8476db2a-5888-4183-9110-04b15744eb50 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr  Civilinė byla Nr. 2A-3236-803/2015                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01627-2015-3   Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.10.8.;1.3.6.3.2.; 1.3.9.2.2.; 3.3.1.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 4 d.        Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Godos Ambrasaitės–Balynienės, Andriaus Ignoto ir RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) M. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovo M. B. ieÅ¡kinį dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , procesinių palÅ«kanų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „H&M Hennes&Mauritz“.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas:1) pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2014-12-22 įsakymÄ dėl Drausminės nuobaudos skyrimo;

2) negrÄ Å¾inti į darbÄ ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo spendimo įsiteisėjimo dienos;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2014-12-22 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei 1500 Eur neturtinės žalos;

4) įpareigoti atsakovÄ praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimÄ ;

5) įpareigoti atsakovÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka nuo ieÅ¡kovui mokėtinų iÅ¡mokų sumokėti darbdavio ir darbuotojo pagal įstatymus priklausančius mokėti mokesčius ir įmokas;

6) priteisti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovui priklausančioje parduotuvėje, esančioje Vilniaus Akropolio prekybos centre, nuo 2013 m. liepos mėn. dirbo pardavėju – konsultantu, vėliau buvo paaukÅ¡tintas pareigose ir 2013-09-19 sudarytos neterminuotos darbo sutarties pagrindu nuo 2013-11-01 dirbo parduotuvės skyriaus vadovu. Atidarius naujÄ parduotuvę Ozo prekybos centre, buvo perkeltas į tas pačias pareigas minėtame prekybos centre.

IeÅ¡kovui 2014-12-22 buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu. IeÅ¡kovas mano, jog drausminė nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai, neatsižvelgus į pateiktÄ pasiaiÅ¡kinimÄ . Nurodo, jog darbdavys nepagrįstai mano, kad jis 2014-12-17 vykusio Ozo parduotuvės kolektyvo kalėdinio vakarėlio metu, teikdamas apdovanojimus savo pasirinktiems darbuotojams, įžeidė parduotuvės vadovę I.

T. ir skyriaus vadovę B. S., automobilių aikÅ¡telėje vartojo necenzÅ«rinius žodžius I. T. atžvilgiu, grasino dėl I. T. draugo atleidimo, dėl ko tokiais savo veiksmais Å¡iurkščiai pažeidė vidaus darbo tvarkÄ , darbo pareigas. IeÅ¡kovo teigimu, drausminė nuobauda jam buvo paskirta ne dėl konkrečių darbo pareigų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, o dėl jo veiksmų, kurie darbdavio nuomone, neatitiko vidaus darbo tvarkos taisyklių reikalavimų. IeÅ¡kovas neneigė, jog po renginio automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje vartojo necenzÅ«rinius žodžius, pasakė kelis aforizmus, tačiau savo elgesiu nesiekė nieko įžeisti, be to, vakarėlio metu tiesiogiai nebendravo nei su I.

T., nei su B. S., o vakaro metu apdovanojimų teikimo ceremonijÄ stengėsi vesti kuo įdomiau ir iÅ¡radingiau, vartojo žymių žmonių posakius, tačiau niekam konkrečiai jų netaikė ir neturėjo tikslo nieko įžeisti. Apdovanojimus organizavo kita darbuotoja (M. V.), o kandidatai parinkti pagal darbuotojų užpildytų anketų duomenis. IeÅ¡kovas mano, kad veiksmai vakarėlio metu ir po jo, yra nesusiję su jo, kaip darbuotojo, tiesiogiai atliekamomis pareigomis, o drausminė nuobauda jam paskirta asmeninių santykių ir asmeninio nusistatymo prieÅ¡ jį pagrindu.

Ieškovas nuolat jautė parduotuvės vadovės I. T. ir skyriaus vadovės B. S. nepalankų požiūrį į jį, todėl nepagrįstai asmeniniai santykiai buvo perkelti į darbo santykius ir piktnaudžiaujant darbdavio teisėmis jam buvo skirta griežčiausia drausminė nuobauda be jokio teisinio pagrindo. Ieškovas nurodo, jog 2014-12-18 prašyme pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo bei 2012-12-22 įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nėra nuorodų į teisės aktų ar vidaus teisės aktų nuostatas, kurias ieškovas pažeidė, be to ieškovo veiksmai buvo atlikti ne darbo metu, nevykdant darbo funkcijų, ne darbo vietoje ar kitoje vietoje, kurioje būtų buvęs dėl darbo funkcijų vykdymo.

IeÅ¡kovo teigimu, dėl tarp darbdavio ir jo atleidimo metu susiklosčiusių santykių jam nebus sudarytos palankios sÄ lygos dirbti, todėl nepraÅ¡o grÄ Å¾inti jį į ankstesnį darbÄ , o priteisti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Neturtinę žalÄ grindžia patirtais stipriais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, pažeminimu, sukrėtimu, stresu, nepilnavertiÅ¡kumo jausmu bei baime dėl savo ateities (turi paėmęs paskolÄ iÅ¡ banko ir kas mėnesį privalo mokėti įmokas), Å¡okÄ dėl jo indėlio į įmonės veiklÄ nuvertinimo ir jÄ Ä¯vertino 1500 eurų suma (T. 1, b. l.1-5). Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog atsakovo 2014-12-22 įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo yra priimtas nustačius Å¡iurkÅ¡tų atsakovo vidaus darbo tvarkos, ieÅ¡kovo pareigybės apraÅ¡yme iÅ¡dėstytų pareigų bei darbuotojų konstitucinių teisių pažeidimÄ bei nepažeidus DK numatytos procedÅ«ros: suteikus darbuotojui galimybę pateikti pasiaiÅ¡kinimus, tinkamai ieÅ¡kovÄ su juo supažindinus (DK 235 straipsnio 1 dali ir 2 dalies 1 bei 11 punktai). Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovo Å¡iurkÅ¡tų darbo tvarkos pažeidimÄ pagrindžia jo, kaip darbuotojo, užimančio vadovaujančias pareigas, elgesys darbiniame kalėdiniame vakarėlyje, kuomet jis vesdamas darbuotojų nominacijų ceremonijÄ Ä¯Å¾eidinėjo ir žemino darbuotojus (vadino senu nuvarytu kuinu, nuraÅ¡ytais, paskelbęs nominacijÄ â€žÅ½mogus iÅ¡ kaimo gali bÅ«ti iÅ¡varytas, bet kaimas iÅ¡ žmogaus ne“, kvietė ModestÄ , paskelbęs nominacijÄ â€žGimęs vafliu, tortu nebÅ«si“, sveikino IngridÄ , teikė darbuotojams dovanų knygas nurodydamas, kad knygos iÅ¡varo bukumÄ iÅ¡ žmonių, ir kt.).

Atsakovas nurodė, jog už nominacijų suorganizavimÄ buvo atsakinga atsakovo darbuotoja M. V., tačiau likus kelioms dienoms iki vakarėlio, ieÅ¡kovas informavo greta bendrų nominacijų turėsiantis savo nominacijas. Prie ceremonijos vedimo ieÅ¡kovas prisijungė savo noru, o jo nominacijos buvo pasityčiojimo pobÅ«džio iÅ¡ ieÅ¡kovui nepatinkančių darbuotojų, įskaitant B. S. ir I. T.. Dėl ieÅ¡kovo veiksmų beveik visi darbuotojai paliko vakarėlio patalpas ir išėjo pabendrauti kitur, o sekančiÄ dienÄ daugelis atsakovo darbuotojų kreipėsi su skundais į atsakovÄ dėl ieÅ¡kovo netinkamo elgesio.

Atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kovas nepagarbiai elgėsi ir su sutikta vadove, iÅ¡vadindamas jÄ necenzÅ«riniais žodžiais bei grasindamas. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas tokiu savo elgesiu pažeidė eilę lokalinių aktų, tarp jų Etikos kodeksÄ , numatantį, kad darbuotojai turi užtikrinti sÄ Å¾iningÄ ir teisingÄ bendrovės veiklÄ , Darbo „H&M“ VadovÄ , bei skyriaus vadovo pareiginius nuostatus ir darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (darbo sutarties 10.1.1, 10.1.2, 10.1.3 punktai). Atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kovui sunkiai sekėsi atlikti jam priklausančias darbo funkcijas, todėl dėl netinkamų administracinių pareigų atlikimo ieÅ¡kovas yra gavęs žodinių bei raÅ¡ytinių pastabų iÅ¡ vadovų: 2014-08-14 ieÅ¡kovas gavo du raÅ¡ytinius įspėjimus dėl darbo grafikų netinkamo sudarymo bei netinkamo prekių tvarkymo, 2014-08-25 ieÅ¡kovas raÅ¡tu buvo informuotas dėl netinkamo jam pavaldžių darbuotojų grafikų sudarymo, analogiÅ¡kas įspėjimas jam pateiktas 2014-10-13, be to, nekorektiÅ¡kai elgėsi darbuotojos B.

S. atžvilgiu, jÄ Ä¯Å¾eidinėdamas bei mėgdžiodamas jos akcentÄ . Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovo elgesys B. S. atžvilgiu prieÅ¡taravo ieÅ¡kovo įsipareigojimams pagal Darbo H&M VadovÄ , draudimÄ diskriminuoti, priekabiauti prie darbuotojų, reikalavimÄ gerbti kitus darbuotojus. Atsakovas taip pat nurodo ieÅ¡kovo netinkamÄ elgesį ir su kitais, jam pavaldžiais darbuotojais, kadangi aiÅ¡kiai rodydavo, patinkantiems darbuotojams simpatijas, keldavo balsÄ , Å¡aukdavo ant darbuotojų, vartodavo įžeidžiančius apibÅ«dinimus, nevienodai paskirstydavo darbo krÅ«vį, nebaigęs savo darbų, perkeldavo juos kitiems darbuotojams, skleidė faktų neatitinkančiÄ informacijÄ apie darbuotojus.

Atsakovas nurodo, jog įvertinęs ieÅ¡kovo netinkamÄ darbo pareigų atlikimÄ buvo priėmęs sprendimÄ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo arba pasiÅ«lyti jam užimti pardavimo konsultanto pareigas, todėl 2014-11-20 įteikė ieÅ¡kovui įspėjimÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva dėl jo nepakankamų gebėjimų ir elgesio darbe, numatant iÅ¡eitinės kompensacijos iÅ¡mokėjimÄ bei darbo sutarties nutraukimÄ po dviejų mėnesių, t.y. nuo 2015-01-20. Atsakovo teigimu, įvertinęs gautÄ informacijÄ , atsakovas 2014-12-22 priėmė įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos skyrimo - atleidimÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ (T.1, b. l. 47-53).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalavimai nepagrįsti, o bylos aplinkybės sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovo elgesį vertinti kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , dėl ko ieÅ¡kovui pagrįstai paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo. Remdamasis byloje esančiais darbuotojų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas vakarėlio metu pats sugalvojo papildomas įžeidžiančio pobÅ«džio nominacijas, netaktiÅ¡kai replikuodamas teikė prizus ir skyrė nominacijas.

Teismas taip pat vertino, jog daugelio byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų paminėti nepagarbÅ«s ir įžeidžiantys posakiai laikytini neatitinkančiais Å v. Kalėdų proga suorganizuoto vakarėlio formos ir turinio, o ieÅ¡kovas posakius, metaforas ir replikas vartojo neatsižvelgdamas į bendrovėje skiepijamas vertybes, Etikos kodeksÄ , darbo H&M vadovo nuostatus. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad jo vartoti posakiai nebuvo nukreipti konkretiems žmonėms, konstatavo, jog darbo tvarkos taisyklės buvo taikytos darbinio vakarėlio metu, kadangi jis buvo skirtas darbuotojams pagerbti, o ieÅ¡kovas jame dalyvavo kaip vienas iÅ¡ vadovų.

Sprendė, kad apeliantas pažeidė darbo sutartyje įtvirtintas bendrÄ sias pareigas (sutarties 10.1 punktas), nesilaikė ne tik darbo tvarkos taisyklių, bet ir bendražmogiÅ¡kų etikos normų ne tik įžeidinėdamas darbuotojus vakarėlio metu ir kenkdamas darbdavio reputacijai, bet ir pasibaigus vakarėliui tęsdamas įžeidžiančius veiksmus automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, atskirai, vulgariai ir įžeidžiančiai bendraudamas bei priekabiaudamas prie I. T. ir B. S.. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovui taikyti griežčiausiÄ nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, turėjo įtakos ir tai, kad ieÅ¡kovas ir iki 2014 m. gruodžio 17 d. nebuvo pareigingas ir nesielgė deramai su kolegomis, o darbdavys dar prieÅ¡ drausminės nuobaudos paskyrimÄ Ä¯spėjo ieÅ¡kovÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ nuo 2015 m. sausio 20 d. pagal DK 129 straipsnį, informuodamas ieÅ¡kovÄ apie jo netinkamai atliekamas darbo funkcijas ir nederamÄ elgesį darbovietėje.

Teismas nenustatė, kad, skiriant drausminę nuobaudÄ , bÅ«tų pažeistos procedÅ«rinės normos ar kiti įstatymo imperatyvai, ir sprendė, jog I. K. turėjo teisę atstovauti darbdavį, pasiraÅ¡ydama įsakymÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo (T.2, b. l. 57-64). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas (ieÅ¡kovas) M. B. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos paskyrimo priėmė ir jį pasirašė I. K., neturėjusi įgaliojimo skirti drausminės nuobaudos, dėl ko buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka. Apelianto teigimu, pagal byloje pateiktÄ 2014-11-14 įgaliojimÄ darbuotojams drausmines nuobaudas gali skirti tik parduotuvės vadovė I. T., todėl skiriant ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka. Apelianto teigimu, teismas pažeisdamas materialinės teisės normas nustatė, jog ieÅ¡kovas pažeidė darbo tvarkos taisykles.

Nurodo, jog darbo drausmės pažeidimÄ darbuotojas gali padaryti vykdydamas darbo funkcijas, o apelianto elgesys ne darbo metu ir ne darbo vietoje bei nevykdant darbinių funkcijų gali bÅ«ti vertinamas tik etikos ir geros moralės požiÅ«riu, bet ne nustatant darbo drausmės pažeidimÄ . Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovo veiksmai nesietini su jam priskirtų darbo funkcijų atlikimu ir jie negali bÅ«ti vertinami kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas.

IeÅ¡kovo teigimu, byloje neįrodyta ir jo kaltė, kadangi atsakovo nurodyti posakiai iÅ¡imti iÅ¡ konteksto, o ieÅ¡kovas neturėjo tyčios įžeisti konkrečius darbuotojus. Nesutinka su teismo argumentu, jog ieÅ¡kovas vakarėlio metu sumenkino įmonės įvaizdį, kadangi ieÅ¡kovas nebuvo administracijos atstovas, be to, visi darbuotojai žinojo, jog ieÅ¡kovas yra įspėtas apie darbo sutarties nutraukimÄ ir byloje nėra įrodymų apie tai, kad buvo pakenkta darbdavio įvaizdžiui. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi neįvertino aplinkybės, jog tiek apeliantui teiktame praÅ¡yme pasiaiÅ¡kinti, tiek įsakyme nurodoma, jog teikė apdovanojimus I.

T. ir B. S., nors iÅ¡ tiesų pagal liudytojų parodymus minėtos darbuotojos nominacijų negavo, be to, nebuvo ir įžeistos darbuotojos Ingrida ir Modesta kadangi nėra jų raÅ¡ytinių skundų byloje. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo sugadintÄ vakarÄ , kadangi byloje tokių duomenų nėra, o remdamasis liudytojų – keturių darbuotojų parodymais teismas neįvertino aplinkybės, jog minėtos darbuotojos gali bÅ«ti linkusios palaikyti darbdavį. Apelianto teigimu, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas vertino tik atsakovo paaiÅ¡kinimus ir įrodymus ir visiÅ¡kai neatsižvelgė į darbuotojo pateiktus paaiÅ¡kinimus, be pagrindo vadovavosi byloje pateiktais tarnybiniais praneÅ¡imais, iÅ¡ kurių kai kurie yra be datų, o ieÅ¡kovas su jais nebuvo supažindintas (T. 2, b. l. 68-72).    Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog drausminė nuobauda paskirta įgalioto asmens I. K., kadangi jai iÅ¡duotas įgaliojimas atsakovo vardu atleisti darbuotojus. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo darbo tvarkos taisyklių pažeidimÄ , kurios turėjo bÅ«ti taikomos ieÅ¡kovui ir darbinio vakarėlio metu, dėl ko egzistuoja ieÅ¡kovo kaltė. Atsakovo teigimu, egzistuoja visos darbo drausmės pažeidimo sÄ lygos, o apeliantas nepagrįstai įrodinėja žalos atsakovui nebuvimÄ . Atsakovas nurodo, jog turi pareigÄ užtikrinti tinkamÄ darbo aplinkÄ ir negali toleruoti ieÅ¡kovo elgesio, pasireiÅ¡kusio kitų darbuotojų įžeidinėjimu ir grasinimais.

Nesutinka ir su apelianto teigimu dėl skundžiamame sprendime netinkamo įrodymų vertinimo. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, dėl ko nustatęs ieÅ¡kovo elgesį vakarėlio metu kaip žeminantį darbuotojų savigarbÄ , priėmė teisingÄ sprendimÄ (T. 2, b. l. 77-84).             Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2013 m. birželio 4 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu pradėjo dirbti UAB H&M Hennes&Mauritz Ozo g. 25, Vilniuje (Akropolio prekybos centre) pardavimo konsultantu (T. 1, b. l. 67-72), o pagal 2013 m. rugsėjo 19 d. darbo sutartį – nuo 2013 m. lapkričio 1 d. paskirtas į skyriaus vadovo pareigas (T. 1, b. l. 6-11, 75).

Atsakovas 2014 m. lapkričio 20 d. įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimÄ informavo ieÅ¡kovÄ M. B. apie jo netinkamai atliekamas darbo funkcijas ir nederamÄ elgesį darbovietėje, dėl ko priėmė sprendimÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo nepakankamų profesinių gebėjimų ir elgesio darbe), nurodydamas dviejų mėnesių įspėjimo terminÄ , ketinamÄ iÅ¡mokėti iÅ¡eitinę kompensacijÄ bei kartu pasiÅ«lė ieÅ¡kovui užimti pardavimo konsultanto pareigas (T. 1, b. l. 95).

Atsakovas iÅ¡ darbo UAB „H&M“ „Ozo“ prekybos centre atleistas 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu, kurį pasirašė darbdavio vardu I. K., paskyrus jam drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , 235 straipsnio 2 dalies 1 ir 11 punktus (T. 1, b. l. 76). Apeliantas nurodo drausminės nuobaudos paskyrimo procedÅ«ros pažeidimus bei ginčija Å¡iukÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo faktÄ , nurodydamas, jog nepažeidė lokalinių teisės aktų, pareigybės apraÅ¡yme numatytų pareigų, nesiekė įžeisti kalėdinio vakarėlio metu kolegų, dėl ko teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Dėl darbo drausmės pažeidimoDK 238 straipsnyje, reglamentuojančiame drausminės nuobaudos parinkimÄ , nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i teisės norma turi bÅ«ti taikoma parenkant drausminę nuobaudÄ tiek už neÅ¡iurkÅ¡tų, tiek ir už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų nevykdymÄ ).

Atleidimas iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl, nagrinėdamas darbuotojo (ieÅ¡kovo) reikalavimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, teismas, be kitų aplinkybių, patikrina ir DK 238 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kuriuos darbdavys privalo vykdyti, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudÄ , laikymÄ si (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

R. v. AB „Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-13/2005). Parinkdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys gali (atitinkamais atvejais – turi) atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas jos parinkimui, taip pat vadovautis DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui drausminė atsakomybė yra kildinama dėl jo elgesio su kitais darbuotojais 2014 m. gruodžio 17 d. „Ozo“ parduotuvės kalėdiniame vakarėlyje. Byloje esančiais darbuotojų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais teismo posėdžio metu nustatyta, jog ieÅ¡kovas M.

B. 2014 m. gruodžio 17 d. vykusiame kalėdiniame vakarėlyje restorane „Stikliai“ prisidėjo prie nominacijų darbuotojams įteikimo ir ceremonijos metu įžeidinėjo bei žemino darbuotojus (T. 1., b. l. 97-102). Nors ieÅ¡kovas laikosi pozicijos, kad įžeidžiančio pobÅ«džio nominacijų nepriskyrė konkrečiam darbuotojui, o vesdamas vakarÄ bei teikdamas nominacijas norėjo pajuokauti, tačiau byloje pateikti darbuotojų paaiÅ¡kinimai paneigia apelianto argumentus. IÅ¡ darbuotojų paaiÅ¡kinimų aiÅ¡kiai matyti, jog darbuotojai jautėsi darbinio vakarėlio metu įžeisti apelianto bei pažeminti.

Dar daugiau, iÅ¡ darbuotojų paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog ieÅ¡kovas po kalėdinio vakarėlio grasino I. T., iÅ¡vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais (T. 1, b. l. 100-101). Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo elgesį ir jo vartotų frazių kalėdinio vakarėlio metu pobÅ«dį, užgauliÄ prasmę, pritaikymÄ teikiant konkretiems darbuotojams nominacijas, pagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovo, kaip skyriaus vadovo, elgesys neatitiko DK 228 straipsnio reikalavimų. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog darbuotojoms I.

T. ir B. S. neteikė nominacijų, nesudaro pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų ieškovo elgesio neadekvatumo aplinkybių bei užgaulių frazių pobūdžio, kadangi, pagal bylos duomenis, ieškovo elgesiu vakarėlio metu skundėsi ir daugiau vakarėlyje dalyvavusių darbuotojų (CPK 185 straipsnis). Įstatyme numatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog darbo drausmės pažeidimo požymiai yra objektyvūs – darbuotojo neteisėtas elgesys, t. y. darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas, ir subjektyvūs – darbuotojo kaltė, kuriuos pareiga įrodyti tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2011, 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2012).

Darbdavys, atleidęs darbuotojÄ DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu (Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas), ir darbuotojui ginčijant tokį atleidimo pagrindÄ teismine tvarka, turi įrodyti nusižengimo kvalifikavimÄ Å¡iurkščiu. Teismas, vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – teisėtumÄ , turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007).Nagrinėjamu atveju apeliantas įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė apelianto pareigÄ laikytis vidaus darbo tvarkos taisyklių darbinio vakarėlio metu, dėl ko neteisingai vertino ieÅ¡kovo kaltės egzistavimÄ . Teismas atmeta tokį argumentÄ , kadangi:

1) jis užėmė skyriaus vadovo pareigas, o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo pareigybė priskiriama administracijai, todėl jam keliami didesni reikalavimai (DK 229 straipsnis), tame tarpe pareiga nediskredituoti darbdavio tiek darbo, tiek ne darbo metu, 2) ieÅ¡kovas dalyvavo ne privačiame, o darbovietės organizuotame renginyje, kuris tam tikra prasme yra socialinė lengvata darbuotojams (DK 4 straipsnio 3 dalis), todėl darbo normose nustatyti standartai privalėjo bÅ«ti iÅ¡laikyti (DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o pareiga veikti jų interesams įvykdyta, tame tarpe, pareiga gerbti bendro gyvenimo taisykles (DK 35 straipsnis), 3) ieÅ¡kovui bendraujant su asmenimis, kurie net ir nėra susieti darbo santykiais, iÅ¡lieka reikalavimas laikytis įstatymų (pvz., gerbti Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamÄ asmenims teisę į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir gerÄ moralę), 4) darbdavys turi pareigÄ ginti kitų darbuotojų interesus bei apsaugoti juos nuo netinkamo elgesio, todėl atsakovas pagrįstai savo organizuojamame vakarėlyje turėjo teisę reikalauti ieÅ¡kovo pagarbaus ir neįžeidžiančio kitus darbuotojus elgesio bei esant netoleruotinam ieÅ¡kovo elgesiui, reaguoti į jį konstatuodamas Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

Inter alia nepagarbus ir įžeidžiantis darbuotojus elgesys sukelia tam tikras emocijas, kurios gali neigiamai paveikti darbo procesÄ , turėti įtakos darbuotojų savijautai bei darbingumui. Atkreiptinas dėmesys, jog kolektyvo tarpusavio santykiai bei psichologinis klimatas darbe turi įtakos tiek darbo rezultatui, tiek darbuotojų savijautai, todėl darbdavys turi pareigÄ užtikrinti tinkamÄ darbuotojams darbo aplinkÄ , (DK 229 straipsnis). Taigi aplinkybė, jog darbdavys organizuoja paskatinimo tikslais vakarėlius ar renginius, nesudaro prielaidos konstatuoti, jog tokių renginių metu nėra privaloma laikytis atitinkamų tvarkos reikalavimų, įžeidinėti darbuotojus (nagrinėjamu atveju tiek pavaldžius apeliantui, tiek administracijos darbuotojus), kadangi toks elgesys gali turėti įtakos tarpusavio santykiams ateityje vykdant darbo funkcijas.

Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog darbÄ atsakovo įmonėje reglamentuojantys lokaliniai norminiai aktai griežtai reglamentuoja bendravimo su kitais darbuotojais taisykles. IeÅ¡kovo darbo sutartyje numatyta darbuotojo pareiga laikytis darbo drausmės ir etikos normų, bÅ«ti mandagiam, atidžiam, bendradarbiauti su kitais darbdavio darbuotojais, savo veiksmais formuoti gerÄ Ä¯vaizdį, negadinti darbdavio reputacijos (T. 1, b. l. 68-69). Darbo H&M vadove, su kuriuo supažindintas ieÅ¡kovas, taip pat nurodyti netoleruotini veiksmai (T. 1., b. l. 103-111).

Taigi akivaizdu, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas vienu iÅ¡ atsakovo vadovų, turėjo pareigÄ elgtis taip, kad jo veiksmai atitiktų atsakovo principines nuostatas, paremtas darbuotojų pagarba. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai vertino apelianto veiksmus kaip neatitinkančius darbo tvarkos taisyklėse reglamentuojamų principinių nuostatų ir už jų nesilaikymÄ paskyrė drausminę nuobaudÄ (CPK 185 straipsnis).Pažymėtina, kaip jau anksčiau nurodyta, vertinant paskirtÄ drausminę nuobaudÄ ir jos griežtumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į ankstesnį darbuotojo darbÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime vertino ir ieÅ¡kovo darbo funkcijų vykdymÄ bei ankstesnį elgesį su darbuotojais.

Byloje nustatyta, jog apeliantas dar prieÅ¡ kalėdinį vakarėlį nepagarbiai elgėsi su darbuotojais, padarė eilę pažeidimų vykdydamas darbo funkcijas (T. 1, b. l. 82-91), dėl ko 2014-11-20 buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 129 straipsnį, pasiÅ«lant užimti pardavimo konsultanto pareigas (T. 1, b. l. 95). Taigi minėtos aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, įvertinus jo elgesį, nėra per griežta ir atitinka pažeidimo padarymo pobÅ«dį. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog neegzistuoja visos darbo drausmės pažeidimo sÄ lygos.

Visų pirma apeliantas nurodo, jog veika nepasireiÅ¡kė tyčios forma, nes jis nesiekė įžeisti ar pažeminti darbuotojus. Kasacinio teismo praktikoje pasakyta, kad kaltė paprastai suprantama kaip asmens (darbuotojo) veikos (veikimo, neveikimo) ir siekiamų arba galinčių atsirasti žalingų padarinių – žalos atsiradimo, santykis. Pagal asmens valios iÅ¡raiÅ¡kÄ kaltė gali pasireikÅ¡ti dviem formomis: tyčia ir neatsargumu. Kaltės formos skirstomos į rÅ«Å¡is:

1) tiesioginę tyčiÄ ;

2) netiesioginę tyčiÄ ;

3) neatsargumÄ dėl perdėto pasitikėjimo;

4) neatsargumÄ dėl nerÅ«pestingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011; kt.). Bet kuri kaltės forma ir rÅ«Å¡is yra pakankamas pagrindas darbo drausmės pažeidimui, todėl net jei apeliantas ir tyčia nesiekė pažeisti darbo tvarkos, tačiau apeliantas, bÅ«damas skyriaus vadovu, turėjo pareigÄ rodyti pagarbÄ kiekvienam darbuotojui, dalyvavusiam atsakovo organizuojamame kalėdiniame vakarėlyje ir elgtis taip, jog nebÅ«tų įžeisti ar pažeminti darbuotojai.

Antra, apeliantas nepagrįstai remiasi neįrodytos žalos aplinkybe. Pagal teismų praktikÄ realios žalos padarymas nėra bÅ«tina sÄ lyga darbo drausmės pažeidimui kvalifikuoti Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu, tačiau vertintina, jog darbdavys įrodė ieÅ¡kovo veiksmais sukeltas pasekmes (pakenkimÄ atsakovo reputacijai, darbuotojų įžeidimÄ bei pažeminimÄ ), todėl atmestinas ir apelianto argumentas dėl žalos įrodymo aplinkybės. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ dėl darbo drausmės pažeidimo tik darbo atliko metu taip pat grindžia remdamasis eile Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių: 2012-12-14 nutartimi Nr. 3K-3-562/2012, 2009-03-31 nutartimi Nr. 3K-3-79/2009 bei 2012-07-04 nutartimi Nr. 3K-3-355/2012.

Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; ir kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėmis bylomis nėra pagrindo remtis, kadangi minėtų bylų ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi nesutampa. Pirmojoje iš nurodytų ieškovo kasacinio teismo bylų buvo sprendžiamas klausimas dėl darbdavio teisės patekti į darbuotojui priklausančias patalpas, kitose dviejose – darbuotojo atsisakymo dirbti darbdavio reikalavimo pagrindu pietų pertraukos metu klausimai, kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje vertinami apelianto kaip skyriaus vadovo veiksmai darbdavio organizuoto darbo vakarėlio metu.

Vertinant paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , reikÅ¡mę turi ne tik pažeidimo įvertinimas, bet ir drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«ra. Apeliantas įrodinėja apeliaciniame skunde, jog skirdamas drausminę nuobaudÄ darbdavys pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«rÄ , kadangi drausminė nuobauda paskirta neįgalioto asmens I. K.. Byloje pateiktas 2014 m. rugpjūčio 20 d. atsakovo darbuotojos I. K. įgaliojimas, iÅ¡ kurio matyti, jog minėtai darbuotojai pavesta priimti ir atleisti iÅ¡ darbo atsakovo parduotuvės personalÄ ir bÅ«ti atsakingai už visus su personalo darbo santykiais susijusius klausimus (T. 2, b. l. 40).

Kadangi įgaliojimas ieÅ¡kovo atleidimo metu galiojo (galiojo iki 2014-12-31), todėl minėta darbuotoja turėjo teisę atleisti apeliantÄ . Be to, kaip teisingai nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , atsakovas neginčija įgalioto asmens atliktų veiksmų, o prieÅ¡ingai, patvirtina savo valiÄ atleisti ieÅ¡kovÄ (CK 2.149 straipsnis). Taigi drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros pažeidimų nenustatyta (DK 240 – 241 straipsniai), todėl apelianto argumentai dėl drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros pažeidimo atmestini kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo panaikinti pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo ir ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės dėl įrodymų vertinimo neiÅ¡samumo. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡samiai pasisakyta dėl įrodymų vertinimo taisyklių, todėl apeliacinės instancijos teismas iÅ¡samiau dėl to plačiau nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytų išvadų, todėl sprendžia, jog nėra pagrindo aptarti visų apelianto nurodytų įrodymų iš naujos. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma ir teismo skundžiamame procesiniame sprendime iÅ¡dėstyti motyvai bei jų pagrindu padarytos iÅ¡vados teikia pagrindÄ konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidųPagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos remiantis pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atmetus apelianto apeliacinį skundus, apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Atsakovas iki apeliacinio skundo nagrinėjimo bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos iÅ¡ apelianto (CPK 98 straipsnis).  Teismas, vadovaudamasis CPK 330 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                    Goda Ambrasaitė – Balynienė                                                                                                                         Andrius Ignotas                                                                                                                                   Rūta Petkuvienė