2020-07-01 Nr. AB-13134-3-64-3-02591-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-1045-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02591-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo laikomas nuo 2017 m. iki 2018 m., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose nuo 3 iki 6 asmenų, o didžiąją kalinimo laiko dalį kamerose būdavo nuo 4 iki 6 asmenų, kur ploto tekdavo gerokai mažiau nei numato teisės normos. Taip pat buvo laikomas kamerose, kurių plotas – nuo 23,46 iki 17,52 kv. m, jose yra stalas, užimantis 1,5 kv. m grindų ploto, sanitarinis mazgas, užimantis 3 kv. m grindų ploto, 4 dviejų aukštų gultai, užimantys po 2 kv. m grindų ploto. Kamerose nebuvo įrengtos ventiliacijos, nepakankamas natūralus apšvietimas, didelė santykinė drėgmė, šalta, pelėsis, sanitarinis mazgas nėra visiškai izoliuotas nuo bendro kameros ploto, todėl nuolat tvyrojo nemalonus kvapas. Kalinimo metu buvo išvežamas ar etapu grįždavo atgal į Šiaulių tardymo izoliatorių. Į trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kameras buvo talpinama po 10-12 asmenų, o krata atliekama šaltoje, purvinoje patalpoje, o asmenys daiktus turi dėti į nešvarias dėžes. Pasivaikščiojimo kiemeliuose mažai vietos, nėra suoliuko, kur būtų galima atsisėsti, pailsėti ar pasidėti striukę. Dėl to pareiškėjas patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasines ir fizines kančias.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje bylai aktualiu laikotarpiu periodiškai buvo laikomas nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. liepos 24 d. ir pareiškėjui teko nuo 3,74 iki 18,5 kv. m gyvenamojo kameros ploto, kas leidžia daryti išvadą, jog visas pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Atkreipė dėmesį, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Be to, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas yra nuo 1,81 m (kamerose Nr. 8 ir Nr. 91) iki 2,29 m (kameroje Nr. 47). Atsižvelgiant į tai, nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių taip įrengtu sanitariniu mazgu, privatumą. Be to, atsakovas pažymėjo ir tai, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių (kas matyti ir iš teismui pateiktų kamerų nuotraukų), sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas viršija, o įėjimas į sanitarinį mazgą atitvertas durimis ar užuolaidėle, todėl teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini.

5. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-100 užfiksuota, kad kameroje Nr. 32 dirbtinė apšvieta, santykinė oro drėgmė ir oro temperatūra atitiko higienos normas, kameroje pelėsio nėra, ji tvarkinga. Kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Pareiškėjo teiginiai dėl dezinfekcijos neatlikimo ir netvarkos, nešvaros kamerose yra nepagrįsti, o paneigti teismui pateikta medžiaga, todėl turėtų būti atmestini.

6. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pažymėjo, kad nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nei Higienos norma nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Atsakovas nurodė, kad iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. pažymos Nr. 60/09-39787 matyti, kad pareiškėjas trumpalaikio laikymo kamerose buvo laikomas keletą kartų, laikymas šiose kamerose buvo trumpalaikis (to neneigia ir pats pareiškėjas), kas jam tikrai negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų. Laikino sulaikymo patalpose pareiškėjo laikymas buvo periodiškas, ne pastovus, be to, laikymas buvo trumpalaikis, kas tikrai negalėjo pareiškėjui sukelti skunde minimų sveikatos sutrikimų. Pareiškėjo dėstomas aplinkybes yra abstrakčios, netikslios ir nepagrįstos objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Dėl šių priežasčių byloje negalima nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu pripažino, kad T. L. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. liepos 24 d. buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

9. Teismas nurodė, kad byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. pažyma Nr. 60/09-39787 „Dėl T. L.“, iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. liepos 24 d. (82 dienas). Pareiškėjas nurodytu laikotarpiu buvo laikomas 82 dienas, nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 82 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Pareiškėjo argumentas, kad jis buvo laikomas perpildytose kamerose nuo 3 iki 6 asmenų, o didžiąją kalinimo laiko dalį kamerose buvo nuo 4 iki 6 asmenų, teismo vertintas kritiškai, nes iš aukščiau paminėtos pažymos matyti, kad nurodytose kamerose nei karto nebuvo laikoma po 6 asmenis. Netgi 5 asmenys (įskaitant ir pareiškėją) per visą bylai aktualų laikotarpį įvairiose kamerose buvo tik 8 dienas. Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės. Paminėta pažyma ir pateiktos kamerų fotonuotraukos paneigia pareiškėjo argumentą, kad kamerose buvo 4 dviejų aukštų gultai, užimantys 8 kv. m kameros grindų ploto.

