845fe2e7-d76e-45a7-be21-d62d567ac955 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1189-153/2013;Pirmosios instancijos teismo teisėja Edita Dambrauskienė;Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00106-2013-0; (S) Procesinio dokumento kategorijos: 122.1; 122.3; 122.5; 128.11. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 9 d. Kaunas              Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio D. J. ir suinteresuoto asmens akcinės bendrovės DNB banko atstovo advokato L.

P. atskiruosius skundus dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-247-810/2013 pagal pareiÅ¡kėjo K. S. skundÄ dėl antstolio D. J. veiksmų, suinteresuotieji asmenys akcinė bendrovė DNB bankas, I. S., n u s t a t ė :I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas K. S. skundu prašė pripažinti neteisėtais antstolio D. J. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0117/12/00826, kuriais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys 81 vnt.

žemės sklypų parduodamas kaip vienas objektas. Pareiškėjo nuomone, antstolio pasirinktas žemės sklypų pardavimo būdas (kaip vieno komplekso) pažeidžia pareiškėjo (skolininko) interesus. Žemės sklypus, kurie yra suformuoti ir registruoti kaip atskiri žemės sklypai, skirti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, pardavus atskirais vienetais, būtų gauta daug didesnė suma, nes pirkimo procese dalyvautų asmenys, kurie žemės sklypus įsigytų asmeniniams poreikiams (namo statybai), o ne perpardavimui.Antstolis D.

J. 2013-02-04 patvarkymu Nr. K027211 atsisakė patenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Nurodė, kad CPK vykdymo procesÄ reglamentuojančios normos nedraudžia vienų varžytynių metu parduoti visus skolininkui priklausančius daiktus. Parduoti visus žemės sklypus kaip vienÄ objektÄ buvo nuspręsta atsižvelgiant į skolininko ir iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus. Antstolio nuomone, kadangi sklypai yra tarpusavyje sujungti infrastruktÅ«ros, kuri suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl pardavus sklypus kaip kompleksÄ bÅ«tų įmanoma gauti didesnę kainÄ , nei pardavus atskirai.             Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino, pripažino neteisėtais antstolio D. J. veiksmus, kuriais antstolis 2013-01-07 praneÅ¡imu apie turto pardavimÄ paskelbė K. S. ir I. S. nuosavybės teise priklausančio turto pirmÄ sias varžytines: žemės sklypų komplekso, kurį sudaro pastatas – dvibutis gyvenamasis namas, 38 procentų baigtumo, 211 kv. m užstatyto ploto, 81 vienetų žemės sklypų mažaaukščių gyvenamųjų namų paskirties, nuo 0,0944 iki 0,1811 ha bendro ploto dydžio; su priklausiniais (elektros, vandentiekio, nuotėkų Å¡alinimo trasomis ir kt.; du iÅ¡ nurodytų sklypų yra kitos infrastruktÅ«rai skirtos paskirties (2,351 ha sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,02 ha sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., pradinė komplekso pardavimo kaina – 2 081 320 Lt.Teismas nustatė, kad K.

S. ir I. S., užtikrindami 1 650 000 Lt paskolos, suteiktos jiems pagal 2006-08-22 kreditavimo sutartį Nr. 314, grÄ Å¾inimÄ kreditoriui AB DNB bankui (buvęs AB DnB NORD bankas) 2006-08-22 hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ : žemės sklypus, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir 2009-03-06 hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ : pastatÄ â€“ dvibutį gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Skolininkai tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui AB DNB bankui pagal 2006-08-22 kreditavimo sutartį Nr. 314, todėl kreditorius vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-12-28 nutartimi (c. b. Nr. 2-18676-285/2011) sujungė priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto pagal hipotekos lakÅ¡tus: identifikavimo kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patenkino kreditoriaus reikalavimus ir nutarė priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkų 471 861,32 EUR skolÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už 471 861,32 EUR, skaičiuojant palÅ«kanas nuo 2011-12-23 iki hipotekos teisėjos nutarties iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ įkeisto turto įvykdymo, 274 Lt žyminį mokestį už priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , priverstinai parduodant iÅ¡ varžytinių skolininkų įkeistÄ kreditoriui AB DNB bankui turtÄ . 2012-10-24 patvarkymu Nr. K024713 antstolis D.

J. priėmė vykdyti iÅ¡ieÅ¡kotojo pateiktÄ vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-28 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-18672-285/2012 dėl 1 624 420,66 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ K. S. ir I. S..Teismas nustatė, kad 2007-04-19 hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), K. S. ir I. S., užtikrindami 348 036,34 EUR paskolos, suteiktos jiems pagal 2007-04-19 kreditavimo sutartį Nr. K-0500-2007-14, grÄ Å¾inimÄ kreditoriui AB DNB bankui (buvęs AB DnB NORD bankas), įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ :

žemės sklypus, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Skolininkai tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui pagal 2007-04-19 kreditavimo sutartį Nr. K-0500-2007-14, todėl kreditorius vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-02-08 nutartimi (c. b. Nr. 2-3329-285/2012) patenkino kreditoriaus reikalavimus ir nutarė priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkų 328 892,72 EUR skolÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už 328 892,72 EUR negrÄ Å¾intÄ sumÄ , skaičiuojant palÅ«kanas nuo 2012-01-17 iki hipotekos teisėjos nutarties iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ įkeisto turto visiÅ¡ko įvykdymo, 137 Lt žyminį mokestį už priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Teismas nutarė priverstinai parduoti iÅ¡ varžytinių skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ , įkeistÄ kreditoriui AB DNB bankui pagal hipotekos lakÅ¡tÄ , identifikavimo kodas(duomenys neskelbtini). 2012-10-24 patvarkymu Nr. K024718 antstolis D. J. priėmė vykdyti iÅ¡ieÅ¡kotojo pateiktÄ vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-08 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-13329-285/2012 dėl 1 132 185,74 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ K. S. ir I. S..Teismas nustatė, kad 2007-10-04 hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo kodas(duomenys neskelbtini), K.

S. ir I. S., užtikrindami 434 430 EUR paskolos, suteiktos jiems pagal 2007-09-29 kreditavimo linijos sutartį Nr. K-2500-2007-582, grÄ Å¾inimÄ kreditoriui AB DNB bankui (buvęs AB DnB NORD bankas), įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ : žemės sklypus, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Skolininkai K. S. ir I. S. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui AB DNB bankui pagal 2007-09-29 kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-582, todėl kreditorius vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-10-03 nutartimi (c. b. Nr. 2-18680-285/2011) patenkino kreditoriaus AB DNB banko reikalavimus ir nutarė priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ K. S. ir I. S. 448 910,10 EUR skolÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už 448 910 EUR negrÄ Å¾intÄ sumÄ , skaičiuojant palÅ«kanas nuo 2011-09-27 iki hipotekos teisėjos nutarties iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ įkeisto turto visiÅ¡ko įvykdymo, 137 Lt žyminį mokestį už priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Teismas nutarė priverstinai parduoti iÅ¡ varžytinių K.

S. ir I. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ , įkeistÄ kreditoriui AB DNB bankui pagal hipotekos lakÅ¡tÄ , identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). 2012-10-24 patvarkymu Nr. K024707 antstolis D. J. priėmė vykdyti iÅ¡ieÅ¡kotojo pateiktÄ vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-03 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-18680-285/2011 dėl 1 545 285,56 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ K. S. ir I. S..Antstolis D. J., vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-28 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-18672-285/2012, 2012-02-08 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-13329-285/2012 ir 2011-10-03 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-18680-285/2011, 2012-10-29 turto areÅ¡to aktu Nr. K024803, 2012-10-25 turto areÅ¡to aktu Nr. K024727 areÅ¡tavo skolininkams K.

S. ir I. S. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį vykdomuosiuose dokumentuose nurodytÄ kreditoriui AB DNB bankui prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypus, nurodydamas kiekvieno areÅ¡tuojamo daikto skiriamuosius požymius, taip pat kiekvieno sklypo vertę. 2013-01-07 praneÅ¡imu Nr. K026411 apie turto pardavimÄ , priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0117/12/00826, antstolis D. J. paskelbė K. S. ir I. S. nuosavybės teise priklausančio turto pirmÄ sias varžytines:

žemės sklypų komplekso, kurį sudaro pastatas – dvibutis gyvenamasis namas ir 81 vienetų žemės sklypų mažaaukščių gyvenamųjų namų paskirties, nuo 0,0944 iki 0,1811 ha bendro ploto dydžio; su priklausiniais (elektros, vandentiekio, nuotėkų šalinimo trasomis ir kt.); du iš nurodytų sklypų yra kitos infrastruktūrai skirtos paskirties (2,351 ha sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,02 ha sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pradinė komplekso pardavimo kaina – 2 081 320 Lt.

Teismas nustatė, kad tarp skolininkų ir kreditoriaus buvo sudarytos jungtinės hipotekos sutartys, nes kiekvienam reikalavimui pagal kreditavimo sutartis užtikrinti vienu hipotekos lakÅ¡tu buvo įkeisti skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai – žemės sklypai. Teismas nurodė, kad atliekant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto, turi bÅ«ti taikomos ne paprastosios, o jungtinės hipotekos taisyklės, todėl parduodant turtÄ iÅ¡ varžytynių, daiktų savininkas turi teisę nustatyti jų pardavimo eilę, skola iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ visų parduotų daiktų vienu metu, parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti (CPK 4.194 str.).

Teismas, atlikęs sisteminę CK 4.171 str. 1 d., 4.180 str. 4.194 str. ir CPK 664 str. analizę bei įvertinęs aplinkybę, kad prievolių pagal kreditavimo sutartis įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytos jungtinės hipotekos sutartys, sprendė, jog Å¡iuo konkrečiu atveju varžytinėse gali bÅ«ti parduodamas kiekvienas hipoteka įkeistas nekilnojamasis daiktas kaip atskiras objektas, kurių pardavimo eilę gali nustatyti skolininkas, todėl galimybės antstoliui sujungti įkeistus nekilnojamuosius daiktus ir juos varžytinėse parduoti kaip kompleksÄ teisės aktai nenustato.

Kadangi antstolis yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktais suteiktų įgaliojimų, todėl jis gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie yra nurodyti CPK 587 str. išvardytuose vykdomuosiuose dokumentuose. Šiuo atveju antstoliui pateiktuose vykdomuosiuose dokumentuose yra nurodyta, jog nutarta priverstinai parduoti konkrečius nekilnojamojo turto objektus, nurodant jų unikalius numerius, kitus skiriamuosius požymius. Šiuos nekilnojamojo turto objektus antstolis areštavo turto arešto aktais, nurodant kiekvieno daikto vertę (CPK 678 str. 1 d. 5 p., 681 str.).

Todėl savo nuožiÅ«ra pakeisti varžytinėse parduodamo nekilnojamojo turto objekto, kuris neatitinka nurodyto vykdomuosiuose dokumentuose, antstolis negali. Teismas konstatavo, kad antstolis, nuspręsdamas vykdomuosiuose dokumentuose nurodytus nekilnojamuosius daiktus varžytinėse parduoti kaip kompleksÄ , pažeidė įkeisto turto pardavimo iÅ¡ varžytynių tvarkÄ nustatančių normų reikalavimus, ir tai teismas pripažino esminiu pažeidimu, todėl antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0117/12/00826, kuriais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys 81 vnt.

žemės sklypų parduodami kaip vienas objektas – kompleksas, teismas pripažino neteisėtais. Dėl kitų proceso dalyvių argumentų ir raÅ¡ytinių įrodymų teismas nepasisakė, nes laikė, jog jie bylos iÅ¡sprendimui įtakos neturi. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu antstolis D. J. prašė KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013-03-21 nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl antstolio veiksmų atmesti kaip nepagrįstÄ .

Apeliantas su teismo nutartimi nesutiko dėl Å¡ių motyvų:1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolis sujungė įkeistus nekilnojamus daiktus (žemės sklypus ir nebaigtÄ statyti pastatÄ ) kaip vienÄ objektÄ , t. y. virÅ¡ijo savo įgaliojimus. Antstolis nesujungė įkeistų nekilnojamųjų daiktų, o dėl objektyvių priežasčių paskelbė sklypų komplekso, kurį sudaro atskiri nekilnojamojo turto objektai, 82 vnt. (visų objektų unikalÅ«s numeriai atskirai iÅ¡vardinti varžytynių skelbime) varžytynes, nustatęs bendrÄ jų kainÄ ;2.

Varžytynės buvo paskelbtos pateiktų vykdomųjų dokumentų pagrindu, t. y. paskelbtos to turto varžytynės, kuris nurodytas vykdomuosiuose dokumentuose, tačiau buvo parinktas labiausiai tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek skolininko interesus atitinkantis turto pardavimo bÅ«das. IÅ¡ CK 4.171 str. 1 d., 4.180 str., 4.194 ir CPK 664 str. sisteminės analizės negalima padaryti iÅ¡vadų, kad Å¡ios įstatymų normos draudžia parduoti įkeistus daiktus kaip vienÄ objektÄ ir antstolis privalo parduoti juos po vienÄ .

Be to, skolininkų skola bankui sudaro 4 612 337,23 Lt, ji gerokai virÅ¡ija varžytynėse parduodamo turto vertę 2 081 320 Lt, todėl Å¡iuo atveju turto savininko teisė nustatyti jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę netenka prasmės, nes įkeisto turto neužtenka skoloms ir vykdymo iÅ¡laidom padengti;3. Turto realizavimo varžytynėse bÅ«dÄ lemia parduodamų daiktų pobÅ«dis ir egzistuojantis tarpusavio ryÅ¡ys, kuriam esant keli daiktai varžytynėse gali bÅ«ti parduoti didesne kaina realizuojant juos vienu metu, nei jį realizuojant varžytynėse po vienÄ objektÄ atskirai.

Antstolis pats sprendžia, kokiu bÅ«du realizuojant turtÄ bus geriausiai patenkinti iÅ¡ieÅ¡kotojų reikalavimai bei iÅ¡laikyta pusiausvyra tarp skolininko ir iÅ¡ieÅ¡kotojo teisių, todėl turto realizavimo bÅ«do pasirinkimas nepažeidžia CPK nustatytos varžytynėse realizuojamo turto tvarkos;4. Teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis c. b. Nr. 2S-1504-253/2012) nurodoma, kad antstolis turi vadovautis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais ir privalo realizuoti daiktus kaip vienÄ objektÄ , jei dėl to turtas bÅ«tų parduotas brangiau.

Teismas be pagrindo nenagrinėjo antstolio argumentų, kodėl įkeistas turtas turėtų bÅ«ti realizuojamas vienose varžytynėse kaip vienas objektas;5. Jokia CPK vykdymo procesÄ reglamentuojanti nuostata nedraudžia vienų varžytynių metu realizuoti kelis skolininkui priklausančius daiktus nustačius bendrÄ jų kainÄ ;

6. Parduoti 81 įkeistÄ sklypÄ nustačius bendrÄ jų kainÄ buvo nuspręsta atsižvelgiant į skolininko bei iÅ¡ieÅ¡kotojo nuomones, įkeistų objektų specifikÄ , per trumpiausiÄ laikÄ parduoti visÄ turtÄ už įmanomai didžiausiÄ kainÄ . Kaina buvo nustatyta sudėjus visų atskirų objektų kainas, nustatytas areÅ¡to akte, atėmus dvideÅ¡imt procentų CPK nustatyta tvarka. Su areÅ¡to akte nustatyta areÅ¡tuoto turto verte skolininkas sutiko. Sklypų kompleksas yra komercinės paskirties, reikalaujantis investicijų bei darbo sÄ naudų, todėl yra pagrindas vertinti, kad parduodant Å¡iuos sklypus kartu kaip kompleksÄ bÅ«tų įmanoma gauti didesnę kainÄ , nei parduodant juos atskirai;7.

Visus parduodamus sklypus jungia du iÅ¡ jų, kuriuose yra suformuota infrastruktÅ«ra. Perkant žemės sklypus po vienÄ jie bÅ«tų parduodami be infrastruktÅ«ros (nuotekų Å¡alinimo, vandentiekio sistemų, kitų komunikacijų). Vandentiekio trasa nėra prijungta prie miesto vandentiekio sistemos, nuotekų Å¡alinimo sistemÄ reikia pertvarkyti, nes ji nėra baigta, negauti reikalingi leidimai, ir Å¡iÄ dienÄ norint pajungti Å¡ias sistemas ir įteisinti, pagal pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimÄ , reikia mažiausiai 300 000 Lt investicijų;

8. Dėl parduodamų objektų kiekio gali susiklostyti situacija, kad dalis po vienÄ realizuojamo nekilnojamojo turto objektų gali bÅ«ti realizuota itin maža kaina arba iÅ¡vis nerealizuota, taip pažeidžiant tiek skolininko, tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus. Pardavus atskirai nuo visų sklypų žemės sklypÄ 0,002 ha bendro ploto kitos – infrastruktÅ«ros paskirties, kurio kaina areÅ¡to akte yra palyginti maža, žymiai pasunkėtų kitų sklypų realizavimo galimybės, nes Å¡iame sklype sumontuota siurblinė, be kurios neįmanoma pajungti prie kitų sklypų nuotekų Å¡alinimo sistemos.

BÅ«tų apsunkintas kito turto pardavimas, kaip atskirÄ objektÄ pardavus didesnį sklypÄ kitos infrastruktÅ«ros paskirties, kuriame yra iÅ¡vedžiotos nuotekų Å¡alinimo, elektros bei vandentiekio sistemos.Atskirajame skunde suinteresuoto asmens AB DNB banko atstovas advokatas L. P. prašė panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013-03-21 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl antstolio veiksmų. Apeliantas nurodė Å¡iuos motyvus:1. Teismo nutartis yra nepagrįsta, prieÅ¡taraujanti CPK normoms, proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo, teisingumo, protingumo principams, atsižvelgiama tik į skolininko interesus, bet neatsižvelgiama į formuojamÄ teismų praktikÄ ;2.

Antstolis neatliko jokių įkeistų nekilnojamųjų daiktų sujungimo, paskelbė sklypų komplekso, kurį sudaro atskiri nekilnojamojo turto objektai, varžytynes, nustatęs bendrÄ jų kainÄ . Antstolis pardavinėja nekilnojamuosius daiktus kaip nurodyta vykdomuosiuose dokumentuose. Antstolio teisė pasirinkus bÅ«dÄ realizuoti atskirus daiktus vienose varžytynėse yra pripažįstama ir teismų praktikos (pav., Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 2S-1504-253/2012). Teisės aktų normos nedraudžia parduoti įkeistus daiktus kaip vienÄ kompleksÄ , ir antstolis neprivalo parduoti juos po vienÄ ;3.

CK 4.194 str. numatyta teisė nustatyti jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę yra reikÅ¡minga tuo atveju, jeigu įkeisto turto iÅ¡ esmės yra daugiau, nei reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Parduodamo turto bendra vertė, su kuria skolininkas sutiko, yra daugiau nei 2 kartus mažesnė, nei skola, viso įkeisto turto vertės nepakanka skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui, todėl reikalavimui patenkinti reikalinga parduoti visus įkeistus hipoteka žemės sklypus. Parduodamo iÅ¡ varžytynių turto eiliÅ¡kumo nustatymas Å¡ioje vykdomojoje byloje jokios reikÅ¡mės ir įtakos parduodamam turtui neturi, todėl nustatyti žemės sklypų pardavimo eiliÅ¡kumÄ netikslinga;4.

Teismas suteikė galimybę skolininkui vilkinti vykdymo procesÄ . Hipotekos procedÅ«ros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Negali bÅ«ti paneigtas kreditoriaus siekis kuo operatyviau įvykdyti teismo sprendimÄ , kad iÅ¡ieÅ¡kotojas greičiau atgautų skolÄ . Antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus;5.

Skolos pagal Kreditavimo sutartis suma žymiai virÅ¡ija viso įkeisto turto vertę, hipotekos kreditoriaus interesus atitiktų tik įkeisto turto pardavimas viso vienu metu, nes prieÅ¡ingu atveju be jokio teisėto pagrindo bÅ«tų neproporcingai užtęsiamos vykstančios iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«ros, ir bankas, kaip hipotekos kreditorius, patirtų dar daugiau nuostolių. Visų sklypų realizavimas užtruktų mažiausiai 20 metų, su sÄ lyga, jog nebÅ«tų skundų dėl vykdymo veiksmų;6.

Laikydamasis CPK 664 str. nustatytos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko fizinio asmens turto eilės, antstolis pats sprendžia, kokiu bÅ«du realizuojant turtÄ bus geriausiai patenkinti iÅ¡ieÅ¡kotojų reikalavimai bei iÅ¡laikyta pusiausvyra tarp skolininko ir iÅ¡ieÅ¡kotojo teisių, todėl turto realizavimo bÅ«do pasirinkimas niekaip nepažeidžia CPK nustatytos varžytynėse realizuojamo turto tvarkos.7. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į antstolio ir banko kitas nurodytas svarbias aplinkybes. Teismas neįvertino aplinkybės, kad parduodant sklypus po vienÄ , o ne kaip kompleksÄ , bÅ«tų gauta mažesnė suma, taigi bÅ«tų padengiama ir mažesnė skolos dalis.

Bankas pateikė į bylÄ pirkimo–pardavimo sutarčių kopijas, iÅ¡ kurių matyti, kad didesnius sklypus pareiÅ¡kėjas pardavė už mažesnes kainas, nei dabar yra įvertinti sklypai, parduodami iÅ¡ varžytynių. Žemės sklypų pardavimas komplekse yra racionalesnis ir ekonomiÅ¡kai naudingesnis, nei pardavinėjant juos po vienÄ . Pardavus atskirai nuo visų žemės sklypų infrastruktÅ«ros paskirties sklypus (2 sklypus), kurių kaina areÅ¡to akte yra palyginti maža, žymiai pasunkėtų likusių sklypų realizavimo galimybės, kadangi Å¡iuose sklypuose sumontuotos vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo sistemos bei turės bÅ«ti sumontuota siurblinė, dėl ko pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas kitų sklypų infrastruktÅ«ros sistemų prijungimas, t. y. perkant žemės sklypus po vienÄ , jie bÅ«tų parduodami be infrastruktÅ«ros (nuotekų Å¡alinimo, vandentiekio sistemų, kitų komunikacijų).

Realizuojant sklypus po vienÄ gali susiklostyti tokia situacija, kad dalis žemės sklypų gali bÅ«ti realizuota itin maža kaina vėlesnėse varžytynėse arba gali bÅ«ti iÅ¡vis nerealizuota, taip pažeidžiant tiek skolininko, tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus. Akivaizdu, kad žemės sklypų pardavimas komplekse yra racionalesnis ir ekonomiÅ¡kai naudingesnis, nei pardavinėjant juos po vienÄ ..Atsiliepime į antstolio atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo AB DNB bankas palaikė antstolio atskirajame skunde nurodytus motyvus bei prašė tenkinti antstolio atskirÄ jį skundÄ , KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013-03-21 nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl antstolio veiksmų atmesti.

Atsiliepime į suinteresuoto asmens AB DNB banko atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėjas prašė suinteresuoto asmens atskirÄ jį skundÄ atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsikirtimuose į skundo argumentus nurodė tokius motyvus:1. Kadangi tarp skolininkų ir kreditoriaus buvo sudarytos jungtinės hipotekos sutartys, nes kiekvienam reikalavimui pagal kreditavimo sutartis užtikrinti vienu hipotekos lakÅ¡tu įkeisti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Tai reiÅ¡kia, kad atliekant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto, turi bÅ«ti taikomos jungtinės hipotekos taisyklės, numatančios, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas (CK 4.194 str. 1 d.).

Antstolis savarankiÅ¡kai, be pareiÅ¡kėjo, kaip žemės sklypų savininko, žinios, nustatė daiktų realizavimo tvarkÄ . PareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯keistus žemės sklypus parduoti kaip atskirus turto vienetus;2. Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių eiliÅ¡kumÄ nustatančių normų nesilaikymas vykdymo procese gali bÅ«ti pripažintas esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindÄ netvirtinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-27 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-188/2006);3. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo nutartyje (c. b. Nr. 2S-1504-253/2012) pateiktu teisės aiÅ¡kinimu remtis nėra pagrindo, nes faktinės aplinkybės nėra analogiÅ¡kos Å¡ioje byloje esančioms aplinkybėms, be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad cituojama nutartis atspindi jau susiformavusiÄ teismų praktikÄ ;

4. CK 4.194 str. numatyta speciali teisė pasirinkti turto pardavimo iÅ¡ varžytinių eiliÅ¡kumÄ , todėl minėtu atveju yra pareiga taikyti lex specialis derogat legi generali principÄ , numatantį specialiosios teisės virÅ¡enybę bendrosios teisės normos atžvilgiu, todėl banko argumentas dėl antstolio teisės parduoti daiktus kaip vienÄ kompleksÄ atmestinas;5. CK 4.194 str. nenumato privalomos iÅ¡lygos dėl turto pakankamumo kreditoriaus reikalavimų patenkinimui. PareiÅ¡kėjui, o tuo pačiu ir kreditoriui, daug naudingiau, kad varžytinių metu žemės sklypai bÅ«tų parduodami ne kaip kompleksas, bet kaip atskiri žemės sklypai galutiniams pirkėjams, tokiu bÅ«du kaip įmanoma labiau sumažinant pareiÅ¡kėjo įsiskolinimÄ kreditoriui;6.

Teismas suteikdamas galimybę skolininkui ir įkeisto turto savininkui nustatyti varžytinėse parduodamo turto eilę, atsižvelgė ne tik į kreditoriaus, bet ir į skolininko interesus, kad jų reikalavimai bÅ«tų patenkinti kuo didesnės apimties, realizuojant turtÄ palankiausiomis abiem Å¡alims sÄ lygomis. Å iuo atveju varžytinėse gali bÅ«ti parduodami kiekvienas hipoteka įkeistas nekilnojamasis daiktas kaip atskiras objektas, nes visi žemės sklypai yra suformuoti ir įregistruoti kaip atskiri žemės sklypai.

PareiÅ¡kėjas, kurio turtas parduodamas iÅ¡ varžytinių, turi vienintelį interesÄ , kad turtas bÅ«tų parduotas už kuo didesnę kainÄ ;7. CPK 664 str. nurodo tik iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko fizinio asmens turto eilę, bet ne bÅ«dÄ . Remiantis CK 4.194 str., turto savininkui numatyta teisė pasirinkti iÅ¡ieÅ¡komo jungtine hipoteka įkeisto turto eiliÅ¡kumÄ , kurio nepaisymas reikÅ¡tų antstolio veikimÄ virÅ¡ijant jam suteiktus įgaliojimus (ultra vires) ir bÅ«tų vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo pažeidimas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirieji skundai netenkintini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiÅ¡kėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl sutartinės hipotekos kvalifikavimo nekilo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tarp skolininkų K. S. ir I. S. ir kreditoriaus AB DNB banko (buv. AB DnB Nord banko) buvo sudarytos jungtinės hipotekos sutartys, nes kiekvienam reikalavimui pagal kreditavimo sutartis užtikrinti hipotekos lakštais buvo įkeisti skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai – žemės sklypai ir pastatas – dvibutis gyvenamasis namas, kurie buvo registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri savarankiški objektai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad tais atvejais, kai iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ įkeisto turto, esant keliems įkeistiems objektams, CPK 664 straipsnis taikomas sistemiÅ¡kai su įkeitimo rÅ«Å¡is nustatančiomis normomis, kurios nustato iÅ¡ieÅ¡kojimo eiliÅ¡kumÄ iÅ¡ tokių įkeistų objektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2006). Jungtinės hipotekos atveju iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡ių daiktų eilė nustatoma vadovaujantis CPK 664 straipsnio 1 dalimi ir materialinės teisės CK 4.194 straipsnio normomis.

Pagal CK 4.194 straipsnio 1 dalį, jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Skola iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti (CK 4.194 str. 2 d.). Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių eiliÅ¡kumÄ nustatančių normų nesilaikymas vykdymo procese gali bÅ«ti pripažintas esminiu pažeidimu.Nagrinėjamu atveju antstolis paskelbė apie visų skolininkams priklausančių įkeistų žemės sklypų ir pastato pardavimÄ iÅ¡ varžytynių vienu metu ir nustatė jų bendrÄ pardavimo kainÄ , įvardindamas parduodamus daiktus žemės sklypų kompleksu.

Antstolis pažeidė CK 4.194 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , nes skolininkai neteko galimybės nustatyti įkeistų daiktų pardavimo eilę. Bylos medžiaga patvirtina, kad skolininkai nesutiko su visų įkeistų daiktų pardavimu vienu metu už bendrÄ kainÄ . Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad antstolis neturėjo teisės savo nuožiÅ«ra pakeisti varžytynėse parduodamo nekilnojamojo turto objekto, nes jam pateiktuose vykdomuosiuose dokumentuose buvo nurodyta priverstinai parduoti konkrečius nekilnojamojo turto objektus su nurodytais jų unikaliais numeriais bei kitais skiriamaisiais požymiais, o ne žemės sklypų kompleksÄ (CPK 586 str.).

Antstolis, paskelbdamas apie varžytynes parduoti vykdomuosiuose dokumentuose nurodytus nekilnojamuosius daiktus kaip kompleksÄ , pažeidė jungtine hipoteka įkeisto turto pardavimo iÅ¡ varžytynių nustatytÄ tvarkÄ , nesilaikė CK 4.194 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, o tai yra laikytina esminiu pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtus antstolio veiksmus pripažino kaip virÅ¡ijančius jam suteiktus įgaliojimus (ultra vires). Nagrinėjamu atveju apeliantų nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo 2012-09-12 nutartyje (c. b.

Nr. 2S-1504-253/2012) pateiktas teisės aiÅ¡kinimas netaikytinas, nes joje nurodytos faktinės aplinkybės nėra tapačios Å¡ioje byloje esančioms aplinkybėms. Kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti motyvai nėra reikÅ¡mingi sprendžiant dėl antstolio veiksmų teisėtumo.Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teisingai iÅ¡sprendė pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl antstolio veiksmų.

Teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : atskirųjų skundų netenkinti, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                           Galina Blaževič