Legislator Case Law & Legislation
847ff1b1-d8b0-47f4-9bfa-4f3d6dc769f4 AI generated

847ff1b1-d8b0-47f4-9bfa-4f3d6dc769f4 · Regionų administracinis teismas

Case Number 847ff1b1-d8b0-47f4-9bfa-4f3d6dc769f4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I-348-644/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01740-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 13 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

Legislator headnote

AI generated

847ff1b1-d8b0-47f4-9bfa-4f3d6dc769f4 · Regionų administracinis teismas: teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-348-644/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01740-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 13 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

S. (R. S.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. S. patikslintu skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 7). PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog laikotarpiu nuo 2017-11-16 iki 2018-09-25 buvo laikomas Marijampolės pataisos namų 22 bÅ«rio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose netinkamomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad Å¡iose patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, o patalpų plotÄ dar labiau mažino baldų užimamas plotas. Pažymėjo, kad patalpos neremontuotos, jose buvo Å¡alta, trÅ«ko vėdinimo, plito tarakonai ir kiti kenkėjai. Patalpoje Nr. 1 nebuvo stalo, dėl to nebuvo galimybės raÅ¡yti laiÅ¡kų. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus prie sanitarinių įrenginių susidarydavo eilės ir kildavo konfliktinės situacijos, kadangi bÅ«rio nuteistieji (apie 60 asmenų) naudojosi 3 klozetais, 2 pisuarais, 5 praustuvėmis.

Å ilto vandens prausykloje nėra, dėl to kilo nepatogumų prausiantis po duÅ¡u. Prausykloje nehigieniÅ¡ka, buvo nemalonus kvapas, santechninė įranga sugedusi, tualete neužtikrinamas privatumas. Koridoriuose kiti nuteistieji rÅ«kė ir pareiÅ¡kėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Pasivaikščiojimo kiemelio danga nelygi ir suskilinėjusi, todėl nebuvo galimybės žaisti krepÅ¡inį. PareigÅ«nai nereagavo į praÅ¡ymus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Netinkamos kalinimo sÄ lygos sukėlė kančiÄ , nepatogumus ir iÅ¡gyvenimus.

Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 21-27) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 22 bÅ«rį kuriame minimali gyvenamojo ploto norma jam buvo užtikrinta. Pataisos namų gyvenamosios patalpos yra įrengtos pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 ir aprÅ«pintos inventoriumi pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas teisingumo ministro 2017-06-07 įsakymu Nr.V-245.

Gyvenamojoje patalpoje Nr. 1 yra įrengtos spintelės bei stalai, taigi pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė raÅ¡yti laiÅ¡kus. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesiskundė ir neteikė praÅ¡ymų atlikti patikrinimÄ dėl gyvenamųjų patalpų atitikties higienos normų reikalavimams. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pataisos namuose reguliariai atlieka patikrinimus, kurių metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Patalpas nuolat prižiÅ«ri pataisos namų Ūkio skyriaus specialistai, kurie, esant reikalui, atlieka defektų Å¡alinimo ir remonto darbus.

Visų bÅ«rių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rÅ«kymo vietos, o bÅ«riuose iÅ¡kabinti draudžiantys patalpose rÅ«kyti ženklai ir užraÅ¡ai. Marijampolės pataisos namų administracija nėra gavusi iÅ¡ pareiÅ¡kėjo praneÅ¡imo, jog kiti nuteistieji rÅ«kytų gyvenamosiose patalpose ar koridoriuje, iÅ¡skyrus atvejį, kuomet pats pareiÅ¡kėjas buvo pastebėtas rÅ«kantis koridoriuje. PareiÅ¡kėjas dėl 22 bÅ«rio pasivaikščiojimo kiemelio nusiskundimų neteikė. PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

Skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų 22 bÅ«rio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2017-11-16 iki 2018-09-25. Administracinė byla nagrinėjama pagal pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ (dok. Nr. 21032, b. l.

17) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų 22 bÅ«rio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, jog jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma 22 bÅ«rio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenys patvirtina teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytus argumentus, kad ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas 22 bÅ«rio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2017-11-16 iki 2018-05-31 jis buvo laikomas 22 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje, o nuo 2018-05-31 – perkeltas į 22 bÅ«rio 1 gyvenamÄ jÄ patalpÄ (b. l. 29, 56).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 22 būrio 2 gyvenamosios patalpos plotas 144,92 kv. m, joje buvo įrengtos 46 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 3,15 kv. m (144,92/46) ploto, 22 būrio 1 gyvenamosios patalpos plotas 28,67 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 3,18 kv. m (28,60/9) ploto (b. l. 29, 44, 56, 61). Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 22 būrio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad 22 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma iki 60 žmonių, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylÄ nepateikė. Minėtų aplinkybių taip pat nepatvirtina pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktos 22 bÅ«rio 2 gyvenamosios patalpos schemos, iÅ¡ kurių matyti, kad Å¡ioje patalpoje buvo laikomi 45-46 asmenys (b. l. 6, 62). Byloje nėra objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad 22 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje ginčo laikotarpiu buvo laikoma daugiau nei 46 nuteistieji, ar buvo laikoma daugiau asmenų, nei įrengta miegamų vietų, ar, kad kiti nuteistieji neturėjo miegamosios vietos (miegojo ant grindų).

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Teismas, įvertinęs minėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui vertinamu laikotarpiu Taisyklėse reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo atsakovo atsakomybei kilti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamųjų patalpų dalį užėmė baldai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 111.1. punktÄ skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trÅ«kumo ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ grindė aplinkybėmis dėl sanitarinių įrenginių trÅ«kumo. Pažymėjo, kad bÅ«rio nuteistieji (apie 60 asmenų) naudojosi 3 klozetais, 2 pisuarais, 5 praustuvėmis, dėl to kilo nepatogumų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normoje numatyta, kad tualete, prausykloje turi bÅ«ti 1 klozetas arba pisuaras 15 nuteistųjų, 1 praustuvė – 15 nuteistųjų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 22 bÅ«rys naudojosi sanitariniu mazgu, kuriame įrengti 3 klozetai, 2 pisuarai bei 5 praustuvės, minėtas aplinkybes taip pat patvirtina atsakovo atstovo į bylÄ pateiktos bÅ«rio sanitarinio mazgo foto nuotraukos (b. l. 51, 52, 53, 54, 55). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 22 bÅ«ryje ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 63 nuteistųjų (b. l. 29). Teismas įvertinęs bÅ«ryje įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir nuteistųjų skaičių bÅ«ryje, daro iÅ¡vadÄ , kad sanitarinių įrenginių skaičius 22 bÅ«ryje buvo pakankamas.

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl karÅ¡to vandens neįrengimo bÅ«rio prausykloje yra nepagrįsti, kadangi pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktÄ , karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas tik į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos ar ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad 22 bÅ«rio nuteistiesiems yra sudaryta galimybė nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u kartÄ per savaitę (b. l. 33-34), todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl minėtų aplinkybių nenustatyta.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad bÅ«rio sanitariniame mazge trÅ«ko privatumo. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti suteiktas nevisiÅ¡kas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, prieÅ¡ingai nei kamerų atveju, tualetais Å¡ioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, Å¡ios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje.

Taigi įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. Å¡iuo aspektu kankinančioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminančioms sÄ lygoms pripažinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog prausykloje blogai veikė sanitariniai įrenginiai, tačiau iÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016-09-23 patikrinimo akto matyti, kad tikrinimo metu visi sanitariniai įrenginiai buvo veikiantys.

Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl neveikiančių sanitarinių įrenginių. Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvÅ«s. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie gyvenamųjų ir buitinių patalpų neÅ¡varÄ , nemalonų kvapÄ , pelėsio ir drėgmės plitimÄ (nehigienines sÄ lygas), teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose.

Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Iš bylos duomenų matyti, kad valymo priemones nuteistiesiems išduoda būrio viršininkas (b. l. 35-37). Patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Kiekviename būryje dirba nuteistasis tvarkdarys (patalpų valytojas), kuris kasdien valo ir dezinfekuoja bendro naudojimo patalpas. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas.

IÅ¡ 22 bÅ«rio gyvenamųjų patalpų ir sanitarinio mazgo fotonuotraukų matyti, kad patalpos vėdinamos per atveriamus langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais, ar, kad bÅ«tų skundęsis pataisos namų administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant langus. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo gyvenamÄ sias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio.

Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 16 punktas nustato, kad oro temperatÅ«ra gyvenamojoje patalpoje turi bÅ«ti 18-28°C. Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«rÄ ginčo laikotarpiu, tačiau teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes, konstatuodamas, kad, jo nuomone, patalpose buvo Å¡alta.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymÄ si ir oro temperatÅ«ra atitinka nustatytus reikalavimus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimais apie gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ros atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Kita vertus, pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad oro temperatÅ«ra neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl Å¡ių aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl nepakankamos oro temperatÅ«ros iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmetami.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, kad koridoriuose kiti nuteistieji rÅ«kė, dėl ko pareiÅ¡kėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Å io straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, įtvirtintas Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, 7 punkte. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys patalpose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas nesikreipė į administracijÄ praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad kameroje rÅ«koma, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose (žr. LVAT 2013-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl jo laikymo kartu su rÅ«kančiais asmenimis bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ , todėl, pagal minėtÄ reglamentavimÄ , atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl Å¡ios aplinkybės nenustatyta.

Be to, kaip matyti iÅ¡ 2018-10-11 pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimo, jis rÅ«kė bendro naudojimo patalpose (b. 32). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punktÄ , laisvės atėmimo vietoje, neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl buitinių parazitų, kenkėjų veisimosi gyvenamosiose patalpose. Tuo tarpu atsakovo atstovas nurodo, kad Marijampolės pataisos namuose yra periodiÅ¡kai atliekamas kenkėjų naikinimas ir pateikia duomenis, jog ginčo laikotarpiu tarp Marijampolės pataisos namų ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis (b. l. 35-37).

Byloje nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebÅ«tų vykdomi. IÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento 2016-11-14 patikrinimo akto matyti, kad patikrinimo metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų patalpose nepastebėta (b. l. 35-37). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo naikinimo. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiÅ¡kėjo skundus, ar pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į pataisos namų administracijÄ dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra.

Teismo vertinimu, bylos įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo, o skundo argumentai dėl minėtų aplinkybių laikomi deklaratyviais ir atmetami. Remiantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktu, pasivaikščiojimo kiemų grindys turi bÅ«ti lygios ir neslidžios. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 20 punktÄ , pasivaikščiojimo kiemuose gali bÅ«ti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankÅ¡tintis gryname ore.

Teismas pažymi, kad pagal minėtÄ reglamentavimÄ , krepÅ¡inio aikÅ¡telės įrengimas nėra privalomas. IÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateiktų foto nuotraukų matyti, kad bÅ«rio pasivaikščiojimų kiemelio grindys yra vietomis nelygios (b. l. 46). Tačiau byloje taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reiÅ¡kęs atsakovui skundus dėl nepatogumų pasivaikščiojimų kieme. Teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl ne visiškai lygios pasivaikščiojimų kiemelio dangos pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normoje numatyta, kad gyvenamojoje patalpoje turi būti stalas.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktÄ , patalpos ir jose esantys įrenginiai turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų. Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad patalpoje stalo nebuvo, tačiau iÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateiktų nuotraukų matyti, kad tarp lovų yra keli stalai, taip pat ir spintelės, o gyvenamosios patalpos grindys ir sienos lygios ir tvarkingos, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neaprÅ«pinimo stalu ir neremontuotos patalpos atmetami kaip nepagrįsti (b. l. 47, 48, 50).

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio pažymėjo, kad bÅ«rio virÅ¡ininkas elgėsi netinkamai (nereagavo į skundus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų). Tačiau, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo ir nedetalizuoja, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, o jo argumentai dėl netinkamo bÅ«rio virÅ¡ininko elgesio laikomi deklaratyviais ir atmetami.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė kančiÄ , nepatogumus, iÅ¡gyvenimus. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. S. (R. S.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis