84641aae-e468-44f0-ba29-e7bb971e44d5 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                   Â

                Civilinė byla Nr. 2-1503/2010

Procesinio sprendimo kategorija 110.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas bei pranešėjas) ir Konstantino Gurino

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Giedra“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. nutarties,

kuria teismas netenkino atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Giedra“ prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio

23 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-5173-565/2010, iškeltoje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Giedra“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė J. Å . kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio atsakovui UAB „Giedra“ padavimo. IeÅ¡kovė prašė teismo areÅ¡tuoti atsakovui UAB „Giedra“ priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ patalpas/butus, esančius (duomenys neskebtini),

141 200 Lt sumai. PraÅ¡yme nurodė, jog artimiausiu metu pateiks ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Giedra“ dėl nuostolių, atsiradusių nesudarius buto, esančio (duomenys neskebtini), pirkimo-pardavimo sutarties, atlyginimo. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad jos nuostolius sudaro pagal preliminariÄ jÄ buto pirkimo-pardavimo sutartį atsakovui sumokėti 141 200 Lt, su sutarties sudarymu susijusios iÅ¡laidos, bankui sumokėtos palÅ«kanos už paimtÄ kreditÄ , taip pat delspinigiai už vėlavimÄ vykdyti įsipareigojimus. Â

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi atsakovui taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – 141 200 Lt vertės nekilnojamojo turto areÅ¡tÄ . Teismas nutartyje nurodė, kad ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, atsakovo kreditoriai kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o tai savaime padidina teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Vykdant Å¡iÄ nutartį, buvo apraÅ¡ytas bylos ginčo butas, t. y. atsakovui nuosavybės teise priklausantis (duomenys neskebtini) ploto butas, esantis (duomenys neskebtini).

IeÅ¡kovė J. Å . padavė teismui ieÅ¡kinį dėl 164 858,80 Lt tiesioginių nuostolių ir 22 022 Lt delspinigių (viso -186 880,80 Lt) priteisimo iÅ¡ atsakovo. Nurodė, kad sumokėjo atsakovui pinigus pagal preliminariÄ jÄ buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atsakovas, pastatęs pastatÄ , kuriame yra butas, atsisakė sutartÄ daiktÄ parduoti. Teisėjas ieÅ¡kinį priėmė ir iÅ¡kėlė civilinę bylÄ .

Atsakovas UAB „Giedra“ pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. PraÅ¡yme nurodė, kad ieÅ¡kinio suma, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, nėra didelė, atsakovas nėra ėmęsis jokių veiksmų, kad iÅ¡vengtų įvykdyti bÅ«simÄ teismo sprendimÄ , todėl nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, pažymima, jog vien pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo padavimo faktas dar nereiÅ¡kia, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga. UAB „Giedra“ gerÄ turtinę padėtį įrodo įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, parengti 2009 m. gruodžio 31 d. IÅ¡ jų matyti, kad įmonė turi turto

8 990 654 Lt sumai, o nepaskirstytas pelnas sudaro 2 269 711 Lt. Be to, ieÅ¡kovė yra advokatė ir piktnaudžiauja procesu. Ji kelerius metus negynė savo teisių, o iÅ¡ viešų registrų kartu su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė senus dokumentus.Â

IeÅ¡kovė su atsakovo praÅ¡ymu nesutiko. Atsiliepime į praÅ¡ymÄ nurodė, kad atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai nepatvirtina geros atsakovo turtinės padėties. PrieÅ¡ingai, Å¡ie dokumentai, taip pat atsakovo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kitose bylose rodo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 15 d. nutartimi netenkino atsakovo UAB „Giedra“ praÅ¡ymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-5173-565/2010. Teismo nutartyje nurodoma, kad atsakovo pelnas 2009 m  sudarė 81 513 Lt ir buvo beveik keturis kartus mažesnis nei 2008 m. bei mažesnis už ieÅ¡kinio sumÄ . Nors UAB „Giedra“ 2009 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad atsakovo turtas yra 8 990 654 Lt, tačiau materialaus turto vertė yra tik 742 346 Lt, o pagrindinę atsakovo turto dalį sudaro trumpalaikis turtas: atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 4

474 134 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 3 066 988 Lt. Nėra įrodymų apie tai, kada sueina gautinų sumų mokėjimo terminai, kokia yra galimybė Å¡ias sumas realiai atgauti. Teismas pabrėžė, jog per vienerius metus gautinos sumos 2009 m. pabaigoje yra didesnės nei 2008 m. pabaigoje, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad dalis gautinų sumų yra pradelstos. Nėra įrodymų apie tinkamÄ atsakovo sudarytų sutarčių vykdymÄ , prieÅ¡ingai, iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų Turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡rašų matyti, kad yra areÅ¡tuotas atsakovo turtas 1 246

178 Lt vertės ieškiniams užtikrinti, viso yra įregistruota 12 atsakovo turto areštų. Taigi, teismai ir kitose bylose yra pripažinę, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera.

Atsakovas UAB „Giedra“ atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti atsakovo UAB „Giedra“ praÅ¡ymÄ panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1) Atsakovo pateikta finansinė atskaitomybė 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis įrodo, kad atsakovo turtinė padėtis Å¡iuo metu yra gera ir 141 200 Lt suma įmonei nėra didelė. Teismo argumentai, kad įmonės pelnas ženkliai sumažėjo ir dėl to pablogėjo jos finansinė padėtis, nepagrįsti. UAB „Giedra“ gerÄ turtinę padėtį įrodo turimo turto 8 990 654 Lt sumai dydis, nepaskirstytasis pelnas 2 269 711 Lt sumai. Be to, įmonės turimas turtas keturis kartus virÅ¡ija teismo taikyto areÅ¡to mastÄ .  Â

2) Teismo argumentas, kad atsakovo turtui turi bÅ«ti taikomas areÅ¡tas, nes areÅ¡tas pritaikytas kitose bylose, nepagrįstas. Â

3) Atsakovas yra sÄ Å¾iningas ir nėra grėsmės ieÅ¡kovei galimai palankaus sprendimo neįvykdymui. Tai rodo aplinkybė, kad atsakovas neperleido savo turto, kai ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė, kad kreipsis į teismÄ dėl nuostolių atlyginimo.

IeÅ¡kovė J. Å . atsiliepime į atsakovo atskirÄ jį skundÄ pirmosios instancijos teismo nutartį praÅ¡o palikti nepakeistÄ , o atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1) Atsakovo pateikti finansiniai dokumentai sudaryti 2009 m. gruodžio 31 d., nors prašymas dėl arešto panaikinimo teisme gautas 2010 m. gegužės 31 d. teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo pelnas nesiekia ieškinio sumos, įmonės materialaus turto vertė tik 742 346 Lt, o pagrindinę turto dalį sudaro trumpalaikis turtas.

2) Atsakovė nepaneigė ieÅ¡kovės pateiktų duomenų iÅ¡ viešų registrų apie 2010 m. birželio mėnesį įregistruotus 12 atsakovo turto areÅ¡to aktų. IÅ¡ jų matyti, kad teismai atsakovo turto areÅ¡tÄ kitose bylose taikė ir pareikÅ¡tų reikalavimų dėl mažesnių piniginių sumų įvykdymo užtikrinimui (13 336 Lt, 26 300 Lt ir pan.).

3) Atsakovo buto areÅ¡tas negali jam sukelti neigiamų teisinių padarinių, kadangi ieÅ¡kovė ketina pretenduoti į šį butÄ preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

4) Atsakovas, jei jo turtinė padėtis labai gera, gali pasiÅ«lyti įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ ginčo sumÄ , tačiau to nedaro ir iki Å¡iol negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei pinigų.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Tuo atveju, kai teismas, siekdamas užtikrinti ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymÄ , taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tavo atsakovo turtÄ , Å¡ių priemonių galiojimas laike priklauso nuo teismo galutinio procesinio sprendimo byloje. Teismui atmetus ieÅ¡kinį, laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo, o ieÅ¡kinį patenkinus – iki teismo sprendimo įvykdymo. Tačiau teismo įsiteisėjusi nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra baigiamasis aktas byloje, todėl ji neturi res judicata galios. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės suinteresuoto asmens praÅ¡ymu gali ir turi bÅ«ti panaikintos visais atvejais, kai iÅ¡nyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Tuo atveju, kai teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl atsakovo turto areÅ¡to pagal ieÅ¡kinį dėl pinigų sumos priteisimo ir teismo nutartis įsiteisėjo, teismo taikytas atsakovo turto areÅ¡tas gali bÅ«ti panaikintas, jeigu, neužbaigus bylos, atsakovo turtinė padėtis ženkliai pagerėja ir ieÅ¡kinio, kurio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo taikytas areÅ¡tas, suma atsakovui nebėra didelė. IÅ¡ esmės nepagerėjus atsakovo turtinei padėčiai ir teismui neužbaigus bylos, naikinti galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo. Juridinio asmens turtinės padėties ženklų pagerėjimÄ gali pagrįsti tie patys dokumentai, kurie buvo tiriami bei vertinami sprendžiant klausimÄ dėl areÅ¡to taikymo atsakovo turtui: duomenys apie atsakovo registruotinÄ turtÄ , jo vertę, Å¡iam turtui taikytus apsunkinimus, taip pat duomenys apie kitÄ turtÄ , jo sudėtį ir vertę, įsipareigojimų kreditoriams dydį, įvykdymo terminus ir pan. Kai atsakovo, kurio turtas areÅ¡tuotas, turto vertė padidėja ir jo turimas turtas yra likvidus, įmonė dirba pelningai, o įsipareigojimai kreditoriams sumažėja, pervertinus pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sumÄ naujų aplinkybių kontekste gali bÅ«ti nustatyta, kad praÅ¡oma priteisti pinigų suma iÅ¡ atsakovo pastarajam nėra didelė.

Taigi, tos pačios taisyklės iÅ¡ esmės taikomos tiek sprendžiant klausimÄ dėl pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvimo, tiek ir tuomet, kai teismui nutartimi areÅ¡tavus atsakovo turtÄ , atsakovas nutarties neskundžia, o įsiteisėjus nutarčiai, paduoda praÅ¡ymÄ dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovui apeliacine tvarka nepateikus atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria areÅ¡tuotas atsakovo turtas, laikoma, kad atsakovas ieÅ¡kinio sumÄ pagal ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus pripažįsta didele (CPK 12 str.). Po teismo nutarties įsiteisėjimo paduotas atsakovo praÅ¡ymas dėl areÅ¡to panaikinimo turi bÅ«ti vertinamas laikantis aukščiau iÅ¡dėstytų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju atsakovas neskundė pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria jam nuosavybės teise priklausančiam konkrečiam turtui – ginčo butui taikytas areštas 141 200 Lt sumai.  Reikalavimas dėl tokios pinigų sumos priteisimo teismų praktikoje pripažintinas reikalavimu dėl didelės pinigų sumos priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio

16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009; 2009 m. spalio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1167/2009). Å alis, kuriai pareikÅ¡tas tokio dydžio piniginis reikalavimas, gali pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti, kad tokia pinigų suma atsakovui nebėra didelė (CPK 12 str.). Tačiau atsakovo praÅ¡yme dėl turto areÅ¡to panaikinimo, taip pat atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai bei pateikti įrodymai nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad 141 200 Lt suma jam nėra didelė.

Visų pirma, atsakovas nepateikė duomenų apie turimÄ konkretų turtÄ , Å¡io turto sudėtį ir turtui taikytus suvaržymus, taip pat duomenų apie kredito įstaigose bei įmonės kasoje turimas pinigines lėšas, sutarčių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie reguliariai gaunamas dideles pajamas, taip pat nenurodė iÅ¡samių duomenų apie kreditorinius įsipareigojimus. Atsakovo pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai 2009 m. gruodžio

31 d. duomenimis (balansas, pelno-nuostolių ataskaita ir auditÄ atlikusio asmens iÅ¡vada) nėra pagrindas, nesant kitų aukščiau nurodytų dokumentų,

spręsti, jog įmonės turtinė padėtis labai gera. IÅ¡ įmonės balanso matyti, kad didžiausiÄ

turto dalį sudaro lėšos, kurios bus gautos iš nebaigtų vykdyti sutarčių (3 252

996 Lt), taip pat per vienerius metus gautinos sumos (3 066 988 Lt). Tuo tarpu finansinės skolos (ilgalaikiai įsipareigojimai) siekia 1 474 077 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 3 536

866 Lt (b.l. 22-25).

Antra, ieÅ¡kovo pateikti duomenys apie atsakovo turto areÅ¡tÄ kitose bylose (12 turto areÅ¡to aktų 1 246 718 Lt sumai) rodo, jog atsakovo turtinė padėtis nėra labai gera ir nesudaro pagrindo panaikinti nagrinėjamoje byloje teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (b.l. 31-75). Atsakovas nepateikė Å¡iuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ informacijÄ paneigiančių duomenų. Â

Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra labai gera ir sudaro pagrindÄ panaikinti teismo taikytÄ atsakovo turto areÅ¡tÄ ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Naikinti ar keisti teisėtos ir pagrįstos žemesnės instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d.).

Å is teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės atsakovui praÅ¡yti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ , įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ reikalaujamÄ priteisti sumÄ , pateikti laidavimÄ , įkeisti turtÄ , praÅ¡yti pakeisti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita (CPK 146, 147, 150 str.). Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovas, vadovaudamasis CPK

147 straipsnio pirmÄ ja dalimi, pareikÅ¡ praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio praÅ¡ymo nepareikÅ¡, įstatymas jam suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys (pareiÅ¡kimas) bÅ«tų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai:                                                                                       Â

                      Alė Bukavinienė

                                         Â

                                                                                                                     Â

      Artūras Driukas

                                                                                                                    Â

       Konstantinas Gurinas