama ir viskas atiduodama A. P.. Liudytoja suraÅ¡ydavo ir kasos iÅ¡laidų orderius. 2020 m. balandžio 30 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 04/11-2-32-4612 „Dėl UAB „C“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo“, nurodyta, kad UAB „C“ pateiktų sÄ skaitų bankuose iÅ¡rašų ir tvarkomos apskaitos duomenimis 2008 m. sausio 1 d. bendrovės sÄ skaitose buvo viso 593,19 Lt (6,62 + 586,57) (171,80 Eur) pinigų likutis.

Nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. bendrovės sÄ skaitose apskaityta viso 803 737,85 Lt ( 232 778,57 Eur) įplaukų (be 3 180 Lt (2900 + 5280) įplaukų iÅ¡ kitų sÄ skaitų, tai: - 675 100 Lt (195 522, 47 Eur) paskolino UAB „V.“ (toliau UAB „V.“); - 96 840 Lt (28 046,80 Eur) į sÄ skaitas įneÅ¡ta iÅ¡ kasos; - 21 240 Lt (6 151,53 Eur) gauti iÅ¡ tiekėjų; - 7 000 Lt (2 027,34 Eur) paskolino R. Ž.; - 3 547,14 Lt (1 027,32 Eur) grÄ Å¾ino antstolis R. Stanislauskas; - 9,90 Lt (2,87 Eur) įnešė materialiai atskaitinga G.

P.; - 0,81 Lt (0,24 Eur) įskaitytos banko palÅ«kanos; Nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. bendrovės sÄ skaitose apskaityta viso 804 324,24 Lt (232 948,40 Eur) iÅ¡laidų (be 3 180 Lt (2900 + 280) iÅ¡laidų į kitas sÄ skaitas), tai: - 639 000 Lt (185 067,19 Eur) iÅ¡imta grynais;  - 104 969,45 Lt (30 401,25 Eur) pervesti (duomenys neskelbtini) lizingui; - 12 476,62 Lt (3 613,48 Eur) pervesta AB „(duomenys neskelbtini)“; - 9 774,33 Lt (2 830,84 Eur) pervesti antstoliui R. Stanislauskui; - 6 030,08 Lt (1 746,43 Eur) pervesti UAB „R.“, ar už jÄ kitoms įmonėms; - 5 712 Lt (1 654,31 Eur) pervesta VSDFV už UAB „V.“; - 4 513,17 Lt (1 307,10 Eur) pervesti (nuraÅ¡yti) VSDFV; - 4 028 Lt (1 166,73 Eur) nuraÅ¡yta banko mokesčių; - 4 000 Lt (1 158,48 Eur) pervesta D.

S. paskola; - 3 600 Lt (1 042,63 Eur) pervesti UAB „F.“; - 3 500 LT (1 013,678 Eur) pervesti UAB „L.“; - 2 224,80 Lt (644,35 Eur) pervesta (nuraÅ¡yta) VMI GMP; - 1 994,70 Lt (577,71 Eur) pervesta UAB „S.“; - 1 123,94 Lt (325,52 Eur) pervesta UAB „T.“; - 1 115,81 Lt (323,16 Eur) pervesti UAB „B“; - 180 Lt (52,13 Eur) pervesti UAB „M.; - 60,88 Lt (17,63 Eur) pervesti UAB „Š“; - 20 Lt (5,79 Eur) pervesti AB „Lietuvos dujos“. 2012 m. gruodžio 31 d. apskaitytas 6,80 Lt (593,19 + 803 737,85 - 804 324,24) (1,97 Eur) pinigų likutis sÄ skaitose bankuose.

UAB „C“ pateiktų dokumentų ir suvestinių registrų duomenimis, G. P. atsiskaitymams nebuvo iÅ¡duotos pinigų sumos iÅ¡ bendrovės kasos. UAB „C“ pateiktų suvestinių registrų duomenimis 2008 m. gruodžio 31 d. buhalterinėje sÄ skaitoje Nr. 24353 (nuo 2009 m. buhalterinė sÄ skaita Nr. 24351) „Atskaitingi asmenys (GP)“ apskaityta 12 084,49 Lt (3 499,91 (Eur) bendrovės skola G. P., kuri 2009 m. sausio 1 d. atkelta į buhalterinę sÄ skaitÄ Nr. 24350 „Atskaitingi asmenys (AP)“ (2008 m.

„Atskaitingi asmenys (AP)“ sÄ skaita buvo Nr. 24351), tai yra kaip bendrovės skola A. P., o 2009 m. gruodžio 31 d. data bendrovės apskaitos registruose apskaityta kaip G. P. skolos grÄ Å¾inimas A. P.. Å ios skolų perkėlimo Å«kinės operacijos nepagrįstos apskaitos dokumentais. Pagal UAB „C“ pateiktus dokumentus ir suvestinius registrus G. P. 2008 - 2012 m. atsiskaitymams iÅ¡leidusi viso 63 616,24 Lt (18 424,54 Eur) (75 700,73 Lt – 12 084,49 Lt). UAB „C“ pateiktų suvestinių registrų duomenimis G.

P. 2008 m. - 2012 m., kaip materialiai atsakingo asmens, bendrovės atsiskaitymams iÅ¡leistos sumos metų (nuo 2009) pabaigoje perkeltos į buhalterinę sÄ skaitÄ Nr. 44861 „Mokėtinos sumos (GP)“, iÅ¡ jų: 2009 m. gruodžio 31 d. data 39 142,38 Lt (11 336,42 Eur, 2010 m. gruodžio 31 d. data 10 089,04 Lt (2 921,99 Eur), 2011 metais 13 184,32 Lt (3 818,44 Eur), 2012 m. gruodžio 31 d. data 1 200 Lt (347,54 Eur), tai yra bendrovės pateiktų suvestinių registrų duomenimis 2012 m. gruodžio 31 d. tiriamoji bendrovė buvo skolinga G.

P. 63 616,24 Lt (18 424,54 Eur). Bendrovės skolų materialiai atskaitingam G. P., viso 63 616,24 Lt (18 424,54 Eur) perkėlimas į buhalterinę sÄ skaitÄ Â 44861 „Mokėtinos sumos (GP)“ nepagrįstas apskaitos dokumentais. UAB „C” pateiktų dokumentų ir tvarkomosios apskaitos duomenimis 2008 m. bendrovė į atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas „Sampo“ ir SEB bankuose gavo viso 803 737,85 Lt (232 778 Eur) įplaukų (plačiau iÅ¡vados 4 punktas), tarp jų 675 100 Lt (195 522,47 Eur) iÅ¡ UAB „V.“ kaip paskolÄ , 2008 m. iÅ¡ sÄ skaitų bankuose buvo iÅ¡imta grynais 639 000 Lt (185 067,19 Eur) ir užpajamuoti bendrovės kasoje, tais pačiais 2008 m. iÅ¡ kasos iÅ¡duoti 715 385,74 Lt (207 190,03 Eur) A.

P. kaip materialiai atskaitingam asmeniui. UAB „C“ pateiktos A. P. avanso apyskaitos už 2008 metų gruodžio mėnesį ir bendrovės suvestinio registro buhalterinės sÄ skaitos Nr. 24351 „Atskaitingi asmenys (AP)“ duomenimis A. P. 2008 m. gruodžio 31 d. turėjo 604 610,39 Lt (175 107,27 Eur) bendrovės veikloje nepanaudotų bendrovės pinigų likutį, kuris nebuvo grÄ Å¾intas į bendrovės kasÄ , bet bendrovės tvarkomoje apskaitoje 2009 m. sausio 1 d. data iÅ¡keltas į buhalterinę sÄ skaitÄ Nr. 24343 „Gautinos skolos (AP)“.

UAB „C“ buhalterinės sÄ skaitos Nr. 24343 „Gautinos skolos (A. P.)“ (2008m.) nuo 2009 m. buhalterinės sÄ skaitos Nr. 24343 „Kitos gautinos skolos (A. P.)“ duomenimis 2008 m. sausio 1 d. A. P. bendrovei buvo skolingas 13 300 Lt. (3851,95 Eur). 2008 m. Å¡ioje sÄ skaitoje apskaityta, kad A. P. iÅ¡ tiekėjų gavo 752,63 Lt (217,98 Eur), 2009 m. į Å¡iÄ sÄ skaitÄ perkeltas 604 610,39 Lt (175 107,27 Eur) A. P., kaip materialiai atskaitingo asmens nepanaudotas 2008 m. iÅ¡ bendrovės kasos iÅ¡imtas pinigų likutis ir 2 750 Lt (796,45 Eur) apskaityti kaip gauti ar užskaityti iÅ¡ UAB „F.“, 2011 m. sausio mėn. į bendrovės iÅ¡ A.

P. gautinas sumas sukelta Å . D. skola bendrovei 140 552,32 Lt (40 706,76 Eur) ir 26 993,46 Lt (7 817,85 Eur) J. P. skola bendrovei. UAB „C“ buhalterinės sÄ skaitos Nr. 24343 „Kitos gautinos skolos (A. P)“ duomenimis: - 2009 m. A. P. 8 000 Lt (2 316,96 Eur) įnešė į bendrovės kasÄ (užpajamuota kasoje), 1 500 Lt (434,43 Eur) sumokėti tiekėjams, 6 Lt (1,74 Eur) sumokėta palÅ«kanų / banko mokesčių. - 2010 m. 1 800 Lt (521,32 Eur) sumokėta tiekėjams, 18 959,86 Lt (8 191,16 Eur) A.

P. kaip materialiai atskaitingo asmens iÅ¡leisti bendrovės atsiskaitymams, 44 730,79 Lt (12 954,936 Eur) užskaityta bendrovės skola A. P. (2009 m. materialiai atskaitingo asmens iÅ¡laidų dalis), 3 Lt (0,87 Eur) sumokėta palÅ«kanų / banko mokesčių. UAB „C“ pateiktos buhalterinės sÄ skaitos Nr. 24343 „Kitos gautinos skolos (A. P)“ duomenimis nuo 2011 m. vasario 1 d. A. P. bendrovei liko skolingas 713 959,15 Lt (206 776,86 Eur) (iÅ¡vados 8 punktas). UAB „C“ 2008 - 2011 metų buhalterinių sÄ skaitų Nr. 24343 „Gautinos skolos (A.

P.)“, nuo 2009 m. Nr. 24343 „Kitos gautinos skolos (A. P.)“ skolų ar įsiskolinimų perkėlimo duomenys nepagrįsti apskaitos dokumentais (3 t., b. l. 98-188, 4 t., b. l. 178). 2021 m. gruodžio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2 skyriaus vyr. tyrėjos tarnybiniu pranešimu atlikta gautos specialisto išvados Nr. 04/11-2-32-4612 dėl UAB „C“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo analizė, kuria nustatyta, kad be 2011 m. sausio mėnesį į bendrovės iš A.

P. gautinas sumas atkeltų skolų UAB „C“ - Å . D. – 140 552,32 Lt (40 706,76 Eur) ir J. P. – 26 993,46 Lt (7 817,85 Eur), kurių perkėlimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, 2012 m. gruodžio 31 dienai A. P. iÅ¡ bendrovės kasos iÅ¡duotas ir nepanaudotas pinigų likutis sudaro 546 413,37 Lt (158 252,25 Eur), apie kurio panaudojimÄ bendrovės reikmėms Å«kinės finansinės veiklos tyrimui jokių dokumentų ar duomenų nebuvo pateikta (specialisto iÅ¡vados Nr. 04/11-2-32-4612 3 lentelė ) (3 t., b. l. 200).

Specialistė B. V. teisme paaiÅ¡kino, kad 2020 m. balandžio 30 d. savo specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 04/11-2-32-4612 „Dėl UAB „C“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo“ palaiko. A. P., kaip materialiai atskaitingam asmeniui, per 2008 m. iÅ¡ kasos buvo iÅ¡duota 743 533,81 litai. IÅ¡vados 15 priede nurodytos tikslios iÅ¡davimo sumos ir datos. IÅ¡ Å¡ios sumos buvo grÄ Å¾inta 9 000 litų į bendrovės kasÄ . Dar 12 084,49 litai buvo nuraÅ¡yti - perkelti, kaip atskaitingam asmeniui G. P., taip pat atlikti kiti smulkÅ«s mokėjimai.

Jo žinioje liko 604 610 litų. Specialistei nebuvo pateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų, kur iÅ¡imtÄ 604 610 litų sumÄ A. P. panaudojo. Tyrimui nepateikta jokių dokumentų, kad UAB „C“ buvo skolinga ar turėjo mokėti kokias nors sumas T. P. ar Å . D.. Tai, kÄ A. P. sakė tyrimo metu apie pinigų perdavimÄ T. P. ar Å . D., tai tokių dokumentų nepateikta. Jungtinės veikos sutartis 2006 m. sausio 2 d. jeigu ir buvo, jos pagrindu pinigų perdavimas turėjo bÅ«ti įformintas dokumentais.

Buhalterinėje apskaitoje žodinis perdavimas negalioja, visos Å«kinės operacijos turi bÅ«ti pagrįstos apskaitos dokumentais. Å i jungtinės veiklos sutartis nekeičia iÅ¡vados, nes nėra pinigų sumokėjimÄ patvirtinančių dokumentų. IÅ¡ 2006 m. sausio 2 d. jungtinės veiklos sutarties matyti, kad UAB „V.“, atstovaujama direktoriaus R. Ž., A. P. ir T. P. susitarė, kad kooperuodami savo darbÄ ir žinias, organizuos žemės sklypo įsigijimÄ , jo paskirties pakeitimÄ ir tolimesnį pardavimÄ ir tarpusavyje pasidalins gautÄ pelnÄ pagal susitartas proporcijas – T.

P. 25 procentai, A. P. ir R. Ž. įmonei po 37,5 procento. Sutarties Å¡alys susitarė, kad UAB „V.“ įsigys savo nuosavybėn žemės sklypÄ tiesiogiai arba lizingo bÅ«du, kiti sutarties partneriai pakeis sklypo paskirtį, atliks kitus veiksmus, kurie padidins sklypo vertę, suras Å¡io sklypo pirkėjÄ (9 t., b. l. 9-12). Ä®rodymų vertinimas Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas.

Å iuo atveju kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. pradeda elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus. Be to, kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 183 straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti ir subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas Å¡iuo turtu (turtine teise) ar šį turtÄ paimdamas (pavyzdžiui, paimdamas iÅ¡ bendrovės kasos), siekia šį turtÄ (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita.

Todėl sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumÄ ), t. y. kokį sumanymÄ turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtÄ (buvusį jo žinioje) bendrovės turtÄ : ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jeigu bendrovės vadovas tokį turtÄ neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymÄ jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali bÅ«ti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį.

Todėl teismas turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymÄ bendrovės turtÄ naudoti (ar ir patį tokio turto naudojimÄ ) bendrovės reikmėms. Tokiu atveju, tik iÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas sudaro galimybes padaryti teisingas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011; Nr. 2K-P-78/2012; Nr. 2K-234-942/2015; Nr. 2K-154-976/2017; Nr. 2K-127-693/2019 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad bÅ«tinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas.

Todėl kvalifikuojant bendrovės vadovo veikÄ kaip turto pasisavinimÄ , reikia įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Å i žala turi bÅ«ti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis, nes pavyzdžiui, buhalterinė apskaita gali bÅ«ti tvarkoma apgaulingai, siekiant gauti neįtrauktų į apskaitÄ grynųjų pinigų, kurie panaudojami bendrovės reikmėms tenkinti (perkama bendrovės veiklai reikalinga įranga, medžiagos, atsiskaitoma už bendrovei suteiktas paslaugas ir pan.).

Nors Å¡iais pinigais disponuojama neteisėtai, tačiau tokiu disponavimu turtinė žala bendrovei nepadaroma ir paprastai tai negali bÅ«ti laikoma turto pasisavinimu pagal BK 183 straipsnį. Todėl pagal kasacinio teismo jurisprudencijÄ , tokio pobÅ«džio bylose bÅ«tina įsitikinti bendrovės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančiÄ informacijÄ , bet objektyvių aplinkybių visumÄ , iÅ¡ kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtÄ , numatydamas įmonei daromÄ Å¾alÄ ir to norėdamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011;

Nr. 2K-P-78/2012; Nr. 2K-P-95/2012 ir kt.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. P. pareikÅ¡tas kaltinimas pasisavinus jam patikėtÄ didelės vertės bendrovei „C“ priklausantį turtÄ â€“ 546 413,37 litų (158 252,25 Eur) grindžiamas iÅ¡ esmės tik Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020 m. balandžio 30 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 04/11-2-32-4612 (3 t., b. l. 98-123), kurioje nustatyta, jog 2008 - 2012 m. UAB „C“ į Sampo banko ir SEB banko sÄ skaitas iÅ¡ viso gavo 803 737,85 litų įplaukų, didžiÄ jÄ jų dalį, t. y. 675 100 litų, gavo iÅ¡ UAB „V.“ (direktorius R.

Ž.) kaip paskolÄ . Ä®plaukų didžioji dalis, t. y. 639 000 litų buvo iÅ¡gryninta ir A. P. iÅ¡imta iÅ¡ kasos, tačiau panaudojimas bendrovės reikmėms apskaitoje nepagrįstas finansiniais dokumentais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodinėjimo procese lemiamÄ reikÅ¡mę paprastai turi ne vienos rÅ«Å¡ies įrodymai, o visuma bylos proceso metu gautų įrodymų bei jų tarpusavio ryÅ¡ys. Todėl teismui sprendžiant dėl A. P. kaltės pasisavinus UAB „C“ pinigines lėšas, t. y. 546 413,37 litus (158 252,25 Eur), turi bÅ«ti vertinama visa teisme iÅ¡tirtų įrodymų grandinė aiÅ¡kinantis, ar A.

P. iÅ¡ kasos iÅ¡imtos bendrovės lėšos pagal jo pateiktas avansines apyskaitas realiai buvo naudojamos bendrovės reikmėms. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai paaiÅ¡kino, kad jis kartu su R. Ž. ir T. P. 2006 m. sausio 2 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria visi trise susitarė iÅ¡ Å . D. ir jo Å¡eimos narių įgyti didelį apie 20 ha žemės sklypÄ Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, jį padalinti į smulkesnius, pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir pelningai parduoti.

Susitarė, kad T. P. suras bÅ«simÄ pirkėjÄ , kurį suves su pardavėju, A. P. rÅ«pinsis sklypų padalijimu ir paskirties keitimu, o R. Ž. per savo vadovaujamÄ bendrovę „V.“ finansuos sklypų įgijimÄ ir įformins pardavimÄ . Å is susitarimas buvo pasiektas. A. P. suskaidė sklypus maždaug po 3 ha, iniciavo paskirties pakeitimus, T. P. surado trijų sklypų pirkėjÄ austrų kompanijos kapitalo įmonę UAB „A.“, R. Ž. savo įmonės „V.“ vardu iÅ¡ banko „Swedbank“ paėmė kreditÄ , nuosavybės teise įgijo tris žemės sklypus, kuriuos 2008 m. kovo mėnesį pardavė įmonei UAB „A.“.

Apie šį A. P., R. Ž. ir T. P. verslo planÄ teisme patvirtino apklausti liudytojai T. P. ir G. P., iÅ¡ esmės tam neprieÅ¡tarauja ir R. Ž. parodymai. Liko nepaneigta kaltinamojo ir liudytojų parodymų versija, kad už Å¡ių trijų sklypų bÅ«simÄ pirkimÄ - pardavimÄ pagal preliminariÄ pirkimo - pardavimo sutartį tarp R. Ž. vadovaujamos įmonės „V.“ ir UAB „A.“, įmonė „V.“ gavo 1,5 milijono litų avansÄ . Tai sužinojęs T. P. ėmė iÅ¡ R. Ž. ir A.

P. reikalauti savo dalies 25 proc. dydžio atlygio, kuris buvo sulygtas 2006 m. sausio 2 d. sudarytos jungtinės veiklos sutartimi. Kadangi galutinis pirkimo pardavimo sandoris tarp UAB „V.“ ir UAB „A.“ dar nebuvo įvykęs, R. Ž. nusprendė su T. P. atsiskaityti ne tiesiogiai, o per UAB „C“, todėl ir pervedė 675 100 litų į UAB „C“ sÄ skaitÄ . Siekdamas buhalteriÅ¡kai tai pagrįsti, šį pavedimÄ Ä¯formino paskolų sutartimis. A. P. su R. Ž. sutarė, kad A. P. atsiskaitys su T.

P.. Kadangi 2008 m. vyravo grynųjų pinigų poreikis, A. P. iÅ¡grynino didelę sumÄ pinigų (ikiteisminio tyrimo metu A. P. teigė iÅ¡gryninęs 633 500 litų, teisme paaiÅ¡kino, jog 715 000 litų) ir prie pat banko automobilyje T. P. juos į rankas atidavė. Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡ia A. P. paaiÅ¡kinta faktinių įvykių eiga, nes jÄ pagrindžia kiti įrodymai. 2006 m. sausio 2 d. jungtinės veiklos sutartis (9 t., b. l. 9-12) patvirtina buvus minimÄ A. P., T. P. ir R. Ž. susitarimÄ dėl žemės sklypų pirkimo - pardavimo.

Liudytojas T. P. patvirtino, kad buvo tarpininku dėl sklypų pirkimo iÅ¡ Å . D. ir sklypų dalies pardavimo UAB „A.“, patvirtino už šį tarpininkavimÄ gavęs pinigų ir neturįs jokių turtinių pretenzijų nei A. P., nei R. Ž.. Liudytojas R. Ž. patvirtino davęs dideles pinigų sumas A. P. vadovaujamai UAB „C“, tačiau jų paskirties ir tikslių sumų nepamenÄ s. VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazės iÅ¡raÅ¡ai (6 t., b. l. 92-101) bei UAB „A.“ pateiktos žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartys (6 t., b. l. 109-200) pagrindžia A.

P. versijÄ , kad tris žemės sklypus nuosavybės teise už kreditÄ 2008 m. įsigijo R. Ž. įmonė „V.“ ir 2008 m. kovo 3 d. pardavė UAB „A.“. UAB „V.“ elektroniniu paÅ¡tu pateiktomis laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 26 d. sudarytų su UAB „C“ paskolų sutarčių kopijomis, nustatyta, kad UAB „C“ buvo suteikta paskolų 675 100 Lt (208 555,38 Eur) sumai: 2008 m. kovo 6 d. – 2300 Lt ( 666,13 Eur), 2008 m. kovo 14 d. – 615 000 Lt (178 116,31 Eur), 2008 m. balandžio 21 d.

– 50 000 Lt (14 481 Eur), 2008 m. balandžio 24 d. – 6 500 Lt ( 1 882,53 Eur), 2008 m. rugpjūčio 26 d. – 1300 Lt (376,51 Eur) (6 t., b. l. 36-45). Taigi, teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais kaltinamojo A. P. paaiÅ¡kinimais, jog jis vykdė 2006 m. sausio 2 d. jungtinės veiklos sutartį ir suderinęs su R. Ž., bankiniu pavedimu į UAB „C“ sÄ skaitÄ gavęs iÅ¡ jo pinigus, didžiÄ jÄ jų dalį iÅ¡grynino ir atsiskaitė su T. P.. Nors liudytojas R. Ž. teisme parodė neprisimenÄ s tokių aplinkybių, tačiau apie R.

Ž. dalyvavimÄ bÅ«tent kaltinamojo paaiÅ¡kintoje įvykių grandinėje teismas sprendžia iÅ¡ to, kad UAB „C“ bankroto byloje nei R. Ž., nei jo įmonė „V.“ nepareiÅ¡kė jokių kreditorinių reikalavimų, nors ir buvo įmonei UAB „C“ pervedusi 675 100 litų, įformintų paskolomis (Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1450-480/2017 patvirtintame bankrutuojančios UAB „C“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡e R.

Ž. ir jo įmonės nėra (3 t., b. l. 55-56)); tik R. Ž. disponavo 1,5 milijonų litų suma, kuriÄ kaip avansÄ pagal žemės sklypų preliminariÄ pirkimo - pardavimo sutartį gavo iÅ¡ UAB „A.“, pats R. Ž. buvo pasirašęs 2006 m. sausio 2 d. jungtinės veiklos sutartį, todėl su T. P. pagal Å¡iÄ sutartį galėjo atsiskaityti tik pats R. Ž. ar jo pavedimu kitas asmuo. Liko nepaneigta A. P. versija, kad tai buvo pavesta padaryti bÅ«tent jam. A. P. tokio R. Ž. sprendimo priežasčių nežinojo ir spėliojo, kad pats R.

Ž. su T. P. tiesiogiai atsiskaityti vengė gal dėl T. P. Å«maus bÅ«do ar net grasinimų, gal nenorėjo gadinti teigiamos savo įmonės „V.“ reputacijos, baimindamasis nesudaryti pagrindinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarties, pelningai parduoti kitus žemės sklypus, o gal tiesiog neturėjo tam laiko. Kadangi R. Ž. buvo UAB „C“ akcininkas, A. P. vykdė jo pavedimÄ atsiskaityti su T. P. ir buvo įsitikinęs, kad veikia teisėtai ir pagrįstai pagal 2006 m. sausio 2 d. sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį.

BÅ«tent tokiai kaltinamojo parodymų versijai neprieÅ¡tarauja ir liudytojos G. P. parodymai. Ji, bÅ«dama UAB „C“ komercijos direktore ir T. P. pussesere, žinojo apie A. P. ir R. Ž. dalyvavimÄ perkant ir UAB „A.“ parduodant žemės sklypus, žinojo apie iÅ¡ bÅ«simo pirkėjo gautÄ milijoninį avansÄ , R. Ž. pinigų pervedimÄ Ä¯monei UAB „C“. Teismo vertinimu, Å¡ios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. P. 2008 m. iÅ¡ bendrovės „C“ kasos iÅ¡imtÄ kaltinime nurodytÄ grynųjų pinigų sumÄ naudojo vykdydamas 2006 m. sausio 2 d. jungtinės veiklos sutartį.

Nors ši sutartis nebuvo apskaityta UAB „C“ buhalterinėje apskaitoje, tačiau jos tikrumu ir vykdymu teismas neturi pagrindo abejoti. 2020 m. balandžio 30 d. specialisto išvada Nr. 04/11-2-32-4612 nustatyta, kad UAB „C“ veikla buvo nuosavo ir nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, joje dirbo tik direktorius A. P. ir komercijos direktorė G. P., o 100 proc. akcininke buvo UAB „R.“, kurios akcininkais buvo R. Ž. ir A. P.. Tai reiškia, kad 2006 m. sausio 2 d. jungtinės veiklos sutarties vykdymas iš esmės buvo susijęs su UAB „C“ veikla – dalyvaujant verslo santykiuose siekti pelno ir juo dalintis tarp 2006 m. sausio 2 d. sutarties šalių.

Teismas įvertinęs byloje surinktus bei teisme iÅ¡tirtus įrodymus ir jų visumÄ , konstatuoja, kad pirmiau iÅ¡dėstyti ir įvertinti duomenys, nepaisant trÅ«kstamų kai kurių finansinių dokumentų, pagrindžiančių visas su bendrovės veikla susijusias iÅ¡laidas, nepaneigia A. P. pirmiau iÅ¡dėstytų parodymų, bei yra aiÅ¡kiai nepakankami iÅ¡vadai, kad A. P. bÅ«damas UAB „C“ direktoriumi, 2008 m. rugsėjo 30 d. avansinės apyskaitos Nr. 9 pagrindu Å«kio iÅ¡laidoms iÅ¡ UAB „C“ kasos atsiskaitymams paėmė 706 885,74 Lt (204 728, 26 Eur), 2008 m. gruodžio 31 d. avansinės apyskaitos Nr. 12 pagrindu Å«kio iÅ¡laidoms paėmė 8 500 Lt (2 461,77 Eur), viso 715 385,74 Lt (207 190,03 Eur), iÅ¡ jų 546 413,37 Lt (158 252,25 Eur) paėmęs iki Å¡iol UAB „C“ negrÄ Å¾ino, į bendrovės kasÄ neįnešė, taip tyčia pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ â€“ UAB „C“ priklausantį turtÄ â€“ 546 413,37 Lt (158 252,25 Eur) lėšų, padarydamas UAB „C“ 546 413,37 Lt (158 252,25 Eur) turtinę žalÄ .

PrieÅ¡ingai, Å¡ių duomenų visuma patvirtina, kad bendrovės lėšos akivaizdžiai buvo naudojamos UAB „C“ veikloje, t. y. atsiskaitymams su T. P. pagal 2006 m. sausio 2 d. jungtinės veiklos sutartį. Be to, teismo vertinimu, liko neįrodyta, kad A. P. UAB „C“ padarė 546 413,37 Lt (158 252,25 Eur) turtinę žalÄ . Inkriminuota kvalifikuoto turto pasisavinimo materialinė nusikaltimo sudėtis reikalauja nusikalstamų pasekmių. Å iuo atveju tokios nėra nustatytos. Nors ikiteisminio tyrimo metu G.

P. buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja, o teisme buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi (9 t., b. l. 196-200) jos nukentėjusios procesinis statusas panaikintas, ji pripažinta tik liudytoja, o jos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu. Minėta, kad UAB „C“ bankroto byloje Å¡ios įmonės akcininkas UAB „R.“ kreditorinių reikalavimų nereiÅ¡kė ir Å¡ioje baudžiamojoje byloje turtinės žalos niekas neprašė priteisti.

Pažymėtina, kad dar 2018 m. gegužės 24 d. UAB „C“ bankroto administratorė UAB „X.“ pareiÅ¡kime (1 t., b. l. 13 5-136) teigė, kad UAB „C“ gavo paskolÄ iÅ¡ UAB „V.“, tačiau A. P. gautas lėšas iÅ¡grynino suteikiant beprocentines paskolas sau ir susijusiems asmenims, taip iÅ¡Å¡vaistydamas ir / ar pasisavindamas UAB „C“ lėšas. Å is pareiÅ¡kimas nepasitvirtino, nes nagrinėjamoje byloje A. P. pareikÅ¡tame kaltinime nėra inkriminuotos aplinkybės dėl paskolų nepagrįsto suteikimo.

Dar daugiau, tarp UAB „V.“ ir UAB „C“ 2006 - 2008 m. sudarytos paskolos sutartys dėl bendros 945 450 litų sumos (6 t., b. l. 10-47), nors ir buvo terminuotos (jose minima, kad paskolos suma suteikiama 1 metų terminui), tačiau paskolos davėjas niekada nereikalavo Å¡ių paskolų grÄ Å¾inti, UAB „C“ jų negrÄ Å¾ino nei po 1 metų, nei vėliau, jokių delspinigių už negrÄ Å¾intÄ paskolÄ mokėti nebuvo praÅ¡oma ir jie nebuvo mokami, o UAB „C“ bankroto byloje paskolos davėja UAB „V.“ kreditorinių reikalavimų nepareiÅ¡kė.

Tai tik patvirtina kaltinamojo A. P. versijÄ , kad Å¡ie pinigai buvo mokami ne paskolos tikslu, o 2006 m. sausio 2 d. jungtinės veiklos sutarties vykdymo tikslu. Tyčinė kaltės forma, kaip ir kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis, privalo bÅ«ti įrodyta ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, jog nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Be to, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Nacionalinėje teismų praktikoje nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-976/2017 ir kt.). Teismo vertinimu, akivaizdu, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir įtikinamų kaltinamojo A. P. kaltę patvirtinančių įrodymų (t. y. kad piniginės lėšos – 546 413,37 Lt (158 252,25 Eur) A.

P. tyčia buvo paverstos savo turtu – pasisavintos), reikšmingų nusikalstamai veikai inkriminuoti, todėl jam pareikštas kaltinimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį inkriminuotas nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, A. P. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. P. dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. P. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas Darius Kantaravičius