847f29cd-864b-4e3b-9627-8deb3eee2dde · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-316-354/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52537-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.5.1; 2.4.6.1. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko ir Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei, gynėjai advokatei Violetai Savickienei, nuteistiesiems R.

J., E. K., A. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. J. ir E. K. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo: R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

E. K. pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 52 MGL (2600 Eur) dydžio bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį buvo pripažinti kaltais ir nuteisti A. K. bei A. V., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. J. nuteistas už tai, kad, apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 straipsnį, Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato patalpose, (duomenys neskelbtini), Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai R.

K. 2017 m. lapkričio 17 d. 9 val. – 9.47 val. davė melagingus parodymus, kad 2017 m. rugsėjo 25 d., apie 12.35 val., (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje ne A. I. jam padavė automobilio „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius, o kitas asmuo, toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , apklausiamas kaip liudytojas teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimÄ bei prisiekęs sakyti tiesÄ , Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 7 d. 9 – 10.30 val. davė melagingus parodymus apie tai, kad 2017 m. rugsėjo 25 d., apie 12.35 val., (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje ne A.

I. jam padavė automobilio „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius, o kitas asmuo.

2. E. K. nuteistas už tai, kad apklausiamas kaip liudytojas teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimÄ bei prisiekęs sakyti tiesÄ , Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 5 d. 14.05–15.20 val. davė melagingus parodymus apie tai, kad 2017 m. rugsėjo 25 d., apie 12.35 val., ties (duomenys neskelbtini), iÅ¡ automobilio „Opel Zafira-A“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡lipo du asmenys, kad minėtÄ automobilį vairavo ne A. I., o kitas asmuo. II. Apeliacinių skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio l dalį, ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BK 2 straipsnio 4 dalies reikalavimų, byloje įrodymai įvertinti Å¡aliÅ¡kai, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis (R.

J.) buvo kaltinamas, netinkamai, vienpusiÅ¡kai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadas, nepagrįstas byloje surinktais patikimais įrodymais, netinkamai įvertino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visetÄ , dėl to jo atžvilgiu nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. 3.2. Apeliantas mano, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu jau buvo apspręstas to paties Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria, tiesiogiai to nenurodant, Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ra buvo įpareigota paruoÅ¡ti baudžiamÄ jÄ bylÄ teismui, tai ir buvo padaryta.

Pažymi, jog ginčijamo apkaltinamojo nuosprendžio esminis motyvas, kad bÅ«tent įsiteisėjęs Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendis A. I. atžvilgiu dėl automobilio vairavimo bÅ«nant apsvaigusiu bei Å iaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis, kuria Å¡is nuosprendis paliktas galioti, leidžia teismui pagrįstai manyti, jog jis (R. J.) davė melagingus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, nes nuosprendyje bei nutartyje nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje ir jie nekvestionuojami, tai leidžia teismui pagrįstai manyti, jog jo (apelianto) nurodytos prieÅ¡ingos aplinkybės neatitinka tikrovės, parodymai akivaizdžiai melagingi, sÄ moningai siekiant patvirtinti tikrovės neatitinkančius teiginius ir faktus, apie kuriuos kalbėdamas jis negalėjo sÄ Å¾iningai klysti, nes tokių aplinkybių apskritai nebuvo. 3.3.

Apelianto įsitikinimu, ta aplinkybė, jog Å iaulių apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį A. I. atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), rėmėsi iÅ¡imtinai liudytojos E. V. parodymais ir net kelių liudytojų parodymus atmetė, dar nėra pagrindas jo (apelianto) parodymus vertinti kaip melagingus, nes teismų praktika rodo, kad beveik kiekvienoje teisme nagrinėjamoje byloje, vertinant liudytojų parodymus, vienais jų remiamasi, kiti vertinami kritiÅ¡kai bei atmetami, bet ikiteisminiai tyrimai nepradedami. 3.4.

Skunde nuteistasis nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio baudžiamosios byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu, tiek šios baudžiamosios bylos ikiteisminiame tyrime bei jos nagrinėjimo teisme metu, jis davė vienodus, detalius, nuoseklius parodymus, nežiūrint to, kad jį apklausinėję asmenys savo klausimais akivaizdžiai stengėsi jį supainioti. Pažymi, kad jo (apelianto) parodymus patvirtino ir kiti liudytojai, kurių parodymus teismas nepagrįstai įvertino kaip melagingus.

Apelianto vertinimu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra neginčijamai nustatytos aplinkybės, leidžiančios daryti iÅ¡vadÄ , jog jis neturėjo galimybės atlikti tų veiksmų, kuriuos visose apklausose nurodė atlikęs. Teismo nuosprendyje jo parodymai vien prielaidomis, pamÄ stymais, spėliojimais pripažinti melagingais. Apeliantas mano, kad nei teismo nuosprendyje nurodytų liudytojų parodymais, nei raÅ¡ytine baudžiamosios bylos medžiaga neįrodyta jo kaltė, kadangi nė vienas Å¡ių įrodymų Å¡alinių nepatvirtino aplinkybių, kurias teismui buvo bÅ«tina nustatyti, t. y. kad jo (apelianto) parodymai apie tai, jog 2017 m. rugsėjo 25 d., apie 12.35 val., (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje ne A.

I. jam padavė automobilio „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius, o kitas asmuo, yra melagingi.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio l dalį, ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nesilaikė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BK 2 straipsnio 4 dalies reikalavimų, byloje įrodymai įvertinti Å¡aliÅ¡kai, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis buvo kaltinamas, netinkamai, vienpusiÅ¡kai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadas, nepagrįstas byloje surinktais patikimais įrodymais, netinkamai įvertino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visetÄ , dėl to jo atžvilgiu nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. 4.2.

Apelianto nuomone, apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu Å iaulių apylinkės teismas priėmė tik todėl, kad taip nusprendė to paties Å iaulių apylinkės teismo teisėjas, nagrinėjęs A. I. baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nes Å¡io teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«rai buvo nedviprasmiÅ¡kai nurodyta pradėti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 235 straipsnio l dalį, tai ir buvo padaryta.

Dabar jis supranta, kad bet kokia savęs gynyba jau tuomet buvo beprasmiÅ¡ka, nes ginčijamas teismo nuosprendis priimtas iÅ¡ esmės motyvuojant tuo, kad įsiteisėjęs Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendis A. I. atžvilgiu dėl automobilio vairavimo bÅ«nant apsvaigusiu bei Å iaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis, kuria Å¡is nuosprendis paliktas galioti, leidžia teismui pagrįstai manyti, jog jis (E. K.) teismo posėdžio metu davė melagingus parodymus, nes minimuose nuosprendyje bei nutartyje nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje ir jie nekvestionuojami, tai leidžia teismui pagrįstai manyti, jog jo (apelianto) nurodytos prieÅ¡ingos aplinkybės neatitinka tikrovės, parodymai akivaizdžiai melagingi, sÄ moningai siekiant patvirtinti tikrovės neatitinkančius teiginius ir faktus, apie kuriuos kalbėdamas negalėjo sÄ Å¾iningai klysti, nes tokių aplinkybių apskritai nebuvo. 4.3.

Apelianto įsitikinimu, ta aplinkybė, jog Å iaulių apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį A. I. atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), rėmėsi iÅ¡imtinai liudytojos E. V. parodymais ir net kelių liudytojų parodymus atmetė, dar nėra pagrindas jo (apelianto) parodymus vertinti kaip melagingus, nes teismų praktika rodo, kad beveik kiekvienoje teisme nagrinėjamoje byloje, vertinant liudytojų parodymus, vienais jų remiamasi, kiti vertinami kritiÅ¡kai bei atmetami, bet ikiteisminiai tyrimai nepradedami. 4.4.

Be to, skunde nuteistasis E. K. teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu bandė įtikinti ikiteisminį tyrimÄ atlikusį pareigÅ«nÄ , kad Å iaulių apylinkės teisme nagrinėjant A. I. baudžiamÄ jÄ bylÄ jis (E. K.) davė teisingus parodymus, nemelavo ir neturėjo motyvų meluoti. Apklausiamas teisme Å iaulių apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėliau Å¡ioje baudžiamojoje byloje apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų bei teismo posėdyje jis (apeliantas) davė smulkius, detalius parodymus apie tai, kÄ tikrai matė ir žino.

A. I. baudžiamojoje byloje teisme liudijo, nes to paprašė paskambinęs advokatu prisistatęs žmogus. Liudijo, nes tikrai buvo baudžiamojoje byloje nagrinėjimo įvykio vietoje ir apie tai buvo sakęs R. J., iÅ¡ kurio papasakojimo apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį jis (E. K.) suprato, kad moteris, kuri nurodo, jog A. I. vairavo automobilį, tikrai meluoja, nes to matyti ji niekaip negalėjo, nes ji parduotuvėje stovėjo eilėje už jo (E. K.), iÅ¡ parduotuvės išėjo tik tada, kai iÅ¡ automobilio „Opel Zafira-A“ buvo iÅ¡lipę abu vyrai, nes juos abu iÅ¡lipant jis (E. K.) matė.

Teigia, kad būtent sunkiai einančiam vyriškiui, kaip dabar žino, A. I., moteris sakė: „Kaip tu čia važiavai“, buvo pasipiktinusi, nes, matyt, pagalvojo, kad tas sunkiai einantis žmogus vairavo automobilį. Apeliantas teigia, jog sutiko liudyti teisme, nes norėjo, jog būtų nustatyta tiesa, be to, A. I. jis nepažinojo. 4.5. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismo teisėjai, tiek baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek šioje baudžiamojoje byloje nepagrįstai juo nepatikėjo ir jo parodymus įvertino kaip melagingus.

Teigia, jog ginčijamame nuosprendyje teismas nepagrįstai nusprendė, kad jo nurodytos aplinkybės, jog įvykio metu jis buvo prie parduotuvės su motoroleriu ir matė, kaip iÅ¡ automobilio pro vairuotojo pusės dureles pirmiausia iÅ¡lipo A. K., o paskui iÅ¡ vairuotojo pusės iÅ¡lipo ir A. I., kelia abejones. Pastebi, jog tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė todėl, kad jis (E. K.) nesutrukdė E. V. iÅ¡kviesti policijos, nepaaiÅ¡kino matytų aplinkybių. Nuteistasis pažymi, jog teismui paaiÅ¡kino, kad nenorėjo kiÅ¡tis į konfliktÄ , ir taip elgiasi dažnas žmogus, tuo metu nemanė, kad bus kokios tai bylos, kad bus kas nors teisiamas.

Apeliantas teigia, kad visiÅ¡kai suprantama, jog jo nurodyta įvykių seka smulkmenose nevisai sutampa su A. K. nurodytomis aplinkybėmis, nes jis (E. K.) tikrai neprisimena visų smulkmenų, bet kategoriÅ¡kai tvirtina, kad liudytoja E. V. tikrai nematė ir negalėjo matyti, kas bei kaip iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio „Opel Zafira-A“ ir kas jį vairavo. Apelianto nuomone, natÅ«ralu ir tai, kad kiti kaltinamieji apie prie parduotuvės buvusį žmogų su motoroleriu, t. y. apie jo (E. K.) buvimÄ Ä¯vykio vietoje, neužsiminė, įvykio vietoje įvyko konfliktas ir visi domėjosi konfliktuojančiais asmenimis, niekam nerÅ«pėjo kiti, konflikte nedalyvaujantys asmenys.

Teigia, jog vien ta teismo nurodyta aplinkybė, kad jis buvo pažįstamas su R. J., nėra pakankama aplinkybė, leidžianti abejoti jo (E. K.) duodamų parodymų teisingumu, juolab juos įvertinti kaip melagingus. 4.6. Be to, skunde nuteistasis nurodo, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra neginčijamai nustatytos aplinkybės, leidžiančios daryti iÅ¡vadÄ , jog jis (E. K.) nebuvo ar neturėjo galimybės bÅ«ti įvykio vietoje ir matyti bei girdėti tai, apie kÄ davė parodymus teismo posėdžio metu, nagrinėjant A.

I. baudžiamÄ jÄ bylÄ . Pažymi, kad teismo nuosprendyje jo (E. K.) parodymai ne remiantis įrodymais, bet vien prielaidomis, pamÄ stymais, samprotavimais pripažinti melagingais. Mano, kad nei teismo nuosprendyje nurodytų liudytojų parodymais, nei raÅ¡ytine baudžiamosios bylos medžiaga neįrodyta jo (E. K.) kaltė, kadangi nė vienas Å¡ių įrodymų Å¡alinių nepatvirtino aplinkybių, kurias teismui buvo bÅ«tina nustatyti, t. y. kad jo parodymai apie tai, jog 2017 m. rugsėjo 25 d., apie 12.35 val., ties (duomenys neskelbtini), iÅ¡ automobilio „Opel Zafira-A“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡lipo du asmenys, jog minėtÄ automobilį vairavo ne A. I., o kitas asmuo, yra melagingi.

5. Apygardos teismo posėdyje nuteistieji R. J., E. K. ir jų gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis A. K. nepareiškė nuomonės. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 6. Nuteistųjų R. J. ir E. K. apeliaciniai skundai atmestini.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad R. J. ir E. K. kaltė padarius BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Å iaulių apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį dėl R.

J. ir E. K. pripažinimo kaltais padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje. 7.1. Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Å ios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieÅ¡ kitus įrodymus – jie turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, visetÄ .

Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamÄ veikÄ , nustatyti jo kaltę bei iÅ¡spręsti kitus kiekvienai bylai reikÅ¡mingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Å iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetÄ , iÅ¡dėstė kaltinančius R. J. ir E. K. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistojo R. J. keltÄ versijÄ , jog ne A. I. jam padavė automobilio raktelius, bei nuteistojo E. K. keltÄ versijÄ , jog automobilį vairavo ne A. I., o kitas asmuo, ir kad iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo du asmenys, ir visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi jau įsiteisėjusių teismų sprendimų, t. y.

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi nustatytomis bylos aplinkybėmis bei kitais byloje esančiai įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad R. J. ir E. K. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. 7.2. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Dėl to Å¡iuo atveju nuteistiesiems nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimÄ remdamasis prielaidomis. 7.3.

Pagrindiniai argumentai, kuriais apeliantai neigia savo kaltę, yra tie patys, kuriuos jie nurodė ir apylinkės teismo posėdžio metu, t. y. R. J. laikosi pozicijos, kad ne A. I. jam perdavė automobilio raktelius, o E. K. teigia, jog iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo du asmenys ir ne A. I. vairavo automobilį, o kitas asmuo. 7.4. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingÄ skundÄ , pareiÅ¡kimÄ , praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba bÅ«damas ekspertu ar specialistu pateikė melagingÄ iÅ¡vadÄ ar paaiÅ¡kinimÄ , arba bÅ«damas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai iÅ¡vertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

Melagingais parodymais laikytini liudytojo ar kito proceso dalyvio, įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , apklausos metu duoti parodymai dėl nusikalstamo įvykio ar su juo susijusių aplinkybių, dėl asmens, padariusio nusikaltimÄ , neatitinkantys tikrovės. Pažymėtina, kad BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, atsakomybė kyla už pačiÄ veikÄ , nepriklausomai nuo kilusių padarinių. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik už veikÄ â€“ melagingų parodymų davimÄ , padarytÄ tiesiogine tyčia.

Darydamas šį nusikaltimÄ , kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, teisinę pareigÄ duoti tikrovę atitinkančius parodymus, supranta, kad įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , tai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis patvirtinęs savo paraÅ¡u apklausos protokole, duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir to nori. Nusikalstamos veikos padarymo motyvas nėra bÅ«tinasis veikos subjektyvusis požymis. Kartu pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nekyla, jei liudytojas ar nukentėjusysis objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus duoda dėl to, kad pamirÅ¡o įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir dėl to klydo. 7.5.

Apygardos teismas pažymi, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nustatyta, kad A. I. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2017 m. rugsėjo 25 d., apie 12.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Zafira-A“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,06 promilės alkoholio, tokiu bÅ«du pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems (1 t., b. l. 99–104, 105–110). Taigi, minėtos aplinkybės dėl A. I. vairavimo apsvaigus Å¡ioje byloje nekvestionuojamos, jų iÅ¡ naujo įrodinėti kitose bylose ne tik kad nereikia, tačiau ir negalima, todėl tai paneigia apelianto E. K. teiginius, jog ne A. I., o kitas asmuo vairavo automobilį.

E. K. nurodomÄ versijÄ , neva iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo du asmenys, paneigia liudytojos E. V. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duoti parodymai, jog automobilyje „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjo tik vienas asmuo, be to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, minėtoje byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios bÅ«tų galėjusios sutrukdyti liudytojai E. V. pamatyti ar nepamatyti atvažiuojantį „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tai, kas minėtÄ automobilį vairavo ir kiek žmonių Å¡iame automobilyje buvo.

Pastebėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta aplinkybė, jog pats A. I. pareigÅ«nams iÅ¡ pradžių pripažino vairavęs automobilį, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino minėtoje byloje liudytoju apklaustas pareigÅ«nas M. K., tai Å¡iuo atveju taip pat paneigia E. K. versijÄ neva kitas asmuo vairavo automobilį. 7.6. Nuteistojo R. J. versija, kad ne A. I., o kitas asmuo jam perdavė automobilio „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius, taip pat yra paneigta liudytojos E. V. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duotais parodymais, jog minėtÄ automobilį vairavo bÅ«tent A.

I., jog bÅ«tent jis vienas buvo automobilyje, kitų asmenų kartu su A. I. maÅ¡inoje nebuvo, be to, nurodė, jog A. I., iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, svirduliuodamas nuėjo į parduotuvę ir netrukus iÅ¡ parduotuvės išėjo bÅ«tent apeliantas R. J., kuris perstatė A. I. skersai pastatytÄ automobilį. Taigi, Å¡ie duomenys patvirtina, kad R. J. automobilio „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius perdavė bÅ«tent A. I., o ne kitas asmuo. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantai R.

J. ir E. K. bÅ«tų galėję sÄ Å¾iningai klysti dėl įvykio aplinkybių duodami parodymus apie įvykį, susijusį su A. I. padaryta nusikalstama veika, tokių argumentų ir duomenų nepateikė ir patys apeliantai, todėl tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. J. ir E. K., veikdami tiesiogine tyčia, bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , davė melagingus parodymus dėl aplinkybių, susijusių su A. I. vairavimu apsvaigus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantai apylinkės teismui pateikė versijÄ , neva automobilį vairavo ir automobilio raktelius R.

J. perdavęs kitas asmuo buvo A. K., be to, skunde abu apeliantai teigia, jog neva yra kitų liudytojų parodymų, kurie patvirtina apeliantų nekaltumÄ , tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais argumentais, nes nagrinėjamu atveju tik vienintelės iÅ¡ tiesiogiai įvykį stebėjusių asmenų, t. y. E. V., parodymai yra laikytini patikimais. Pažymėtina, kad pats A. K. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kitas galimas liudytojas A.

V. taip pat skundžiamu nuosprendžiu nuteistas dėl melagingų parodymų davimo, todėl pagrindo vadovautis minėtų liudytojų parodymais nėra. Be to, nei A. K., nei A. V. nuosprendžio, kuriuo jie buvo nuteisti dėl melagingų parodymų davimo, neskundė. Pastebėtina ir tai, jog kito liudytojo A. R. parodymai, duoti apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti nepatikimais, todėl ir šio liudytojo parodymais nėra pagrindo vadovautis sprendžiant dėl R. J. ir E. K. kaltės davus melagingus parodymus.

Esant Å¡ioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad apeliantai skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteisti nepagrįstai dėl melagingų parodymų davimo. 7.7. Atsakant į kitus apeliantų skundų argumentus pažymėtina, kad BPK 257 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kėja, kad kaltinamasis gali bÅ«ti padaręs kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneÅ¡a prokurorui.

PrieÅ¡ingai, nei mano apeliantai, minėta teismo nutartimi yra tik praneÅ¡ama apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ prokurorui, todėl minėta nutartis neįpareigoja prokurorÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ ar tuo labiau teismÄ priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Apeliantai neteisÅ«s, kad minėta nutartimi prokuratÅ«ra buvo įpareigota suruoÅ¡ti baudžiamÄ jÄ bylÄ , nes dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jo užbaigimo suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ ir bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui sprendžia tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras (BPK 170 straipsnis), o ne nutartį BPK 257 straipsnio 1 dalies tvarka priėmęs teismas.

Nors apeliantai skunduose teigia, jog beveik kiekvienoje teisme nagrinėjamoje byloje, vertinant liudytojų parodymus, vienais jų remiamasi, kiti vertinami kritiškai bei atmetami, bet ikiteisminiai tyrimai nepradedami, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas būtent jų (R. J. ir E. K.) atsakomybės klausimas ir nesprendžiama, kodėl apskritai vienais atvejais ikiteisminiai tyrimai yra pradedami, o kitais – ne, todėl minėti skundų argumentai atmetami kaip deklaratyvūs, nesusiję su nagrinėjama byla. 7.8.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apeliantų padarytų nusikalstamų veikų, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė Å¡iuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadas apie tai, kad nuteistųjų R. J. ir E. K. veiksmuose pasireiÅ¡kė visi nagrinėjamų nusikalstamų veikų požymiai. Ä®vertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad R.

J. ir E. K. kaltei dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų patvirtinimui duomenų pakanka ir jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistųjų R. J. ir E. K. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Raimundas Jurgaitis Zigmas Kavaliauskas Nijolė Matuzevičienė