2020-06-03 Nr. AB-11415-3-62-3-00569-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2272-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00569-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovas), 950 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) 2 kameroje buvo apgyvendintas nuo 2019 m. vasario 28 d. Kameroje nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, joje be pareiškėjo buvo dar 5 asmenys. Plotą kameroje mažino baldai ir kiti įrenginiai. Kameroje langai neatsidaro, per orlaides beveik nepatenka oras, nėra kuo kvėpuoti. Pareiškėjas nurodė, jog jis serga (duomenys neskelbtini), todėl oro trūkumas jį dusina. Dėl oro trūkumo prastai jaučiasi, svaigsta galva. Sanitariniame mazge nėra lentynėlės ir spintelės susidėti higienos priemonėms, nėra klozeto, o tik skylė. Pareiškėjas nurodė, jog jam yra (duomenys neskelbtini), todėl sudėtinga ir skausminga atsitūpus atlikti gamtinius reikalus. Pareiškėjas teigė, kad iš lauko pusės ant langų yra pritvirtintos plastikinės žaliuzės pro kurias nieko nematyti, nepatenka pakankamai šviesos. Kameroje nėra įrengtas radijo taškas, nesuteikiama galimybė sportuoti, nėra užimtumo. Pasivaikščiojimo kiemeliuose neįrengti suoliukai, o pasivaikščiojimo kiemelio stogas aklinai uždarytas plastiku. Taip pat nesudaryta galimybė pasidžiauti rūbus. Pareiškėjas nurodė, jog Marijampolės PN skalbiami tik viršutiniai rūbai. Taip pat nuo ryto iki vakaro kameroje dega dieninė šviesa, nuo kurios labai skauda akis. Kameroje nėra įrengta informacinio stendo, kuriame būtų galima rasti reikalingą informaciją. Tai sukelia pareiškėjui emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, dideles kančias. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. kovo 8 d. jis pateikė raštišką pranešimą dėl skelbiamos bado akcijos, pranešimas buvo užregistruotas, tačiau joks pareigūnas ar medicinos darbuotojai nebuvo atėję išsiaiškinti situacijos.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto reikalavimas. Teisės aktai nenumato, jog sanitariniame mazge turi būti įrengiama lentynėlė. Sanitariniame mazge yra tupimas tualetas bei praustuvė. Atsakovo atstovas nurodė, jog Marijampolės PN yra skalbykla, kuria nuteistieji gali pasinaudoti kartą per savaitę, rūbai atiduodami išdžiovinti. Teisės aktai nenumato, jog kameroje turi būti įrengta džiovykla bei informaciniai stendai. Patalpos yra periodiškai tikrinamos. Kameroje vėdinimas vykdomas per langus, duomenų apie tai, jog 2 kameroje neatsidaro langas pareiškėjas neteikė. Sanitariniuose mazguose įrengta atskira oro šalinimo sistema. Patalpose yra įrengtas radijo taškas. Marijampolės PN pagal grafiką yra vykdomos nuteistųjų užimtumo programos, pasivaikščiojimo kiemeliuose neprivalo būti sporto įrengimai, suoliukai. Atsakovo atstovas teigė, kad pasivaikščiojimo kiemelių nedengia nepermatomas stogelis, o duomenų apie pareiškėjo badavimą nėra.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo G. V. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygas buvo pažeista.

6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 111.2. punktas nustato minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose, neišskaitant baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į 2 kamerą buvo paskirtas 2019 m. kovo 1 d. Kameros plotas 24,6 kv. m, patalpoje gyveno 6 nuteistieji, todėl vienam asmeniui teko 4,1 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog 2 kameroje ginčo laikotarpiu gyveno 6 asmenys, duomenų apie kameros plotą pareiškėjas neginčija. Teismas vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais oficialiais duomenimis dėl kameros ploto ir sprendė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu.

7. Teismas dėl pareiškėjo teiginio, jog skaičiuojant, ar užtenka minimalaus gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpose, iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo užimtas plotas, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, kad į kameroje esantį sanitarinį mazgą ir kitus įrenginius, esančių baldų užimamą plotą atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus nacionalinio teisės akto pažeidimus. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl minimalios ploto normos kameroje skaičiavimo, atsižvelgiant į baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą.

8. Teismas aptarė sanitarinio mazgo įrengimą reglamentuojančius teisės aktus: Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 16.5 punktą, Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – Aprūpinimo norma), 9.1 punktą ir nusprendė, kad sanitariniame mazge nėra numatyta įrengti lentynėlės ar veidrodžio, taip pat gali būti įrengiamas ir tupiamas klozetas. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo atmetė.

9. Teismas dėl pareiškėjo teiginio, jog jam sunku naudotis tupiamu klozetu, analizavo Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyriaus pateiktą 2019 m. balandžio 23 d. pažymą Nr. 14/07-2649, pažymėjo, jog joje pateikti pareiškėjo sveikatos duomenys yra 2017 m., ginčo laikotarpis yra 2019 m., duomenų, jog pareiškėjas kreiptųsi į gydytoją, jog jam yra sunku naudotis sanitariniu mazgu byloje nėra, kitų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo aplinkybes taipogi nepateikta. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl nepatogumų naudojantis tupiamu klozetu.

10. Teismas nurodė, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.), 17 punkte numatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, tačiau iš byloje esančios 2 kameros lango nuotraukos neįmanoma nustatyti kaip langas atidaromas, kadangi nėra rankenų. Teismas nusprendė, kad liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo kameroje.

11. Teismas analizavo Eksploatavimo taisykles ir nusprendė, kad atsakovo atstovas, 2 kameroje įrengęs išorines apsaugines grotas, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. 2 kameroje yra įrengtas dieninis apšvietimas, o tai taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog apšvietimas viršijo nurodyta normą. Teismas taip pat nustatė, kad radijo taškas buvo numatytas ir įrengtas kiekvienoje kameroje, tačiau duomenų apie tai, ar radijo taškas ginčo laikotarpiu veikė, byloje nepateikta, byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl minėto pažeidimo būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją.

12. Teismas analizavo Eksploatavimo taisyklių nuostatas dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir iš byloje esančių duomenų nusprendė, kad pasivaikščiojimo kiemelio stogas uždengtas nesilaikant Eksploatavimo taisyklių 19 punkto reikalavimų.

13. Teismas analizavo pareiškėjo argumentus dėl negalėjimo centralizuotai skalbti ir džiovinti apatinius rūbus kameroje ir atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas jų nepaneigė, konstatavo Higienos normos HN 134:2015 40 punkto reikalavimų pažeidimą.

14. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus dėl informacinio stendo įrengimo kameroje, nes teisės aktai jo įrengimo kameroje nenumato (Eksploatavimo taisyklės, Aprūpinimo norma).

15. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su badavimu, aptarė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 118 straipsnio 1 dalį, Vidaus tvarkos taisyklių 266 punktą, analizavo bylos duomenis ir nusprendė, kad atsakovo atstovas pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 266 punktą, kuriame įtvirtinta pareiga patikrinti badaujančio asmens sveikatą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nebuvo verčiamas badauti ir tokį sprendimą priėmė laisva valia, todėl su badavimu susijusios pareiškėjo sveikatai kilusias neigiamas pasekmes laikė atsiradusias dėl paties pareiškėjo veiksmų.

16. Teismas vertino, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, todėl nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiribojo jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikė pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą (ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. kovo 12 d. nebuvo užtikrintas tinkamas vėdinimas (langas buvo be rankenos), neveikė radijo taškas, nebuvo sudaryta galimybė džiovinti apatinius rūbus bei nebuvo tinkamai užtikrinamos visos procedūros pareiškėjui pareiškus apie badavimą (nebuvo patikrinta sveikatos būklė).

