2016-07-27 Nr. AB-15088-3-61-3-03385-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-100-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03385-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu (b. l. 54–58) S. V. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pareiškėjo S. V. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. gegužės 27 d. (pagal spaudą ant voko) išsiuntė apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl to, jog skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą gavo tik 2016 m. gegužės 16 d., teismo sprendimo paskelbime nedalyvavo, todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo sprendimo nuorašo gavimo dienos. Prašo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Akcentuotina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (pvz., LVAT 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Pastebėtina, jog ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota (pvz., LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2016 m. gegužės 3 d., todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2016 m. gegužės 17 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2016 m. gegužės 27 d. (pagal išsiuntimo datą ant voko), t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis nustato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008). Pažymėtina, kad spręsdamas praleistų terminų atnaujinimo klausimą, prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį, ypač kai ginčas susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių ir interesų apsauga. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, yra pagrįstas pagrindas spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA525-28/2012).

ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006; AS6-247/2006; AS6-208/2006).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas apie 2016 m. balandžio 13 d. vyksiantį Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, t. y. apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 73 str. 3 d.), pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje, taip pat buvo informuotas apie sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimą 2016 m. gegužės 3 d. 11.00 val., tačiau nedalyvavo skelbiant teismo sprendimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas laikantis ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų terminų, t. y. 2016 m. gegužės 6 d. (b. l. 59), pareiškėjui įteiktas 2016 m. gegužės 16 d. (b. l. 62), dar nepasibaigus jo apskundimo terminui. Pažymėtina, kad teismas sprendime aiškiai nurodė jo apskundimo tvarką ir terminus, todėl pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Apeliacinį skundą pareiškėjas paruošė ir išsiuntė 2016 m. gegužės 27 d., t. y. per 11 dienų nuo sprendimo įteikimo, apeliacinio skundo padavimo terminą praleidęs 10 dienų.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aplinkybė, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo teismo sprendimą gauna jau prasidėjus apeliacinio skundo padavimo terminui, nors ir sutrumpino laiką apeliacinio skundo parengimui bei padavimui, vis dėlto pati savaime negali būti pagrindas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nes net ir sutrumpėjus apeliacinio skundo padavimo termino laikui, kurį pareiškėjas galėjo išnaudoti apeliacinio skundo parengimui ir padavimui, pareiškėjui vis tiek dar buvo likę pakankamai laiko, kad būtų galima suspėti parengti ir paduoti apeliacinį skundą įstatymo nustatytu terminu (pvz., LVAT 2013 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-41/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo parengimas, kaip matyti iš jo turinio, nebuvo sudėtingas (apeliacinio skundo apimtis – vienas puslapis, apeliaciniame skunde iš esmės nurodyta, kad pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, jog jis nesikreipė medicininės pagalbos, skunde pacituota Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata ir suformuluotas prašymas), todėl pareiškėjas, 2016 m. gegužės 16 d. gavęs sprendimą, turėjo galimybę apeliacinį skundą teismui pateikti laiku.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Minėta, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Nors pareiškėjui pirmosios instancijos teismo sprendimą gavus 2016 m. gegužės 16 d. terminas apeliaciniam skundui paruošti sutrumpėjo, tačiau pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus, suplanuoti savo veiklą ir parengti bei išsiųsti apeliacinį skundą nepraleisdamas termino. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jam apeliacinį skundą pateikti iki 2016 m. gegužės 17 dienos.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas netinkamai skaičiavo apeliacinio skundo padavimo terminą ir nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, kurios lėmė ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą, taip pat nenurodė aplinkybių, kurios gali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Šiuo konkrečiu atveju taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo vertinti pareiškėjo procesinę padėtį kitaip ir suteikti jam daugiau teisių bei privilegijų vien dėl to, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Priešingu atveju tai suponuotų nepagrįstą asmenų lygybės įstatymui ir teismui principo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. V. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė