2022-07-20 Nr. AB-19355-3-61-3-00684-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3229-520-2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00684-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 21S46094 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį; 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jo pasirinktas tikėjimas (ateizmas) paskatino (duomenys neskelbtini) įsigalėjusio (duomenys neskelbtini) režimo kerštą kitatikiui (pareiškėjui). Pareiškėjas dėl asmeninių motyvų atsisakė (duomenys neskelbtini), tačiau toks veiksmas (duomenys neskelbtini) režimo buvo sutiktas priešiškai: pareiškėją pradėjo persekioti ir buvo bandoma su juo susidoroti, todėl pareiškėjas pagrįstai bijo sugrįžti į kilmės šalį dėl gresiančių represijų.

3. Pareiškėjas teigė, kad jis nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą, jis atitinka įstatymo reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal įstatymą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jis privalėjo bėgti iš savo kilmės šalies. Pareiškėjas teigė, kad priklauso netikinčių mažumai ir dėl šios priežasties patiria persekiojimą bei smurtą savo kilmės šalyje.

4. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo dalimi, kurioje teigiama, kad pareiškėjo pasakojimo aplinkybės verčia abejoti pasakojimo teisingumu. Departamentas neatliko pakankamai išsamaus tyrimo ir pareiškėjo pasakojimo patikrinimo, nepaneigė pareiškėjo duotų parodymų tikrumo. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Sprendimo išvada, kad pareiškėjo paaiškinimai yra abstraktūs ir migloti, kadangi jis detaliai nurodė faktines situacijos aplinkybes, išvykimo iš kilmės šalies motyvus, nurodė pagrįstas ir objektyvias priežastis, kurios lėmė pabėgimo iš šalies aplinkybes, aiškiai nurodė, kokių pasekmių bandė išvengti bėgdamas nuo (duomenys neskelbtini) rėžimo prievartos.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nors ir surinko dalį aktualios kilmės valstybės informacijos, bet neteisingai ją įvertino.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Departamentas paaiškino, kad jis nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso, kadangi pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

8. Departamentas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės nebuvo patvirtintas objektyviais įrodymais ar kilmės valstybės informacija. Departamentas akcentavo, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

9. Departamentas pažymėjo, kad, kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo įvertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu Departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Įvertinęs surinktą kilmės valstybės informaciją, atsakovas nustatė, kad pareiškėjo kilmės valstybėje beatodairiško smurto lygis nėra toks aukštas, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta, todėl Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio tuo, kad jis yra ateistas. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad yra musulmonas ir išpažįsta sunitų tikėjimą.

11. Departamentas pažymėjo, kad tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, nustatyta, jog pareiškėjas galėtų būti priskirtinas vienai iš Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) išvardintų asmenų kategorijų – „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui grėstų individualus persekiojimas.

12. Departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė informacijos, jog jis (duomenys neskelbtini) judėjimui yra žinomas, ar kad jam anksčiau nutikę neramumai ir nelaimės buvo nulemtos jo asmenybės. Bendra saugumo padėtis kilmės valstybėje per se (pati savaime) nelemia pabėgėlio statuso suteikimo, kadangi yra vertinamos individualios su konkrečiu asmeniu susijusios aplinkybės, o ne bendra kilmės valstybės informacija. Departamentas pabrėžė, kad nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Departamentas teigė, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą nėra visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir jam pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

13. Departamentas pažymėjo, kad priimant Sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

14. Departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl valdžios perėmimo metu vykstančių karinių veiksmų smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra pasiekęs ribą, kad kyla reali rimtos žalos rizika vien dėl buvimo jo teritorijoje. Departamentas, įvertinęs bendrąją situaciją (duomenys neskelbtini), t. y. kad (duomenys neskelbtini) valdymą yra perėmęs (duomenys neskelbtini) režimas, pareiškėjui, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 2022 m. vasario 3 d. išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

15. Departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) skundą atmetė.

17. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios jis prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje yra tai, jog (duomenys neskelbtini) yra nesaugu gyventi, prieglobsčio prašytoją puola (duomenys neskelbtini) dėl to, kad šis yra (duomenys neskelbtini).

18. Teismas nurodė, kad Departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, Sprendimu pareiškėjui nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nusprendė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria jam nesuteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga.

19. Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi Konvencijos 1 straipsnio A dalimi punktu, Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, apžvelgė teismų praktiką, suformuotą prieglobsčio bylose, analizavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, detalizuojančias tyrimo dėl prieglobsčio prašymo atlikimo tvarką, prašymo vertinimo kriterijus.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria jam nesuteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą ir apklausų metu duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

21. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas atsisakė (duomenys neskelbtini) tikėjimo, yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pažiūrų, bei atsižvelgęs į tai, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu valdžią turi (duomenys neskelbtini) paskirta (duomenys neskelbtini) laikinoji vyriausybė, sprendė, kad pareiškėjas galėtų būti priskirtinas vienai iš padidintos rizikos asmenų kategorijų, – asmenys, suvokiami kaip „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinęs individualų pareiškėjo pasakojimą, teismas konstatavo, kad nėra pakankamai detalių ir pagrįstų duomenų, patvirtinančių tai, jog pareiškėjui jo kilmės valstybėje realiai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo (duomenys neskelbtini) pažiūrų. Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės apklausų metu nepagrindžia pabėgėlio statuso suteikimo būtinybės. Pareiškėjas nepateikė informacijos, kad (duomenys neskelbtini) judėjimui jis yra žinomas, ar kad jam anksčiau nutikę neramumai ir nelaimės buvo nulemtos jo asmenybės.

22. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią asmeninę grėsmę jam kilmės valstybėje. Pareiškėjas nepateikė jokių kitų Departamento tyrimo metu nustatytų išvadų paneigiančių nei argumentų, nei įrodymų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, jog kilmės valstybėje yra jam nesaugu būti vien dėl (duomenys neskelbtini) pažiūrų, tačiau pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, buvo nedetalus, abstraktus, bendro pobūdžio.

23. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nenustatė, kad Departamentas tyrimo metu neišnagrinėjo ir neįvertino visų pareiškėjo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje aplinkybių surinktos kilmės šalies informacijos kontekste. Teismas vertino, kad nebuvo identifikuotos jokios faktinės aplinkybės, pagrindžiančios, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo, smurto rizika bei tokios rizikos grėsmė, todėl Departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą nėra visiškai pagrįsta, t. y. jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir jam pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Teismas sprendė, kad pagrįstai buvo nustatyta, jog nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, taip pat pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

24. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat tinkamai įvertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes, pareiškėjo motyvai, kuriais jis grindė savo prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, yra nesusiję su „konvencinėmis“ priežastimis.

III. 25. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26. Pareiškėjo teigimu, teismas nepakankamai įsigilino į specifines (duomenys neskelbtini) bendrą padėtį apibūdinančias aplinkybes, netinkamai įvertino galimos (potencialios) persekiojimo ar susidorojimo su pareiškėju grėsmės tikimybę, nesivadovavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, pažeidė tyrimui keliamus išsamumo ir visapusiškumo reikalavimus; pažeidė įrodinėjimo naštos racionalaus paskirstymo proceso šalims principą.

27. Pareiškėjas nurodo, kad jis savo argumentus dėl jo pripažinimo padidintos grėsmės rizikos asmeniu kildina iš ESTT praktikoje pateiktų išaiškinimų, kurie konkretizuoja bei apibrėžia ratą asmenų, kuriems, tikėtina ar net labai tikėtina, gresia persekiojimo ar susidorojimo pavojus. Pareiškėjas, kaip „(duomenys neskelbtini)“ asmuo, priklauso nurodytam asmenų ratui.

28. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog jis negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą nepaneigia potencialios grėsmės pareiškėjui egzistavimo tikimybės. Pareiškėjo prašymas racionaliau išsprendžiamas teisingai pritaikius jo asmens statusui identifikuoti ESTT nustatytus grėsmės individualumą atskleidžiančius kriterijus, t. y.,išsiaiškinus ir konstatavus, jog pareiškėjas priskirtinas padidintos grėsmės rizikos asmenų kategorijai.

29. Pareiškėjas aiškina, kad siaurai ir formaliai interpretuodamas ESTT rekomendacijas, atsakovas nepriskyrė pareiškėjo padidintos grėsmės rizikos asmenų grupei ir taip nepagrįstai apsunkino pareiškėjo faktinio statuso byloje nustatymo procedūrą.

30. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai, t. y. visapusiškai ir išsamiai bei individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nepakankamai išanalizavo aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, kitas svarbias ir reikšmingas bylai aplinkybes, pavyzdžiui, atsakovas neteisingai įrodinėjimo pareigą priskyrė vien tik pareiškėjui.

31. Pareiškėjas akcentuoja, kad ESPA (duomenys neskelbtini) paskelbtose gairėse (duomenys neskelbtini) paviešinta informacija, kad dėl trumpo laiko, praėjusio nuo (duomenys neskelbtini) įvykdyto valdžios perėmimo, prieinama informacija apie situaciją (duomenys neskelbtini) yra ribota bei prieštaringa. Esamomis aplinkybėmis rizikos vertinimas atliekamas bei sprendimai dėl prieglobsčio suteikimo priimami padidinto neapibrėžtumo sąlygomis, kadangi susidariusi situacija neišvengiamai plėtojasi bei gali dinamiškai keistis.

32. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nenurodė pakankamai konkrečių argumentų ir aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetimo motyvus, atsakovas padarė hipotetinę, grindžiamą prielaidomis išvadą, kad pareiškėjui nekyla grėsmė gyvybei ir / ar sveikatai ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą Sprendimą.

33. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34. Departamentas, pakartodamas atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, pažymi, kad tiek Departamentas, tiek ir teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti teismo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Bylos dalykas – atsakovo Departamento 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 21S46094 dalies, kuria pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

36. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

37. Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

38. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

39. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

40. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

41. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

42. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

43. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

44. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad jis yra „(duomenys neskelbtini)“, todėl jį persekioja (duomenys neskelbtini), kuris jį (pareiškėją) kaltino tuo, kad jis perdavė savo namus priešams.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, pareiškėjo pateiktus paaiškinimus atsakovui bei pirmosios instancijos teismui, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nėra pagrindo jam suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus paaiškinimus apie tai, kad jis yra „(duomenys neskelbtini)“ asmuo ir dėl to jam gresia persekiojimas kilmės šalyje, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pakankamai detalių ir pagrįstų duomenų, patvirtinančių tai, jog pareiškėjui jo kilmės valstybėje realiai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo (duomenys neskelbtini) pažiūrų. Vien tai, kad pareiškėjas ankščiau gyveno (duomenys neskelbtini), moka anglų kalbą, (duomenys neskelbtini) turėjo savo verslą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jam gresia persekiojimas kilmės šalyje.

47. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo, nurodo, kad iš Sprendimo matyti, jog Departamentas, įvertinęs tyrimo metu surinktą informaciją, konstatavo, kad dėl valdžios perėmimo metu vykstančių karinių veiksmų smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra pasiekęs ribą, kad kyla reali rimtos žalos rizika vien dėl buvimo jo teritorijoje, tačiau padarė išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos.

48. Teisėjų kolegija su tokia Departamento išvada dėl papildomos apsaugos nesuteikimo nesutinka, nes ši išvada nėra motyvuota, pagrįsta surinkta informacija apie tiek apie bendrą vyraujančią padėtį pareiškėjo valstybėje, tiek apie situaciją pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje.

49. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) V skyriuje, skirtame reikalavimams, taikomiems priskyrimui prie papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų, reglamentuoti, 15 straipsnis apibrėžia didelės žalos kategoriją. Pagal šio straipsnio c punktą didele žala laikytina rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kylanti dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Aiškindamas šią nuostatą, ESTT yra nurodęs, kad kiek tai susiję su pagal Direktyvos 2011/95 15 straipsnio c punktą pateiktu tarptautinės apsaugos prašymu, net jei šiame prašyme nesiremiama konkrečiai su prašytojo situacija susijusiomis aplinkybėmis, iš šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalies matyti, jog toks prašymas turi būti vertinamas individualiai, todėl reikia atsižvelgti į įvairias aplinkybes. Tarp šių aplinkybių, be kita ko, šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalies a punkte yra nurodyti „visi vertintini faktai, susiję su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu“. Konkrečiau kalbant, be kita ko, galima atsižvelgti į ginkluotų susirėmimų intensyvumą, dalyvaujančių ginkluotųjų pajėgų organizuotumo lygį ir konflikto trukmę kaip į veiksnius, į kuriuos atsižvelgiama vertinant realų didelės žalos pavojų, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 15 straipsnio c punktą; taip pat galima atsižvelgti į kitus veiksnius, pavyzdžiui, nesirenkamojo smurto geografinį paplitimą, konkrečią vietovę, į kurią prašytojas patektų, jeigu būtų grąžintas į atitinkamą šalį ar regioną, ir galimai tyčinę agresiją, kurią prieš civilius vykdo kariaujančios šalys (ESTT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo CF, DN, byloje C‑901/19, EU:C:2021:472, 41–43 p.).

50. Departamentas Sprendime nustatė, kad, atsižvelgus į situacijos (duomenys neskelbtini) nestabilumą bei (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaras (toliau – ir JTVPK) paragino valstybes vengti priverstinių grąžinimų į (duomenys neskelbtini), įskaitant prašytojų, kurių prašymai dėl prieglobsčio suteikimo buvo atmesti. (duomenys neskelbtini) Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją (duomenys neskelbtini), kurioje ((duomenys neskelbtini)), atsižvelgus į bendrą situaciją (duomenys neskelbtini), pabrėžė, kad priverstiniai grąžinimai į (duomenys neskelbtini) neturi būti vykdomi jokiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad Departamentas, įvertinęs aktualią informaciją apie saugumo ir humanitarinę situaciją (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) sunkumus, atsižvelgęs į JTVPK bei Europos Parlamento pozicijas dėl priverstinių grąžinimų į (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad pareiškėjas negali būti grąžinamas į kilmės šalį, todėl jam, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu, buvo suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

51. Nagrinėjamu atveju akcentuotina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) saugumo departamentas priėmė sprendimą 18 mėnesių sustabdyti (duomenys neskelbtini) piliečių deportaciją dėl (duomenys neskelbtini) vykstančio ginkluoto konflikto ((duomenys neskelbtini)).

52. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas Sprendime nemotyvavo, dėl kokių konkrečių duomenų apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje (taip pat ir pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje) nustatė, jog pareiškėjui nesuteiktina papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pažymėtina, kad atsakovas Sprendime nurodė, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, dėl to, kad pareiškėjo pasakojimas apie grėsmes kilmės šalyje pasižymi nenuoseklumu ir jo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu. Taip pat nurodyta, kad papildoma apsauga nesuteiktina dėl bendros situacijos pareiškėjo kilmės šalyje, dėl to, kad pareiškėjas ankščiau gyveno (duomenys neskelbtini), moka anglų kalbą, (duomenys neskelbtini) turėjo savo verslą.

53. Atsižvelgiant į aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo ginčijama Sprendimo dalis nėra tinkamai motyvuota, todėl nepripažintina pagrįsta ir teisėta.

54. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtinta pareiga administraciniame sprendime pateikti jo motyvus reiškia, jog sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3023-821/2022). Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas neatitinka nurodytų reikalavimų, todėl yra pagrindas panaikinti skundu apskųstą Sprendimo dalį bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.

55. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo panaikinama Sprendimo dalis, kuria atsisakyta suteikti pareiškėjui prieglobstį, ir Departamentas įpareigojamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo.

56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau įvertinus jo nurodytus teisiškai nepagrįstus argumentus dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme būtinumo, tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 141 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 21S46094 dalį, kuria pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) atsisakyta suteikti prieglobstį, ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė