847c790d-73ee-4e44-bb8e-2a809db3e8ba · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-159-725/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54883-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 18 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, sekretoriaujant Aurijai Morkūnaitei, Ingridai Pikusau, Gabrielei Vaitkevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam L.

V., jo gynėjai advokatei Valdai Grigonytei, nukentėjusiajam Ž. A., jo atstovei advokatei Audrai Betai RekÅ¡tienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: - 2013 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, paskirta bausmė – 9 MGL dydžio bauda, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas, ir paskirta galutinė bausmė – 5 MGL (650 litų) dydžio bauda, bauda sumokėta 2019 m. kovo 22 d., teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : L. V. 2019 m. gruodžio 15 d. apie 23.10 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), Å¡alia kavinės ,,L. G.“, esančios (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinių asmenų, buvusių prie Å¡ios kavinės, akivaizdoje, konflikto su nukentėjusiuoju Ž. A. metu, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams – tyčia kaire ranka sudavė keturis kartus Ž. A. į galvÄ , du kartus – į deÅ¡inį petį, vienÄ kartÄ â€“ į kairę rankÄ ir vienÄ kartÄ â€“ į deÅ¡inę rankÄ , dėl ko Ž.

A. lūžo apatinis žandikaulis, tuo Ž. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , sukeldamas įvykį mačiusių bei jį drausminusių asmenų pasipiktinimÄ . Kaltinamasis L. V. kaltu prisipažino, parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. apie 23 val., jis draugais buvo bare (duomenys neskelbtini). Pavalgius, išėjus į laukÄ , kaltinamajam stovint prie „Taksi“ automobilio, jis pamatė, kad yra muÅ¡amas jo draugas. Priėjus iÅ¡siaiÅ¡kinti, ir pats gavo smÅ«gį.

Tada prasidėjo muÅ¡tynės. Kaltinamasis nurodė pripažįstÄ s, kad tyčia sudavė keturis kartus Ž. A. į galvÄ , du kartus – į deÅ¡inį petį, po to vienÄ kartÄ Ä¯ kairę ir deÅ¡inę rankas, pripažįsta, kad tokiais veiksmais sulaužė Ž. A. apatinį žandikaulį, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis nurodė pripažįstÄ s, kad Ž. A. padarė turtinę ir neturtinę žalÄ , su žalos dydžiu, su visu civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka, sutinka atlyginti nukentėjusiojo turėtas atstovavimo iÅ¡laidas.

Kaltinamasis gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Be kaltinamojo L. V. parodymų jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai. Nukentėjusysis Ž. A. parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. su draugu J. J. atvažiavo į senamiestyje esantį restoranÄ (duomenys neskelbtini) vakarienės. Užsisakius maisto, draugas J. J. išėjo parÅ«kyti ir už kelių minučių grįžęs paprašė kartu su juo iÅ¡eiti prie restorano durų, nes du asmenys jį stumdė, iÅ¡mušė cigaretę, vadino visokiais žodžiais.

Išėjus į laukÄ pasikalbėti, nukentėjusysis kalbėjo su raudona striuke apsirengusiu vyru. Å is pradėjo nukentėjusįjį gÄ sdinti, vadinti visokiais žodžiais. Kai minėtas asmuo žengė žingsnį link nukentėjusiojo, nukentėjusysis trenkė jam į pilvÄ . IÅ¡girdęs rėkiantį kitÄ asmenį (L. V.) ir pamatęs jį einant nuo taksi automobilio link nukentėjusiojo, nukentėjusysis sudavė L. V. į rankÄ . Tada prasidėjo grumtynės, L. V. atkakliai bandė suduoti nukentėjusiajam į galvÄ .

Tada nukentėjusysis su draugu bandė atsitraukti, nes ten buvo daugiau žmonių, kurie bandė veltis į konfliktÄ . Nukentėjusiajam bandant atsitraukti, L. V. vis atakavo nukentėjusįjį. Dar pradėjo muÅ¡tis ir kiti asmenys. Asmuo su raudona striuke sudavė nukentėjusiojo draugui. L. V. nukentėjusiajam sudavė ranka, daugiausia smÅ«gių buvo ranka suduota į galvÄ , 3–4 kartus pataikė į žandikaulį. Nukentėjusysis su draugu vis bandė trauktis, kol L. V. draugai neatitraukė L.

V. nuo nukentėjusiojo. Paskui nukentėjusysis su draugu nuėjo atgal į restoranÄ ir nukentėjusysis pamatė, kad pas jį kabo, yra palaidas apatinis žandikaulis. Tada, susimokėjus sÄ skaitas, draugas nukentėjusįjį nuvežė į RaudonÄ jį kryžių, bet ten jų nepriėmė ir nusiuntė į Klinikas. Klinikose nukentėjusiajam buvo konstatuotas lūžis, jis buvo paguldytas į ligoninę. KitÄ dienÄ nukentėjusysis sužinojo, kad yra stiprÅ«s du lūžiai, kuriuos reikia operuoti.

Po konflikto nukentėjusysis nesikreipė į atvažiavusius policijos pareigÅ«nus, nes negalvojo, kad čia kažkas baisaus nutiko. IÅ¡kart po įvykio, kol jie iÅ¡ tos vietos neiÅ¡važiavo, skausmo nukentėjusysis nejautė, kraujo nebuvo, po to pradėjo tinti veidas ir nukentėjusysis pajuto skausmÄ . Po įvykio nei kalbėti, nei kramtyti tÄ vakarÄ nebegalėjo. Ä®vykis vyko apie 22–23 val. Nukentėjusysis nurodė, kad gydymas dar nebaigtas, laukia dar viena operacija, Å¡iuo metu neÅ¡ioja specialius įtvarus, kad neiÅ¡sikreiptų dantys.

Nepatogumai tęsiasi iki Å¡ios dienos – negali kramtyti maisto, pradėjo Å¡vepluoti. Nukentėjusysis nelabai nori bÅ«ti vieÅ¡oje vietoje, nesijaučia saugus tarp žmonių. Operacijos, skausmas, vaistų vartojimas taip pat kelia nepatogumus. 4327 eurai yra iÅ¡laidos, kurias nukentėjusysis turėjo sumokėti už operacijas, keliones, vaistus. Kadangi negyvena Lietuvoje jau 20 metų, jis neturi Lietuvoje jokio draudimo, todėl jam už viskÄ reikėjo apmokėti. Kainavo lėktuvo bilietai, nukentėjusysis prarado darbo dienas.

Neturtine žala nukentėjusysis vertina savo skausmÄ , visus nepatogumus, nemigÄ . Taip pat turėjo advokato iÅ¡laidas. 8000 eurų yra pinigai, sumokėti ligoninei už operacijas, medikamentus. Specialistas D. B. patvirtino specialisto iÅ¡vadÄ , paaiÅ¡kino, kad tokia trauma, kuriÄ patyrė nukentėjusysis Ž. A., galima ir parkritus ant asfalto. Tačiau kai žmogus nugriÅ«na, sužalojimų paprastai bÅ«na arba daugiau, arba jie kitokie. Å iuo atveju yra klasikinis lūžio vaizdas, kai yra gaunamas smÅ«gis, nes nėra sužalojimų kitose kÅ«no vietose (medicininiuose iÅ¡raÅ¡uose tas neužfiksuota).

NugriÅ«ti, kad nebÅ«tų nieko kito – kitokių sužalojimų ant kÅ«no, o tik lūžis, tai praktiÅ¡kai yra neįmanoma. Todėl pagal viskÄ , tokie sužalojimai, kaip nukentėjusiojo, nėra bÅ«dingi griuvimui. SmÅ«gis buvo į nukentėjusiojo veido kairę pusę, tarp vidurinės dalies ir kairio žandikaulio kampo. Lūžis buvo ties 34 dantimi. Tuo pačiu lūžta ir prieÅ¡ingoje pusėje – sÄ narinės ataugos kaklelis. Tokių lūžių bÅ«na 90 proc. Tokiam sužalojimui kilti užtenka vieno smÅ«gio.

Ä®prastai tokie sužalojimai kyla sudavus kumščiu. Specialistas nurodė, kad Å¡iuo atveju negalima pasakyti, kokiu daiktu buvo suduotas smÅ«gis. SmÅ«gis buvo suduotas kietu, buku daiktu, gali bÅ«ti ir koja, ir kumščiu. Jeigu po smÅ«gio žaizdos nėra, tai kraujas nebėga, nes kaulas lūžta viduje. Skausmas yra subjektyvus pojÅ«tis, kiekvienas skausmÄ jaučia individualiai, kai lūžta dvejose vietose apatinis žandikaulis, specialisto manymu, turėtų skaudėti, žmogus negalėtų iÅ¡sižioti.

Jei žmogus yra adrenalino bÅ«senoje, jis kelias minutes gali nejausti skausmo. Liudytojas J. J. (J. J.) parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. su Ž. A. nuėjo į Kauno senamiestyje esantį restoranÄ â€žL. G.“. Liudytojui išėjus į laukÄ parÅ«kyti, prie jo priėjo du vyrai, vienas jų „prisikabino“ prie liudytojo, bandė iÅ¡muÅ¡ti jam cigaretę, kitas vyras buvo Å¡alia. Liudytojas pakvietė Ž. A. ir jie abu nuėjo su tais vyrais pasiÅ¡nekėti. Vyras su raudona striuke kažkÄ sakė, bandė gÄ sdinti, norėjo į Å¡onÄ pasitraukti ir traukė kažkÄ iÅ¡ striukės. T.

Ž. A. smÅ«giavo Å¡iam vyrui į pilvÄ . Tada pradėjo pulti kažkokie žmonės. Kaltinamasis pradėjo muÅ¡tis su Ž. A.. Liudytojas su nukentėjusiuoju bandė pasitraukti, sustabdyti kaltinamÄ jį, tada vienas vyras priėjo liudytojui iÅ¡ nugaros ir trenkė liudytojui į galvÄ . Ž. A. veidas taip pat buvo sužalotas. Ž. A. net kalbėti normaliai negalėjo. Tas, kas mušė Ž. A., gal turėjo kažkÄ rankoje. Nuvažiavus į RaudonÄ jį kryžių, jų ten nepriėmė, tada jie nuvažiavo į Kauno Klinikas.

Ž. A. buvo paguldytas į ligoninę. Po įvykio liudytojas su Ž. A. dar buvo sugrįžę į kavinę. Ž. A. veido vienas Å¡onas buvo labai iÅ¡tinęs, negalėjo praverti žandikaulio. Kai jie važiavo į Kauno Klinikas, daugiau niekur nebuvo sustoję, Ž. A. neturėjo kontakto su jokiais kitais žmonėmis. Liudytojas M. V. parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. su L. V. buvo picerijoje, (duomenys neskelbtini), pasėdėjo, po to išėjo į laukÄ . L. V. Å¡nekėjo su draugais, liudytojas jo laukė.

Pro Å¡alį ėję du vaikinai liudytojo paklausė, ko jis žiÅ«ri ir tada prasidėjo konfliktas, vienas iÅ¡ jų trenkė liudytojui į pilvÄ . L. V. iÅ¡girdęs, kad kažkas vyksta, priėjo ir kumščiu smogė nukentėjusiajam. Prasidėjo muÅ¡tynės. L. V., kai viskas prasidėjo, stovėjo prie taksi, liudytojas per kelis metrus buvo toliau. Liudytojas smÅ«gių neskaičiavo, tačiau L. V. tam kitam vaikinui galimai sudavė daugiau nei vienÄ smÅ«gį. Vienas iÅ¡ tų dviejų vaikinų buvo nugriuvęs. MuÅ¡tynes nutraukė L.

V. draugai. Kai baigėsi muÅ¡tynės, tie vyrai nuėjo link Laisvės alėjos. Kai atvyko policija, tų dviejų vyrų jau nebuvo. Ä®vykio metu L. V. rankose nieko neturėjo. Liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai papasakojo įvykio aplinkybes, po įvykio geriau viskÄ atsiminė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti kaltinamojo M. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 56–57), kuriuose jis parodė, kad 2019 metų gruodžio 25 d. apie 23:00 val. išėjus iÅ¡ baro (duomenys neskelbtini), susitiko su dviem nepažįstamais vaikinais.

Kažkuris iÅ¡ jų paklausė, ko liudytojas žiÅ«ri ar kažkÄ panaÅ¡aus, ir tada vienas jų, pagrindinis vaikinas jam sudavė kumščiu į pilvÄ vienÄ kartÄ . Po to M. V. draugas L. V., kuris stovėjo prie taksi, pamatęs, kad M. V. užpultas, pribėgo arčiau to vaikino ir jam kumščiu sudavė nemažai kartų. Po to tas vaikinas nugriuvo. Kitas vaikinas muÅ¡tynių metu M. V. stumdė, ir M. V. jam sudavė vienÄ kartÄ ranka. Netoli buvę L. V. draugai iÅ¡skyrė besimuÅ¡ančius L.

V. ir tÄ pirmÄ vaikinÄ . Liudytojas T. V. parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. jis dirbo – atvežė keleivius į (duomenys neskelbtini) ir laukė kitų klientų. Prie jo automobilio priėjo vaikinų grupelė, atsisėdo į automobilį, kalbėjosi. Kažkuriuo metu liudytojas pro kairį automobilio langÄ pamatė, kaip žemesnis žmogus trenkė į pilvÄ Å¾mogui su raudona striuke, o po to jie visi susiėmė. Lauke buvo tamsu, todėl liudytojas negali tiksliai pasakyti, kas kaip vyko. Vyrai, sėdėję jo automobilyje, lyg buvo iÅ¡lipę, bet ar jie prisidėjo, liudytojas neprisimena.

Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 52–53), kad, iÅ¡girdęs kaip netoli automobilio lauke kilo kažkoks konfliktas, matė, kaip vienas vyras trenkė kumščiu į pilvÄ kitam, kuris rankas tuo metu laikė kiÅ¡enėse, o vyras, kuris buvo prie jo automobilio, nuėjo prie konflikto dalyvių ir susimušė su minėtu vyriÅ¡kiu, kuris prieÅ¡ tai kumščiu trenkė kitam vyrui. Ä®vykio vietoje esančios vaizdo kameros įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad 00:10:43 vaizdo stebėjimo kamera pasisuka į deÅ¡inės pusės apačiÄ , kur yra matomas stovintis vietoje tamsios spalvos automobilis su ant stogo esančiu geltonos spalvos flakonu.

Ä® automobilį atsirėmęs stovi vyras Nr. 1, kuris dėvi raudonos spalvos striukę su gaubtuvu ant galvos, tamsios spalvos kelnes, tamsios spalvos batus. Netrukus vyras Nr. 1 gaubtuvÄ nusiima, matosi, jog vyras yra plikas, be iÅ¡siskiriančių veido bruožų. Vaizdo įraÅ¡o 00:11:35 val. vaizdo stebėjimo kamera pritraukia automobilio valstybinius numerius, kurie yra (duomenys neskelbtini) Vaizdo įraÅ¡o 00:11:45 val. Prie automobilio atsistoja trys vyrai – prieÅ¡ tai apibÅ«dintas vyras Nr. 1; vyras Nr. 2 (Ž.

A.), kuris yra tamsios spalvos, šonuose bei pakaušyje trumpai nukirptų, viršugalvyje ilgesnių, plaukų, veido bruožų nematyti, dėvi šviesios spalvos megztinį, tamsios spalvos kelnes bei tamsios spalvos batus; vyras Nr. 3 – trumpų, pilkšvos spalvos plaukų, veido bruožų nesimato. Dėvi tamsiai mėlynos spalvos džemperį su šviesios spalvos mažu ženkliuku ant krūtinės, tamsios spalvos kelnes bei tamsios spalvos batus. 00:11:54 val. vyras Nr. 1 apsisuka ir bando nueiti nuo vyro Nr. 2 ir Vyro Nr. 3, tačiau vyras Nr. 2 dešine ranka sučiumpa jam už striukės ir jį patraukia atgal prie savęs. 00:12:01 val. iš minėto automobilio išlipa kitas vyras Nr. 4, kuris yra plikas, veido bruožų nesimato, dėvi tamsiai mėlynos spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes su baltais pašviesinimais ties keliais, dėvi tamsios spalvos batus.

Tuo pačiu metu vyras Nr. 2 vienÄ kartÄ trenkia kaire ranka vyrui Nr. 1 į pilvo sritį. Netrukus 00:12:03 val. vyras Nr. 4 prieina prie stovėjusių asmenų, o vyras Nr. 2 jam trenkia deÅ¡ine ranka į deÅ¡inės rankos žasto sritį. Vaizdo įraÅ¡o 00:12:05 val. Vyras Nr. 4 kaire ranka trenkia link vyro Nr. 2, tačiau nepataiko. 00:12:07 val. vyras Nr. 4 kaire ranka trenkia vyrui Nr. 2 į deÅ¡inės pusės veido sritį. Vyras Nr. 2 nukrenta ant grindinio, tačiau iÅ¡kart vėl atsistoja. 00:12:10 val. vyras Nr. 4 trenkia į vyro Nr. 3 pusę, tačiau nepataiko, o pastarasis atsitraukia toliau. 00:12:12 val. vyras Nr. 4 kaire ranka trenkia vyrui Nr. 2 į deÅ¡inės rankos sritį. 00:12:14 val. vyras Nr. 4 dar karta pribėgęs kaire ranka trenkia vyrui Nr. 2 į veido sritį ir pastarasis nukrenta ant grindinio.

Vyras Nr. 4 kaire koja spiria link bandančio atsikelti vyro Nr. 2, tačiau nepataiko. Atsikėlęs vyras Nr. 2 traukiasi tolyn nuo vyro Nr. 4 ir bėga tolyn nuo kameros. Kamera, jiems traukiantis, sukasi į deÅ¡inę pusę. Kairėje pusėje yra matoma Å¡viesios spalvos pastatas, kurio languose yra matomas užraÅ¡as „aibė“, Å¡alia Å¡io pastato yra Å¡aligatvis, o per vidurį yra įvairių tamsių atspalvių plytelėmis iÅ¡klotas kelias ant kurio ir muÅ¡asi minėti vyrai. 00:12:18 val. vyras Nr. 4 pribėga prie bandančio atsitraukti vyro Nr. 2 ir dar kartÄ kaire ranka smogia jam į deÅ¡inės pusės peties sritį. 00:12:21 val. vyras Nr. 4 vėl smogia kaire ranka į vyro Nr. 2 pusę, iÅ¡kart po to smogia dar kartÄ Ä¯ vyro Nr. 2 pusę, tačiau nepataiko. 00:12:27 val. vyras Nr. 4 kaire ranka trenkia vyrui Nr. 2 į galvos sritį, 00:12:32 val. pribėgęs vyras Nr. 4 vėl trenkia kaire ranka vyrui Nr. 2 į peties sritį, 00:12:35 val. vyras Nr. 4 kaire ranka trenkia vyrui Nr. 2 į galvos sritį ir abu krenta ant žemės. Vyras Nr. 2 greitai atsistoja ir atsitraukia tolyn nuo vyro Nr. 4. 00:12:40 val. aplinkiniai asmenys pribėga prie vyro Nr. 4 ir jį sulaiko, tuo pačiu metu vyras Nr. 1 trenkia deÅ¡ine ranka vyrui Nr. 3 į veido sritį.

IÅ¡kart po to vyras Nr. 3 atsitraukia nuo jam trenkusio vyro ir pribėga prie vyro Nr. 2. 00:13:15 val. aplinkiniai asmenys laiko vyrÄ Nr. 4, kuris vis bando prieiti artyn link vyro Nr. 2 ir vyro Nr. 3, tačiau aplinkiniai jam neleidžia. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o sunku pasakyti kiek tiksliai smÅ«gių vyras Nr. 4 sudavė vyrui Nr. 2, tačiau galimai buvo bandyta suduoti keturiolika smÅ«gių iÅ¡ kurių aÅ¡tuoni galimai pataikė vyrui Nr. 2 į įvairias kÅ«no vienas. Vyras Nr. 2 sudavė vienÄ smÅ«gį vyrui Nr. 4 ir vienÄ smÅ«gį vyrui Nr.

1. Vyras Nr. 1 sudavė vienÄ smÅ«gį vyrui Nr. 3 į veido sritį. 00:14:46 val. vaizdo įraÅ¡e pasirodo policijos automobilis su užraÅ¡ais „Policija“, „K1714“. Atvykę policijos pareigÅ«nai kalbasi su vyru Nr. 1 ir vyru Nr. 4 bei kitais aplinkiniais asmenimis. 00:17:15 val. Policijos pareigÅ«nų automobilis iÅ¡vyksta. Toliau vaizdo įraÅ¡e daugiau reikÅ¡mingų aplinkybių tyrimui neužfiksuota (1 t., b. l. 67–70). 2020 m. sausio 31 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų asmenų nustatymo nurodyta, kad 2020 m. sausio 31 d.

į Kauno apskrities VPK OVS paskambino asmuo prisistatęs M. V., kuris teigė, kad matė ,,Kas vyksta Kaune“, jog yra paieškomas policijos dėl 2019 m. gruodžio 25 d., Vilniaus g., Kaune, prie picerijos vykusio konflikto. M. V. nurodė, kad jis yra vienas iš asmenų užfiksuotų spaudoje paviešintose fotonuotraukose, t. y. asmuo, vilkintis raudona striuke, o kitas paviešintose nuotraukose užfiksuotas asmuo yra jo draugas L. V. (1 t., b. l. 72). 2020 m. vasario 10 d. tarnybiniame pranešime dėl vaizdo įrašo apžiūroje užfiksuotų asmenų nurodyta, kad buvo atlikta vaizdo įrašo apžiūra, nustatyta, kad vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodytas vyras Nr. 1 yra M.

V., vyras Nr. 2 yra Ž. A., vyras Nr. 3 yra L. V. (1 t., b. l. 76–77). 2020 m. vasario 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad Ž. A. atpažino L. V., kuris 2019 m. gegužės 25 d. 23.10 val. jį sumušė (1 t., b. l. 34–38). 2020 m. sausio 3 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G3481/2019(02) nurodyta, kad Ž. A. konstatuoti apatinio žandikaulio lūžiai. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Duomenų, prieÅ¡taraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui, nėra.

Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspinti vienÄ ar daugiau nurodytos kÅ«no srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu į kairę apatinio žandikaulio sritį. Ž. A. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ä®vertinus sužalojimo mÄ stÄ ir sužalojimų lokalizuotÄ sritį, Å¡ie sužalojimai griuvimui nebÅ«dingi (1 t., b. l. 44–45). Ä®rodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinimų L. V. pagrįstumu, kadangi kaltinamasis L. V. savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, kaltinamojo nusikalstamus veiksmus patvirtina nukentėjusiojo Ž.

A., liudytojų parodymai, vaizdo įrašų peržiÅ«ros protokolai, nukentėjusiajam padarytÄ sužalojimÄ , jo mÄ stÄ patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vada bei specialisto D. B. paaiÅ¡kinimai, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga Taigi kaltinamasis L. V. sÄ moningai elgėsi įžūliai, neadekvačiai esamai situacijai, 2019 m. gruodžio 15 d. apie 23.10 val., įvykio vietoje – lauke, Vilniaus gatvėje buvusių asmenų akivaizdoje, nesustodamas naudoti smurtÄ nukentėjusiojo Ž.

A. atžvilgiu, nesant tam jokio akivaizdaus reikalingumo, nors kaltinamojo draugai bandė jį sulaikyti nuo tokių veiksmų, taip kitus asmenis Å¡okiruodamas, iÅ¡reikÅ¡damas nepagarbÄ Å¡ių asmenų atžvilgiu, sutrikdė įvykio vietoje buvusių kitų piliečių, kaip visuomenės narių, rimtį. Toks kaltinamojo L. V. elgesys – smÅ«gių sudavimas nukentėjusiajam į veidÄ , kitas kÅ«no dalis, dėl ko nukentėjusiajam Ž. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – laikytinas atviru iÅ¡Å¡Å«kiu visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo jėgos pranaÅ¡umÄ , niekinantį požiÅ«rį į nukentėjusįjį, aplinkinius.

Å ie kaltinamojo L. V. veiksmai vieÅ¡oje vietoje – kavinių ir barų pilnoje gatvėje, kur tokiu nedarbo laiku masiÅ¡kai vaikÅ¡to žmonės bei kur bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai (gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ilsėtis ar užsiimti teisėta veikla), vertintini kaip prieÅ¡taraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais kaltinamais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Tokiais veiksmais kaltinamasis L. V. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

Be to, iÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamasis L. V. 2019 m. gruodžio 15 d. apie 23.10 val. nukentėjusiajam Ž. A. sudavė keturis kartus į galvÄ , du kartus į deÅ¡inį petį, du kartus į rankas, ir dėl vieno ar daugiau trauminio poveikio į nukentėjusiojo apatinio žandikaulio sritį Ž. A. lūžo apatinis žandikaulis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, nukentėjusiajam nustatyti apatinio žandikaulio lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Todėl kaltinamasis L. V. savo veiksmais nukentėjusiajam Ž. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis L. V., sÄ moningai suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam Ž. A. į įvairias kÅ«no dalis, pastarajam net stengiantis atsitraukti nuo kaltinamojo, turėjo tiesioginę tyčiÄ sutrikdyti nukentėjusiojo Ž. A. sveikatÄ ir tokių pasekmių siekė, suvokė veikos pavojingumÄ , tai yra kad tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , numatė galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, nors jų savo sÄ monėje nedetalizavo, t. y. jį tenkino bet koks nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnis (neapibrėžta tyčia).

Kadangi tarp kaltinamojo L. V. atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius, t. y. nesunkų nukentėjusiojo Ž. A. sveikatos sutrikdymÄ . Tokiais veiksmais L. V. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. Dėl bausmės skyrimo Kaltinamojo L. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis teistas, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 111–112), VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriÅ¡kai nesilankė (1 t., b. l. 105), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 106). L. V. padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie sudaro idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį, anksčiau yra teistas 2013 metais, taip pat už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymÄ , Å¡iuo metu kaltinamojo atžvilgiu teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-172-667/2021, kaltinant jį nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnyje, padarymu (byloje nagrinėjama veika, padaryta 2018 m. balandžio 14 d., byla nagrinėjama apeliacinėje instancijoje), kas rodo, kad kaltinamasis linkęs daryti analogiÅ¡ko pobÅ«džio, kaip ir Å¡ioje byloje, veikas, nors kaltinamasis nurodo, kad 2018 m. balandžio 14 d.

įvykis jį paveikė psichologiÅ¡kai, kas galėjo turėti įtakos Å¡ioje byloje nagrinėjamos veikos padarymui, tačiau Å¡ioje byloje nagrinėjamas įvykis buvo praėjus daugiau nei pusantrų metų po 2018 m. balandžio 14 d. įvykio, iÅ¡ Å¡ioje byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių (kaltinamasis prieÅ¡ įvykį buvo bare su draugais, po ko ruošėsi toliau kažkur vykti su draugais) akivaizdu, kad kaltinamasis gyveno pilnavertį gyvenimÄ , tuo tarpu kaltinamojo teistumai rodo, kad kaltinamasis ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio normas, ir jo daromos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės ar nulemtos nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių.

Tačiau, kaip jau buvo minėta, atsižvelgtina, kad paskutinis nuosprendis kaltinamojo atžvilgiu yra priimtas 2013 metais (nors teistumas neiÅ¡nykęs), o 2021 m. nuosprendis dėl 2018 m. balandžio veikos yra neįsiteisėjęs. Dėl gynėjo praÅ¡ymo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies normas Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, apibÅ«dinančios nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Teismas laiko, kad kaltinamÄ jį teigiamai apibÅ«dinančios aplinkybės (kaltinamasis prisipažino kaltu ir gailisi, atlygino dalį padarytos žalos, nukentėjusysis nepraÅ¡o skirti griežtos bausmės) nėra iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis (tuo labiau, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir pradėjo gailėtis tik po beveik visų liudytojų bei specialisto apklausos, dalį žalos atlygino taip pat tik bebaigiant bylos teisminį nagrinėjimÄ ), kurios leistų kaltinamojo L. V. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Jos yra gyvenimiÅ¡kai įprastos, ir jų lyginamasis svoris nėra didesnis nei kitų, susijusių su padaryto nusikaltimo pavojingumu, kad bÅ«tų galima teigti, jog bausmės paskyrimas pagal straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ prieÅ¡tarautų BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui. Be to, kaltinamasis nuo pat baudžiamosios bylos perdavimo teismui iki nuosprendžio priėmimo nedirba, turėdamas (kaip pats nurodo) gana paklausiÄ specialybę, viso bylos nagrinėjimo metu nesugebėjo susirasti darbo, tik baigiantis bylos nagrinėjimui ėmėsi priemonių surasti pinigų nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimui, iÅ¡ kurios jis atlygino tik 1 500 Eur, be to, nors kaltinamasis pateikė leidimÄ gyventi Jungtinėje Karalystėje su teise toje Å¡alyje dirbti, tačiau nei jis pats, nei jo draugai jam darbo minėtoje Å¡alyje nėra suradę, dėl ko teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad jam pavyks užsienyje susirasti darbÄ lengviau nei Lietuvoje, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. kovo 27 d. teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – 5 MGL (650 litų) dydžio bauda buvo sumokėta tik 2019 m. kovo 22 d., todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad Å¡velnesnės, nei už jo padarytus nusikaltimus straipsnių sankcijose numatytos ir kaltinamojo pageidaujamos, bausmės – baudos paskyrimas bus efektyvi priemonė bausmės tikslams įgyvendinti, tuo labiau, kad kaltinamajam neturint jokių pajamų, neturint net realios darbo sutarties, nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimas dar labiau nusitęs. Atsižvelgus į aukščiau nurodytus motyvus, kaltinamajam skirtina straipsnių sankcijose numatyta viena iÅ¡ Å¡velnesnių bausmių rÅ«Å¡ių – laisvės apribojimas.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, teismas taip pat laiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad L. V. atlygino nukentėjusiajam dalį padarytos žalos), skirtinų bausmių dydžiai nustatytini mažesni nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikintina.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusysis Ž. A. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 12 656,44 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 155–193; 2 t., b. l. 8–22) ir turėtų proceso iÅ¡laidų priteisimo: 40 Eur už atliktus pateikiamų dokumentų vertimus bei 2025 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ (1 t., b. l. 194–198; 2 t., b. l. 23–25). IÅ¡ nukentėjusiojo pateikto civilinio ieÅ¡kinio, paties nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimų matyti, kad turtinės žalos suma yra 12 656,44 Eur, kuriÄ sudaro realiai patirtos iÅ¡laidos, tai yra operacija, lovadieniai, skrydžiai į LietuvÄ pas medikus, laboratorijos mokestis Londone už dantų lankstus, taip pat negautos pajamos, kurias nukentėjusysis, jeigu bÅ«tų galėjęs dirbti, bÅ«tų gavęs iÅ¡ darbdavio Jungtinėje Karalystėje, tačiau jų negavo dėl kaltinamojo veiksmų jo atžvilgiu, ir taip pat bÅ«simoji žala už bÅ«simÄ operacijÄ .

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam Ž. A. konstatuotas sužalojimas buvo padarytas tyčiniais L. V. veiksmais, tarp kaltinamojo atliktų veiksmų ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų yra priežastinis ryÅ¡ys, nukentėjusiojo patirta žala yra įrodyta nukentėjusiojo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, kaltinamasis su pareikÅ¡tu turtinės žalos dydžiu sutinka, todėl civilinis ieÅ¡kinys turtinės žalos dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas 12 656,44 Eur sumai. Nukentėjusysis ieÅ¡kinyje bei posėdžio metu taip pat nurodė, kad nusikalstamos veikos metu jam buvo padarytas žandikaulio lūžis, dėl sužalojimų jis buvo gydomas stacionariai ir ambulatoriÅ¡kai, dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis patyrė skausmÄ , ilgalaikius nepatogumus, dvasinį diskomfortÄ , iÅ¡gyvenimus dėl ateities.

Po įvykio nei kalbėti, nei kramtyti nebegalėjo. Å iuo metu neÅ¡ioja specialius įtvarus, kad neiÅ¡sikreiptų dantys. Nepatogumai tęsiasi iki Å¡ios dienos – negali kramtyti maisto, pradėjo Å¡vepluoti. Nukentėjusysis nelabai nori bÅ«ti vieÅ¡oje vietoje, nesijaučia saugus tarp žmonių, jį kankina nemiga. Be to, gydymas dar nebaigtas – laukia dar viena operacija. Be to, operacijos, skausmas, vaistų vartojimas, gydymo tikslais vykimas į LietuvÄ taip pat kelia nepatogumus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal Å¡iÄ normÄ , nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, bÅ«tina vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikÅ¡mingumÄ . Vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam Ž. A. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl jam padarytų sužalojimų buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, įvykio metu nukentėjusysis Ž. A. patyrė stresÄ , po įvykio jis dėl lūžusio žandikaulio patyrė įvairius nepatogumus valgant ir kramtant maistÄ , neÅ¡iojant įtvarus, dėl sužaloto veido sumažėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės, patyrė įvairius nepatogumus dėl darbo santykių, nukentėjusiojo gydymas dar nebaigtas – laukia dar viena operacija.

Kaltinamasis nors Å¡iuo metu nedirba, tačiau yra darbingas, pakankamai sveikas asmuo, galintis dirbti ir uždirbti. Teismas atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡ių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu ir vėliau sukeltus fizinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, konstatuoja, kad nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis – 2 000 Eur yra protingas ir teisingas, todėl civilinis ieÅ¡kinys neturtinės žalos dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas 2 000 Eur sumai.

Viso civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas 14 656,44 Eur sumai. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis L. V. atlygino dalį nukentėjusiojo Ž. A. praÅ¡omos priteisti žalos – 1 500 Eur, todėl Å¡ia sumokėta suma mažintinas priteistinos sumos dydis, nustatant, kad neatlygintas civilinio neturtinės žalos dydis yra 13 156,44 Eur. Dėl atstovavimo iÅ¡laidų Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovo, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010). Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011). Nukentėjusįjį Ž.

A. baudžiamojoje byloje atstovavo advokatė Audra Beta RekÅ¡tienė. IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis Ž. A. advokatei Audrai Betai RekÅ¡tienei sumokėjo 500 Eur – už atstovavimÄ teismo posėdžiuose, 1100 Eur – už civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ ir 425 Eur už kitus raÅ¡to darbus byloje (pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo, byloje pateikti praÅ¡ymai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus bylos sudėtingumÄ (kaltinamasis L. V. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, kaltu prisipažino tik po nukentėjusiojo, liudytojų ir specialisto apklausų, byla dviejų tomų, vienas posėdis byloje buvo atidėtas dėl kaltinamojo neatvykimo į teisiamÄ jį posėdį, taip pat posėdis buvo atidėtas dėl kaltinamojo pažindinimosi su patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu, taip pat vienas iÅ¡ paskutiniųjų posėdžių buvo atidėtas kaltinamajam susiruoÅ¡us ieÅ¡koti kur pasiskolinti pinigų daliniam ieÅ¡kinio padengimui, galimo susitarimo sudarymui), taip pat atsižvelgiant, kad praÅ¡oma priteisti suma neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių patvirtinimo“ numatytiems advokato atstovavimo teisme, procesinių dokumentų rengimo dydžiams, kaltinamasis yra darbingas, galintis dirbti ir uždirbti asmuo, todėl nukentėjusiojo turėtos 2025 Eur iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ priteistinos nukentėjusiajam iÅ¡ kaltinamojo L. V.. Nukentėjusiojo turėtos 40 Eur iÅ¡laidos už atliktus vertimus, pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo L.

V.. Dokumentai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – CD diskai, esantys byloje (1 t., b. l. 59, 70), paliktini saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje, ir nuteisti: - pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per Å¡eÅ¡is mėnesius atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį – 1 000 (vienÄ tÅ«kstantį) Eur, - pagal BK 284 straipsnį – 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę – 7 (septynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per Å¡eÅ¡is mėnesius atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį – 1 000 (vienÄ tÅ«kstantį) Eur. Nukentėjusiojo Ž. A. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai 14 656,44 Eur sumai, kaltinamajam dalį žalos nukentėjusiajam sumokėjus, priteisti iÅ¡ kaltinamojo L.

V. nukentėjusiajam Ž. A. 13 156,44 Eur žalos atlyginimo. Priteisti nukentėjusiajam Ž. A. iÅ¡ kaltinamojo L. V. 2 025 (du tÅ«kstančius dvideÅ¡imt penkis ) Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų bei 40 (keturiasdeÅ¡imt) Eur proceso iÅ¡laidų . KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti nepakeistÄ , pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti. Dokumentus, turėjusius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – CD diskus, esančius byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Živilė BliÅ«džiuvienė