2020-08-12 Nr. AB-14902-3-61-3-02016-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-511-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02016-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Tauragės paramos administravimo skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Tauragės paramos administravimo skyriaus 2020 m. vasario 13 sprendimą Nr. KT_02_01 „Dėl S. S. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti iš naujo įvertinti pareiškėjo padarytą pažeidimą.

Pareiškėjas kartu su skundu padavė teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamo sprendimo iš Agentūros asmeniškai nebuvo gavęs ir apie jį tiesiogiai Agentūros vis dar nėra informuotas. Apie ginčijamo sprendimo priėmimą pareiškėjas sužinojo iš savo sūnaus, kuris atsitiktinai pasidomėjo einamaisiais pareiškėjo ir Agentūros klausimais dėl paramos vykdymo. Pareiškėjo sūnus 2020 m. gegužės mėnesį prisijungė prie Agentūros informacinio portalo (toliau – ir Portalas) ir atsisiuntė Sprendimą, o pareiškėją apie jį informavo 2020 m. gegužės 11 d. Pareiškėjas Agentūrai buvo nurodęs, jog pageidauja informaciją gauti ir elektroniniu būdu, elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@investra.lt, pareiškėjas buvo nurodęs minėtą elektroninį paštą visai informacijai iš agentūros gauti. Uždaroji akcinė bendrovė „Investra“ pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad pareiškėjas iš Agentūros nėra gavęs jokių laiškų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis Agentūrai nurodė ir savo gyvenamosios vietos adresą, kuris nėra pasikeitęs, bet ir šiuo atveju ginčijamas Sprendimas nebuvo atsiųstas.

Pareiškėjo teigimu, nėra objektyvių duomenų, kad Agentūra įvykdė savo pareigą ir įteikė pareiškėjui ginčijamą sprendimą anksčiau nei 2020 m. gegužės 11 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas apie ginčijamą sprendimą sužinojo tik 2020 m. gegužės 11 d. ir jokiais kitais būdais Agentūros nebuvo informuotas, pareiškėjas mano, jog termino skundui dėl ginčijamo sprendimo paduoti jis apskritai nėra praleidęs, kadangi teikia skundą nepraleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnyje įtvirtinto vieno mėnesio termino skundui paduoti, skaičiuojant jį nuo ginčijamo akto sužinojimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 11 d. Jeigu teismas manytų, jog terminas yra praleistas, jis yra atnaujintinas, nes terminas skundui paduoti praleistas dėl Agentūros netinkamų veiksmų ir nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 17 d. pranešimu kreipėsi į Agentūrą, prašydamas pateikti nuomonę dėl prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir duomenis apie tai, kokiu būdu pareiškėjui buvo įteiktas Sprendimas.

Agentūra rašytiniuose paaiškinimuose prašė teismo netenkinti pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo, informuodama teismą, jog apie priimtą Sprendimą Pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2020 m. vasario 28 d. raštu Nr. BRK-901 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir 2020 m. vasario 28 d. raštas), kuris išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com ir neregistruotu laišku – adresu (duomenys neskelbtini). Nors minėtame rašte elektroninio pašto adresas buvo nurodytas nekorektiškai, tačiau raštas ir Sprendimas buvo išsiųsti teisingu elektroninio pašto adresu; duomenų, kad elektroninis laiškas sugrįžo, Agentūra neturi. Tą pačią dieną 2020 m. vasario 28 d. raštas kartu su Sprendimu buvo paskelbtas Portale. Agentūra atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-343-1062/2019, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3728-261/2020).

Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis Agentūrai buvo nurodęs kitus elektroninio pašto ir gyvenamosios vietos adresus ((duomenys neskelbtini)@investra.lt, (duomenys neskelbtini)), Agentūra pažymėjo, jog pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 12 d. paraiškoje buvo nurodyti kiti kontaktiniai duomenys. Nors pareiškėjas 2019 m. spalio 17 d. rašte Agentūrai buvo nurodęs, kad ankstesniame 2019 m. gegužės 8 d. prašyme prašė visą informaciją siųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@investra.lt, tačiau, kaip matyti iš 2019 m. gegužės 8 d. prašymo, jame neprašoma keisti paraiškoje nurodytus kontaktinius duomenis ar su paraiška susijusią informaciją siųsti kitu elektroninio pašto adresu. Be to, pareiškėjas 2019 m. spalio 17 d. rašte prašo visą susijusią informaciją teikti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@aldmaris.lt.

Agentūros įsitikinimu, pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti neturi būti tenkinamas, nes jis elgėsi nenuosekliai ir nedėmesingai, nuolat keisdamas elektroninio pašto adresą bei tinkamai Agentūros neinformavęs apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai informavo pareiškėją apie Sprendimą paraiškoje nurodytu elektroninio pašto adresu ir gyvenamosios vietos adresu, taip pat 2020 m. vasario 28 d. raštą kartu su Sprendimu 2020 m. vasario 28 d. paskelbė Portale, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad toks informavimo būdas yra tinkamas informavimas. Aplinkybė, kad informacija buvo paskelbta Portale, paneigia pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą pagrįstumą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, neatnaujinęs termino skundui paduoti, ir nutarė grąžinti A. S. sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

Teismas konstatavo, jog ginčo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs terminą skundui paduoti, nėra. Teismas vadovavosi ABTĮ 30 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis, objektyviai sukliudžiusiomis suinteresuotam asmeniui laiku kreiptis į teismą, vertinimu.

Įvertinęs pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindė prašymą dėl termino atnaujinimo, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas apie Sprendimą galbūt buvo informuotas trimis būdais – išsiunčiant jam sprendimą paštu, elektroniniu paštu ir paskelbiant Sprendimą Portale (https://portal.nma.lt).

Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Tiesioginių išmokų taisyklės) 79 punktą pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos, taip pat pažymėjo, kad pagal minėtų taisyklių 72.7 punktą pareiškėjas pildydamas paraišką gali nurodyti papildomą vieną iš siūlomų (raštu, elektroniniu paštu, trumpąja žinute mobiliuoju telefonu) jo informavimo būdų apie paraiškos administravimo eigą, apžvelgė Tiesioginių išmokų taisyklių 82.2 ir 82.12 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą. Įvertinęs minėtas nuostatas, teismas darė išvadą, kad pagrindinis informavimo būdas apie klaidas paraiškoje yra paskelbiamas Portale, ir sprendė, kad šią pareigą Agentūra įvykdė (tai patvirtino į bylą pateikti dokumentai), t. y. pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su Sprendimu nuo 2020 m. vasario 28 d., kai sprendimas buvo įkeltas į Portalą.

Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-343-1062/2019, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas laikomas informuotu nuo informavimo apie priimtą sprendimą Portale dienos, teismas pažymėjo, kad nors Tiesioginių išmokų taisyklėse įtvirtinta nuostata, jog pareiškėjas, pildydamas paraišką, gali nurodyti papildomą vieną iš siūlomų (raštu, elektroniniu paštu, trumpąja žinute mobiliuoju telefonu) jo informavimo būdų apie paraiškos administravimo eigą, nepriklausomai nuo pareiškėjo pasirinkto papildomo būdo informacija apie pareiškėjo pateiktą paraišką pateikiama Portale.

Teismas nustatė, kad Sprendimas buvo paskelbtas Portale, nes šią aplinkybę patvirtino Agentūra ir pareiškėjas, tačiau pažymėjo, kad terminas skundui paduoti yra akivaizdžiai praleistas, o pareiškėjas tokį praleidimą grindžia išimtinai subjektyvia aplinkybe – atsitiktinai jo sūnus patikrino Portalą ir perdavė Sprendimą pareiškėjui 2020 m. gegužės 11 d. Teismo vertinimu, suprasdamas, kad praleido terminą, pareiškėjas neoperatyviai, o tik po mėnesio pateikė skundą teismui. Aplinkybių, kodėl delsė ar kas jam trukdė skundą pateikti greičiau, pareiškėjas nenurodė. Prašyme nurodytos aplinkybės dėl Sprendimo įteikimo kitais būdais – elektroniniu paštu ir gyvenamosios vietos adresu, teismo nuomone, teisiškai nebuvo reikšmingos, nes konstatavus, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas per Portalą, nebuvo pagrindo nagrinėti aplinkybių, susijusių su pareiškėjo informavimu paštu ar elektroniniu paštu.

Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo rūpestingas ir atidus, nesidomėjo procesu dėl jo paramos sutarties vykdymo, todėl visas prašyme nurodytas aplinkybes vertino kaip nesudarančias pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Konstatavęs, kad

pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido būtent dėl subjektyvių, nuo pareiškėjo valios priklausiusių aplinkybių, kitų aplinkybių ir (ar) priežasčių, nepriklausiusių nuo pareiškėjo valios, prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjas nenurodė, teismas nutarė prašymo atnaujinti praleistą terminą netenkinti ir atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

III. Pareiškėjas S. S. atskiruoju skundu teismo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad nutartyje, argumentuojant tinkamą Sprendimo įteikimą pareiškėjui, nepagrįstai vadovaujamasi Tiesioginių išmokų taisyklių 79 punktu, nes jame neįtvirtinta, jog pareiškėjui priimtas individualus sprendimas dėl sankcijų taikymo taip pat gali būti laikomas įteiktu ar pareiškėjas gali būti laikomas tinkamai apie jį informuotu nuo tokio sprendimo atsiradimo Portale dienos. Akivaizdu, jog vien tik Sprendimo įkėlimas į Portalą dar nereiškia, kad skundžiamas sprendimas jo įkėlimo dieną buvo faktiškai įteiktas. Susipažinimas su į informacines sistemas įteiktas dokumentais įvyksta tik nuo prisijungimo prie portalo dienos, faktiškai peržiūrėjus įkeltą dokumentą. Šiuo atveju, kaip ir buvo nurodyta prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti, su į Portalą įkeltu skundžiamu sprendimu pirmiausiai susipažino pareiškėjo sūnus – pareiškėjo vardu prisijungęs prie Portalo ir vėliau, 2020 m. gegužės 11 d., apie priimtą sprendimą informavo pareiškėją, t. y. teismas nepagrįstai laikė, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie Sprendimo priėmimą šio Sprendimo įkėlimo į Portalą dieną.

Pareiškėjo teigimu, pagal Tiesioginių išmokų taisyklių 72.7 punktą Agentūros svarbi informacija visais atvejais paskelbiama Portale, tačiau pareiškėjas privalo būti informuojamas ir papildomais būdais, jeigu tokie būdai yra nurodyti ir pareiškėjo valia yra išreikšta būti informuotu kitu būdu. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, kad jis apie Sprendimą galbūt buvo informuotas trimis būdais, ir pabrėžia, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis skundo padavimo eigos pradžią sieja su skundžiamo administracinio akto įteikimo suinteresuotai šaliai momentu, kuris turi būti tiksliai nustatytas. Įstatymas nenumato galimybės įstatyme aiškiai apibrėžtą vieno mėnesio terminą skundui paduoti skaičiuoti neapibrėžtai, sudarant teismui ir skundžiamą sprendimą priėmusiai institucijai pagrindą remtis neįrodytu faktu, jog skundžiamas sprendimas „galimai“ buvo įteiktas suinteresuotai šaliai, nesant tokį faktą patvirtinančių įrodymų. Agentūra nepateikė apskritai jokių duomenų, įrodančių Sprendimo įteikimą pareiškėju ir net jo išsiuntimą patvirtinančių dokumentų kitais pareiškėjo nurodytais būdais.

Pareiškėjas akcentuoja, kad teismui pateikė duomenis, jog nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@investra.lt Sprendimas nebuvo siųstas (to neneigia ir Agentūra). Be to, tik iš skundžiamos nutarties pareiškėjas sužinojo, jog Sprendimas neva buvo siųstas kitu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com, tačiau šį faktą patvirtinančių įrodymų nėra. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai remiamasi ir tuo, jog neva nėra duomenų apie tai, jog Sprendimas siųstas elektroniniu paštu neįsiteikė arba grįžo.

Pareiškėjas, remdamasis pateikiamu elektroninio pašto išrašu, nurodo, kad 2020 m. sausio 15 d. jo sūnus A. S. prašė pateikti informaciją būtent jam ir po šio prašymo pateikimo Agentūra 2020 m. sausio 17 d. jam pateikė atsakymą. Agentūra buvo informuota apie pasikeitusį pareiškėjo elektroninį paštą, kuriuo prašoma teikti informaciją, tačiau po 2020 m. sausio 17 d. jokia informacija elektroniniu paštu adresais (duomenys neskelbtini)@investra.lt, (duomenys neskelbtini)@aldmaris.lt arba (duomenys neskelbtini)@aldmaris.lt nebuvo atsiųsta, įskaitant ir Sprendimą. Agentūra pati nurodo, kad Sprendimas neva buvo išsiųstas (nesant byloje tą patvirtinančių įrodymų) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Kadangi apie ginčijamą sprendimą pareiškėjas sužinojo tik 2020 m. gegužės 11 d. iš savo sūnaus ir jokiais kitais būdais Agentūros nebuvo informuotas, vadovaudamasis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, tai jis termino skundui paduoti nepraleido.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo S. S. skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 13 sprendimą Nr. KT_02_01 „Dėl S. S. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ panaikinimo dėl to, kad skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad vien Sprendimo įkėlimas į Portalą nepateikiant įrodymų, jog Sprendimas pareiškėjui buvo siųstas pareiškėjo nurodytu elektroniniu paštu ar gyvenamosios vietos adresu, yra netinkamas pareiškėjo informavimas apie priimtą individualų administracinį aktą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino minėtų aplinkybių, neatnaujino praleisto termino skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti, nes pareiškėjas šio termino nepraleido, o jeigu būtų vertinama, kad terminas praleistas, tai šią situaciją lėmė nuo pareiškėjo nepriklausiusios aplinkybės.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (ABTĮ 30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Aiškindamas nurodytą ABTĮ nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Tiesioginių išmokų taisyklių 79 punktą, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-343-1062/2019 pateiktais išaiškinimais dėl Tiesioginių išmokų taisyklių 79 punkto taikymo, konstatavo, kad Sprendimo įkėlimas į Portalą 2020 m. vasario 28 d. yra tinkamas pareiškėjo informavimas apie Paraiškos vertinimo rezultatus.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 31 d. paramos paraiškoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška), pateiktoje pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-49 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms i žemės ūkio valdas“ supaprastintąsias Įgyvendinimo taisykles, taikomas pareiškėjams, kurių ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 8 000 Eur iki 50 000 Eur (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) nurodė, kad informaciją apie Paraiškos administravimo eigą pageidauja gauti paštu ir elektroniniu paštu. Paraiškoje buvo nurodytas pareiškėjo adresas (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini)@gmail.com.

Atkreiptinas dėmesys, kad Paraiška buvo administruojama, taip pat ketinamas apskųsti Sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis, kuriose nėra nustatyta pareiškėjų informavimo apie paraiškos administravimo ir įgyvendinamo projekto priežiūros rezultatus tvarka, o 65 punkte nurodoma, jog projektų įgyvendinimo priežiūra ir tikrinimas, apskundimo tvarka atliekama Administravimo taisyklių nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėse, t. y. Administravimo taisyklėse, nustatyta, kad jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis ir Mokėjimo agentūra priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant Programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) (238 p.).

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių, kuriomis vadovaujantis taip pat Agentūra priėmė Sprendimą, 9 punkte nustatyta, kad administruojančioji institucija (šiuo atveju – Agentūra) per 20 darbo dienų nuo grąžintinų lėšų, išskyrus palūkanas, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas, jeigu skolininkas sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu, informuoja skolininką, pateikdama jam sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir nurodydama lėšų grąžinimo terminą, palūkanų, kurias privalo mokėti skolininkas už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną ir kurios skaičiuojamos tuo atveju, jeigu taip nustato Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniai teisės aktai, dydį ir sąskaitos, į kurią turi būti grąžintos lėšos, numerį.

Aptartas teisinis reguliavimas, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nustato pareiškėjo informavimą apie Agentūros priimtą sprendimą dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo ir tuo pagrindu susidariusią skolą informavimą Portale tik tuo atveju, jeigu šiuo būdu pareiškėjas sutiko gauti informaciją. Tačiau kaip jau buvo nustatyta, Paraiškoje pareiškėjas pažymėjo, kad su Paraiška susijusią informaciją pageidauja gauti paštu ir elektroniniu paštu, nepateikti duomenys, kad pareiškėjas sutiko gauti informaciją apie išmokėtos paramos grąžinimą per Portalą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Agentūros ir pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad Sprendimo ir 2020 m. vasario 28 d. rašto įkėlimas į Portalą šiuo atveju buvo tinkamas pareiškėjo informavimas, teisiškai nepagrįsti, nes pareiškėjas neišreiškė gauti informacijos šiomis priemonėmis, o paraiškos ir įgyvendinto projekto administravimą bei priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai informacijos teikimo per Agentūros informacines sistemas kaip savarankiško informavimo būdo, nepriklausomai nuo pareiškėjo išreikštos valios, nenustatė.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, jog aplinkybių, susijusių su Sprendimo išsiuntimu pareiškėjui paštu ir elektroniniu paštu, vertinimas nereikšmingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog Agentūra iki Sprendimo priėmimo su pareiškėju susisiekė ir paklausimus siuntė kitais kontaktiniais pašto ir elektroninio pašto adresais nei buvo nurodyti Paraiškoje. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 8 d. prašyme, kurį Agentūra gavo 2019 m. gegužės 13 d. ,buvo nurodęs savo adresą ((duomenys neskelbtini)). Agentūra 2019 m. spalio 2 d. rašte Nr. BRK-6238 „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“, be kita ko, nurodė, kad šis paklausimas siunčiamas paskutiniu pareiškėjo nurodytu adresu, kadangi į siųstus Paraiškoje nurodytais kontaktais paklausimus atsakymas nebuvo gautas. Pareiškėjo 2019 m. spalio 17 d. raštas patvirtina, kad pareiškėjas atsako į minėtą Agentūros paklausimą ir jame nurodo kitą elektroninio pašto adresą – (duomenys neskelbtini)@aldmaris.lt. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė įrodymus, iš esmės patvirtinančius, kad Agentūros vyriausioji specialistė iki Sprendimo priėmimo dėl nustatyto pažeidimo tyrimo bendravo su pareiškėjo sūnumi A. S. elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)@aldmaris.lt).

Taigi byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog administracinės procedūros metu atlikdama nustatyto pažeidimo tyrimą iki Sprendimo priėmimo ir 2020 m. vasario 28 d. rašto išsiuntimo Agentūra su pareiškėju bendravo ir paklausimus teikė kitais kontaktiniais adresais nei buvo nurodyti Paraiškoje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas turėjo pagrįstą lūkestį, kad ir vėlesni Agentūros parengti dokumentai, įskaitant ir Sprendimą, jam bus siunčiami šiomis ryšių priemonėmis ir šiais adresais. Kaip jau buvo konstatuota, Sprendimas ir 2020 m. vasario 28 d. raštas pareiškėjui nebuvo įteikti jo įkėlimo į Portalą dieną (2020 m. vasario 28 d.), taip pat duomenų, kad minėti administraciniai aktai pareiškėjui įteikti anksčiau nei 2020 m. gegužės 11 d., byloje nėra. Esant nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pareiškėjas su Sprendimu ir 2020 m. vasario 28 d. raštu buvo supažindintas tik 2020 m. gegužės 11 d., skundą, be kitų reikalavimų, ir dėl šio Sprendimo panaikinimo teismui elektrinių ryšių priemonėmis išsiuntė 2020 m. birželio 10 d., todėl darytina išvada, kad jis ABTĮ nustatyto termino skundui dėl Sprendimo nepraleido.

Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad Sprendimo apskundimo terminas praleistas, todėl negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta nutartis, kuria atsisakyta skundą dėl šio Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo S. S. skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė