847252b8-e1f8-47ac-b133-7d1dfac3d905 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1-416-946/2016Teisminio proceso Nr.1-01-1-29415-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.5.; 2.10.1.6.; 2.3.2.2.12.; 2.3.5.3; 2.3.6.4.5.(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m.balandžio 7 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, kaltinamajam P. J.,kaltinamojo gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui, nukentėjusiajam A.

R.,nukentėjusiojo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui RamÅ«nui Putinui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. J., a.k. gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis apsaugos firmoje „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju ir AB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenantis Kauno raj., Akademijoje, (duomenys neskelbtini), neteistas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-03-16 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 38 str. pagrindu,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d., irn u s t a t ė :P. J. 2015 m. balandžio 30 d., laikotarpiu nuo 01.00 val. iki 03.00 val., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju striptizo klube „DE VAMP“, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto metu tarp jo ir kliento A.

R., panaudodamas fizinį smurtÄ - tyčia suduodamas vienÄ kartÄ rankos kumščių nukentėjusiajam A. R. į veido sritį, padarė jam abipusio apatinio žandikaulio lūžimÄ Â kairėje ir deÅ¡inėje kampų srityse, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamasis P. J. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktÄ jam kaltinimÄ neprisipažino ir parodė, kad nepamena, kuri buvo diena, kuri valanda. Pamena tik tai, kad du jaunuoliai išėjo su striptizo Å¡okėjom parÅ«kyti. Nukentėjusysis ir liudytojas B. su merginom išėjo parÅ«kyti, o po 3-5 minučių grįžo panelės ir pasakė, kad tų jaunuolių nebeįleisti.

PrieÅ¡ jiems iÅ¡einant matėsi, kad jie girti. Kai grįžo merginos, po 2 min grįžo jaunuoliai. Jis jiems pasakė, kad vakaras baigtas ir jie apsisuko, išėjo į laukÄ . Po kokių 5 min., jie vėl grįžo ir klausė kodėl jų neįleis. Pasakė jiems, kad jie iÅ¡gėrę ir vakaras dėl to baigtas. Jie sakė, kad yra nusipirkę bilietus ir nesupranta, kaip jų gali neįleisti. Jie vis kartojo, kad jie turi pinigų. Po to prasidėjo užgauliojimas. Jis buvo klubo viduje, o vaikinai buvo lauke.

Jis jų neįleido į vidų ir laikė duris iÅ¡ vidaus. Jis norėjo uždaryti duris, bet jos neužsidarė, nes tie vaikinai jas laikė. Jie brovėsi į vidų. Jis sakė jiems paleisti duris. Taip tampėsi kurį laikÄ . Po to uždarė duris su sklÄ stimi ir nuėjo į kambariukÄ . Girdėjo dar apie 40 min., kaip jie rėkavo lauke. Kai baigėsi triukÅ¡mas, pradaręs duris pamatė, kad jie jau buvo iÅ¡važiavę. Mano, kad nukentėjusysis tÄ traumÄ galėjo patirti su durimis, nes jie brovėsi, o durys judėjo.

Galėjo jį užkabinti su durimis. Jis nebuvo su vaikinais išėjęs į laukÄ , nes jo darbo vieta viduje. Jeigu kažkas vyktų lauke, spaustų reagavimo mygtukÄ . Su ranka nukentėjusiajam nesudavė. Gal su durimis ir galėjo užgauti. TÄ vakarÄ jis klube dirbo tik vienas iÅ¡ apsaugos darbuotojų. Neatsimena, ar matė, kaip jam buvo prispausta galva. Tų vaikinų daugiau klube neteko matyti. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ir neprisipažino padaręs nusikaltimÄ , kurio padarymu buvo kaltinamas, jo kaltė yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais:Nukentėjusysis A.

R. parodė, kad buvo su B. boulinge, žaidė, iÅ¡gėrė po du bokalus alaus. J. juos nuvežė į striptizo klubÄ . Pasitiko juos apsauginis ir administratorė ir įleido. Pinigų turėjo, nupirko Å¡ampano merginom, jie gėrė kokteilius. PasiÅ«lė Å¡okėjom eiti kartu parÅ«kyti. Apsauginis juos iÅ¡leido. ParÅ«kius pirmos grįžo Å¡okėjos. Kai jie norėjo grįžti, apsauginis pasakė, kad nebeįleis. Sakė, kad jie neturi pinigų. Pradėjo tada ginčytis, buvo necenzÅ«riniai žodžiai ir apsauginis juos iÅ¡stÅ«mė į laukÄ .

Vėl bandė įeiti, prasidėjo konfliktas. Tuo metu buvo lauke. Jo rankos buvo kiÅ¡enėse. Jis nesitikėjo ir buvo staiga smÅ«gis, po kurio parkrito. Buvo vienas smÅ«gis iÅ¡ kairės į deÅ¡inę pusę. SmÅ«gis buvo kumščiu. Jis vėl norėjo smogti. Kai draugas pasakė palikti ramybėje, tai jis grįžo į klubÄ . Parašė J. ir jis atvažiavęs juos paėmė. Kai po smÅ«gio atsikėlė, labai skaudėjo. Patinimas atsirado iÅ¡ karto, labai skaudėjo. Pradžioje galvojo, kad sumuÅ¡imas.

Žandas buvo iÅ¡tinęs, pamėlynavo. Dar po svaitės apmažėjo skausmas, tačiau sukandus dantis jautėsi negeras sukandimas. Tada kreipėsi į gydymo įstaigÄ ir pamatė, kad žandikaulis lūžęs. Dėjo įtvarus, paguldė į ligoninę. Tada nusprendė kreiptis į policijÄ . Klube po įvykio buvo dar nuėjęs sekantį vakarÄ , nes labai skaudėjo, galvojo bus tas pats apsauginis. Nuėjus į klubÄ , susimokėjo už bilietÄ , pakalbėjo su kitu apsauginiu, kalbėjo su Å¡okėjomis.

Viena Å¡okėja nuėjo ir atnešė kokteilį, ir pasakė, kad tai atsipraÅ¡ymo dovana. TÄ vakarÄ klube buvo kitas apsauginis, kuris nežinojo, kas dirbo prieÅ¡ tai. Kai ikiteisminio tyrimo metu darė atpažinimÄ iÅ¡ nuotraukų, nebuvo įsitikinęs, ar tai ten parodytas yra tas žmogus, kuris dirbo apsauginiu ir sudavė jam smÅ«gį. Å io atpažinimo metu jam davė lapus su nuotraukomis ir klausė, kuris buvo žmogus. VienÄ parodė, kad lyg Å¡itas. Sakė tyrėjai, kad stambus ir aukÅ¡tas buvo.

Kai jam parodė žmogų ir ji paklausė, ar tikrai, jis ir suabejojo. Kadangi iÅ¡ nuotraukų jam buvo sunku atpažinti ir ji sakė, kad bus galima gyvai atpažinti ir bus aiÅ¡kiau. Gyvi asmenys man buvo aprodyti ir jis atpažino žmogų, kuris buvo apsauginiu. GyvÄ jį pamačius, nebuvo sunku atpažinti. Tyrėja viskÄ sureguliavo. Civilinio ieÅ¡kinio turtinę dalį sudaro iÅ¡laidos atstovui. Neturtinė 4000 Eur, nes kol nesikreipė pas gydytojÄ , mažai valgė, daug svorio numetė, kai sukabino, negalėjo prasižioti, nevalgė, į vieÅ¡umÄ negalėjo eiti ir noro nebuvo.

Kai jį perÅ¡vietė, buvo dedami sutvirtinimai iÅ¡ vielos, kad negalėtų prasižioti. Tie sutvirtinimai iÅ¡draskė lÅ«pas. Kai nuėmė, dantenos iÅ¡draskytos buvo. Užeina dar dabar žandikaulio maudimas. Dantys iÅ¡sikraipė ir sakė, kad reikės briketus neÅ¡ioti.Liudytojas D. B. parodė, kad jis su R. vakare buvo nuvažiavę į striptizo klubÄ , sumokėjo po 40 eurų už įėjimÄ , klubas juos pavaiÅ¡ino po kokteilį. PrieÅ¡ tai dar buvo iÅ¡gėrę po du butelius alaus 0,33 talpos.

Buvo kažkiek apsvaigę, bet elgėsi kultÅ«ringai. Po kurio laiko nusprendė eiti aprÅ«kyti su merginomis. RÅ«kydamas užsiminė P., kad nebeturi pinigų. Merginos, parÅ«kiusios su jais, grįžo pirmos į klubo vidų. Paskui jas ir jie grįžti norėjo, bet jų nebeįleido. A. tada dėl neįleidimo konfliktavo su apsaugos darbuotoju kaltinamuoju P. Tame klube buvo tik tas vienas apsauginis. Jis stovėjo prie įėjimo. P. to konflikto metu trenkė jam su kaire rankÄ Ä¯ žandikaulį. Po to bandė dar kartÄ suduoti, bet A. iÅ¡sisukto.

Buvo smūgiai suduoti šalia įėjimo, kumščiu į dešinę žandikaulio pusę. Trenkė su kaire ranka į dešinę pusę. Nukentėjusysis stovėjo susikišęs rankas ir nesitikėjo smūgio. Jis nukrito po smūgio ir bandė keltis. Daugiau smūgių nebebuvo. Merginų jau nebuvo, kai sudavė smūgį. Po konflikto jis paskambino draugui ir jis atvažiavęs parvežė juos namo. Po konflikto A. patino žandikaulis, sakė, kad jam skauda labai. Žino, kad paskui jam klinikose pasakė, kad sulūžo žandikaulis.

IÅ¡ bendravimo su nukentėjusiuoju žino, kad po įvykio jam buvo sunku valgyti, negalėjo iÅ¡ viso kramtyti. Po įvykio nukentėjusį matė jau kitÄ dienÄ . Skundėsi, kad skaudÄ , kad neina valgyti, kad vos stipriau pakanda ir skauda. Todėl nemano, kad jis galėjo patirti tokiÄ traumÄ kitur, nes kai važiavo namo, jis sakė, kad jam labai skauda. Jį guldė į klinikas, dėjo gumas. Liudytoja M. I. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta. Jis yra apsaugos firmos darbuotojas, o ji dirba UAB „De vamp“ administratore – direktore.

Klubas dirba nuo 22 iki 6 ryto, kartais trumpiau. Kaltinamasis Å¡iuo metu nebedirba Å¡iame klube. Jis dirbo anksčiau klube apsaugoje, informuodavo jÄ apie tvarkÄ . Jis paskambindavo ir pasakydavo, kad yra klientų, ir ji nuspręsdavo, ar gali pasilikti klientas. Jei klientas iÅ¡eina parÅ«kyti, jis gali grįžti, nes turi bilietÄ . Žmonės atsiskleidžia eigoje, kai iÅ¡geria. Kai kurie tampa agresyvus, tačiau jeigu jis iÅ¡leido pinigus, tai jis pramogauja, dėl to neįleisti negalima. Kaltinamasis dirbdamas apsaugos darbuotoju Å¡iame klube konfliktų su klientais neturėjo, nes jai neteko to girdėti.

Darbo metu visuomet bÅ«na po vienÄ apsaugos darbuotojÄ . IÅ¡ klientų nusiskundimų apie kaltinamÄ jį girdėti neteko. Klube yra rÅ«komasis. Darbuotojai rÅ«ko rÅ«komajame, o klientai lauke. Kiti darbuotojai neturi teisės pasakyti, kad apsauga neįleistų kokio asmens. Nieko apie šį konfliktÄ nežino ir negirdėjo, net atgarsio nebuvo, kol nepakvietė į apklausÄ . Jeigu įvyksta konfliktas, jie spaudžia reagavimÄ . Niekas nebuvo atėjęs pasiaiÅ¡kinti dėl sulaužyto žandikaulio. Apsaugos kamerų klube nėra.

Liudytojas E. R. parodė, kad atsimena, kad jaunuolis buvo atėjęs į klubÄ jam dirbant apsaugos darbuotoju. Tai buvo nukentėjusysis. Jis iÅ¡eidamas po 2 val. uždavė klausimus apie kameras. Jis sakė, kad buvo sukonfliktavęs su kažkuo, gal apsauga matė. Jis išėjo ir iÅ¡važiavo. Po kažkiek laiko kitame klube šį jaunuolį vėl sutiko, pačiam teko jį iÅ¡lydėti lauk. D. B. buvo kartu su nukentėjusiuoju klube „Atlantas“, Maironio g.. Nukentėjęs į Savanorių gatvės klubÄ buvo atėjęs ne tÄ naktį.

Kai buvo atėjęs, tai nepastebėjo ant jo nieko, mėlynių, kraujosruvų. Jis klausė, ar nematė konfliktų, ar nėra kamerų viduje ar lauke. Sakė, kad buvo konfliktas lauke. Tame klube kamerų nėra. Nėra tekę girdėti, kad į klubÄ ko nors bÅ«tų neįleidę, kad nebeturi pinigų. Su P. J. kartu tenka dirbti, pasimato per renginius. Su juo yra gerai dirbti, jis taktiÅ¡kas, mandagus. Nekalbėjo, ar jis turėjo konfliktų su klientais. Jei reikia, jis policijai skambina. Jei bÅ«na rimtas įvykis, galima paskambinti savo valdžiai, bet tokiu atveju nėra tekę skambinti.

Kaltinamasis jam sakė, kad tokio įvykio nebuvę. Jis sakė, jei bÅ«tų buvęs įvykis, tai bÅ«tų iÅ¡sikvietęs policijÄ . Liudytoja G. J. parodė, kad dirbo padavėja tuo metu, kai viskas buvo. Prie manęs niekada nieko nėra buvę. Ji dirba klube „De vamp“ Savanorių pr. ir dabar ten dirba. 2015-04-30 dirbo. Tuo metu buvo padavėja. Jos darbas buvo paduoti gėrimus, pasiklausti ko nori. Administratorė nusprendžia įleisti ar ne žmogų. Jeigu mato, kad žmogus visiÅ¡kai girtas, bÅ«na, kad pasako apsaugai.

BÅ«na, kad iÅ¡praÅ¡o, jei žmogus girdas. Dažniausiai iÅ¡praÅ¡o dėl alkoholio arba dėl to, kad miega. Dėl kitų priežasčių neiÅ¡praÅ¡omi klientai. Niekada nežinoma, kiek klientas turi pinigų. Su klientais nerÅ«ko. Klube dirbančios merginos rÅ«ko rÅ«komajame, o berniukai eina į viršų. Neteko girdėti, kad klientui buvo sulaužytas žandikaulis. P. J. iÅ¡ matymo žino, tačiau nebendrauja. Kiekvienas dirba savo darbÄ . Klubo patalpos nefilmuojamos.Liudytojas V. J. parodė, kad jis žino, kad sumušė jo draugÄ , kai neįleido jo į klubÄ , ir trenkė jam į deÅ¡inį žandÄ .

Nepamena, kada čia viskas buvo, bet A. su jo draugu tÄ vakarÄ paėmė iÅ¡ boulingo, pasivažinėjo kartu ir paleido juos jį prie klubo. Žino, kad konfliktas įvyko striptizo klube, bet nepamena, kur jis yra. Jis pats su jais klube nepasiliko. Po kurio laiko parašė jam žinutę, kad atvažiuotų jų pasiimti. Jie tame klube pabuvo kelias valandas. Kai jis atvažiavo jų paimti, jie stovėjo dviese prie kelio. Kai jie įsėdo į maÅ¡inÄ , A. buvo susiėmęs už deÅ¡inio žando, matėsi patinimas.

Jam atrodė jie blaivÅ«s, nors ir jautėsi silpnas alkoholio kvapas. D. B. sužalotas nebuvo. A. sakė, kad apsauginis jam trenkė į veidÄ dėl to, kad neįleisti į vidų, dėl ko jis su juo susiginčijo. KitÄ dienÄ nuvažiavo pas A., tačiau jis nieko nepasakojo. Jo veidas buvo iÅ¡tinęs, negalėjo nieko valgyti. Ekspertė Z. M. paaiÅ¡kino, kad teko tirti šį sužalojimÄ . Buvo padarytas lūžis dviejuose vietose. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas dviejuose vietose vieno smÅ«gio metu, nes pasislenka žandikaulis.

Nukentėjusysis kreipėsi į gydytojus gegužės 15 d.. Dvi savaites jis galėjo jausti skausmÄ , pilnai iÅ¡sižioti. Vėliau atsirado žandikaulio tirpimas. Tirpimas gali atsirasti ir po savaitės ir po dviejų. IÅ¡ karto tirpimo nebÅ«na. Sužalojimas bÅ«dingas tiesioginiam trauminiam poveikiui, suduodant smÅ«gį. Maža tikimybė, kad galėjo taip sužaloti su durimis. Å iuo atveju veikiant tiesioginiam trauminiam poveikiui į deÅ¡inę pusę buvo padarytas sužalojimas. Tai patvirtina ir įvykio aplinkybės, kurias nurodė nukentėjusysis.

Po tokių traumų kartasi bÅ«na ir kraujo, bet ne visada, priklauso nuo smÅ«gio jėgos. Å iuo atveju dokumentuose nebuvo užfiksuoti sužalojimai. Su durimis galėjo bÅ«ti padaryti nubrozdinimai, bet Å¡iuo atveju nebuvo to padaryta. Tinimas yra uždegiminė reakcija, kuri gali atsirasti iÅ¡ karto arba po poros dienų. Pagal nukentėjusiojo pasakojimÄ , prieÅ¡ pusmetį jis turėjęs dar kitÄ traumÄ , bet ji buvo sugijusi. Tuo metu buvo lūžis be dislokacijos. Todėl prieÅ¡ šį įvykį pas nukentėjusįjį lūžio nebuvo.

PrieÅ¡ keturis mėnesius turėjo bÅ«ti susiformavę viskas ir tai neturėjo įtakos. Dėl patirtos traumos nukentėjusysis valgyti galėjo tik skystÄ maistÄ , nes jautė skausmingumÄ . Specialisto iÅ¡vada Nr. G1390/15(02) iÅ¡ kurios matyti, kad A. R. konstatuota abipusio apatinio žandikaulio lūžimas kairėje ir deÅ¡inėje kampų srityse, Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (b.l.9-10).Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad D. B. atpažino P. J., kaip asmenį, kuris sudavė jo draugui A.

R. į veido sritį. (b.l.67-68)          Asmens parodymo atpažinti protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad D. B. atpažino P. J., kaip asmenį, kuris A. R. sulaužė žandikaulį (b.l.69-70).IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis kilusio žodinio konflikto su į klubÄ atsisakytu įleisti A. R. metu tyčia smurtavo jo atžvilgiu ir vienÄ kartÄ smogė kumščiu į veidÄ , ko pasėkoje padarė abipusį apatinio žandikaulio lūžimÄ .

Nors pats P. J. viso proceso metu neprisipažino kaltinime nurodytu būdu smurtavęs A. R. atžvilgiu ir neigė iš viso smurtavęs bei sudavęs jam smūgius, tokius jo parodymus, o taip pat paaiškinimus, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti uždarant duris, paneigia byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų, jis iš esmės neneigia paties fakto, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tai yra 2015 m. balandžio 30 d., laikotarpiu nuo 01.00 val. iki 03.00 val., jam dirbant apsaugos darbuotoju striptizo klube „DE VAMP“, esančiame Savanorių pr. 192, Kaune, įvyko incidentas su nukentėjusiuoju A.

R. bei kartu buvusiu liudytoju D. B., kai Å¡ie buvo neįleisti grįžti į klubÄ po to, kai parÅ«kė lauke prie įėjimo. Tačiau kaltinamasis kategoriÅ¡kai neigė tÄ kaltinime nurodytÄ faktinę aplinkybę, kad jis nukentėjusiajam Å¡io incidento ir kilusio žodinio konflikto metu smogė kumščiu į veidÄ ir sulaužė žandikaulį. Jo teigimu, nukentėjusiajam Å¡is sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas įėjimo į klubÄ durimis, kai jis stumdėsi su nukentėjusiuoju bei liudytoju tarpduryje, nes norėjo uždaryti duris, o pastarieji neleido.

Tačiau tokie juo parodymai ir kartu keliama versija, kad jis smūgio kumščiu nukentėjusiajam nesudavė ir sužalojimų nepadarė, yra paneigti byloje ikiteisminio tyrimo metu gautais ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada bei paaiškinimais, kitais rašytiniais įrodymais.Kaip matyti iš paties nukentėjusiojo parodymų, jis viso proceso metu kategoriškai tvirtino, kad būtent apsaugos darbuotojas sudavė jam staigų smūgį, kurio jis net nesitikėjo ir po kurio parkrito.

SmÅ«gis kumščiu buvo tik vienas iÅ¡ kairės į deÅ¡inę pusę. Be to, nukentėjusysis parodė, kad apsaugos darbuotojas norėjo smogti dar kartÄ , tačiau kartu buvęs D. B. liepė palikti jį ramybėje, po ko apsaugos darbuotojas grįžo į klubo patalpas. Tokias nukentėjusiojo parodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas D. B.. Jis analogiÅ¡kai nukentėjusiajam parodė, kad bÅ«tent apsaugos darbuotojas striptizo klube „DE VAMP“, esančiame Savanorių pr. 192, Kaune, į kurį jie atvyko iÅ¡ boulingo klubo, kilusio konflikto dėl jų neįleidimo į klubÄ po parÅ«kymo lauke metu, smogė smÅ«gį nukentėjusiajam A.

R. į veidÄ , nuo ko Å¡is parkrito. Trenkė su kaire ranka į deÅ¡inę pusę. Matė, kad po konflikto A. patino žandikaulis, o jis pats skundėsi, kad jam labai skauda. Po konflikto juos abu iÅ¡ ten iÅ¡vežė V. J. Pastarasis liudytojas (V. J.) parodė, kad jis tÄ vakarÄ nukentėjusįjį A. R. ir D. B. atvežė į striptizo klubÄ iÅ¡ boulingo ir ten paliko, o po kelių valandų, kai jam paskambino, nuvyko jų paimti iÅ¡ ten. Atvykęs matė, kad A. patinęs žandikaulis, jie abu sakė, kad klubo apsauginis sudavė kumščiu A.

R.Taigi, tokie nukentėjusiojo bei liudytojų D. B. bei V. J. parodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam sužalojimas - abipusis apatinio žandikaulio lūžis buvo padarytas bÅ«tent tÄ dienÄ , o ne galimai kitÄ dienÄ , striptizo klube dirbusio apsaugos darbuotojo suduotu smÅ«giu kumščiu. Å ias nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais nustatytas aplinkybes vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina ir byloje gauta specialisto iÅ¡vada bei jÄ pateikusios specialistės Z. M. teisiamajame posėdyje pateikti paaiÅ¡kinimai žodžiu.

Kaip matyti, specialisto išvada (t 1, b.l. 9-10) bei paaiškinimai (t. 1, b.l. 88, t. 2, b.l.

34) patvirtina, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, tai yra abipusio apatinio žandikaulio lūžimas kairėje ir deÅ¡inėje kampų srityse, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , galėjo bÅ«ti padaryti bÅ«tent 2015-04-30 vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje paveikus nurodytas sritis kietu buku daiktu. Nustatyti sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui. Taip pat specialistė paaiÅ¡kindama savo pateiktÄ iÅ¡vadÄ nurodė, kad sužalojimas, pasireiÅ¡kęs lūžimu dviejose vietose galėjo bÅ«ti padarytas ir vieno smÅ«gio metu, nes tokiu atveju nuo smÅ«gio pasislenka žandikaulis.

Å iuo atveju nustatytas sužalojimas bÅ«dingas tiesioginiam trauminiam poveikiui, suduodant smÅ«gį, todėl maža tikimybė, kad toks sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas su durimis. Å iuo atveju sužalojimas buvo padarytas esant tiesioginiam trauminiam poveikiui į deÅ¡inę pusę. Kaip matyti iÅ¡ specialistės iÅ¡vados bei paaiÅ¡kinimų, jie patvirtina ne tik nukentėjusiojo bei liudytojų nurodytas aplinkybes apie sužalojimo padarymo laikÄ , suduotų smÅ«gių skaičių, tačiau ir apie paties trauminio poveikio pobÅ«dį bei kryptį.

Tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojas D. B. buvo parodę, kad smÅ«gis suduotas buvo bÅ«tent iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, kÄ patvirtino ir specialistė. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, juos patvirtinančiais liudytojų parodymais, nes jie visiÅ¡kai atitinka ir Å¡ioje byloje jokio suinteresuotumo neturinčios specialistės iÅ¡vadÄ bei paaiÅ¡kinimus. Å ie aptarti įrodymai tuo pačiu visiÅ¡kai paneigia kaltinamojo parodymus, kurių nepatvirtina nei vienas byloje iÅ¡ skirtingų Å¡altinių gautas įrodymas.

Todėl teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais bei iÅ¡kelta versija apie tai, kad nukentėjusysis sužalojimus patyrė ne dėl nuo jo suduoto smÅ«gio, o kitu bÅ«du, galimai atsitrenkus į įėjimo duris ar visai net kitoje vietoje, dėl ko Å¡iÄ versija laiko tik kaip kategoriÅ¡kÄ , tačiau niekuo nepagrįsta, gynybinę pozicijÄ .Ä®vertinus dar ir tai, kad liudytojas D. B. tiek asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu, tiek ir asmens parodymo atpažinti metu atpažino P. J. kaip asmenį, kuris sudavė jo draugui A.

R. į veido sritį ir to pasėkoje sulaužė žandikaulį (t. 1, b.l. 67-70), nekyla abejonių, jog ne kas kitas, o tik kaltinamasis P. J. 2015 m. balandžio 30 d., laikotarpiu nuo 01.00 val. iki 03.00 val., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju striptizo klube „DE VAMP“, esančiame Savanorių pr. 192, Kaune smurtavo prieÅ¡ į klubÄ atsisakytÄ Ä¯leisti A. R. smogdamas jam kumščiu į veido sritį. Pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu atlikto asmens parodymo atpažinti metu taip pat atpažino iÅ¡ jam parodytų asmenų P. J. kaip asmenį, kuris jam smogė kumščiu ir sulaužė žandikaulį (t. 1, b.l. 58-59).

Tačiau prieÅ¡ tai vykusio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu jis neatpažino nei vienoje iÅ¡ jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų vienoje jų buvusio P. J. (t. 1, b.l. 56-57). PaaiÅ¡kinti, kuo skiriasi jo parodymuose nurodytas jam smÅ«gį kumščiu sudavęs asmuo nuo nuotraukose esančių asmenų, nukentėjusysis negalėjo. Esant tokioms aplinkybėms teismas Å¡iuos parodymo atpažinti metu gautus duomenis vertina kaip nepatikimus, kadangi yra pagrindas manyti, kad nukentėjusysis vykusio asmens parodymo atpažinti metu P. J. galėjo atpažinti ne dėl to, kad atsiminė, kaip atrodė įvykio metu jo atžvilgiu smurtavęs asmuo, apie kurį davė parodymus apklausos metu, o vien tik dėl to, kad prieÅ¡ tai vykusio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu matė jį vienoje iÅ¡ Å¡eÅ¡ių jam pateiktų fotonuotraukų.

Todėl šie duomenys, teismo vertinimu, negali būti laikomi kaltinamojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, dėl ko teismas jais nesivadovauja.Nežiūrint to, teismas sprendžia, kad nepripažinimas minėtų parodymo atpažinti metu nukentėjusiojo pateiktų duomenų įrodymais lemiamos reikšmės šioje byloje neturi, nes šie duomenys yra reikšmingi tik vertinant, ar kaltinamasis, o ne kas kitas, buvo ir veikė įvykio vietoje kaltinime nurodytu laiku. Kadangi byloje, remiantis kitais išanalizuotais įrodymai abejonių dėl to, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo ir kumščiu jam sudavė P. J., nėra, tai minėtų su nukentėjusiuoju atliktų procesinių veiksmų – parodymo atpažinti metu gautų duomenų nepripažinimas įrodymais lemiamos reikšmės šioje byloje neturi ir nelemia kitokio teismo įrodymų visumos vertinimo bei šiuo vertinimu grindžiamo vidinio įsitikinimo dėl kaltinamojo padarytos veikos.

Kaip matyti iÅ¡ paties kaltinamojo parodymų, jis ir pats neneigia, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ jis dirbo klube De Vamp apsaugos darbuotoju, nes klube vienu metu dirba visuomet tik vienas apsaugos darbuotojas. Minėta, kad liudytojas D. B., buvęs betarpiÅ¡kai įvykio vietoje su nukentėjusiuoju, atpažino tiek iÅ¡ jam parodytų nuotraukų, tiek ir iÅ¡ parodytų asmenų kaltinamÄ jį P. J. kaip asmenį, kuris sudavė kumščiu A. R.. Tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojas savo parodymuose nuo pat proceso pradžios nuosekliai tvirtino, kad smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu bÅ«tent apsaugos darbuotojas, o ne kitas klubo darbuotojas ar ten iÅ¡ viso nedirbantis asmuo.

Be to, tÄ faktÄ , kad kaltinime nurodytÄ dienÄ minėtame klube dirbo apsaugos darbuotojas P. J. patvirtina ir raÅ¡tu UAB“Vyčio komisarai“ pateikta informacija (t. 1, b.l. 25).Taigi, iÅ¡tirti ir iÅ¡analizuoti įrodymai neleidžia abejoti nei dėl kaltinime nurodytos vietos, laiko, nei dėl kaltinime nurodyto asmens (kaltinamojo P. J.) ir jo padarytos veikos (suduoto smÅ«gio kumščiu), nei dėl tokia veika, pasireiÅ¡kusia akivaizdžiu smurtavimu, sukeltų ir specialisto nustatytų pasekmių – nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Tai, kad P. J. veikė tiesiogine tyčia, matyti iÅ¡ to, kad prieÅ¡ A. R. smurtavo po to, kai faktiÅ¡kai be jokios dingsties tyčia jos neįleido į klubÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡provokuodamas konfliktÄ . Tiesioginę tyčia rodo ir tai, kad nustatytas vienintelis smÅ«gis buvo suduotas pakankamai stipriai, kÄ patvirtina ir sukelti padariniai (sulaužytas žandikaulis), taikyta ir pataikyta į galvÄ , veido sritį, kas rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai, turint tikslÄ tik sužaloti. Tokia veika buvo aiÅ¡kiai pavojinga ir tai rodo, kad kaltinamasis buvo aiÅ¡kiai neigiamai tuo momentu nusistatęs prieÅ¡ A.

R., dėl ko smurtaudamas jo atžvilgiu turėjo aiÅ¡kų tikslÄ jį sužaloti, kas ir yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Veikos pobÅ«dis, kaltinamojo elgesys veikos padarymo metu rodo, kad jis suprato savo veikos pavojingumÄ , dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Taigi konstatuotina, kad kaltinamasis nukentėjusiajam A. R. jį muÅ¡damas ir suduodamas vienÄ smÅ«gį kumščiu į galvÄ , veido sritį, jos atžvilgiu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra nusikaltimÄ , už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje.Todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje IÅ¡tirtų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ P. J. pripažinti kaltu padarius BK 138 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paskirti bausmę.Kaltinamojo P. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).P. J. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimÄ padarė bÅ«damas anksčiau neteistas, tačiau 2011-03-16 teismo nuosprendžiu jau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, yra dirbantis, vedęs, turi du mažamečius vaikus, kas rodo, kad jis nėra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo.

Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nėra nustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtina Å¡velniausia savo rÅ«Å¡imi iÅ¡ visų BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių - laisvės apribojimo bausmė, savo dydžiu artima Å¡ios bausmės galimo nustatyti dydžio vidurkiui (pagal įstatymÄ laisvės apribojimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų laikotarpiui).Nukentėjusysis A.

R. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, reikalaudama iÅ¡ P. J. priteisti 4000 Eurų neturtinės žalos atlyginimui. Taip pat prašė priteisti iÅ¡ P. J. 700 Eurų iÅ¡laidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai.              Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , įtvirtinta BPK 119 str. Civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 ir 2 d.).             CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sÄ lygas, bet ir į kitas aplinkybes.              Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.              Pagaliau, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo bÅ«tina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad bÅ«tų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į žalÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , jai buvo sutrikdyta sveikata, jis be abejonės patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai.

Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant P. J. padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiojo A. R. sveikatai, turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajam buvo diagnozuotas abipusio apatinio žandikaulio lūžimas kairėje ir deÅ¡inėje kampų srityse. Nukentėjusysis dėl to tam tikrÄ laikÄ jautė skausmÄ , žandikaulio tirpimÄ , dėl to patyrė nepatogumÄ ir diskomfortÄ . Dėl padaryto lūžimo jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir taikomas skausmingas gydymo metodas suveržiant žandikaulį vielos sutvirtinimais, dėl ko buvo sumažėjusios ir jo bendravimo bei kitos veiklos galimybės. Taigi yra duomenys apie nukentėjusiojo patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, taip pat yra nustatyta duomenų apie tam tikrus liekamuosius reiÅ¡kinius nukentėjusiosios sveikatai dėl patirto sveikatos sutrikdymo.

Kaip nurodė nukentėjusysis, po Å¡io sužalojimo jam iÅ¡sikraipė dantys, kartais prasideda žandikaulio skausmai. Taigi, įvertinus tai, kad nors nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymas vyko pakankamai sklandžiai, tačiau buvo sudėtingas ir skausmingas bei dėl to pakankamai komplikuotas, nes nepavyko visiÅ¡kai iÅ¡vengti liekamųjų reiÅ¡kinių, įvertinus dar ir sužalojimo pobÅ«dį, nepatogumus, fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, taip pat ir kaltinamojo turtinę padėtį, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiajam priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų bÅ«ti mažintina iki 1200 Eurų.

Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl P. J. nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, ir neprieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.             Minėta, nukentėjusysis A. R. prašė priteisti atstovavimo iÅ¡laidas, pateikė pinigų priėmimo kvitÄ (t. 2, b.l. 23) 700 Eurų, pagal kurį Å¡iuos pinigus sumokėjo advokato padėjėjui RamÅ«nui Putinui.             BPK 104 str. 2 d. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese atstovÄ ar turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų ir gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.

             Teismas Å¡ioje byloje sprendžia, kad yra pagrindas nukentėjusiosios patirtas iÅ¡laidas dėl apmokėjimo advokato padėjėjui už jo atstovavimÄ ir suteiktÄ teisinę pagalbÄ byloje pripažinti procesinėmis iÅ¡laidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir jas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo (BPK 104 str. 2 d.). Tačiau pats pripažinimas savaime nereiÅ¡kia, kad tokių iÅ¡laidų dydis neturi bÅ«ti vertinamas atskirai ir, kad jos visos, kiek yra praÅ¡oma, turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos.             Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).             Todėl ne visos faktiÅ¡kai sumokėtos sumos advokato ar advokato padėjėjo teikiamai pagalbai, kuomet jis atstovauja proceso dalyvį teisme ar teikia jam kitokiÄ teisinę pagalbÄ , teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis konkrečiame procese, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto proceso dalyvių iÅ¡laidavimo procese.

Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijų, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas tokiai pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas.             Spręsdamas dėl advokato ar advokato padėjėjo nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui jį atstovaujant ir teikiant kitokiÄ teisinę pagalbÄ baudžiamajame procese tokiai pagalbai apmokėti iÅ¡leistos iÅ¡laidų dalies dydžio realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo, teismas pagal analogija vadovaujasi CPK 98 str. 2 d.

Tokiais atvejais teismų praktikoje vadovaujantis CPK 98 str. 2 d. atsižvelgiama į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus, kurios buvo pakeistos 2015-03-19 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008).              Kadangi Å¡ioje byloje sprendžiama dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kaltinamojo, o Å¡ios iÅ¡laidos susijusios su civilinio ieÅ¡kinio dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos priteisimo parengimu, dėl to nukentėjusiojo atstovavimu teisme, tai nagrinėjamu atveju ir Å¡iame procese, nežiÅ«rint to, kad tai baudžiamasis procesas, sprendžiant tokių iÅ¡laidų dydžio pagrįstumÄ , privalu vadovautis aukščiau nurodytais teisės aktais bei praktika.             Vertinant patirtų iÅ¡laidų realumÄ , bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ , atkeiptinas dėmesys, kad visa byla faktiÅ¡kai iÅ¡nagrinėta faktiÅ¡kai per 3 posėdžius, bendra nagrinėjimo trukmė yra pakankamai nedidelė, posėdžiuose buvo apklausti tik aÅ¡tuoni asmenys, teikiama teisinė pagalba nukentėjusiajam A.

R., sumokėjusiam už pagalba pinigus, pagal savo pobūdį nebuvo didelės apimties, nes surašytas ieškinys yra nedidelės apimties, jis nebuvo susiję su sudėtingais teisės aiškinimo klausimais ar situacijomis. Be to, nors kaltinamasis ir yra dirbantis, jo pajamos (t 2, b.l.

26) yra vidutinės, jis turi du mažamečius vaikus. Dėl to teismas sprendžia, kad bÅ«tų neprotinga, nesÄ Å¾ininga ir neteisinga priteisti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajam A. R. 700 Eur už jo atstovavimÄ Å¡ioje byloje. Teismas sprendžia, kad Å¡ios iÅ¡laidos bei jų dydis aiÅ¡kiai neatitinka jau minėtų tokioms iÅ¡laidoms taikomų bÅ«tinumo, realumo bei pagrįstumo kriterijų, todėl praÅ¡oma iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡koti procesinių iÅ¡laidų sumÄ mažintina.             Įvertinus nagrinėtos bylos sudėtingumÄ , advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A.

R. praÅ¡ymas dėl patirtų procesinių iÅ¡laidų už atstovo (advokato padėjėjo) teisinę pagalbÄ turi bÅ«ti tenkintas tik iÅ¡ dalies, t. y. jam iÅ¡ kaltinamojo priteistina iÅ¡ viso tik 400 Eur iÅ¡laidų, patirtų dėl jo atstovavimo (dėl iÅ¡laidų įgaliotam atstovui – advokato padėjėjui) Å¡iame procese. Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,  n u s p r e n d ė :P. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.P. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Ä®siteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti bausmę, minėtÄ kardomÄ jÄ priemonę panaikinti.             Nukentėjusiojo A. R. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jo naudai iÅ¡ P. J. 1200 Eurų neturtinei žalai atlyginti.              Pripažinti nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo A. R. jo atstovavimui patirtų iÅ¡laidų advokato padėjėjui dalį, tai yra 400 Eurų, procesinėmis iÅ¡laidomis ir jas iÅ¡ieÅ¡koti A.

R. naudai iÅ¡ P. J..Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                              ArÅ«nas Purvainis