847ff1b1-d8b0-47f4-9bfa-4f3d6dc769f4 · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generated?AdministracinÄ byla Nr. I-348-644/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01740-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 13 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisÄjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai DamidaviÄienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui R. S., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo R.
Legislator headnote
AI generated847ff1b1-d8b0-47f4-9bfa-4f3d6dc769f4 · Regionų administracinis teismas: teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 â 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisÄtų veiksmų rezultatu.
Full text
?AdministracinÄ byla Nr. I-348-644/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01740-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 13 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisÄjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai DamidaviÄienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui R. S., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo R.
S. (R. S.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai MarijampolÄs pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas R. S. patikslintu skundu kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 7). PareiÅ¡kÄjas patikslintame skunde ir teismo posÄdžio metu nurodÄ, jog laikotarpiu nuo 2017-11-16 iki 2018-09-25 buvo laikomas MarijampolÄs pataisos namų 22 bÅ«rio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose netinkamomis sÄ lygomis.
PažymÄjo, kad Å¡iose patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, o patalpų plotÄ dar labiau mažino baldų užimamas plotas. PažymÄjo, kad patalpos neremontuotos, jose buvo Å¡alta, trÅ«ko vÄdinimo, plito tarakonai ir kiti kenkÄjai. Patalpoje Nr. 1 nebuvo stalo, dÄl to nebuvo galimybÄs raÅ¡yti laiÅ¡kų. DÄl didelio nuteistųjų skaiÄiaus prie sanitarinių įrenginių susidarydavo eilÄs ir kildavo konfliktinÄs situacijos, kadangi bÅ«rio nuteistieji (apie 60 asmenų) naudojosi 3 klozetais, 2 pisuarais, 5 praustuvÄmis.
Å ilto vandens prausykloje nÄra, dÄl to kilo nepatogumų prausiantis po duÅ¡u. Prausykloje nehigieniÅ¡ka, buvo nemalonus kvapas, santechninÄ Ä¯ranga sugedusi, tualete neužtikrinamas privatumas. Koridoriuose kiti nuteistieji rÅ«kÄ ir pareiÅ¡kÄjas buvo priverstas kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. PasivaikÅ¡Äiojimo kiemelio danga nelygi ir suskilinÄjusi, todÄl nebuvo galimybÄs žaisti krepÅ¡inį. PareigÅ«nai nereagavo į praÅ¡ymus dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Netinkamos kalinimo sÄ lygos sukÄlÄ kanÄiÄ , nepatogumus ir iÅ¡gyvenimus.
Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 21-27) su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PažymÄjo, kad ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas buvo paskirtas į 22 bÅ«rį kuriame minimali gyvenamojo ploto norma jam buvo užtikrinta. Pataisos namų gyvenamosios patalpos yra įrengtos pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 ir aprÅ«pintos inventoriumi pagal LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas teisingumo ministro 2017-06-07 įsakymu Nr.V-245.
Gyvenamojoje patalpoje Nr. 1 yra įrengtos spintelÄs bei stalai, taigi pareiÅ¡kÄjui buvo sudaryta galimybÄ raÅ¡yti laiÅ¡kus. PareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu nesiskundÄ ir neteikÄ praÅ¡ymų atlikti patikrinimÄ dÄl gyvenamųjų patalpų atitikties higienos normų reikalavimams. Nacionalinis visuomenÄs sveikatos centras pataisos namuose reguliariai atlieka patikrinimus, kurių metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Patalpas nuolat prižiÅ«ri pataisos namų Ūkio skyriaus specialistai, kurie, esant reikalui, atlieka defektų Å¡alinimo ir remonto darbus.
Visų bÅ«rių kiemeliuose įrengtos ir pažymÄtos rÅ«kymo vietos, o bÅ«riuose iÅ¡kabinti draudžiantys patalpose rÅ«kyti ženklai ir užraÅ¡ai. MarijampolÄs pataisos namų administracija nÄra gavusi iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo praneÅ¡imo, jog kiti nuteistieji rÅ«kytų gyvenamosiose patalpose ar koridoriuje, iÅ¡skyrus atvejį, kuomet pats pareiÅ¡kÄjas buvo pastebÄtas rÅ«kantis koridoriuje. PareiÅ¡kÄjas dÄl 22 bÅ«rio pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelio nusiskundimų neteikÄ. PareiÅ¡kÄjas skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s. MarijampolÄs pataisos namai veikÄ tinkamai, nepažeisdami teisÄs aktų reikalavimų, o nesant neteisÄtų veiksmų negali kilti ir deliktinÄ atsakomybÄ.
Skundas netenkintinas. PareiÅ¡kÄjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinÄs žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisÄtais valstybÄs valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ MarijampolÄs pataisos namų 22 bÅ«rio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2017-11-16 iki 2018-09-25. AdministracinÄ byla nagrinÄjama pagal pareiÅ¡kÄjo patikslintÄ skundÄ (dok. Nr. 21032, b. l.
17) dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų 22 bÅ«rio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). ValstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 straipsnis);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 â 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisÄtų veiksmų rezultatu.
TodÄl, sprendžiant pareiÅ¡kÄjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių normų taikymo prasme) veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kÄjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo klausimÄ kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ.
Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinÄjimo taisyklÄ, kiekviena ginÄo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinÄje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinÄje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kÄjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinanÄius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ grindžia aplinkybÄmis, jog jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma 22 bÅ«rio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabuÄių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaiÄiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todÄl darytina iÅ¡vada, kad skaiÄiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaiÄiaus.
Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaiÄių į bylÄ nÄra pateikta, todÄl vienam asmeniui tenkantis plotas skaiÄiuotinas konkreÄios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kÄjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaiÄiaus. Bylos duomenys patvirtina teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjo iÅ¡dÄstytus argumentus, kad ginÄo laikotarpiu jis buvo laikomas 22 bÅ«rio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2017-11-16 iki 2018-05-31 jis buvo laikomas 22 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje, o nuo 2018-05-31 â perkeltas į 22 bÅ«rio 1 gyvenamÄ jÄ patalpÄ (b. l. 29, 56).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 22 bÅ«rio 2 gyvenamosios patalpos plotas 144,92 kv. m, joje buvo įrengtos 46 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 3,15 kv. m (144,92/46) ploto, 22 bÅ«rio 1 gyvenamosios patalpos plotas 28,67 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 3,18 kv. m (28,60/9) ploto (b. l. 29, 44, 56, 61). Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjui ginÄo laikotarpiu 22 bÅ«rio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.
PareiÅ¡kÄjas pažymÄjo, kad 22 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma iki 60 žmonių, taÄiau įrodymų minÄtoms aplinkybÄms patvirtinti į bylÄ nepateikÄ. MinÄtų aplinkybių taip pat nepatvirtina pareiÅ¡kÄjo į bylÄ pateiktos 22 bÅ«rio 2 gyvenamosios patalpos schemos, iÅ¡ kurių matyti, kad Å¡ioje patalpoje buvo laikomi 45-46 asmenys (b. l. 6, 62). Byloje nÄra objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima sprÄsti, kad 22 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje ginÄo laikotarpiu buvo laikoma daugiau nei 46 nuteistieji, ar buvo laikoma daugiau asmenų, nei įrengta miegamų vietų, ar, kad kiti nuteistieji neturÄjo miegamosios vietos (miegojo ant grindų).
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis, todÄl jais remiasi. Teismas, įvertinÄs minÄtÄ teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjui vertinamu laikotarpiu TaisyklÄse reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todÄl nÄra pagrindo atsakovo atsakomybei kilti. PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ sieja su aplinkybe, kad didelÄ gyvenamųjų patalpų dalį užÄmÄ baldai. TaÄiau, teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 111.1. punktÄ skaiÄiuojant vienam asmeniui tenkanÄiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaiÄiuojamas patalpose esanÄių baldų ir kitų įrenginių plotas.
PastebÄtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trÅ«kumo ir dÄl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti.
PareiÅ¡kÄjas reikalavimÄ grindÄ aplinkybÄmis dÄl sanitarinių įrenginių trÅ«kumo. PažymÄjo, kad bÅ«rio nuteistieji (apie 60 asmenų) naudojosi 3 klozetais, 2 pisuarais, 5 praustuvÄmis, dÄl to kilo nepatogumų. KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintoje LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normoje numatyta, kad tualete, prausykloje turi bÅ«ti 1 klozetas arba pisuaras 15 nuteistųjų, 1 praustuvÄ â 15 nuteistųjų.
Byloje nÄra ginÄo dÄl to, kad 22 bÅ«rys naudojosi sanitariniu mazgu, kuriame įrengti 3 klozetai, 2 pisuarai bei 5 praustuvÄs, minÄtas aplinkybes taip pat patvirtina atsakovo atstovo į bylÄ pateiktos bÅ«rio sanitarinio mazgo foto nuotraukos (b. l. 51, 52, 53, 54, 55). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 22 bÅ«ryje ginÄo laikotarpiu buvo laikoma iki 63 nuteistųjų (b. l. 29). Teismas įvertinÄs bÅ«ryje įrengtų sanitarinių įrenginių skaiÄių ir nuteistųjų skaiÄių bÅ«ryje, daro iÅ¡vadÄ , kad sanitarinių įrenginių skaiÄius 22 bÅ«ryje buvo pakankamas.
PareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl karÅ¡to vandens neįrengimo bÅ«rio prausykloje yra nepagrįsti, kadangi pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktÄ , karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas tik į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos ar ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ nusiprausti duÅ¡e. Bylos duomenys neginÄijamai patvirtina, kad 22 bÅ«rio nuteistiesiems yra sudaryta galimybÄ nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u kartÄ per savaitÄ (b. l. 33-34), todÄl atsakovo atstovo neteisÄto veikimo ar neveikimo dÄl minÄtų aplinkybių nenustatyta.
PareiÅ¡kÄjas pažymÄjo, kad bÅ«rio sanitariniame mazge trÅ«ko privatumo. TaÄiau nagrinÄjamu atveju teismas pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiÅ¡kÄjui galÄjo bÅ«ti suteiktas nevisiÅ¡kas privatumas naudojantis tualetu, taÄiau, prieÅ¡ingai nei kamerų atveju, tualetais Å¡ioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, Å¡ios aplinkybÄs nÄra tapaÄios aplinkybÄms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje.
Taigi įvertinus minÄtas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikianÄios sÄ lygos, dÄl kurių nÄra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. Å¡iuo aspektu kankinanÄioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminanÄioms sÄ lygoms pripažinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-23 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-886-662/2018). PareiÅ¡kÄjas pažymÄjo, jog prausykloje blogai veikÄ sanitariniai įrenginiai, taÄiau iÅ¡ Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro 2016-09-23 patikrinimo akto matyti, kad tikrinimo metu visi sanitariniai įrenginiai buvo veikiantys.
Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis į pataisos namų administracijÄ dÄl neveikianÄių sanitarinių įrenginių. Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisÄs aktų reikalavimų pažeidimus, ÄmÄsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todÄl jo argumentai dÄl minÄtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvÅ«s. DÄl pareiÅ¡kÄjo argumentų apie gyvenamųjų ir buitinių patalpų neÅ¡varÄ , nemalonų kvapÄ , pelÄsio ir drÄgmÄs plitimÄ (nehigienines sÄ lygas), teismas atkreipia dÄmesį į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvÄs atÄmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose.
Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo paÄių nuteistųjų bei pareiÅ¡kÄjo valios. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad valymo priemones nuteistiesiems iÅ¡duoda bÅ«rio virÅ¡ininkas (b. l. 35-37). Patalpos valomos laisvÄs atÄmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Kiekviename bÅ«ryje dirba nuteistasis tvarkdarys (patalpų valytojas), kuris kasdien valo ir dezinfekuoja bendro naudojimo patalpas. Pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas.
IÅ¡ 22 bÅ«rio gyvenamųjų patalpų ir sanitarinio mazgo fotonuotraukų matyti, kad patalpos vÄdinamos per atveriamus langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Be to, nagrinÄjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais, ar, kad bÅ«tų skundÄsis pataisos namų administracijai dÄl patiriamų sunkumų atveriant langus. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vÄdina, prižiÅ«ri, tvarko savo gyvenamÄ sias patalpas, neturi problemų dÄl atsirandanÄios drÄgmÄs ar pelÄsio.
Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ, jog atsakovo atstovas veikÄ netinkamai, o jo argumentai dÄl minÄtų aplinkybių iÅ¡ esmÄs yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todÄl atmetami. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 16 punktas nustato, kad oro temperatÅ«ra gyvenamojoje patalpoje turi bÅ«ti 18-28°C. Nors byloje nÄra konkreÄių duomenų apie gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«rÄ ginÄo laikotarpiu, taÄiau teismas pažymi, jog pareiÅ¡kÄjas tik deklaratyviai nurodÄ Å¡ias aplinkybes, konstatuodamas, kad, jo nuomone, patalpose buvo Å¡alta.
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodÄ, jog įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymÄ si ir oro temperatÅ«ra atitinka nustatytus reikalavimus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimais apie gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ros atitiktį nustatytiems reikalavimams, todÄl jais remiasi. Kita vertus, pareiÅ¡kÄjas turi galimybÄ raÅ¡yti skundus dÄl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai VisuomenÄs sveikatos centrui, taÄiau tokių duomenų byloje nÄra.
PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių įrodymų, patvirtinanÄių jo teiginius, nenurodÄ, kokiu pagrindu padarÄ iÅ¡vadÄ , kad oro temperatÅ«ra neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikÄ jokių duomenų, patvirtinanÄių jo sveikatos bÅ«klÄs pablogÄjimÄ dÄl Å¡ių aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjas Å¡iuo atveju neįrodÄ neturtinÄs žalos padarymo fakto, o jo argumentai dÄl nepakankamos oro temperatÅ«ros iÅ¡ esmÄs yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todÄl atmetami.
PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ grindÄ aplinkybÄmis, kad koridoriuose kiti nuteistieji rÅ«kÄ, dÄl ko pareiÅ¡kÄjas buvo priverstas kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolÄs įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Å io straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.
Draudimas laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, įtvirtintas Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, 7 punkte. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys patalpose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse yra pasisakÄs, kad tuo atveju, kai pareiÅ¡kÄjas nesikreipÄ Ä¯ administracijÄ praÅ¡ymu ar skundu dÄl to, kad kameroje rÅ«koma, nÄra jokio pagrindo sprÄsti, jog laisvÄs atÄmimo vietos administracija nesiÄmÄ reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose (žr. LVAT 2013-09-23 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-442-1251/2013). Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl jo laikymo kartu su rÅ«kanÄiais asmenimis bÅ«tų kreipÄsis į pataisos namų administracijÄ , todÄl, pagal minÄtÄ reglamentavimÄ , atsakovo atstovo neteisÄto veikimo ar neveikimo dÄl Å¡ios aplinkybÄs nenustatyta.
Be to, kaip matyti iÅ¡ 2018-10-11 pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimo, jis rÅ«kÄ bendro naudojimo patalpose (b. 32). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punktÄ , laisvÄs atÄmimo vietoje, neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkÄjų. PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dÄl buitinių parazitų, kenkÄjų veisimosi gyvenamosiose patalpose. Tuo tarpu atsakovo atstovas nurodo, kad MarijampolÄs pataisos namuose yra periodiÅ¡kai atliekamas kenkÄjų naikinimas ir pateikia duomenis, jog ginÄo laikotarpiu tarp MarijampolÄs pataisos namų ir UAB âDezinfaâ buvo sudaryta kenkÄjų kontrolÄs paslaugų teikimo sutartis (b. l. 35-37).
Byloje nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebÅ«tų vykdomi. IÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateikto Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro MarijampolÄs departamento 2016-11-14 patikrinimo akto matyti, kad patikrinimo metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkÄjų patalpose nepastebÄta (b. l. 35-37). Byloje taip pat nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis į pataisos namų administracijÄ dÄl kenkÄjų plitimo ar nepakankamo naikinimo. PažymÄtina, jog pareiÅ¡kÄjas turi galimybÄ raÅ¡yti skundus dÄl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai VisuomenÄs sveikatos centrui, taÄiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiÅ¡kÄjo skundus, ar pareiÅ¡kÄjo kreipimÄ si į pataisos namų administracijÄ dÄl minÄtų aplinkybių, byloje nÄra.
Teismo vertinimu, bylos įrodymai paneigia pareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl kenkÄjų plitimo, o skundo argumentai dÄl minÄtų aplinkybių laikomi deklaratyviais ir atmetami. Remiantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktu, pasivaikÅ¡Äiojimo kiemų grindys turi bÅ«ti lygios ir neslidžios. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 20 punktÄ , pasivaikÅ¡Äiojimo kiemuose gali bÅ«ti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankÅ¡tintis gryname ore.
Teismas pažymi, kad pagal minÄtÄ reglamentavimÄ , krepÅ¡inio aikÅ¡telÄs įrengimas nÄra privalomas. IÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateiktų foto nuotraukų matyti, kad bÅ«rio pasivaikÅ¡Äiojimų kiemelio grindys yra vietomis nelygios (b. l. 46). TaÄiau byloje taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų reiÅ¡kÄs atsakovui skundus dÄl nepatogumų pasivaikÅ¡Äiojimų kieme. Teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dÄl neturtinÄs žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dÄl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kÄjo) nurodyta žala (pasekmÄs).
Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, padarytas neigiamas poveikis. NeturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ.
NagrinÄjamu atveju byloje nÄra jokių objektyvių duomenų, kad dÄl ne visiÅ¡kai lygios pasivaikÅ¡Äiojimų kiemelio dangos pareiÅ¡kÄjui bÅ«tų atsiradusios kokios nors pasekmÄs, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai Å¡ioje dalyje atmetami. KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintoje LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normoje numatyta, kad gyvenamojoje patalpoje turi bÅ«ti stalas.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktÄ , patalpos ir jose esantys įrenginiai turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų. Nors pareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, kad patalpoje stalo nebuvo, taÄiau iÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateiktų nuotraukų matyti, kad tarp lovų yra keli stalai, taip pat ir spintelÄs, o gyvenamosios patalpos grindys ir sienos lygios ir tvarkingos, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl neaprÅ«pinimo stalu ir neremontuotos patalpos atmetami kaip nepagrįsti (b. l. 47, 48, 50).
PareiÅ¡kÄjas teismo posÄdžio pažymÄjo, kad bÅ«rio virÅ¡ininkas elgÄsi netinkamai (nereagavo į skundus dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų). TaÄiau, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas konkreÄių pažeidimo aplinkybių nenurodo ir nedetalizuoja, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kÄ pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinÄmis aplinkybÄmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisÄtumÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, o jo argumentai dÄl netinkamo bÅ«rio virÅ¡ininko elgesio laikomi deklaratyviais ir atmetami.
Likusieji tiek pareiÅ¡kÄjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinÄs reikÅ¡mÄs kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl detaliau nedÄstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkreÄių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.
R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymÄta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinÄje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinÄje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinÄje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrÄžia, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Sprendžiant skundo dÄl neturtinÄs žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dÄl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kÄjo) nurodyta žala (pasekmÄs). PareiÅ¡kÄjas pažymÄjo, jog dÄl valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų jis patyrÄ kanÄiÄ , nepatogumus, iÅ¡gyvenimus. TaÄiau byloje nÄra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kÄjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .
Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjui buvo netinkamai suteikta medicininÄ pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klÄ, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dÄl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybÄs elementas â neteisÄti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmÄs lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.
Veiksmų neteisÄtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lyga) siejamas su valstybÄs ar savivaldybÄs aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinÄje byloje Nr. A556-1840/2012).
Ä®vertinus aukÅ¡Äiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinanÄių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ bÅ«tinų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų â jo nurodytos neturtinÄs žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinÄs valdžios institucijos (MarijampolÄs pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisÄtos veikos (neveikimo). NenustaÄius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisÄtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ , todÄl nÄra teisinio pagrindo pareiÅ¡kÄjo naudai priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo R. S. (R. S.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. TeisÄjas Audrius Grauželis