2021-05-05 Nr. AB-9734-3-61-3-01986-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2051-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01986-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. (P. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. (P. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. P. P. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (15/6-10)12PR-61 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl žmogaus teisių apribojimų, tikėjimo išpažinimo laivės ribojimo ir įkalinimo grėsmės, t. y. grįžimo į kilmės valstybę atveju dėl religijos išpažinimo jam grėstų įkalinimas. Jo pasakojimas buvo pakankamai detalus, nuoseklus ir neprieštaraujantis kilmės valstybės informacijai, o atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija prieštarauja Sprendime padarytoms išvadoms. (duomenys neskelbtini) valstybinių subjektų tikslas yra aiškus – apkaltinti bei patraukti atsakomybėn asmenis, kurie meldžiasi kitu būdu (salafitai) – kaip meldžiasi pareiškėjas. Atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertindamas jų visumos, neužtikrindamas visapusiško įrodymų ištyrimo.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjo prašymą, nustatė tikimybę, jog (duomenys neskelbtini) valstybinės institucijos galėjo taikyti šviečiamąsias-prevencines priemones visuomenei dėl religijos praktikavimo, o taip pat – tikėtina, kad pareiškėjo, kaip ir kai kurių kitų Tadžikistano piliečių, tikėjimo išpažinimo laisvė galėjo būti varžoma, nurodant, kaip ir kur galima melstis, kaip reikia atrodyti, kad nekiltų įtarimų dėl sąsajų su ekstremizmu, terorizmu. Tačiau atsakovas Sprendime nepagrįstai konstatavo, kad nėra tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga „žinojo“ apie tai, kad pareiškėjas yra salafitų grupuotės narys, bet neinicijavo jo atžvilgiu formalių procedūrų.

Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu nenustatyta, jog pareiškėjas savo socialinių tinklų paskyrose būtų reiškęs antivyriausybinę, opozicinę nuomonę, kuri tikėtina patrauktų valstybinių subjektų dėmesį, jo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) teisėsaugos grasinimus dėl jo socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį. Jis apklausos metu Departamentui detaliai nurodė, kad 2014 m. pradėjo darbą Priešgaisrinės apsaugos asistento pareigose.

Dirbo trejus metus pagal sutartį ir 2017 m. parašė prašymą išeiti iš darbo. Baiminosi, jog dėl priklausymo salafitams gali būti pasodintas į kalėjimą. Išvykti iš kilmės valstybės nusprendė, kai iš pažįstamos merginos sužinojo, jog jį ruošiamasi įkalinti. 2017 m. spalio 10 d. pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini) ir būdamas ten per pažįstamą sužinojo, jog jį norėta areštuoti. Departamentas Sprendime konstatavo, kad nėra duomenų, jog iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) valstybiniai subjektai turėjo tikslą persekioti pareiškėją kaip asmenį, keliantį grėsmę dėl jo religinių pažiūrų.

Tačiau apklausos metu jis aiškiai nurodė, kad 2015 m. įstojo į (duomenys neskelbtini) Prezidento Liaudies demokratijos partiją ir buvo šios partijos nariu iki pat išvykimo iš (duomenys neskelbtini), taip pat domėjosi įvairiomis islamo šakomis ir agitavo religijos išpažinimą, jam priimtinos visos islamo šakos, tačiau priimtiniausias yra salafizmas, kadangi prieglobsčio prašytojas dažniausiai melsdavosi kaip salafitas. Pareiškėjo religinė laisvė buvo ribojama, o dėl išpažįstamos religijos jis sulaukė nemažai grasinimų.

Taigi pareiškėjo pasakojimas buvo pakankamai detalus, nuoseklus ir neprieštaraujantis kilmės valstybės informacijai, o atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija prieštarauja Sprendime padarytoms išvadoms.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) teisėsaugos grasinimus dėl socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį, nes socialinio tinklo „Facebook“ savo paskyroje dalijosi informacija, kritikuojančia (duomenys neskelbtini) valdžios veiklą. Pareiškėjas teigė, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, taip pat papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, nustatytus UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jį persekios dėl religijos išpažinimo, o kadangi yra salafitas, kyla grėsmė jo sveikatai ir gyvybei.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad jis priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, kadangi tyrimo metu nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad jo baimė kilmės šalyje patirti persekiojimą ar smurtą yra pagrįsta. Tyrimo metu nenustatyta, kad iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) valstybiniai subjektai turėjo tikslą persekioti pareiškėją kaip asmenį, keliantį grėsmę dėl jo religinių pažiūrų. Nustatyta, kad pareiškėjas nėra opozicinės partijos narys ar žmogaus teisių aktyvistas, dėl ko galimai padidėtų jo rizika patraukti valstybinių subjektų dėmesį. Tyrimo metu taip pat buvo įvertinti ir pareiškėjo teiginiai dėl įrašų, kuriais jis dalijosi socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Youtube“, pasivadinęs kitu vardu, ir dėl kurių, dar gyvendamas (duomenys neskelbtini), susilaukė grasinimų „Facebook“ žinute iš (duomenys neskelbtini) prokuratūros. Tačiau nenustatyta, jog pareiškėjas savo socialinių tinklų paskyrose būtų reiškęs antivyriausybinę, opozicinę nuomonę, kuri, tikėtina, patrauktų valstybinių subjektų dėmesį, todėl pasakojimas apie Tadžikistano teisėsaugos grasinimus dėl jo socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį. Be to, įvertinus pareiškėjo viešai „Facebook“ paskyroje skelbiamų įrašų turinį ir skaitomumą surinktos informacijos apie kilmės valstybę kontekste, nėra tikėtina, kad šie įrašai potencialiai galėtų patraukti valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti pareiškėją kaip „priešą“ ar „grėsmę“.

7. Atsakovas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu taip pat nuspręsta nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos, kadangi aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, jog kilmės šalyje jis patirs neigiamą elgesį ar pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, nenustatyta. Remiantis turima informacija, (duomenys neskelbtini) Respublikoje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems veiksmams (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas) prilygstantis konfliktas, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pareiškėjo pasakojimas apskritai yra visiškai nesuderinamas su kilmės valstybės informacija. Pareiškėjo teigimu, jo nepasodino į kalėjimą tik dėl to, kad jis dirbo Priešgaisrinės apsaugos tarnyboje, o darbo sutarčiai einant į pabaigą pradėjo bijoti, kad jį suims. Tačiau pareiškėjo kilmės valstybės informacija patvirtina, kad Tadžikistano valdžia gali įkalinti bet kurį asmenį, nepaisant to, ar jis dirba valstybinėje įstaigoje ar tarnauja kariuomenėje. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) valdžiai pakanka bent menkiausio įtarimo, kad asmuo yra salafitas, ir jis galimai bus įkaltintas.

8. Atsakovas nurodė, kad nėra tikėtina ir tai, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga žinojo apie pareiškėjo priklausymą salafitų grupuotei, tačiau neinicijavo jo atžvilgiu formalių procedūrų. Tai, kad pareiškėjas dirbo Priešgaisrinės apsaugos tarnyboje, neeliminuoja jo iš asmenų, galinčių būti apkaltintais salafizmu, rato. Vis dėlto, pareigūnų, kurie, pasak jo, žino apie pareiškėjo priklausymą salafitų grupuotei, tikslai pareiškėjo pasakojime nėra suprantami. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų sulaikomas, jam būtų pateikti kaltinimai dėl salafizmo, ekstremizmo ir jis šias aplinkybes neabejotinai paminėtų savo prašyme dėl prieglobsčio, paaiškindamas tokio prašymo motyvus, tačiau tikėtina, kad jis nebuvo sulaikomas ir jam nebuvo pateikti įtarimai ar kaltinimai. Įvertinus pareiškėjo teiginius apie grėsmę (duomenys neskelbtini) būti sulaikytam ir įkalintam, apkaltinus jį salafizmu, buvo konstatuota, kad jis iki išvykimo iš kilmės šalies nebuvo sulaikytas, įkalintas, jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl jo religijos. (duomenys neskelbtini) palaiko platų „ieškomų“ piliečių, kurie, kaip manoma, prisijungė prie ISIS ir kitų teroristų organizacijų, sąrašą, kuris yra lengvai prieinamas internete. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) valstybinių struktūrų skelbiamuose ieškomų asmenų sąrašuose pareiškėjo pavardės nėra, jis nėra įtrauktas į ekstremistų paiešką (duomenys neskelbtini). Interpolo duomenų bazėje taip pat nėra įrašo apie pareiškėjo tarptautinę paiešką. 2017 m. pareiškėjas neišvyko iš (duomenys neskelbtini) skubotai – jis ruošėsi kelionei, ją planavo, rinko reikiamus dokumentus, gavo naują pasą, išvyko per oro uostą. Tad šios aplinkybės paneigia pareiškėjo skundo teiginius, kad neva teisėsaugos institucijos nespėjo inicijuoti jo sulaikymo procedūrų.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis, būdamas (duomenys neskelbtini), per pažįstamą merginą sužinojo, jog jį ketinta suimti, yra nepagrįstas, nes tokio pasakojimo neįmanoma patikrinti. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos glaudžiai bendradarbiauja nusikaltėlių, besislapstančių nuo teisingumo, paieškos srityje. Taigi, jeigu pareiškėjui būnant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos norėtų suimti pareiškėją, jie greičiausiai būtų į pagalbą pasitelkę Rusijos teisėsaugos institucijas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie jam iškeltą bylą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nurodytas informacijos šaltinis, t. y. privatus neprisistatęs asmuo, šiuo konkrečiu atveju nelaikomas pakankamu, norint laikyti pareiškėjo pateiktus faktus apie jam iškeltą bylą (duomenys neskelbtini) nustatytais, nes tokio šaltinio patikimumo taip pat neįmanoma patikrinti. Pažymėjo, kad tyrimo metu teisėsaugos institucijų informacinėse sistemose nerasta jokių įrašų apie pareiškėjo paiešką ar jam iškeltą bylą.

10. Atsakovas nurodė, kad nors pareiškėjas pateikė tris nuorodas iš jo „Facebook“ paskyros, kurios neva paneigia Departamento išvadas, tačiau nustatyta, jog pareiškėjas daugiausia įrašų dalinasi „Facebook“ paskyroje, o „Youtube“ ar „Instagram“ paskyroje nėra toks aktyvus. Įvertinus pareiškėjo viešai „Facebook“ paskyroje skelbiamų įrašų turinį ir skaitomumą surinktos informacijos apie kilmės valstybę kontekste, įskaitant ir pareiškėjo naujai pateiktus, nėra tikėtina, kad šie įrašai potencialiai galėtų patraukti valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti pareiškėją, kaip „priešą“ ar „grėsmę“, „prikabinti“ jam kaltinimus ir eikvoti resursus jį persekiojant. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nei pareiškėjo nurodyti įvykiai, nei kilmės valstybės informacija nepagrindė pareiškėjo baimės patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) pagrįstumo. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nebuvo nurodęs kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, Departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstą tikimybę, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Departamentas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 10 d. pateikė prašymą suteikti jam pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje arba, jo nesuteikus, papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Departamentas 2020 m. gegužės 25 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakyta suteikti jam pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje ir Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Taip pat minėtu Sprendimu atsisakyta suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

13. Teismas pažymėjo, kad persekiojimu dėl religijos, kito tikėjimo galėtų būti laikoma tada, kai asmuo dėl savo tikėjimo šalyje rizikuoja būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, įkalintas, kankinamas, kiltų mirties bausmės, egzekucijos grėsmė ar grubių žmogaus teisių, numatytų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), pažeidimų grėsmė. Be to, vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Departamentui yra pateikęs jo įgytą išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, tarp jų ir karinės tarnybos dokumentus: 2012 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) m. karinio komisariato išduoto karinio bilieto kopiją, pažymėjimo apie krūtininį apdovanojimą kopiją ir tarnybinę charakteristiką. Teismas, susipažinęs su šiais dokumentais, pritarė atsakovo išvadai, jog vertinant kariniame biliete esančius įrašus, yra tam tikrų netikslumų, kurie kelia abejonių dėl dokumente esančių įrašų tikrumo: dokumente įrašyta P. R. gimimo data ((duomenys neskelbtini) nesutampa su prieglobsčio prašytojo pase nurodyta jo gimimo data ((duomenys neskelbtini)), karinio bilieto 4 psl. esančioje lentelėje yra įrašymo į karinio dalinio sąrašus ir išbraukimo iš karinio dalinio sąrašų grafos. Pirmas įrašas (esantis lentelės viršuje) – 2012 m. rugpjūčio 21 d. yra įrašymo į karinio dalinio sąrašus grafoje. Žemiau yra įrašas – 2012 m. rugpjūčio 3 d., kuris yra išbraukimo iš karinio dalinio sąrašų grafoje. Tai yra nesuderinama su pirmiau esančiu įrašu. Dar žemiau įrašymo į karinio dalinio sąrašus data nurodoma 2012 m. rugpjūčio 3 d., o lygiagrečiai esančioje išbraukimo iš karinio dalinio sąrašų grafoje nurodoma 2014 m. balandžio 9 d. data. Teismas vertino, kad šie įrašai yra chronologiškai nesuderinami su prieš tai buvusiais įrašais. Nustatyti chronologiniai neatitikimai kelia abejonių dėl įrašų tikslumo ir tikrumo. Taip pat kariniame biliete esantys įrašai yra nesuderinami su pareiškėjo išsilavinimą patvirtinančiuose dokumentuose esančia informacija. Todėl įvertinęs nustatytus netikslumus, atsižvelgdamas į tai, kad originaliems dokumentiniams įrodymams teikiama pirmenybė, teismas pritarė atsakovu, jog kariniame biliete esantys įrašai nėra laikytini patikimais rašytiniais įrodymais pareiškėjo prieglobsčio byloje.

15. Teismas taip pat nustatė, kad Prieglobsčio prašytojo byloje esančioje jo tarnybinėje charakteristikoje nurodyta pareiškėjo gimimo data – (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės. Nors pareiškėjas ir teismo posėdžio metu nurodė tarnavęs kariuomenėje nuo 2012 iki 2014 metų, tačiau pagal jo pateiktus mokslo diplomus jis 2013 m. pradėjo studijuoti licėjuje. Todėl teismas vertino, kad pareiškėjo pasakojimas apie karinės tarnybos pradžią ir pabaigą yra prieštaringas bei prieštaraujantis informacijai, nustatytai remiantis diplomuose esančiais įrašais. Teismas nurodė, kad šiuo atveju yra nustatyti pareiškėjo pasakojimo netikslumai ir prieštaravimai turimai bendrai informacijai.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis dažniausiai melsdavosi kaip salafitas, nes jam priimtiniausias salafizmas, tačiau būdamas pamaldų metų mečetėje, jeigu būdavo pirmose eilėse, tai stengdavosi melstis ne kaip salafitas, o kaip imamas, atsižvelgė į teismo posėdyje pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, kad kaip salafitas jis meldėsi slaptai, kartais eidavo į mečetę tam, kad nesukeltų įtarimų, o būdamas kilmės valstybėje jis stengėsi laikytis (duomenys neskelbtini) Vyriausybės nustatytų taisyklių, priklausė Liaudies demokratijos partijai, buvo jos narys iki 2017 m. spalio 10 d., t. y. iki išvykimo į (duomenys neskelbtini), šiai partijai priklausė „dėl savo saugumo“. Teismas padarė išvadą, kad nors pareiškėjas teigė apie grėsmę (duomenys neskelbtini) būti sulaikytam, įkalintam apkaltinus jį salafizmu, tačiau pareiškėjas ir pats neneigė, jog iki išvykimo iš kilmės valstybės, jis nebuvo sulaikytas, įkalintas ar jam nebuvo pareikšti įtarimai dėl religijos. Teismo posėdyje pareiškėjas pripažino, jog nėra žinoma apie jam pareikštus įtarimus ar iškeltą baudžiamąją bylą jo kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini). Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas kilmės valstybėje nebuvo opozicinės partijos narys, jam nėra iškelta baudžiamoji byla, dėl ko galimai padidėtų jo rizika patraukti valstybinių institucijų dėmesį.

17. Teismas pritarė Departamento išvadai, jog pareiškėjas 2017 metais neišvyko iš savo šalies skubotai – jis ruošėsi kelionei, ją planavo, rinko reikiamus dokumentus (pvz., pateikti visi mokslo baigimo pažymėjimai), išsiėmė naują pasą, išvyko per oro uostą (pateiktos skrydžio bilietų šaknelės). Taigi šios aplinkybės paneigia pareiškėjo skundo teiginį, kad neva teisėsaugos institucijos nespėjo inicijuoti jo sulaikymo procedūrų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl įrašų, kuriais dalinosi pasivadinęs kitu vardu Facebook ir YouTube socialiniuose tinkluose, dar gyvendamas (duomenys neskelbtini) susilaukė grasinimų iš (duomenys neskelbtini) prokuratūros. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog nei pareiškėjo papildomai pateiktas „Grupės 24“ raštas, nei K. A. elektroniniame laiške pateikta informacija savaime nepagrindžia pareiškėjo persekiojimo grėsmės (duomenys neskelbtini) dėl jo sąsajų su „Grupe 24“. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas nustatė, jog buvo žinoma, kad pareiškėjas atvykęs į (duomenys neskelbtini) užmezgė ryšį su „Grupės 24“ nariais, skaitė minėtos grupės įkeltus straipsnius ir dalindavosi gauta informacija su pažįstamais; apklausų metu pareiškėjas nurodė, kad tik būdamas (duomenys neskelbtini) susipažino su „Grupės 24“ nariais, tik po išvykimo iš (duomenys neskelbtini) ėmė reikšti savo nuomonę apie Prezidentą ir Vyriausybę virtualioje erdvėje. Gyvendamas Tadžikistane jis nebuvo siejamas ir negalėjo būti siejamas su šia grupe. Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) jis buvo vienas Prezidento palaikomos partijos – (duomenys neskelbtini) demokratinės partijos aktyvistu, dirbo valstybinėje įstaigoje. (duomenys neskelbtini) palaiko platų „ieškomų piliečių“, kurie, kaip manoma prisijungė prie ISIS ir kitų organizacijų sąrašą ir šis sąrašas lengvai prieinamas internete. Tačiau tiek prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, tiek Departamentui vertinant papildomai teismo posėdžio metu pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad Tadžikistano valstybinių struktūrų skelbiamuose ieškomų asmenų sąrašuose pareiškėjo pavardės nėra, jis nėra įtrauktas į ekstremistų paiešką (duomenys neskelbtini). Interpolo duomenų bazėje taip pat nėra įrašo apie pareiškėjo tarptautinę paiešką.

18. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu papildomai pateikti trys įrašai „Grupės 24“ YouTube internetiniame kanale ir Facebook socialinėje paskyroje buvo patalpinti po skundžiamo Departamento sprendimo priėmimo, todėl teismas pritarė atsakovo teiginiui, jog pareiškėjas tikslingai kūrė tam tikras aplinkybes, šiuo atveju aktyvino savo veiklą virtualioje erdvėje, siekdamas sukurti aktyvaus opozicijos veikėjo įvaizdį. Be to, viename iš vaizdo įrašų kalbantis asmuo prašo neišsiųsti pareiškėjo į (duomenys neskelbtini), tačiau to ir nesiruošiama daryti, nes pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Teismas vertino, jog pareiškėjo pateikti vaizdo įrašai „Grupės 24“ YouTube internetiniame kanale ir Facebook socialinėje paskyroje savaime neturi įrodomosios galios pagrindžiant tarptautinės apsaugos poreikį.

19. Teismas priėjo išvadą, kad nenustatyta, jog Tadžikistano Respublikoje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui suabejoti Departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

20. Teismas sprendė, kad Departamentas išsamiai išanalizavo faktines aplinkybes, tinkamai jas vertino teisės nuostatų kontekste, pagrįstai priėmė 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (15/6-10)12PR-61“, kurio nėra teisinio pagrindo naikinti, atitinkamai nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

III. 21. P. P. R. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Departamento sprendimą Nr. (15/6-10)12PR-61 bei įpareigoti Departamentą išnagrinėti apelianto prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo; teismui pripažinus, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas – teismo posėdžio metu užtikrinti vertėjo iš/į (duomenys neskelbtini) kalbą dalyvavimą.

22. Pareiškėjas nurodo, kad teismų praktikoje nurodoma, jog dėl pareiškėjams kilsiančių pasekmių grįžus į kilmės valstybę pagal Prieglobsčio procedūrų direktyvos 46 straipsnio 3 dalies teismo atliekamas tiek faktinės, tiek teisinės situacijos vertinimas turi remtis visa naujausia informacija ir būti nukreiptas į ateitį. Tokie reikalavimai teismams kyla ir iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje inter alia pabrėžiama, kad „ginčui reikšmingos situacijos vertinimas negali būti vien retrospektyvus“ ir kad „turi būti įvertinta teismo sprendimo priėmimo dieną egzistuojanti padėtis“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-3670-624/2016; Nr. eA-5247-438/2017). Nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendime nustatė, kad pareiškėjas tik būdamas Maskvoje susipažino su „Grupės 24“ nariais, tik po išvykimo iš (duomenys neskelbtini) ėmė reikšti savo nuomonę apie Prezidentą ir Vyriausybę virtualioje erdvėje, o gyvendamas Tadžikistane jis nebuvo siejamas ir negalėjo būti siejamas su šia grupe. Baimė patirti persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju yra grindžiama į ateitį nukreipta tikimybę patirti UTPĮ 86–87 straipsniuose numatytus veiksmus. Pareiškėjo pasakojimas yra susijęs su įvykiais, turinčiais aktualų tęstinumą ateityje jam gresiančio persekiojimo tikimybės vertinimui, kadangi jis reiškė savo nuomonę apie Prezidentą ir Vyriausybę virtualioje erdvėje, todėl yra objektyvus pagrindas konstatuoti, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju yra pagrįsta tikimybė, jog jam gali grėsti veiksmai, numatyti UTPĮ 86–87 straipsniuose. Teismas nepagrįstai neatliko tiek faktinės, tiek teisinės situacijos vertinimo, kuris turi remtis visa naujausia informacija ir būti nukreiptas į ateitį. Atsižvelgiant į tai, kad Politinio judėjimo „Grupė24“ vadovas S. Z. patvirtino, jog apeliantas yra politinis aktyvistas ir „Grupė24“ narys bei dėl šių priežasčių apeliantui grįžimo į kilmės valstybę atveju gresia persekiojimas bei įkalinimas, į tai, kad apelianto baimė patirti persekiojimą bei galimą įkalinimą yra nukreipta į ateitį, kadangi būtent dėl jo sąsajų su „Grupė24“ jam net ir būnant Lietuvoje gresia persekiojimas bei įkalinimas kilmės valstybėje, teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.

23. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo atveju jis su tikslu pagrįsti jo narystę politiniam opoziciniam judėjimui „Grupė24“, teismui pateikė politinio opozicinio judėjimo „Grupė24“ vadovo S. Z. rašytinį patvirtinimą, kad apeliantas, gimęs (duomenys neskelbtini)., yra politinis aktyvistas ir „Grupė24“ narys. Taigi teismas apelianto pateiktus rašytinius įrodymus nepagrįstai laikė nepagrindžiančiais persekiojimo grėsmę (duomenys neskelbtini). Apelianto įsitikinimu, vien faktas, jog vaizdo įrašai „Grupė24“ Youtube internetiniame kanale pasirodė tik po atsakovo priimto Sprendimo nepaneigia to fakto, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju apeliantui grės persekiojimo bei įkalinimo tikimybė dėl priklausymo politiniam opoziciniam judėjimui „Grupė24“ bei aktyvumo jame. Tai, jog šiuo metu „Grupė24“ Youtube internetiniame kanale apelianto vaizdo įrašų peržiūrų skaičius siekia net 30 tūkstančių, tik dar labiau padidina tikimybę, jog apeliantui grįžus į kilmės valstybę grės veiksmai, numatyti UTPĮ 86–87 straipsniuose. Taigi teismo išvada, jog pateikti vaizdo įrašai „Grupė24“ Yuotube internetiniame kanale savaime neturi įrodomosios pagrindžiant tarptautinės apsaugos poreikį, nėra pagrįsta, be to, šiuo atveju nebuvo atlikta tinkama faktinė apelianto atvejo analizė, nors aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, visiškai atitinka įstatyme įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog Departamentas pagrįstai nesuteikė apeliantui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turėtų būti įvertintos ir kitos skundžiamų Departamento ir teismo sprendimų dalys, t. y. dėl papildomos apsaugos apeliantui nesuteikimo (UTPĮ 87 str. 1 d.). Apelianto vertinimu, nei atsakovas, nei Teismas tokių aplinkybių tinkamai neįvertino.

24. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25. Atsakovas nurodo, kad teismas visapusiškai įvertino esamą pareiškėjo padėtį, iš esmės išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad jam gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, dėl ko Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Departamentas tyrimo metu, be kita ko, atliko pareiškėjo nurodyto S. M. (rus. (duomenys neskelbtini)) vardu skelbiamų įrašų peržiūrą Facebook, Instagram socialiniuose tinkluose, YouTube internetiniame kanale, ir nustatė, kad pareiškėjo (po slapyvardžiu S. M.) minėtuose socialiniuose tinkluose 2017– 2019 m., gyvendamas (duomenys neskelbtini), dalinosi savo asmeninėmis ir aplankytų vietų nuotraukomis, deklamuojamomis eilėmis, susijusiomis su meile, gyvenimu, religija. Peržiūrint paskutinių keleto mėnesių pareiškėjo skelbiamus įrašus jo Facebook paskyroje nustatyta, kad jų yra daugiau, nei ankstesniais metais paskelbtų įrašų apie nepasitenkinimą šalies vadovu, politikais, jų priimamais sprendimais, kviečiama susirinkti ir susivienyti protestuose prieš šalies vyriausybę. Didžioji dalis įrašų yra susijusi su, pareiškėjo nuomone, neteisingai valstybės vadovų skirstomomis finansinėmis lėšomis, su prieštaravimais dėl privalomų mokesčių valstybei, kritikuojamas ir muftijus (musulmonų dvasininkas) dėl piniginių lėšų rinkimo, taip pat rašoma apie sunkią migranto dalią, apie kilmės šalyje likusiai šeimai siunčiamus pinigus. Tačiau įvertinus pareiškėjo viešai Facebook paskyroje skelbiamų įrašų turinį ir skaitomumą surinktos informacijos apie kilmės valstybę kontekste, nėra tikėtina, kad šie įrašai potencialiai galėtų patraukti valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti prieglobsčio prašytoją kaip „priešą“ ar „grėsmę“, „prikabinti“ jam kaltinimus ir eikvoti resursus jį persekiojant. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skelbiami įrašai socialiniuose tinkluose savaime neturi įrodomosios galios pagrindžiant tarptautinės apsaugos poreikį.

26. Atsakovas pažymi, kad yra šimtai opozicijos ((duomenys neskelbtini) ir „Grupės 24“) narių, kurie rodomi Interpole kaip „raudoni“ ar kitokie ekstradicijos prašymai. (duomenys neskelbtini) palaiko platų „ieškomų“ piliečių, kurie, kaip manoma, prisijungė prie ISIS ir kitų teroristų organizacijų, sąrašą, ir šis sąrašas yra lengvai prieinamas internete. (duomenys neskelbtini) reguliariai atnaujina „Raudonųjų pranešimų“ prašymus su Interpolu. Tačiau tiek prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, tiek vertinant teismo posėdžio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) valstybinių struktūrų skelbiamuose ieškomų asmenų sąrašuose pareiškėjo pavardės nėra, jis nėra įtrauktas į ekstremistų paiešką (duomenys neskelbtini).

Interpolo duomenų bazėje taip pat nėra įrašo apie pareiškėjo tarptautinę paiešką. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl baimės būti persekiojamam kilmės valstybėje ar patirti žiaurius veiksmus dėl viešai virtualioje erdvėje reiškiamos nuomonės ir politinių pažiūrų, yra tik hipotetinio požiūrio ir menkai tikėtini. Be to, galima pripažinti, kad pareiškėjas po Departamento Sprendimo priėmimo virtualioje erdvėje talpindamas įrašus, kuriuose reiškia politinę kritiką, tik dirbtinai kuria aktyvaus politinio opozicionieriaus įvaizdį, tokiu būdu siekdamas atitikti Įstatymo 86 ar 87 straipsnio taikymo kriterijus.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog vien faktas, kad vaizdo įrašai „Grupė24“ Youtube internetiniame kanale pasirodė po Sprendimo priėmimo nepaneigia to fakto, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui grės persekiojimo bei įkalinimo tikimybė dėl priklausymo politiniam opoziciniam judėjimui „Grupė24“ bei aktyvumo jame, o tai, kad apelianto vaizdo peržiūrų Youtube internetiniame kanale skaičius siekia net 30 tūkstančių, tik dar labiau padidina tikimybę, kad jam grės veiksmai, numatyti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose.

Pažymi, kad pareiškėjo papildomai (po Departamento Sprendimo priėmimo) pateikti įrašai Youtube internetiniame kanale bei Facebook negali būti laikomi naujais įrodymais plačiąja prasme, kadangi ankstesni, panašaus pobūdžio pareiškėjo pasisakymai virtualiojoje erdvėje buvo įvertinti ir buvo nustatyta, kad nėra tikėtina, jog pareiškėjo pasidalinti įrašai būtų pakankami tam, kad jam „prikabinti“ kaltinimus ir eikvoti resursus jį persekioti. Naujai pateiktuose vaizdo įrašuose pareiškėjas ganėtinai aršiai dėsto savo mintis, tačiau jo pasisakymai – abstraktūs, padriki ir iš esmės tapatūs pareiškėjo ankstesniems įrašams, kuriuose jis taip pat reiškia savo nepasitenkinimą (duomenys neskelbtini) prezidentu E. R. ir jo aplinkos žmonėmis, kviečia susirinkti ir susivienyti protestuose prieš šalies vyriausybę.

Įvertinus naujai pateiktus vaizdo įrašus, pirmosios instancijos teismas ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skelbiami įrašai „Grupės 24“ YouTube internetiniame kanale ir Facebook socialinėje paskyroje savaime neturi įrodomosios galios pagrindžiant tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų, galinčių būti pagrįstos baimės įrodymais dėl jam kilmės valstybėje gresiančių veiksmų (nenustatyta, jog kaip nors būtų pažeidžiamos pareiškėjo teisės bei laisvės), o pareiškėjo nurodytų subjektyvių prielaidų apie galimą prievartą jį grąžinus į kilmės valstybę (jo gyvybei grės pavojus), nėra pagrindo kvalifikuoti pagal Įstatymo 87 straipsnį.

27. Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius įrodymus, teigdamas, jog jie yra susiję su nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku ir reikšmingi nagrinėjamai administraciniai bylai. Pareiškėjas pateikė 2020 m. lapkričio 12 d. Nacionalinio politinio įkaitų ir kalinių paleidimo komiteto (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komitetas) pažymą, kurioje Komiteto vadovas B. A. nurodo, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju yra didelė tikimybė, jog apeliantas susidus su kankinimais bei įkalinimu ilgiems metams. (duomenys neskelbtini), vadovaujamas E. R., nurodė, jog tie, kurie priešinasi diktatoriaus rėžimui, bus nubausti įstatymo tvarka. Po daugybės kankinimų apeliantas bus paskelbtas teroristu, o jei išvyks į užsienį, jo paieška bus paskelbta Interpolo duomenyse. Papildomai Komiteto vadovas nurodo, kad prieš 9 mėnesius (duomenys neskelbtini) vyriausybė priverstinai išdavė H. S. į (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad H. S. buvo kankinamas bei nuteistas iki 20 metų laivės atėmimo bausme. Bausmės priežastis – kritiškas (duomenys neskelbtini) rėžimo vertinimas. Papildomai apeliantas teismui teikia įrašą iš vaizdo įrašų dalijimosi platformos Youtube, kuriame apelianto tėvas T. R. I. miesto 6-ojo policijos skyriaus policijos pareigūnų buvo priverstas į kamerą pasakyti vaizdo įraše girdimą tekstą. Apelianto tėvas vaizdo įraše smerkia apeliantą, nurodydamas, jog apeliantas priklauso politiniam opoziciniam judėjimui Grupe24, kuris savo planais niekaip neprisidėjo prie šalies tobulinimo, nurodo, kad apeliantas išdavė savo šalį, kuri juda į priekį su išmintingu politikos lyderiu. Taip pat apeliantas teikia vaizdo įrašą, kuriame apelianto tėvas be daromo spaudimo nurodo, kad apeliantui kyla grėsmė kilmės valstybėje dėl jo politinių įsitikinimų. Apelianto teigimu, pateikiami nauji papildomi įrodymai pakartotinai pagrindžia apeliaciniame skunde bei apklausos metu nurodytas aplinkybes dėl apeliantui gresiančio pavojaus grįžimo į kilmės valstybę atveju, o tai, apelianto įsitikinimu, reiškia, jog grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei išlieka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Departamento 2020 m. gegužės 25 d. Sprendimo, kuriuo (duomenys neskelbtini) piliečiui P. R. buvo atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas, kurio 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

30. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

31. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4460-520/2020).

32. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

33. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4460-520/2020 ir kt.).

34. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 116.1 papunktyje numatyta, kad remdamasis nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala bei koks yra šios žalos pobūdis. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala, vertinama, ar ši žala gali būti laikoma persekiojimu. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresianti žala prilygsta persekiojimui, vertinama, ar šis persekiojimas prieglobsčio prašytojui gresia dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų.

35. Vertinant prieglobsčio prašytojo pateiktus faktinius duomenis atsižvelgiama į visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytus faktus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai išsamus ir detalus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas ir patikimumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu visi ar tam tikri prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys paneigiami arba pripažįstami nepatikimais, jie yra atmetami ir toliau nenagrinėjami. Prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra patvirtinti kitais įrodymais arba pripažįstami patikimais, laikomi nustatytais faktais. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir patikimas, prieglobsčio prašytojui taikomas abejonės privilegijos principas, t. y. tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, kurie nebuvo atmesti, vertinamos jo naudai ir netrukdo laikyti tokius duomenis nustatytais faktais (Aprašo 116 p.).

36. Pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės motyvavo tuo, kad kilmės valstybėje jam kyla grėsmė jo sveikatai ir gyvybei dėl jo priklausymo salafitų religinei grupuotei, t. y. pareiškėjas yra salafitas, todėl jis gali būti įkalintas ar persekiojamas dėl kaltinimų ekstremizmu. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytus argumentus, dėl kurių jam kyla pavojus kilmės valstybėje, apklausų duomenis, be kita ko, nustatė, jog nėra duomenų, kad iki išvykimo iš Tadžikistano valstybiniai subjektai turėjo tikslą persekioti pareiškėją kaip asmenį, keliantį grėsmę dėl jo religinių pažiūrų; pareiškėjas nėra opozicinės partijos narys ar žmogaus teisių aktyvistas; nenustatyta, jog pareiškėjas savo socialinių tinklų paskyrose būtų reiškęs antivyriausybinę, opozicinę nuomonę, kuri, tikėtina, patrauktų valstybinių subjektų dėmesį, todėl pasakojimas apie Tadžikistano teisėsaugos grasinimus dėl jo socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį.

37. Pareiškėjas nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti prieinama prie išvados, kad vien formalus salafitų religijos išpažinimas pagrindžia pareiškėjo persekiojimo grėsmę Įstatymo 86 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad atsakovas pareiškėjo paaiškinimus (pasakojimą) vertino surinktų duomenų apie padėtį jo kilmės šalyje kontekste. Nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų (Įstatymo 87 str. 1 d. 3 p.).

38. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus ir pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktų papildomų įrodymų (Nacionalinio politinio įkaitų ir kalinių paleidimo komiteto (duomenys neskelbtini) tadž2020 m. lapkričio 12 d. pažymos, vaizdo įrašų) turinį, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad jie nepagrindžia fakto, jog pareiškėjas kilmės valstybėje buvo ar gali būti ateityje persekiojamas dėl jo religijos ar opozicinio politinio judėjimo veiklos. Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai ir bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjui kaip prieglobsčio prašytojui asmeniškai kyla grėsmė. Nenustatyta, kad pareiškėjas buvo persekiojamas dėl politinių įsitikinimų ir / ar religijos. Pareiškėjas taip pat nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių tai, jog situacija jo kilmės šalyje, lemia individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui dėl jo politinių įsitikinimų ir / ar religijos. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą ir spręsdamas klausimą, susijusį su pareiškėjo visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektu.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. R. (P. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius Dainius Raižys