III. 17. Pareiškėjas G. V. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti, bylą peržiūrėti iš naujo ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 950 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu Marijampolės PN pažeidimus dėl netinkamų jo laikymo sąlygų nustatė, tačiau neturtinės žalos atlyginimą pinigais nepagrįstai atmetė. Pareiškėjas pažymi, jog jis negali pateikti įrodymų dėl patirtų neigiamų išgyvenimų.

19. Pareiškėjas nurodo, jog jis patyrė didelę kančią, kai badavimo metu buvo laikomas kartu su nebadaujančiais nuteistaisiais, nors savo pranešime apie skelbiamą bado akciją buvo prašęs jį atskirti, akcentuoja, jog jam nebuvo suteikta jokia medicininė pagalba. Pareiškėjas teigia, jog pranešime buvo nurodęs, kad apie iškilusias problemas kalbės tik su Kalėjimų depatamento atstovu. Pareiškėjas teigia, jog Marijampolės PN turėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus, suteikti medicinines paslaugas, o ne kviestis pokalbiui praėjus 4 paroms, atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo atstovas neigė faktą apie bado akciją ir jį bandė nuslėpti. Pareiškėjas įsitikinęs, jog už šiuos neigiamus išgyvenimus jam turi būti atlyginama pinigais.

20. Pareiškėjas taip pat pakartoja savo skundo teismui argumentus dėl kameroje neatveriamo lango ir oro trūkumo, neįrengto radijo taško, nesuteiktos galimybės džiovinti rūbus nusiprausus ir išsiplovus apatinius drabužius ir teigia, kad tokie nepatogumai turi būti kompensuoti pinigine kompensacija.

21. Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsakovo atstovas teigia, kad nagrinėjamoje byloje yra pateikęs atsiliepimą, detaliai ir išsamiai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Atsakovo atstovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog kameroje langai neatsidaro ir trūksta oro, dėl radijo ryšio nebuvimo, pažymi, kad, remiantis sveikatos priežiūros specialisto pažyma bei psichologo pažyma, nuteistasis dėl badavimo į juos nesikreipė, į dušą ėjo kiekvieną šeštadienį, o nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kalėjimo režimu, džiovykla nėra privaloma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas G. V. kildino iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. kovo 12 d. neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepimą bei pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjui kalint Marijampolės PN 2 kameroje laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. kovo 12 d. nebuvo užtikrintas tinkamas vėdinimas (langas buvo be rankenos), neveikė radijo taškas, nebuvo sudaryta galimybė džiovinti apatinius rūbus bei nebuvo patikrinta pareiškėjo sveikatos būklė jam pareiškus apie badavimą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodyta pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaiga, įvertinus visą sprendimo turinį, laikytina rašymo apsirikimu) sąlygas buvo pažeistos, tačiau dėl konstatuotų pažeidimų nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Kitas pareiškėjo skunde išdėstytas pretenzijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikė nepagrįstomis.

25. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, jog teismas nepakankamai įvertino jo kalinimo sąlygas ir nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Apeliaciniame skunde nurodyti tik deklaratyvūs argumentai dėl faktinių bylos aplinkybių bei byloje pateiktų įrodymų, taigi pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Marijampolės PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų motyvais, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo užtikrintos tinkamos bausmės atlikimo sąlygos (neužtikrintas tinkamas vėdinimas (langas buvo be rankenos), neveikė radijo taškas, nebuvo sudaryta galimybė džiovinti apatinius rūbus bei nebuvo patikrinta pareiškėjo sveikatos būklė jam pareiškus apie badavimą), o kitos skunde nurodytos bausmės atlikimo sąlygos iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas kaip neturtinės žalos kompensavimo forma šiuo atveju atitinka bendruosius teisės principus. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių bylos įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams, turėtų būti pripažintos nepagrįstomis, bet mano, kad jo patirtą neturtinę žalą įmanoma kompensuoti tik pinigine kompensacija. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į esminius apeliacinio skundo argumentus.

30. Pataisos įstaigų administracijos veiksmus nuteistųjų badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atveju reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 118 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, jog jeigu nuteistasis ar grupė nuteistųjų paskelbia badavimą, atsisako dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus priežastis, nuteistųjų reikalavimus ir jų teisėtumą. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas asmuo privalo apie tai nedelsdamas pranešti Kalėjimų departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui ir imtis įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti.

31. Pataisos įstaigos personalo veiksmus nuteistajam pareiškus apie badavimą reglamentuoja Vidaus tvarkos taisyklių XLIII skyrius. Vidaus tvarkos taisyklių 266 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigos administracija per tris dienas nuo nuteistojo badavimo pradžios nusiunčia jį pasitikrinti sveikatos ir psichikos būklės. Jeigu badavimas nėra psichikos ligos padarinys, administracija kartu su psichologijos specialistu dar kartą privalo supažindinti badaujantį nuteistąjį su galimais padariniais jo sveikatai ir įtikinti jį atsisakyti badauti. Badaujantis nuteistasis, kuris ir toliau atsisako valgyti, pagal motyvuotą pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimą (43 priedas) gali būti laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų. Ilgiau kaip tris dienas badaujantį nuteistąjį apžiūri sveikatos priežiūros specialistas, kuris duomenis apie nuteistojo sveikatos būklę įrašo Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos badaujančiam nuteistajam teikiamos teisės aktų nustatyta tvarka (Vidaus tvarkos taisyklių 268 p.).

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 8 d. pateikė pranešimą Marijampolės PN direktoriui, jog pareiškia apie badavimą nuo 2019 m. kovo 8 d. 8 val. Marijampolės PN direktorius rezoliucija įpareigojo Resocializacijos skyriaus specialistą išsiaiškinti badavimo priežastį, tačiau pareiškėjas atsisakė teikti informaciją. 2019 m. kovo 12 d. pranešimu pareiškėjas pranešė, jog nutraukia bado akciją.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 30–31 punkte išdėstytą teisinį reglamentavimą, bylos faktines aplinkybes (nutarties 32 p.), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo atstovas, nepatikrinęs badaujančio asmens (pareiškėjo) sveikatos būklės neveikė taip, kaip pagal Vidaus tvarkos taisyklių 266 punktą, buvo įpareigotas veikti. Kritiškai vertintini pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog jis patyrė didelę kančią, kai badavimo metu buvo laikomas kartu su nebadaujančiais nuteistaisiais, nors savo pranešime apie skelbiamą bado akciją buvo prašęs jį atskirti. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nebuvo verčiamas badauti ir tokį sprendimą priėmė laisva valia. Kaip jau minėta, Vidaus tvarkos taisyklių 266 punktas neįpareigoja pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio asmens badaujantį nuteistąjį laikyti atskirai nuo kitų nuteistųjų, toks sprendimas gali būti priimamas, jeigu badaujantis nuteistasis ir toliau atsisako valgyti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo bado akcija tęsėsi nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. kovo 12 d., taigi Marijampolės PN neteisėti veiksmai, neatskyrus pareiškėjo nuo kitų nuteistųjų, pagrįstai nenustatyti.

34. Nagrinėjamu atveju taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Marijampolės PN pažeidė pareiškėjo teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, t. y. nebuvo užtikrintas tinkamas vėdinimas (langas buvo be rankenos), neveikė radijo taškas, nebuvo sudaryta galimybė džiovinti apatinius rūbus. Šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

35. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

36. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-985-556/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

37. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 950 Eur suma. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Marijampolės PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, trukmę (12 d.), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir pripažinti jo teisių pažeidimą kaip pakankamą satisfakciją laikytinas atitinkančiu teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šios nutarties 24 punkte nustatytą pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje esantį rašymo apsirikimą – neteisingai nurodytą pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigą – nutaria, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis keistina neteisingai nurodytą laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigą Laisvės atėmimo vietų ligoninę, pakeičiant Marijampolės PN.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir šio sprendimo rezoliucinės dalies antrąją dalį išdėstyti taip:

„Pripažinti, kad buvo pažeista G. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas“.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė