847d803e-4497-4466-87f4-7f0db69a4ccd · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-749-954/2021 Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00539-2014-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir AuÅ¡ros Vingilės, nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo J. P. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 4 d. priimtÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. J. P. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 8 d., jos pabaiga – 2024 m. rugsėjo 8 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2 metai 11 mėnesių 8 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio dienÄ , t. y. 2021 m. rugsėjo 30 d.).

3. Komisijos 2021 m. spalio 4 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, kadangi jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistojo elgesys motyvuotas, stengiasi rodyti teigiamus elgesio pokyčius, vykdo paskirtas rekomendacijas, palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais, nebaustas drausminėmis nuobaudomis, 13 kartų paskatintas, kas Komisijai sudarė pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl nuteistojo J. P. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad nors nuteistasis J. P. nors ir daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistasis J. P. skunde praÅ¡o panaikinti 2021 m. lapkričio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti 2021 m. spalio 4 d. Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta pažeidžiant Bausmių vykdymo ir Baudžiamojo proceso kodeksų nuostatas. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas neanalizavo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 142 straipsnio, 143 straipsnio nuostatų ir neatsižvelgė į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. 5.2.

Nuteistojo nuomone, teismas atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimÄ nepagrįstai atsižvelgė į tai, jog jis vienÄ kartÄ pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, nes už padarytÄ nusižengimÄ nebuvo skirta jokia drausminė nuobauda, apsiribota tik pokalbiu, o pokalbis nėra nuobaudos, skiriamos nuteistiesiems, rÅ«Å¡is. Taip pat teismas atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimÄ vertino jo mÄ stymÄ ir elgesį bei emocinę gerovę, tačiau neatsižvelgė į tai, jog Å¡ios aplinkybės egzistavo tik nusikalstamų veikų padarymo metu.

Nuteistojo teigimu, jis vykdo visas rekomendacijas, yra 13 kartų paskatintas, pakartotinė jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. 5.3. Taip pat nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino neatliktos bausmės dalį, nes jis yra atlikęs reikiamÄ lygtiniam paleidimu bausmės dalį. Komisijos nutarime nurodyti duomenys jį charakterizuoja teigiamai ir yra pakankami lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui. Nuteistojo teigimu, Komisijos nutarime nurodytų aplinkybių visuma turėjo teismui duoti pagrindÄ iÅ¡vadai, kad jis atitinka visus lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos kriterijus.

Nuteistojo J. P. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi.

Pažymima ir tai, kad iÅ¡ minėto BVK straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai Å¡iÄ rizikÄ mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ . Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Nuteistasis J. P. skunde nurodė, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ , įvertino visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes. IÅ¡nagrinėjusi nuteistojo J. P. skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, savo sprendimÄ iÅ¡samiai argumentavo, aiÅ¡kiai nurodė, kodėl Å¡iuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi skunde nepateikta naujų aplinkybių, kurių nebÅ«tų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino J. P. asmenybės charakteristikÄ , jo elgesio korekcijÄ .

8. IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , tačiau tam, kad jis galėtų bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Kaip minėta, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai Å¡iÄ rizikÄ mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ .

Å iuo atveju nuteistojo J. P. pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika įvertinta kaip žema, tačiau pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ vertinama ne tik esant vidutinei ar aukÅ¡tai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

9. Nagrinėjamu atveju yra stebimi teigiami J. P. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas, palaiko socialinius ryčius su artimaisiais. Teigiamai J. P. elgesį apibÅ«dina ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, 2018 m. balandžio 17 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, nuo 2019 m. kovo 21 d. perkeltas bausmę tęsti į atvirÄ jÄ kolonijÄ , o 2019 m. gegužės 28 d. suteikta teisė trumpalaikių iÅ¡vykų metu kartÄ per savaitę, laisvu nuo darbo metu, iki 2 parų grįžti į namus.

Ä® tai pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota – už jo pavyzdingÄ elgesį ir gerÄ darbÄ buvo taikytos paskatinimo priemonės – pareikÅ¡tos padėkos, perkeltas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę, leista atostogų metu parvykti į namus, suteiktas papildomas ilgalaikis pasimatymas ir kt. Teisėjų kolegijos nuomone, toks elgesys rodo, kad nuteistasis J. P. savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Å ios teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu J.

P. jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

10. IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistajam J. P., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti du kriminogeniniai veiksniai – mÄ stymas ir elgesys bei emocinė gerovė. Nors nuteistasis J. P. skunde nurodo, jog minėti veiksniai buvo tik nusikalstamų veikų padarymo metu, o Å¡iuo metu jų nėra. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ .

Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo J. P. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu vis dar nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, o apie savo tikslus kalba labai nekonkrečiai.

Šios aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

11. Skunde nuteistasis J. P. teigia, kad teismas be pagrindo atsižvelgė į neatliktos bausmės dalį, jo padaryto nusikaltimo pobÅ«dį bei visapusiÅ¡kai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiÅ«ryje į padarytÄ nusikaltimÄ , paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumÄ , ir pan.

Teisėjų kolegijos manymu, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobÅ«džio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymÄ nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiÅ«ris į padarytÄ nusikaltimÄ , taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. J. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymÄ , vieno kurių pasekmės negrįžtamos – mirė žmogus.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas apie nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, pasisakė ir vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

12. BVK 157 straipsnis nustato, kokiÄ minimaliÄ paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir J. P. šį formalų pagrindÄ atitinka, – jis atliko įstatyme numatytÄ paskirtos bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau aptartų aplinkybių kontekste bÅ«tina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes privalu atsižvelgti.

Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė. Taigi, tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtakÄ teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu.

13. Nuteistasis J. P. skunde nurodė, kad Komisijos nutarime jį teigiamai apibÅ«dinančių aplinkybių visuma, yra pakankama lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimÄ , kadangi teismas sprendimÄ priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sÄ mone. PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų ignoruotas teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo J. P. skunde, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimÄ , teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistÄ jį lygtinai.

7. SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Komisija nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes įvertino nepakankamai iÅ¡samiai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sÄ lygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. Apylinkės teismas J. P. lygtinio paleidimo galimybės klausimÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir objektyviai bei padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos 2021 m. spalio 4 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo J. P. skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo J.

P. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 1 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Algirdas Giedraitis Jurga Vasiliauskienė AuÅ¡ra Vingilė