Legislator Case Law & Legislation
847848ff-eefe-43a6-a399-300592087f68 AI generated

847848ff-eefe-43a6-a399-300592087f68 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 847848ff-eefe-43a6-a399-300592087f68
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

NuoraÅ¡asNuoraÅ¡asAdministracinė byla Nr. ATP-761-487/2013Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00303-2013-2                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.5. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2013 m. liepos 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal G.

Legislator headnote

AI generated

847848ff-eefe-43a6-a399-300592087f68 · Vilniaus apygardos teismas: Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

NuoraÅ¡asNuoraÅ¡asAdministracinė byla Nr. ATP-761-487/2013Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00303-2013-2                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.5. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2013 m. liepos 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal G.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimo, kuriuo G. Å . už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130 str.1d., nubaustas 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikotarpiui,n u s t a t ė : G. Å . Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-05-09 nutarimu nubaustas už tai, kad 2013 m. balandžio 3 d. 8 val. 32 min., Vilniaus gatvėje, Ukmergės m., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kuris buvo iÅ¡reikÅ¡tas uniformuoto policijos pareigÅ«no, duodant signalÄ sustabdyti transporto priemonę, mojant skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai automobilio judėjimo krypties.

Å iais savo veiksmais G. Å . pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d.Apeliaciniu skundu G. Å . praÅ¡o panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nenustatė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose jam inkriminuoto pažeidimo sudėties - subjektyvinės pusės požymių, nepaÅ¡alino byloje esančių įrodymų prieÅ¡taravimų, todėl teismo priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

             Nurodo, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai yra įrodoma jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėtis, tame tarpe kaltė. Pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas nepagrįstai, tinkamai neištyrus faktinių aplinkybių. Atkreipia dėmesį į tai, kad, jam važiuojant Vilniaus gatve, pareigūnas apelianto vairuojamo automobilio nestabdė, nors rankoje laikė krivulę, tačiau ji buvo nuleista. Tai patvirtino ir liudytojas R.

K., kurio parodymus apylinkės teismas nepagrįstai įvertino kritiÅ¡kai. Nurodo, jog liudytojų D. J. ir S. K. parodymai yra prieÅ¡taringi: liudytojas S. K. nurodė, kad pradėjo stabdyti, kai iki stabdomo automobilio buvo 7-10 metrų atstumas, o D. J. aiÅ¡kino, jog matė automobilį su įmontuota greičio įranga bei automobilį BMW, aplenkusį policininkÄ bei sustojusį, o vėliau nuvažiuojantį. Be to, liudytojas D. J. nurodė, kad policijos automobilis stovėjo Å¡alikelėje prieÅ¡ autobusų stotelę, kai tuo tarpu automobilis stovėjo autobusų stotelėje, netgi jos pabaigoje.

Taip pat Å¡is liudytojas apklausos metu patvirtino, kad, kai pareigÅ«nas dar tik iÅ¡lipinėjo iÅ¡ savo automobilio, iki atvažiuojančio BMW automobilio buvo 5 - 6 metrų atstumas. Teigia, kad Å¡iuo atveju policijos pareigÅ«no S. K. nurodytÄ 15 - 20 metrų atstumÄ , važiuodamas nurodytu minimaliu 20 km/h greičiu, jis įveikė per 2,7 - 3,6 sekundžių laiko tarpÄ , todėl akivaizdu, kad per tokį trumpÄ laiko tarpÄ pareigÅ«nas negalėjo atlikti visų jo paties nurodytų veiksmų, t.y. bÅ«nant savo automobilyje užsidėti uniforminę kepurę, pasiimti skritulį su raudonu atÅ¡vaitu ir, iÅ¡lipus iÅ¡ tarnybinio automobilio, mojant skersai BMW automobilio važiavimo krypties, duoti vairuotojui suprantamÄ gestÄ sustabdyti automobilį.

Anot apelianto, jeigu vertinti, kad tiktai likus 5 - 6 metrų atstumui iki policijos automobilio, pareigÅ«nas iÅ¡lipinėjo iÅ¡ savo automobilio, tai Å¡is atstumas buvo nuvažiuotas per 0,9 - 1,08 sekundės laiko tarpÄ , kas patvirtina, jog vairuotojui neįmanoma suvokti, kokie buvo pareigÅ«no ketinimai.             Pažymi, jog tai, kad apeliantas nesuprato pareigÅ«no ketinimų, patvirtina ir tai, jog jis niekur nebėgo, o, laikydamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, važiavo į namus, kur pastarajam iÅ¡ paskos ir atvažiavo minėtas pareigÅ«nas.

Be to, jo vairuojamas automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jį vairavo, būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti transporto priemonę, įvykio metu nepadarė jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl neturėjo motyvo ar tikslo nepaklusti uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.              Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė ATPK 130 str. 1 d. taikymo ribas, nes administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį taikė, nesant subjektyviosios pusės požymio - tyčios.

             Nurodo, jog Ukmergės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas bei iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.             Anot apelianto, apylinkės teismas pilnai ir objektyviai neiÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybių ir, neatsižvelgęs į nurodytų faktinių aplinkybių visetÄ , priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ nutarimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.             G.

Å . apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieÅ¡taravimai tarp jų, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis.

Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ (as), už kuriÄ (s) turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

ATPK 130 str. 1d. nustatyta, jog nepaklusimas uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę <...> asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudÄ nuo keturių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. SkundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, jog bÅ«tina asmens patraukimo atsakomybėn sÄ lyga yra kaltės nustatymas, t.y. bÅ«tina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigÅ«nai tinkamai stabdė, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas.

Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintoje Patrulių veiklos instrukcijoje nurodyta, kad, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklÅ«sta reikalavimui jÄ sustabdyti, patrulis privalo: persekioti transporto priemonę patruliniu automobiliu (motociklu, įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos Å¡vyturėlį (Å¡vyturėlius) ir specialius garso signalus, stengtis jÄ sustabdyti ir nuolat informuoti budėtojÄ apie judėjimo kryptį (77.2, 77.3 p). Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje G.

Å . vairavo automobilį BMWv.n. (duomenys neskelbtini), matė policijos automobilį, nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kuris buvo iÅ¡reikÅ¡tas uniformuoto policijos pareigÅ«no, duodant signalÄ sustabdyti transporto priemonę, mojant skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai automobilio judėjimo krypties. Nors G. Å . neprisipažino padaręs administracinio teisės pažeidimo, nurodydamas, jog jis nematė ir nesuprato, kad yra stabdomas, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės apžeidimo protokolu (b.l.2), vyriausiojo patrulio S. K. tarnybiniu praneÅ¡imu (b.l. 3), bei liudytojų S. K. ir D.

J. parodymais, įvykio schema (b.l.17), kita bylos medžiaga. Viešojo policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis S. K. tiek tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdyje nurodė, kad 2013 m. kovo 29 d., 8 val. 32 min., Vilniaus gatvėje, prie namo Nr. 134, kontroliavo pravažiuojančių automobilių greitį tarnybiniu automobiliu VW CADDY LIFE, kuriame yra sumontuota greičio kontrolės įranga. Pastebėjo, kad pro jį tris kartus pravažiavo pilkos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini), kuris buvo techniškai netvarkingas, neveikė jo kairysis artimųjų šviesų žibintas.

Å is automobilis priekiu įvažiavo į Vasarnamių gatvę ir, sustojęs 15-20 metrų atstumu nuo tarnybinio automobilio, pradėjo fotografuoti tarnybinį automobilį fotoaparatu. Baigus fotografuoti, automobilis (duomenys neskelbtini) įvažiavo atbulas į Vilniaus gatvę ir pradėjo važiuoti link jo. Jis vilkėjo uniformÄ , užsidėjo uniforminę kepurę, pasiėmė skritulį su raudonu atÅ¡vaitu ir, iÅ¡lipęs iÅ¡ tarnybinio automobilio, modamas skersai BMW važiavimo krypties, davė vairuotojui suprantamÄ gestÄ sustabdyti automobilį.

Stabdė, stovėdamas ant važiuojamosios kelio dalies, iki stabdomo automobilio buvo 7-10 metrų atstumas. Vairuotojas buvo tik įvažiavęs į Vilniaus gatvę ir tik pradėjęs važiuoti, todėl jo greitis buvo nedidelis, apie 10-15 km/h. Vairuotojas jį matė, pristabdė automobilį, tačiau nestojo. Stabdomas ir nesustojęs automobilis pradėjo didinti greitį, važiuodamas link miesto centro. Tuomet jis įlipo į tarnybinį automobilį ir važiavo minėtam automobiliui iš paskos apie 50-60 km/h greičiu.

Apie nestojimÄ pranešė budėtojui. BMW automobilis pasuko į Linų gatvę, iÅ¡ ten į Malkų gatvę ir sustojo namo Nr. 42 kieme. Automobilio BMW vairuotojas G. Å . paaiÅ¡kino, kad nestojo dėl to, jog nesuprato, kad yra stabdomas. Kieme netikrino automobilio BMW Å¡viesų, matė vizualiai, kad kairės pusės žibintas nedega.Teismo posėdyje apklaustas liudytoju D. J. nurodė, kad ryte apie 9 val., važiuodamas Vilniaus gatve link Ukmergės miesto centro matė, kad stovi automobilis su įmontuota greičio kontrolės įranga.

IÅ¡ posÅ«kio iÅ¡suko pilkos spalvos automobilis M. J. važiuodamas matė, kaip policininkas stabdo minėtÄ automobilį BMW. Policininkas stabdė su lazdele. Stabdė aiÅ¡kiai, iÅ¡tiesta ranka. Automobilis BMW aplenkė policininkÄ ir sustojo, policininkas pradėjo eiti link sustojusio automobilio, o tada automobilis nuvažiavo. BMW automobilio vairuotojas turėjo matyti, kad jį stabdo, greičio nebuvo. Jis matė iÅ¡ toliau, kad stabdo. Kai automobilis BMW nuvažiavo, paskui jį nusekė ir pareigÅ«nas su tarnybiniu automobiliu.

PareigÅ«no automobilis jį aplenkė ir nusuko į Linų gatvę paskui persekiojamÄ automobilį BMW.Apygardos teismo vertinimu, prieÅ¡ingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigÅ«no S. K. bei liudytojo D. J. parodymais, atsižvelgdamas ir į tai, jog policijos pareigÅ«nas vykdė jam pavestas vieÅ¡osios tvarkos užtikrinimo funkcijas, abu liudytojai gerai matė įvykio situacijÄ , nes turėjo galimybę nekliudomai stebėti automobilį BMW v.n. (duomenys neskelbtini), esant Å¡viesiam paros metui.

Liudytojas D. J. matė ne tik minimo automobilio, bet ir policijos pareigÅ«no veiksmus, duomenų, kad jis bÅ«tų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį, nėra. Nenustatyta pagrindų konstatuoti, kad Å¡ie liudytojai gali bÅ«ti suinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi.Kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžio protokolo, teismo posėdžio metu apklaustas G. Å . neprisipažino padaręs administracinio teisės pažeidimo, nurodė, kad 2013 m. kovo 29 d. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) ir važiavo nuo PaÅ¡ilės link Užupio.

Važiuodamas pamatė automobilį, kuris fiksuoja greitį. Jis kartu su keleiviu R. K. fotografavo šį automobilį. Po ko atbuline eiga iÅ¡važiavo į Vilniaus gatvę. Pradžioje važiavo apie 20-25 km/h greičiu, o po to važiavo link Užupio, greitėdamas iki 50 km/h. Kai pravažiavo pro pareigÅ«nÄ , pastarasis uždarinėjo savo automobilio dureles, rankoje laikė krivulę, ranka buvo nuleista žemyn. Jis suprato, kad pareigÅ«nas kažkÄ stabdys. Kai jie prasilenkė, per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad pareigÅ«nas rankoje laiko skritulį.

Sukant į Malkų gatvę, pareigÅ«nas jį sustabdė, pasakė, kad nedega jo vairuojamo automobilio žibintas ir kad jis stabdomas nestojo. PareigÅ«nas jo nestabdė, automobilio prietaisai nerodė, kad nedega žibintas.IÅ¡ liudytojo R. K. parodymų matyti, kad važiavo kartu su G. Å . automobiliu (duomenys neskelbtini) ir važiavo link PaÅ¡ilės. Kai pamatė automobilį su įmontuota greičio fiksavimo sistema, nutarė jį apvažiuoti ir nufotografuoti. Jis fotografavo pareigÅ«nų automobilį, turėdamas tikslÄ patikrinti numerius.

Jiems apsisukant, pareigÅ«nas iÅ¡lipo iÅ¡ minėto automobilio ir darė dureles, nuleistoje rankoje laikydamas krivulę. Tuo metu jie pravažiavo. PareigÅ«nas nespėjo jų stabdyti, jis pamanė, kad stabdys kitÄ automobilį. IÅ¡ paskos važiavo du ar trys automobiliai. Kai sustojo Malkų gatvėje, prie jų privažiavo policijos automobilis. PareigÅ«nas pasakė, kad jie nestojo stabdomi, kad nedega kairės pusės žibintas. Po to atvažiavo kitas ekipažas ir buvo suraÅ¡ytas protokolas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė G.

Å . ir kartu su juo važiavusio liudytojo R. K. parodymais, įvertindamas juos, kaip bandymÄ iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.G. Å . pozicija, jog jis nebuvo stabdomas, laikytina pasirinktu gynybos bÅ«das, nes yra paneigta liudytojų parodymais, kurie pripažinti patikimais. Be to, kaip nustatyta byloje, G. Å ., pravažiavęs policijos pareigÅ«nÄ , stabtelėjo, o vėliau padidinęs greitį nuvažiavo, iÅ¡ ko darytina iÅ¡vada, jog apeliantas matė ir suprato, jog yra stabdomas policijos pareigÅ«nų.

Nors apeliantas apeliaciniame skunde iÅ¡samiai dėsto, kokį atstumÄ per kokį laiko tarpÄ jis galėjo nuvažiuoti ir tuo argumentuoja, kad jis negalėjo pastebėti policijos pareigÅ«no stabdymo veiksmų ir jo veiksmuose nėra tyčios Å¡iems veiksmams nepaklusti, pažymėtina, kad byloje jokiais objektyviais duomenimis neužfiksuoti tikslÅ«s atstumai, kokiu atstumu buvo policijos pareigÅ«nas nuo stabdomo automobilio, kaip pradėjo stabdymo veiksmus, prieÅ¡ingai, liudytojai S. K., D. J. vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad policijos pareigÅ«nas atliko administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui matomus stabdymo veiksmus, Å¡is automobilį pristabdė ir, kai pareigÅ«nas pradėjo eiti link jo, nuvažiavo.  IÅ¡ S. K. parodymų matyti, kad jis į automobilį BMW buvo atkreipęs dėmesį, kadangi pastarasis jį pravažiavo tris kartus, fotografavo, pareigÅ«nas matė, kad automobilis yra techniÅ¡kai netvarkingas, sekė vairuotojo veiksmus, kas patvirtina jo parodymus, kad jis stabdyti pradėjo matomai stabdomam vairuotojui.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia bylos duomenų analize ir neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apelianto skundo argumentas, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai yra prieÅ¡taringi ir pirmos instancijos tų prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino, laikytinas deklaratyviu, kadangi pirmos instancijos teismo nutarime padarytos iÅ¡vados motyvuotos ir pagrįstos iÅ¡samia byloje surinktų įrodymų analize.

Nors apeliantas, analizuodamas liudytojų S. K. bei D. J. parodymus, nurodė skirtumus tarp jų parodymų, tai jie vertintini, kaip neesminiai ir nepaneigia byloje surinktų ir iÅ¡analizuotų įrodymų, kuriais pirmos instancijos teismas pagrindė iÅ¡vadÄ dėl G. Å . kaltės, padarius jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ .Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad G. Å . padarė ATPK 130 str. 1d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .

Jis nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl yra nubaustas pagrįstai. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, daroma iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , todėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-05-09 nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Palikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir G. Å . apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                     (paraÅ¡as)                                                         Jolanta Čepukėnienė NuoraÅ¡as tikras:Teisėja                                                                                                                                   Jolanta Čepukėnienė