10. Teismas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų nustatė, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas (buvo patikrinta didesnė dalis kamerų, kuriose buvo pareiškėjas), galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Šią aplinkybę pripažino ir pareiškėjas savo skunde. Taip pat iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų teismas nustatė, kad tikrinimų metu oro temperatūra, santykinė drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentus dėl per didelės santykinės drėgmės, drėgmės, šalčio atmetė kaip nepagrįstus.

Taip pat iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų nustatė, kad pareiškėjo būtose kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Teismas konstatavo, kad kameroje Nr. 91 nustatytas vizualiai matomas pelėsis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d.) konstatuota, kad ant kameros Nr. 91 lubų ir / ar sienų yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus 39 punktas).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. birželio 29 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-212 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. birželio 27 d.) konstatuota, kad ant kameros Nr. 91 lubų ir sienų kampe virš santechninio įrenginio yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 39). Šiaulių tardymo izoliatorius, reaguodamas į nustatytus pažeidimus, 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 14/01-1028 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui pranešė, kad pasibaigus pažeidimo pašalinimo terminui informuoja, jog kameroje Nr. 91 vizualiai matomas pelėsis pašalintas (nuvalytos lubos, sienos, užtepta hidroizoliacija, antiseptikas nuo pelėsio, sienos ir lubos perglaistytos, nudažytos).

Teismas taip pat nurodė, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, jog kitose patikrintose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, vizualiai matomų pelėsių nėra.

11. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose sanitarinis mazgas nėra visiškai izoliuotas nuo bendro kameros ploto, todėl nuolat tvyrojo nemalonūs kvapai. Teismas nurodė, kad iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos matyti, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas PDF (kamera Nr. 20), kurios aukštis 1,96 m, OSB (kameros Nr. 91, Nr. 35, Nr. 50, Nr. 53, Nr. 54), kurių aukštis nuo 1,81 m, iki 2,27 m, plastikinė d. (kamera Nr. 5), kurios aukštis 1,92 m, arba mūrine atitvarine konstrukcija (kameros Nr. 60, Nr. 32, Nr. 11, Nr. 25, Nr. 12, Nr. 47, Nr. 8), kurių aukštis yra nuo 1,84 m iki 2,29 m. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Iš atsakovo atstovo pateiktų kamerų fotonuotraukų teismas nustatė, kad sanitarinis mazgas visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, kamerų sanitariniuose mazguose nėra ventiliacijos, todėl teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kameroje. Kitų argumentų, pavyzdžiui, dėl privatumo, pareiškėjas nenurodė ir neskundė.

12. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kalinimo metu buvo išvežamas ar etapu grįždavo atgal į Šiaulių tardymo izoliatorių. Į trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kameras buvo talpinama po 10-12 asmenų, o krata atliekama šaltoje, purvinoje patalpoje, o asmenys daiktus turi dėti į nešvarias dėžes. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, konstatavo, kad iš turimų rašytinių įrodymų galima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius laikosi reikalavimų dėl trumpalaikio laikymo ir kratų patalpų, tuo pačiu nėra rašytinių įrodymų, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje (ar atvežimo į Šiaulių tardymo izoliatorių) metu tokie pažeidimai būtų nustatyti. Teismas, be kita ko, nurodė, kad iš byloje esančio IV-o aukšto pasivaikščiojimo kiemelių schemos matyti, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Kiemelių dydis yra skirtingas, nes nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Higienos norma nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, o vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, priėjo išvadą, kad negalima konstatuoti, jog dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

III. 14. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo jo skundą tenkinti ir priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15. Pareiškėjas teigia, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo rasta pažeidimų. Pavyzdžiui, kameroje Nr. 5 ir kameroje Nr. 91 užfiksuoti nežymūs pažeidimai. Pažymi, kad kamera Nr. 91 yra trečiame aukšte ir tuomet, kai yra liūtis, į vidų bėga vanduo. Kamera Nr. 25 nepagrįstai nevertinta dėl patikrinimo metu atidaryto lango. Pareiškėjas paaiškina, kad atsižvelgiant į tai, jog yra užfiksuotas pelėsis, tai temperatūra ir oro drėgmė taip pat negali atitikti nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas nurodo, kad nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos direktorių dėl to, kad būrio viršininkas teigė, jog tuo atveju, jei pareiškėjas nesikreips su skundais ir prašymais, tai pareiškėjas bus perkeliamas į kitas patalpas ir vedamas žaisti stalo tenisą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kameroje Nr. 12 buvo atliekamas remontas, akivaizdu, jog prieš tai turėjo būti pažeidimų, susijusių su higienos reikalavimų neatitikimu.

16. Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pagrįstai bei teisėtai, teismas įvertino bylos aplinkybes bei pateiktą medžiagą ir atsižvelgdamas į tai pripažino pažeistas pareiškėjo teises, bet atmetė prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo.

18. Papildomai atsakovas informuoja, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas kamerų atitiktį vertina pagal gautus kalinčių asmenų skundus, todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad tikrinamos tik tos sąlygos, kurios neskundžiamos, yra visiškai nepagrįstos. Atsakovas, be kita ko, pažymi, kad įvertinus nustatytus pažeidimus, susijusius su pareiškėjo laikymu Šiaulių tardymo izoliatoriuje, atsižvelgiant į jų trukmę ir neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti pažeistą teisę, tačiau atmesti prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sanitarinis mazgas visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, kamerų sanitariniuose mazguose nėra ventiliacijos, todėl pripažintas pagrįstas pareiškėjo teiginys dėl blogo kvapo kamerose. Teismas taip pat pripažino higienos normos pažeidimus dėl pelėsio kameroje Nr. 91, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinio proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliacinio skundo ribas.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

23. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, iš esmės pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjos kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, jiems pritaria ir papildomai jų nekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad kameros Nr. 25 oro temperatūra nepagrįstai nevertinta dėl to, jog patikrinimo metu buvo praviras langas. Kameroje Nr. 91 yra užfiksuotas pelėsis, tačiau, pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai neužfiksavo pažeidimo dėl oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės neatitikimo nustatytiems higienos normos reikalavimams. Be to, pareiškėjo teigimu, kameroje Nr. 12 turėjo būti užfiksuoti pažeidimai, susiję su higienos reikalavimų neatitikimu.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant higienos sąlygas tardymo izoliatoriuose analizuojami byloje esantys duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018; 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Šiuo aspektu svarbu ir tai, kada tokie patikrinimai bei atitinkami aktai surašomi (pareiškėjo kameroje metu, iki ar po to) ir kokiu pagrindu. Visa tai turi įtakos tokių įrodymų patikimumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017; 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017; 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017). Šiems duomenims nepatvirtinus pažeidimų, o pareiškėjui savo teiginių dėl kameros neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017; 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017). Tokiais atvejais vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis įkalinimo įstaigos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017).

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d.) konstatuota, jog buvo patikrintos kameros Nr. 5, Nr. 25 ir Nr. 91. Nustatyta, kad oro temperatūra kameroje Nr. 25 nebuvo vertinta, nes matavimo metu buvo praverti langai, o oro temperatūra kamerose Nr. 5 ir Nr. 91 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 25, Nr. 5 ir Nr. 91 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 25 ir Nr. 91 atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 dydį. Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Be to, ant kamerų Nr. 5 ir Nr. 25 lubų ir sienų nėra vizualiai matomų pelėsių, o ant kameros Nr. 91 lubų ir / ar sienų yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus 39 punktas). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. birželio 29 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-212 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. birželio 27 d.) konstatuota, kad ant kameros Nr. 91 lubų ir sienų kampe virš santechninio įrenginio yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 39). Šiaulių tardymo izoliatorius 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 14/01-1028 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui pranešė, kad pasibaigus pažeidimo pašalinimo terminui informuoja, jog kameroje Nr. 91 vizualiai matomas pelėsis pašalintas (nuvalytos lubos, sienos, užtepta hidroizoliacija, antiseptikas nuo pelėsio, sienos ir lubos perglaistytos, nudažytos).

27. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad kameroje Nr. 91 buvo vizualiai matomas pelėsis, tačiau kitų pažeidimų Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos nekonstatavo. Pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti kamerose Nr. 91, Nr. 25 ir Nr. 12 kalinami asmenys nesikreipė. Aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl šių pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį Nr. A-964-520/2017).

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos direktorių dėl to, kad būrio viršininkas teigė, jog tuo atveju, jei pareiškėjas nesikreips su skundais ir prašymais, tai pareiškėjas bus vedamas žaisti stalo tenisą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kodėl nesikreipė su skundais ir prašymais dėl netinkamų higienos sąlygų į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos direktorių yra subjektyvios ir nepagrįstos.

29. Teisėjų kolegija vertindama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

30. Pažymėtina, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013irjoje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; kt.).

31. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012). Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio turi būti sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais. Neturtinė žala įvertinama pinigais, kai ją darantys veiksniai yra pakankamai intensyvūs.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams šiuo aspektu ir jų nekartodama, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį.

34. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos T. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys