2013-06-25 Nr. AB-2958-3-61-3-01835-2012-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-985/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01835-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Kesvida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kesvida“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2012 m. birželio 5 d. turto arešto aktą Nr. (23.16-08)-319-6240.

Paaiškino, kad skundžiamu aktu areštuotos trys transporto priemonės, registruotos UAB „Kesvida“ vardu – motociklas HARLEY DAVIDSON FLHRI (gamybos metai - 2001, kėbulo Nr. IHD1FDV341Y627315), automobilis VW CC (gamybos metai - 2009, kėbulo Nr. WVWEU93C39E557604) ir automobilis HYUNDAI TIBURON (gamybos metai – 2008, kėbulo Nr. KMHHM65D78U289870). Pareiškėjo teigimu, areštas skirtas neteisėtai, nes arešto metu visos trys transporto priemonės jau buvo parduotos ir UAB „Kesvida“ nuosavybės teise nepriklausė. Teigė, kad motociklas HARLEY DAVIDSON buvo parduotas 2011 m. rugpjūčio 26 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (invoice) Nr. 001443 Kipro kompanijai „SANTFORCE AUTO LIMITED“ ir išgabentas į Latviją pagal 2011 m. rugpjūčio 30 d. krovinio važtaraštį (CMR); automobilis VW CC parduotas 2011 m. sausio 7 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (invoice) Nr. 01-07/4 Latvijos įmonei SIA „Latuma“, išgabentas į Latviją pagal 2011 m. sausio 10 d. krovinio važtaraštį (CMR); automobilis HYUNDAI TIBURON parduotas 2011 m. rugpjūčio 3 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (invoice) Nr. 001209 Kipro kompanijai „SANTFORCE AUTO LIMITED“, išgabentas į Latviją pagal 2011 m. rugpjūčio 4 d. krovinio važtaraštį (CMR).

Rėmėsi Civilinio proceso kodekso 675 straipsnio 1 dalimi, Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsniu, Civilinio kodekso 4.47 straipsniu, 4.49 straipsnio 1 dalimi ir paaiškino, kad motociklas HARLEY DAVIDSON FLHRI buvo laikinai įregistruotas VĮ „Regitra“ pareiškėjo vardu transporto priemones įsigijusios įmonės – „SANTFORCE AUTO LIMITED“ – žodiniu prašymu, išdavus šios įmonės atstovams įgaliojimus laikinai įregistruoti/išregistruoti šias transporto priemones ir gauti laikinus valstybinius numerio ženklus. Automobilis VW CC ir automobilis HYUNDAI TIBURON buvo klaidingai laikinai įregistruoti VĮ „Regitra“ pareiškėjo vardu.

VĮ „Regitra“ automobilio VW CC klaidingą registraciją yra panaikinusi ir ši transporto priemonė nuo 2012 m. birželio 16 d. yra įregistruota SIA „Latuma“ vardu. Teigė, kad skundžiamame akte nenurodyta nei viena aplinkybė, faktas, jokia kita informacija, kuria remiantis daroma prielaida, kad pareiškėjas gali laiku nevykdyti mokestinių prievolių ir, pasak pareiškėjo, VMI nedisponuoja jokia objektyvia informacija, leidžiančia daryti prielaidą, kad bendrovė neįvykdys savo mokestinių prievolių. Todėl pareiškėjas teigė, kad VMI neturėjo pagrindo taikyti turto areštą, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 3 dalį.

Pažymėjo, kad visos trys areštuotos transporto priemonės arešto metu buvo registruotos laikinai. UAB „Kesvida“ pagrindinė veikla – prekyba naudotomis transporto priemonėmis. Laikinai registruojamos transporto priemonės, skirtos pardavimui. Areštuojant transporto priemones, skirtas pardavimui, iš esmės paralyžiuojama bendrovės veikla ir ji gali būti priversta bankrutuoti. Nurodė, kad nors mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas suteikia teisę taikyti areštą, tačiau arešto taikymas prekėms (įmonei, kuri prekiauja automobiliais, automobilis yra prekė) pažeidžia Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį.

Pabrėžė, kad pareiškėjo mokestinė nepriemoka buvo nustatyta pagal Kauno apskrities valstybines mokesčių inspekcijos 2012 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-65, kuris buvo apskųstas ir VMI 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 69-71 nusprendė pavesti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikti pakartotinį patikrinimą, kuris dar nėra atliktas. Manė, kad pakartotinio patikrinimo metu turi būti įvertinti pareiškėjo pateikti įrodymai bei argumentai ir tikėtina, kad priskaičiuotos sumos bus panaikintos

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 (toliau – ir Nuostatai), 22 ir 23 punktus, transporto priemonėms yra numatyta privaloma registravimo tvarka, o už pateiktų duomenų teisingumą atsako transporto priemonės valdytojai. Teigė, kad surašant aktą viešame registre buvo nurodyta, jog areštuojamos transporto priemonės priklauso UAB „Kesvida“ ir pareiškėjo skunde nurodyta informacija, jog motociklas HARLEY DAVIDSON FLHRI pareiškėjo vardu įregistruotas pagal žodinį „SANTFORCE AUTO LIMITED“ prašymą, o automobiliai VW CC ir HYUNDAI TIBURON pareiškėjo vardu įregistruoti per klaidą, VMI buvo nežinoma.

Tai, kad automobilis VW CC yra įregistruotas ne pareiškėjo, o SIA LATUMA vardu, VMI sužinojo tik gavusi pareiškėjo skundą, be to, VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis automobilis VW CC Latvijos mokesčių mokėtojo SIA LATUMA vardu įregistruotas 2012 m. birželio 16 d., t.y. po ginčijamo akto surašymo. Tvirtino, kad pareiškėjo turtą areštavo nes yra pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Pažymėjo, kad Kauno AVMI 2012 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-65 nurodė pareiškėjui sumokėti 382 113 Lt PVM, 43 837 Lt PVM delspinigių ir 38 211 Lt PVM baudą. Priimdamas ginčijamą aktą atsakovas taip pat įvertino turimą informacijos visumą apie UAB „Kesvida“, jos turtinę padėtį, atsižvelgta į tai, kad pareiškėjo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, balanso už 2011 m. duomenimis, 2011 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 5 871 749 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 5 883 631 Lt, t. y.

UAB „Kesvida“ įsipareigojimai yra didesni nei visas jos turtas. Kadangi mokestinio patikrinimo metu nustatyta mokestinės nepriemokos suma (464 161 Lt) nėra mažareikšmė, UAB „Kesvida“ neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, pareiškėjo įsipareigojimai yra didesni nei visas bendrovės turtas, teigė, kad pagrįstai konstatavo, jog yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis bei nustatė, kad skundžiamas turto arešto aktas priimtas Kauno AVMI 2012 m. sausio 9 d. patikrinimo akto bei 2012 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-65, kuriais UAB „Kesvida“ papildomai apskaičiuota ir nurodyta sumokėti 382 113 Lt PVM, 43 837 Lt PVM delspinigių, 38 211 Lt PVM baudą (arešto mastas 464 161 Lt) pagrindu, aktas surašytas remiantis 2012 m. birželio 5 d. VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis. Taigi egzistavo formalūs teisiniai pagrindai, reikalingi turto arešto aktui priimti.

Vertino, kad skundžiamo turto arešto turinys atitinka VMI viršininko 2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. VA-74 patirtintą turto arešto akto formą, t.y. aktas argumentuotas tiek, kiek numato ši forma. Nurodė, kad VMI, išnagrinėjusi UAB „Kesvida“ skundą dėl Kauno AVMI 2012 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-65, 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 69-71 pavedė Kauno AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą, o 2012 m. birželio 1 d. raštu Nr. (21.13-32-3)-R-5022 pavedė Klaipėdos AVMI atlikti UAB „Kesvida“ pakartotinį patikrinimą, t.y. suabejota Kauno AVMI 2012 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-65, kuriuo fiksuotas mokesčio įsiskolinimas biudžetui ir kuriuo paremtas aktas, teisėtumu.

Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, jog skundžiamas aktas grindžiamas ir Kauno AVMI 2012 m. sausio 9 d. patikrinimo aktu, kuriame yra nustatyti daugybiniai mokesčių įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimai, kas, teismo vertinimu, atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalį. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-249-11 pateiktu Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalies normų išaiškinimu, pagal kurį turto arešto akto surašymas įstatymų leidėjo leidžiamas ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų (Mokesčių administravimo įstatymo 101 str. 3 d.), bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma tik preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus.

Nustatė, kad UAB „Kesvida“ mokestinės nepriemokos suma yra 464 161 Lt ir jos negalima laikyti mažareikšme, UAB „Kesvida“ neturi registruoto nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, pagal VĮ Registrų centro kaupiamų juridinių asmenų balansų registro duomenis UAB „Kesvida“ 2011 m. gruodžio 31 d. turėti įsipareigojimai šiek tiek viršijo turimą trumpalaikį turtą. Iš to teismas sprendė, kad VMI pagrįstai galėjo manyti, jog iš pareiškėjo gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų ir jos veikimas tokiomis sąlygomis atitiko Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje deklaruojamus protingumo ir teisingumo kriterijus.

Taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų 23 punktu, pagal kurį registro duomenų teikėjai: 23.1. atsako už registro tvarkymo įstaigai pateiktuose dokumentuose esamų duomenų teisingumą; 23.2. pasikeitus registro duomenims, privalo nedelsdami, ne vėliau kaip per mėnesį, pranešti bet kuriam teritoriniam arba centriniam registratoriui apie registro duomenų pasikeitimą ir pateikti registro duomenų pasikeitimą patvirtinančius dokumentus. Nuostatų 29 punkte nustatyta, kad registro duomenys keičiami pasikeitus kelių transporto priemonės valdytojui (29.1 p.).

Pažymėjo, kad skundžiamo akto surašymo metu ginčo transporto priemonės pagal atitinkamo registro duomenis priklausė pareiškėjui, kuris, jei tikėti argumentu, kad tuo metu transporto priemonės jau buvo išgabentos į Latvijos Respubliką, nevykdė pareigos pakeisti registro duomenis, t.y. išregistruoti transporto priemones pasikeitus savininkui. Todėl vertino, kad skundžiamas aktas atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalies reikalavimą, jog areštuojamas mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad skundžiamas turto arešto aktas savo turiniu bei forma iš esmės atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus ir pagrindo jį naikinti nėra

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti ir panaikinti VMI 2012 m. birželio 5 d. turto arešto aktą Nr. (23.16-08)-319-6240.

Be argumentų, išdėstytų skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo, kad teismas neįvertino esminės aplinkybės, jog Kauno AVMI 2012 m. kovo 12 d. sprendimas Nr.(04.7.2)-K3-65, kurio pagrindu buvo surašytas 2012 m. gegužės 16 d. turto arešto aktas Nr.(23.16-08)-319- 6240, turto arešto akto surašymo metu jau buvo nebegaliojantis. Skundžiamo turto arešto akto surašymo metu VMI negalėjo vadovautis Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 3 dalimi, nes nebuvo galiojančio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, taip pat negalėjo padaryti išvados, kad pareiškėjas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, nes mokesčių administratorius neturėjo jokių objektyvių duomenų apie priskaičiuotas sumas, kurias būtų reikalinga išieškoti priverstiniu būdu. Pažymi, kad teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog visos areštuotos transporto priemonės arešto metu buvo parduotos kitiems juridiniams asmenims ir nuosavybės teise pareiškėjui nepriklausė. Atkreipia dėmesį į tai, jog Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalis numato galimybę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, tai yra turtas turi būti ne tik registruojamas atitinkamo turto registre, bet ir priklausyti mokesčių mokėtojui. Vien tai, kad transporto priemonės buvo registruotos VĮ „Regitra“, nereiškia, kad jos nuosavybės teise priklausė UAB „Kesvida“.

Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Nurodo, kad 2012 m. birželio 5 d. VMI surašytu turto arešto aktu Nr. (23.16-08)-319-6240 areštuotos transporto priemonės 2012 m. birželio 5 d. nuosavybės teise priklausė UAB „Kesvida“. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas. Pažymi, kad VMI 2012 m. gegužės 16 d. buvo surašytas turto arešto aktas Nr. (23.16-08)-319- 5718 (1 priedas), tačiau VMI 2012 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (23.16-08)-319-6237 šis turto arešto aktas panaikintas (2 priedas). 2012 m. gegužės 16 d. turto arešto aktas panaikintas gavus Centrinės hipotekos įstaigos 2012 m. gegužės 31 d. raštą Nr. B5-4227(12) (3 priedas), kuriame nurodyta, kad VĮ „Regitra“ į 2012 m. gegužės 16 d. turto arešto aktą įrašytos transporto priemonės MERCEDES BENZ R320, valst.

Nr. 72845BJ, ir VW JETTA, valst. Nr. 72846BJ, turto arešto akte nurodytam asmeniui nuosavybės teise nepriklauso. Tuo tarpu šioje administracinėje byloje, pasak atsakovo, skundžiamas turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre ir areštuotų transporto priemonių savininke nurodyta būtent UAB „Kesvida“. Šias aplinkybes patvirtina Centrinės hipotekos įstaigos filialo Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. pažymėjimas Nr. 051577/12/1 apie turto arešto akto Nr. 0312004908 įregistravimą Turto arešto aktų registre.

Remiasi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų 29.1, 22 ir 23.1-23.2 punktais bei teigia, kad transporto priemonėms yra numatyta privaloma registravimo tvarka, o už pateiktų duomenų teisingumą atsako būtent transporto priemonės valdytojai. Remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią vertinant viešojo registro informaciją trečiųjų asmenų požiūriu svarbus aspektas - trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga; būtent tokia yra esminė viešojo registro funkcija, nes tretieji asmenys, esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė; taigi viešo registro informacija paneigiama teismo sprendimu.

Mano, kad atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad areštuotos transporto priemonės arešto metu viešame registre buvo įregistruotos būtent UAB „Kesvida“ vardu. Taip pat prašo prie bylos prijungti dokumentus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau kuriais remiamasi atsiliepime į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl VMI 2012 m. birželio 5 d. turto arešto akto Nr. (23.16-08)-319-6240, kuriuo areštuotas pareiškėjo turtas – motociklas HARLEY DAVIDSON FLHRI, automobilis VW CC ir automobilis HYUNDAI TIBURON, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad skundžiamas turto arešto aktas priimtas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsniu. Sprendimo dėl turto arešto pagrindu nurodytas Kauno AVMI 2012 m. sausio 9 d. patikrinimo aktas ir 2012 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. (04.7.2)-K3-65, kuriais UAB „Kesvida“ papildomai apskaičiuota ir nurodyta sumokėti 382 113 Lt PVM, 43 837 Lt PVM delspinigių, 38 211 Lt PVM baudą.

Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Užtikrinimo būdų sąrašas pateiktas Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje, kurio 2 punkte nurodytas turto areštas.

Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).

Pažymėtina, kad šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Taigi vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalimi, mokesčių administratorius turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma tik preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno AVMI, atlikusi UAB „Kesvida“ patikrinimą, 2012 m. sausio 9 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 18-AU16-2 (b. l. 46-69). Patikrinimo metu buvo nustatyta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pažeidimų. Pagal patikrinimo aktą bendrovei papildomai apskaičiuota 382 113 Lt PVM. Kauno AVMI 2012 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-65 patvirtino patikrinimo aktą, kuriame papildomai apskaičiuota 382 113 Lt PVM, patvirtino 43 837 Lt PVM delspinigių ir skyrė 38 211 Lt PVM baudą (b. l. 70-81). VMI 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 69-71 pavedė Kauno AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą dėl 2012 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-65 (b. l. 82-90). Minėtu sprendimu nebuvo paneigti nustatyti patikrinimo akte mokesčių įstatymų pažeidimai, o pakartotinį patikrinimą nurodyta atlikti tam, kad būtų išanalizuoti VMI nurodyti duomenys, surinkti ir ištirti papildomi įrodymai bei aplinkybės, reikšmingos pareiškėjo apmokestinimui. Todėl VMI sprendimas dėl turto arešto, priimtas atsižvelgus į numatomos priskaičiuoti mokestinės nepriemokos dydį bei nustatytus pažeidimus, atitinka vieną iš minėtų turto arešto akto surašymo atvejų, įvardintų Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnyje. Pareiškėjo argumentas, kad vykstant patikrinimui bei dar nepriėmus galutinio sprendimo dėl šio patikrinimo rezultatų, atsakovas neturėjo teisės areštuoti pareiškėjo turto, nepagrįstas, nes, kaip minėta, Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma leidžia mokesčių administratoriui, esant atitinkamoms sąlygoms, areštuoti mokesčių mokėtojo turtą būtent patikrinimo metu, o ne tik jau baigus patikrinimą ir surašius patikrinimo aktą ar priėmus sprendimą dėl šio akto tvirtinimo.

Antroji Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje numatyta sąlyga turto arešto taikymui yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Ši sąlyga išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjui gali būti priskaičiuotos didelės mokesčio bei su juo susijusios sumos, todėl būtina užtikrinti, kad pareiškėjas turės pakankamai turto, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui išieškojimo procedūros. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių faktinių duomenų, kad pradėjus galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą jis turės galimybę padengti skolą. Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal VĮ Registrų centro kaupiamų juridinių asmenų balansų registro duomenis UAB „Kesvida“ 2011 m. gruodžio 31 d. turėti įsipareigojimai viršijo turimą trumpalaikį turtą (b. l. 93). Kaip nurodo pats pareiškėjas, UAB „Kesvida“ vykdoma veikla yra prekyba naudotomis transporto priemonėmis, kas taip pat sudaro papildomą pagrindą manyti, jog šiuo atveju buvo reali rizika, kad pareiškėjas, vykdydamas savo tiesioginę ūkinę-komercinę veiklą, jam priklausantį turtą parduos ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, jog ginčijamu turto arešto aktu mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti iš mokestinių santykių kylančių prievolių vykdymą, teisėtai ir pagrįstai pritaikė turto areštą ir jis atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio reikalavimus.

Kaip minėta, Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, jog šioje dalyje numatytu atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre. Ginčijamu VMI 2012 m. birželio 5 d. turto arešto aktu Nr. (23.16-08)-319-6240 areštuotos transporto priemonės – motociklas HARLEY DAVIDSON FLHRI, automobilis VW CC ir automobilis HYUNDAI TIBURON. Remiantis 2012 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, nuosavybės teisė į šias transporto priemones buvo registruota UAB „Kesvida“ vardu (b. l. 44). Byloje nėra duomenų, kad šie registro duomenys būtų nuginčyti, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog turto arešto aktas atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalies reikalavimą, jog areštuojamas mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre. Pastebėtina ir tai, jog, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286, 22, 23 ir 29 punktus, būtent pareiškėjas, kaip transporto priemonių valdytojas, turėjo pareigą pranešti apie registro duomenų pasikeitimą, jei keitėsi jam priklausančių kelių transporto priemonių valdytojai.

Atsakovo VMI kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti dokumentai nesusiję su nagrinėjama administracine byla, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, VMI 2012 m. birželio 5 d. turto arešto aktu Nr. (23.16-08)-319-6240 teisėtai ir pagrįstai areštavo pareiškėjui priklausantį turtą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

pareiškėjo UAB „Kesvida“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė