2024-04-24 Nr. AB-6652-3-63-3-00101-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-265-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00101-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Beatos Martišienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) priimti motyvuotą sprendimą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. sausio 30 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Tarnyba 2024 m. vasario 7 d. informavo, kad yra kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) dėl duomenų gavimo. Teigė, kad tokiu būdu atsakovas vilkina jo prašymo nagrinėjimą. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos nėra priimtas.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl antrinės teisinės pagalbos į Tarnybą kreipėsi 2024 m. sausio 30 d. Tarnyba 2024 m. vasario 7 d. kreipėsi į VMI dėl papildomos informacijos, reikalingos priimti sprendimą, pateikimo. Pareiškėjas 2024 m. vasario 9 d. pateikė skundą teismui, prašydamas įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą dėl jo 2024 m. sausio 30 d. prašymo.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, 29 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1, 2 ir 14 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teismas pažymėjo, kad skundą teismui suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas kompetentingo administravimo subjekto neigiamas sprendimas ar vilkinimas išspręsti keliamą klausimą. Tik tokiu atveju būtų pagrindas vertinti, jog tarp šalių yra kilęs ginčas, kurį pagal ABTĮ turėtų nagrinėti administracinis teismas. Šiuo atveju nenustatyta, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas, nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl antrinės teisinės pagalbos į Tarnybą kreipėsi 2024 m. sausio 30 d. Tarnyba 2024 m. vasario 7 d. kreipėsi į VMI dėl papildomos informacijos, reikalingos sprendimui priimti, gavimo. Pareiškėjas 2024 m. vasario 9 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą jo atžvilgiu, kuriam priimti pagal teisinį reguliavimą dar nėra suėjęs terminas. Be to, teismas nėra ta institucija, kuri turi kompetenciją įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti konkretų pareiškėjo atžvilgiu sprendimą. Teismo kompetencija spręsti tarp šalių kilusius ginčus dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo ar vilkinimo išspręsti keliamą klausimą. Teismas nenustatė, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas, nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartį ir pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytus argumentus. Teigia, kad jo skundo teismui reikalavimas buvo įpareigoti Tarnybą priimti motyvuotą sprendimą pagal pareiškėjo 2024 m. sausio 30 d. prašymą. Nutartyje konstatuota, kad prašymas buvo pateiktas 2024 m. sausio 30 d. Teismas patvirtino, kad atsakovas turėjo priimti sprendimą per 7 darbo dienas. Faktiškai Tarnyba sprendimą dėl 2024 m. sausio 30 d. prašymo priėmė tik 2024 m. vasario 14 d. Nr. (8.3Mr) ATP-C-2024-00934, kuriuo atsisakė suteikti pareiškėjui teisinę pagalbą. Sprendime konstatuota, kad VMI pateikė Tarnybai informaciją, jog neišieškota skola yra 1 121,09 Eur. Tačiau, pareiškėjo teigimu, šie duomenys neatitinka faktinių aplinkybių. Tarnyba vengia gauti įrodymus, bet remiasi neatitinkančia tikrovės informacija. Skundas nagrinėtinas, skunde pateiktas reikalavimas yra pagrįstas, įrodymus apie skolos padengimą pareiškėjas teigia pateiks vėliau.

Nurodo, kad dėl Tarnybos 2024 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. (8.3Mr) ATP-C-2024-00934 pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakytą priimti dėl to, kad jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Tarnybą priimti motyvuotą sprendimą dėl pareiškėjo 2024 m. sausio 30 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad tarp šalių nėra kilęs ginčas, nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, terminas sprendimui priimti nėra suėjęs, pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą. Tarnyba sprendimą turėjo priimti per 7 dienas, o priėmė tik 2024 m. vasario 14 d. Skundas turi būti nagrinėjamas teisme, skundo reikalavimas pagrįstas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje 28 straipsnyje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Byloje nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma, primintina, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1-14 punktuose, iš jų – ir valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus) (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.). Įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos (ABTĮ 17 str. 2 d.). Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje 1–4 punktuose nustatytais atvejais, iš jų – pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p.), įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p., 55 str.).

Taigi, atsižvelgiant į aptarto teisinio reguliavimo nuostatas, konstatuotina, kad, išskyrus įstatymu nustatytas išimtis, savarankišku administracinės bylos dalyku administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, sukeliantys materialaus pobūdžio pasekmes, taip pat tokių institucijų vilkinimas atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, o skundas gali būti tenkinamas konstatavus viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų pažeidimą. Todėl, kreipiantis į teismą ir prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, teismui turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad viešojo administravimo subjektas neatliko tam tikrų veiksmų (vilkinimas) ir (ar) atsisakė juos atlikti atsisakė atlikti (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-552-629/2020). Nesant atitinkamo viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti ir (ar) atsisakymo atlikti suinteresuoto subjekto prašomus atlikti veiksmus, negalimas ir tokio asmens skundo reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes tarp ginčo šalių dar nėra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-457-261/2020).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą atsakovui Tarnybai įpareigoti priimti sprendimą pagal jo 2024 m. sausio 30 d. prašymą, jokio šios institucijos akto, susijusio su atsisakymu priimti sprendimą pagal jo prašymą, neginčija. Be to, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendimui pagal pareiškėjo prašymą priimti dar nėra suėjęs teisės aktuose nustatytas terminas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog dar nėra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje tarp pareiškėjo ir Tarnybos, todėl toks reikalavimas nenagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis ne kartą yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006), nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje AS756-868/2011).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas teismui nepateikė jokio Tarnybos akto, kuriame būtų atsisakyta priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2024 m. sausio 30 d. prašymą, t. y. išreikšta viešojo administravimo subjekto valia atsisakyti prašomus atlikti veiksmus. Priešingai, pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad Tarnyba 2024 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą pagal pareiškėjo 2024 m. sausio 30 d. prašymą, ši aplinkybė tik patvirtina, kad tarp šalių nėra jokio ginčo.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis nesutinka su Tarnybos 2024 m. vasario 14 d. sprendimu, nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiškai reikšmingos, nes šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl Tarnybos 2024 m. vasario 14 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną administracinio proceso nustatyta tvarka, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Beata Martišienė

Arūnas Sutkevičius