2020-12-02 Nr. AB-22803-3-61-3-00875-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2020-12-02 Nr. AB-22803-3-61-3-00875-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas J. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilnius PN, atsakovas) 2019 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. 28-10(1) (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 2S-774 (toliau – ir Sprendimas).
Full text
Administracinė byla Nr. A-3352-624/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00875-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 37.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas J. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilnius PN, atsakovas) 2019 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. 28-10(1) (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 2S-774 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. sausio 2 d. apie 17.45 val. atvykęs į Apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybines patalpas (budėtojų dalį) raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam paskirtą 6-ą nuteistųjų būrį. Dėl šių aplinkybių Nutarimu buvo pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 2 dalį ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Už šių teisės nuostatų pažeidimą jam buvo skirta nuobauda – 6 paras praleisti kamerų tipo patalpose.
3. Pareiškėjas teigė, kad jis BVK 12 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto nepažeidė. Nuėjęs į jam paskirtą 6-ą būrį, į 409 sekciją, ten jau gyveno 8 nuteistieji. Užėjus pareiškėjui ten jau gyvenę nuteistieji buvo nepatenkinti. Vienas iš nuteistųjų buvo prieš pareiškėją nusistatęs, neva pareiškėjas yra „ožys“ ir „negeras žmogus“. Visi nuteistieji buvo agresyviai nusiteikę. Pareiškėjas buvo vejamas, įžeidinėjamas užgauliais žodžiais. Pareiškėjas su daiktais nuėjo į budėtojų dalį, tačiau jam buvo liepta eiti atgal. Supratęs, kad administracija jam nepadės, parašė atsisakymą eiti į 6-ą būrį. Buvo perkeltas į laikino sulaikymo kamerą 24 valandoms. Jam 2019 m. sausio 3 d. buvo įteiktas Nutarimas. Atlikęs nuobaudą, grįžo į 6-ą būrį, tačiau ten gyvenę nuteistieji vėl buvo pasipiktinę. Nuėjo į budinčią dalį ir parašė atsisakymą. Už antrą atsisakymą nebuvo nubaustas, tačiau jam buvo liepta grįžti į 6-ą būrį. Jam nuėjus į 6-ą būrį nuteistieji elgėsi agresyviai ir buvo perkeltas į 2-ą būrį.
4. Pareiškėjas nesutiko su atsakovu, kad nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų kilęs pavojus 6-ame būryje. Vienas iš 409 sekcijoje esančių nuteistųjų, kuris agitavo pulti pareiškėją, vėliau net buvo perkeltas į kitą būrį. Pareiškėjui buvo liepta parašyti raštą, kad su nuteistaisiais nesipyksta, priešų neturi ir, jam pavojus negresia. Pareiškėjas Vilniaus PN pareigūnų veiksmų neteisėtumą siejo su tuo, kad Vilniaus PN pareiškėją nubaudė priimdami Nutarimą ir tik vėliau aiškinosi visas aplinkybes. Pareiškėjas tvirtino, kad Kalėjimų departamentas taip pat priėmė neteisingą sprendimą.
5. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Vilniaus PN 2019 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 7-4 pareiškėjas buvo perkeltas iš bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 1-103-01 į bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 6-409-06. Tą pačią dieną pareiškėjas atėjo į budėtojų tarnybines patalpas ir raštu pareiškė, kad atsisako eiti į 6-ą būrį. Pareiškėjo pateiktas paaiškinimas buvo abstraktaus turinio, jame nepateikta jokių konkrečių aplinkybių dėl negalėjimo būti paskirtame būryje, neįvardinti asmenys, kurie tariamai pareiškėjo nepageidavo gyvenamojoje patalpoje.
7. Atsakovas teigė, kad pareigūnai aiškinosi pareiškėjo atsisakymo būti 6-ame būryje priežastis. 2019 m. sausio 3 d. buvo surašyta pažyma Nr. 63-2, kurioje buvo nurodyta, kad nenustatyta priežasčių, kodėl pareiškėjas negalėtų būti perkeltas į 6-ą būrį. Ištyrus visas aplinkybes, pareiškėjui buvo paskirta nuobauda.
8. Atsakovas pažymėjo, kad nuteistųjų paskyrimas į atitinkamus būrius vyksta teisės aktų nustatyta tvarka ir teisės aktai nenumato galimybės pačiam nuteistajam pasirinkti bausmės atlikimo vietą. Nutarimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo nemotyvuotą atsisakymą persikelti į kitas patalpas, todėl buvo pagrindas spręsti dėl BVK 142 straipsnyje nustatytos nuobaudos skyrimo.
II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo J. R. skundą atmetė.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Nutarimu buvo pripažintas padaręs bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą, kuris pasireiškė tuo, kad pareiškėjas, 2019 m. sausio 2 d. 17.45 val. atėjęs į Apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybines patalpas (budėtojų dalį), raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam paskirtą 6-ą nuteistųjų būrį. Nors pareiškėjui buvo duotas nurodymas eiti į administracijos paskirtą 6-ą būrį, tačiau pareiškėjas kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymą. Nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs BVK 12 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus bei Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. 7-4 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“. Už padarytą pažeidimą pareiškėjui buvo skirta nuobauda – šešios paros kamerų tipo patalpose. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris Sprendimu patvirtino Nutarimo teisėtumą.
11. Teismas, apžvelgęs BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6 ir 70 straipsniuose, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalyje, 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, akcentuodamas, kad BVK ir jo įgyvendinamieji teisės aktai nenustato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, pažymėjo, kad pareiškėjas neneigia, kad atsisakė vykdyti pataisos namų administracijos nurodymą eiti gyventi į jam paskirtą 6-ą būrį.
12. Teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo, nustatė, kad gavus pareiškėjo 2019 m. sausio 2 d. atsisakymą eiti į 6-ą būrį 409 sekciją, pareiškėjas buvo laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, o tuo tarpu Vilniaus PN pareigūnai aiškinosi situaciją dėl pareiškėjo galimybės būti perkeltam į paskirtą 6-ą būrį. Iš 2019 m. sausio 3 d. Pažymos Nr. 63-2 teismas nustatė, kad pareigūnai nesurinko duomenų, kad situacijos aiškinimosi metu pareiškėjui 6-ame būryje grėstų pavojus jo sveikatai ar gyvybei. Teismas vertino, kad pareiškėjas svarbių atsisakymo priežasčių gyventi šiame būryje nenurodė. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad administracija tariamai nori „kad jam būtų blogiau“ bei tai, kad kiti nuteistieji jo nenori.
13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei savo 2019 m. sausio 2 d., nei vėlesniame 2019 m. sausio 8 d. paaiškinime neįvardino, kokios konkrečios aplinkybės, konkretūs to būrio nuteistieji kelia grėsmę jo sveikatai ar gyvybei, o pateikė tik abstrakčius teiginius apie tai, kad jam norima tik blogo bei tai, kad jis tame būryje nepageidaujamas. Pareiškėjo 2019 m. sausio 2 d. paaiškinime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Teismas sprendė, kad Vilniaus PN administracijos nurodymai atlikti bausmę paskirtame būryje buvo teisėti, o pareiškėjo atsisakymas juos vykdyti – neteisėtas ir nepagrįstas.
14. Teismas, vertindamas skundo argumento, jog pirmiausia buvo paskirta nuobauda, o tik vėliau buvo aiškinamasi dėl visų aplinkybių, pagrįstumą, nurodė, kad skiriant nuobaudą atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes. Vilniaus PN pareigūnai aiškinosi, ar pareiškėjas gali saugiai atlikti bausmę jam paskirtame 6-ame būryje. Šią aplinkybę patvirtina 2019 m. sausio 3 d. Pažyma Nr. 63-2, iš kurios turinio matyti, kad pareigūnai nenustatė duomenų, kad situacijos aiškinimosi metu pareiškėjui 6-ame būryje grėstų pavojus jo sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjas 2019 m. sausio 2 d. paaiškinime nenurodė jokių ginčo situaciją individualizuojančių aplinkybių, o rėmėsi tik galimomis abstrakčiomis prielaidomis.
15. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. 7-4 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“. Skiriant nuobaudą taip pat buvo laikomasi BVK 143 straipsnio 3, 4 ir 7 dalių reikalavimų, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo Nutarimo. Taip pat nėra pagrindo naikinti Kalėjimų departamento Sprendimą. Kalėjimų departamentas pareiškėjo 2019 m. sausio 22 d. skundą išnagrinėjo tinkamai, Sprendimas priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.
III. 16. Pareiškėjas J. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą.
17. Pareiškėjas nurodo, kad dėl gresiančio pavojaus jį perkėlus į kitą būrį, kreipėsi į Vilniaus PN dinaminės priežiūros pareigūnus, kurie matė jam gręsiantį pavojų, girdėjo jam adresuotis grasinimus, tačiau kategoriškai atsisakė padėti ir apginti jį nuo gresiančio pavojaus paskirtame būryje ir gyvenamojoje patalpoje, kaip tai numatyta šių pareigūnų pareigybės aprašyme ir kituose teisės aktuose, be kita ko, nustatančiuose jų pareigą apsaugoti asmenis nuo jiems gresiančio pavojaus sveikatai ir gyvybei. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 6 ir 7 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatantį laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygas. Vilniaus PN dinaminės priežiūros pareigūnams atsisakius padėti, žodžiu kreipėsi į budintį pareigūną, kuris, jam paaiškinus situaciją, nurodė parašyti atsisakymą eiti į paskirtą būrį. Nenorėdamas priklausyti jokiai kastai ir bijodamas sumušimo paskirtame būryje, parašė atsisakymą eiti į paskirtą būrį. Vadovautis 2019 m. sausio 3 d. Pažyma Nr. 63-2 nėra pagrindo, nes ji buvo surašyta po nubaudimo, jos turinys neatitinka tikrovės. Į paskirtą būrį buvo keliamas tikslu, kad būtų blogai. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byloje nėra pakankamai duomenų, iš atsakovo išreikalautini bylai išspręsti reikalingi įrodymai.
18. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
19. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktų normas, teismų praktiką, ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui, kurias teismas detaliai įvertino, nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Vilniaus PN 2019 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 28-10(1) ir Kalėjimų departamento 2019 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 2S-774 teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas, jam 2019 m. sausio 2 d. atsisakius eiti į paskirtą 6-ą nuteistųjų būrį, skundžiamu Vilniaus PN Nutarimu pagrįstai buvo pripažintas padaręs bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą, dėl ko jam, nepažeidžiant BVK įtvirtintų procedūrinių reikalavimų, paskirta nuobauda. Vilniaus PN pareigūnai aiškinosi situaciją dėl pareiškėjo galimybės būti perkeltam į 6-ą būrį, ką patvirtina 2019 m. sausio 3 d. pažyma Nr. 63-2, ir nenustatė, kad pareiškėjui 6-ame būryje grėstų pavojus jo sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjo atsisakymas eiti į paskirtą būrį yra abstraktus, todėl negali būti pripažintas pagrįstu. Teismas teisėtu pripažino ir skundžiamą Kalėjimų departamento Sprendimą.
22. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog Vilniaus PN dinaminės priežiūros pareigūnai, kuriems buvo žinoma apie pareiškėjo sveikatai ir gyvybei gręsiantį pavojų 6-ame būryje, nevykdė jų darbą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos pareigos apsaugoti pareiškėją nuo jam gresiančio pavojaus.
23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Pasisakant dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, visų pirma, pažymėtina, kad BVK 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Taip pat BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. BVK 142 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos nuobaudos, kurios gali būti skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pagal BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų.
25. Iš skundžiamo Vilniaus PN Nutarimo turinio matyti, kad pareiškėjui drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas šešioms paroms – skirta už tai, kad pareiškėjas, 2019 m. sausio 2 d. 17.45 val. atėjęs į Apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybines patalpas (budėtojų dalį), raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam paskirtą 6-ą nuteistųjų būrį. Nors pareiškėjui buvo duotas nurodymas eiti į administracijos paskirtą 6-ą būrį, pareiškėjas kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymą. Nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs BVK 12 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus bei Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. 7-4 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“. Nuobauda pareiškėjui skirta įvertinus į jo raštišką pasiaiškinimą, kuriame pareiškėjas išdėstė atsisakymo eiti į paskirtą būrį motyvus.
26. Pareiškėjas 2019 m. sausio 2 d. atsisakymą eiti į paskirtą būrį grindė aplinkybe, kad čia gyvenantys nuteistieji nenori, kad jis čia gyventų.
27. BVK bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtina, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-88-438/2017; šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014; 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012 ir kt.). Pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-267-492/2017 ir kt.).
28. Pareiškėjo nurodytos atsisakymo eiti į paskirtą būrį priežastys vertintinos kaip itin abstrakčios ir nepatvirtinančios galimos grėsmės sveikatai ar gyvybei fakto: pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių jam būtų nesaugu atlikti bausmę Vilniaus PN administracijos paskirtame būryje (neįvardijo konkrečių asmenų, kurie yra jo priešai, jam grasina ir pan.), dėl ko jos (pareiškėjo nurodytos priežastys) negali būti vertinamos kaip svarbios BVK 70 straipsnio 6 dalies prasme. Byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Vilniaus PN 6-ojo nuteistųjų būrio nuteistieji būtų priešiškai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu.
29. Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas – pareiškėjo atsisakymas atlikti bausmę jam administracijos paskirtame būryje – buvo ištirtas ir įvertintas. Nors pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019 m. sausio 3 d. pažyma neatitinka tikrovės ir surašyta po jo nubaudimo, tačiau, vertinant bylos įrodymų visumą, pareiškėjo abstraktaus pobūdžio atsisakymo eiti į paskirtą būrį motyvus, nėra pagrindo abejoti šios pažymos objektyvumu ir pripažinti, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai nevykdė savo pareigų ar jas vykdė netinkamai.
30. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui ir išvadoms, kad pareiškėjo atsisakymas gyventi paskirtame būryje pagrįstai atsakovo kvalifikuotas kaip BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos nuteistųjų specialiosios pareigos vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus pažeidimas ir kad nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai, t. y. laikantis procedūrinių taisyklių, išsamiai įvertinus situaciją ir teisinį reguliavimą.
31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo J. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Dalia Višinskienė